gigi TevzaZe

Transcrição

gigi TevzaZe
gigi TevzaZe
instituciuri cvlilebebis sociologia
2002
1
sarCevi:
winasityvaoba............................................................................................................................................ 4
modernulobis da Tanamedroveobis aRwerebi ......................................................................... 6
(Sesavali) .................................................................................................................................................. 6
maqs veberi da talkot parsonsi ............................................................................................. 8
daniel beli da alan tureni ................................................................................................... 11
entoni gidensi ................................................................................................................................. 12
ulrix beki......................................................................................................................................... 16
iurgen habermasi .............................................................................................................................. 19
receptebi da diagnozebi (XX saukunis inteleqtualuri mimarTulebebi) .. 22
Tavi I. Teoriebi socialuri cvlilebebis Sesaxeb ...........................................................23
klasikuri da neoevolucionizmi ...........................................................................................23
ogust konti (1798-1857) ......................................................................................................23
herbert spenseri (1820-1903)............................................................................................ 24
luis morgani (1818-1881) ...................................................................................................... 26
emil durkhaimi (1855-1936) ................................................................................................ 27
ferdinand tionisi (1855-1936) ..........................................................................................28
lester uardi (1841-1913) ................................................................................................... 29
gerhard da jin lenskebi ...................................................................................................... 31
talkot parsonsi (1902-1979) .......................................................................................... 33
diferenciaciis da modernizaciis Teoriebis kritika ...............................................36
istoriuli ciklebis Teoriebi .............................................................................................. 37
osvald Spengleri (1880-1936) .......................................................................................... 37
arnold toinbi (1889-1975)................................................................................................. 37
vilfredo pareto (1848-1923) ........................................................................................... 38
pitirim sorokini (1889-1968) ............................................................................................ 38
istoriuli materializmi .......................................................................................................... 38
Tavi II. socialuri struqturebis (institutebis) warmoSobis da
cvlilebebis Teoriebi ..................................................................................................................... 39
maqs veberi ......................................................................................................................................... 39
simboluri urTierTqmedeba ....................................................................................................... 41
eTnomeTodologia .......................................................................................................................... 42
anomiis Teoriebi ............................................................................................................................ 43
emil durkhaimi ........................................................................................................................... 44
robert mertoni ........................................................................................................................ 44
socialuri kontrolis da struqturis Seqmnis Teoria ........................................ 45
markirebis Teoria ......................................................................................................................... 47
realobis socialuri konstruireba ................................................................................... 49
Tavi III. Teoriebi socialuri institutebis Sesaxeb ..................................................... 51
arnold geleni............................................................................................................................ 51
uiliam zamneri da Carlz qulei ......................................................................................52
malinovski......................................................................................................................................52
2
nawili II .................................................................................................................................................. 55
instituciuri cvlilebebis sociologia .............................................................................. 55
Tavi I .................................................................................................................................................... 55
institutis gansazRvreba ........................................................................................................... 55
Sesavali .......................................................................................................................................... 55
socialur instituti da jgufi, organizacia, asociacia, rituali ............56
socialuri institutebis formebi ....................................................................................... 57
“ojaxi” ............................................................................................................................................ 57
“saxelmwifo” ............................................................................................................................... 58
“samoqalaqo sazogadoeba” .................................................................................................... 59
daskvna............................................................................................................................................. 60
Tavi II ...................................................................................................................................................65
socialuri institutebis tipebi ..........................................................................................65
Sesavali ..........................................................................................................................................65
mikroinstitutebi ..................................................................................................................... 66
makroinstitutebi ..................................................................................................................... 66
mezoinstitutebi ....................................................................................................................... 66
daskvna............................................................................................................................................. 67
Tavi III .................................................................................................................................................68
instituciuri kompleqsebi ........................................................................................................68
institucionaluri kompleqsebis monacvleoba, rogorc istoria...................... 69
evropocentrizmis SesaZlo braldebis winaamRdeg ..................................................... 76
instituciuri cvlilebebis sociologia _ ori ganzomileba ..............................77
Tavi IV .................................................................................................................................................82
instituciuri cvlilebebi ........................................................................................................82
1. diferenciacia da dediferenciacia .............................................................................82
2. reinstitutizacia ............................................................................................................... 83
institucionalizacia ................................................................................................................... 88
aRwera I _ mezodominanturobis parametrebi:........................................................... 89
aRwera II _ adamiani, rogorc saagento: ...................................................................... 94
makro-mezo da mezo-mikro institucionaluri kompleqsebi Tanamedrove
(gvian-, winwasul- anda, gnebavT post- modernul) socialur sistemebSi.. 98
3
winasityvaoba
rodesac
SesaZlebeli
aRmovCndi.
fond
gaxda
“Ria
sazogadoeba
es
wigni
damewera,
miuxedavad
imisa,
rom
–
saqarTvelos”
sakmaod
socialuri
didi
xelSewyobiT
siZneleebis
instituti
winaSe
socialuri
mecnierebis erT-erTi ZiriTadi cnebaa, Tavad socialuri institutis cnebas
sxva socialur fenomenebTan SedarebiT naklebi yuradReba eqceoda. ZiriTadi
aqcenti gadatanili iyo institucializaciaze. miuxedavad imisa, rom erTi
SexedviT, sociologia gaCenis dRidan aRwers socialur cvlilebebs, erTi
konkretuli
sazogadoebis,
an
konkretuli
institutis
SigniT
swraf
cvalebadobaze yuradRebis gansakuTrebuli dafiqsireba bolo 10-15 wlis
ganmavlobaSi moxda. garda amisa, rTulia rogorc gadmocemis mimarTulebis
arCeva, aseve, romelime mimarTulebaSi zedmetad ar dafiqsireba, imdenad,
ramdenadac sociologiis, rogorc socialuri cvlilebis Sesaxeb mecnierebis,
istoriis avtorebi xSirad toveben da ar aqceven yuradRebas im mniSvnelovan
SemTxvevebs,
romlebic
Cems
mier
dasaxuli
amocanisaTvis,
Cemi
azriT,
sagulisxmo unda yofiliyo.
magram, miuxedavad amisa, am wignis pirveli, istoriuli nawili didad
aris
davalebuli
sociologia”6.
am
piotr
Stompkas
wignidan
aRebulia
wignidan
Txrobis
“socialuri
logika
da
cvlilebis
istoriis
gadmocemis mimdevroba. aseve, gamoyenebulia smelzeris naSromi “socialuri
struqtura”19 da rudolf andorkas “sazogadoebis sociologiur analizis
Sesavali”33. rac Seexeba meore nawilis terminologias: cneba “instituciuri
kompleqsi” ekuTvnis naklebad cnobil avtorebs makivers da peijsi. imdenad,
ramdenadac
institutebis
cvalebadobis
tipologiis
asagebad
es
cneba
gamosadegi iyo, Tavs ufleba miveci gamomeyenebina. socialuri institutebis
makro, mezo da mikro institutebad dayofis ideis amosavali iyo valter

wignis I nawilSi miTiTebuli literatura ixile 54-55 gverdebze, I nawilis
dasasrulis Semdeg.
4
uollasis
(Walter L. Wallace)
statiaSi
”sociologiis
disciplinaruli
matriqsis mimarTulebiT19” moyvanili socialuri fenomenebis mikro, makro da
mezod dayofa.
garda amisa, ar minda gaugebroba gamoiwvios Cems mier ori cnebis
“modernulobis” da “Tanamedroveobis” gamoyenebam. “modernuloba” Seesabameba
termins “Modernity” da aRniSnavs kacobriobis istoriis gansazRvrul periods
Sua saukuneebis da aRoZinebis Semdeg. “Tanamedroveoba” Seesabameba termins
“Contemporarity” da niSnavs axlandel an cota xnis winandel da axlandel
socialur mdgomareobas. “Tanamedroveobis” terminis Semotana gaxda saWiro,
radgan sociologiaSi da socialur TeoriaSi XX saukunis pirveli naxevris
Semdeg modernulobis da misi Semdgomi droebis gansxvaveba da maTi or
damoukidebel socialur da inteleqtualur fenomenad dafiqsireba erT-erTi
centraluri diskursia (amis Sesaxeb ix. qvemoT teqstSi).
bolos
minda
madloba
gadavuxado
bairoiTis
universitetis
sociologiis kaTedras da am kaTedris gamges profesor arnold cingerles am
wignze muSaobisas gaweuli daxmarebisaTvis.
bairoiTi.
24 ivlisi, 2001 weli.
5
modernulobis da Tanamedroveobis aRwerebi
(Sesavali)
socialuri cvlilebebis Seswavla sociologiis centraluri amocanaa.
socialuri
cvlileba
imdenad
cxadi
movlenaa,
rom
adre
Tu
gvian
is
nebismieri sociologiis centraluri sakiTxi xdeba. TavisTavad, sociologiis,
rogorc mecnierebis warmoSoba ukavSirdeba socialur cvlilebebs – im did
gardaqmnebs, romelic XIX saukuneSi evropul sazogadoebaSi moxda, rodesac
SesamCnevad
daiwyo
tradiciuli
evropuli
sazogadoebis
modernul
sazogadoebad gardaqmna. anu, maqs veberis (1864-1920) sityvebiT rom vTqvaT,
tradiciul-agraruli sazogadoebis kapitalisturi sazogadoebiT Canacvleba
(veberi “protestantuli eTika da kapitalizmis suli”).
XX saukunis pirvel naxevarSi didma socialurma Zvrebma (pirveli
msoflio omi, ruseTis revolucia, meore msoflio omi, germaniaSi faSizmis
gamarjveba da kraxi) socialuri cvlilebebis analizi kidev ufro aqtualuri
gaxada.
miuxedavad
imisa,
rom
XX
saukunis
meore
naxevari
globaluri
katastrofebiT ar gamoirCeoda, sociologebis da inteleqtualebis SefasebiT
mniSvnelovani cvlilebebis swrafi procesi swored am dros Seesabameba. XX
saukunis
bolo
aTwleulis
yvelaze
mniSvnelovani
globaluri
movlenaa
sabWoTa kavSiris rRveva, romelic, aRiwereba, rogorc swrafi socialuri
cvlilebebis anarekli da kulminacia. 1991 wels entoni gidensi werda: “Cven
dRes
vcxovrobT
cvlilebebiT,
damaxasiaTebeli
epoqaSi,
romelic
romelic
xasiaTdeba
radikalurad
cvlilebebisagan.
gamaognebeli
gansxvavdeba
sabWoTa
stilis
wina
socialuri
periodebisaTvis
socializmis
kolafsi,
Zalauflebis bipolaruli ganawilebis problema, sul ufro da ufro Zlieri
globaluri sakomunikacio sistemebis formireba, msoflioSi kapitalizmis
cxadi triumfi, maSin, rodesac msoflios globaluri gadanawileba sul
ufro da ufro mwvavdeba, ekologiuri problemebi, romlis arealic sul
ufro da ufro farTovdeba – yvela es da sxva sakiTxebi dgas socialuri
6
mecnierebis win, rogorc gamowveva, da socialurma mecnierebam ar unda
aaridos mas Tavi”ii.
Tuki tradiciul-agraruli sazogadoeba kacobriobis istoriis did
nawils
moicavs,
modernuli
sazogadoebis
wili
ganuzomlad
mcirea.
modernuli sazogadoebis dasawyisze naTeli SeTanxmeba ar arsebobs, magram,
rogorc wesi sawyisad miiCneven XVI saukunidan XVIII saukunemde periods
(gidensi
pirobebi”iii
“modernulobis
kumari
”modernuli
sazogadoebis
warmoSoba. dasavleTis socialuri da politikuri ganviTarebis aspeqtebi"”iv).
modernulobis mizezebad asaxeleben amerikul da
frangul revoluciebs,
romelmac Camoayaliba modernulobis instituciuri CarCo: konstituciuri
demokratia,
kanonze
damyarebuli
wesrigi,
da
saxelmwifo-erebis
suverenulobis principi.
ogiust kontma (1798-1857), sociologiis damaarsebelma, gansazRvra
modernulobis, anu, axali socialuri wesrigis ZiriTadi niSnebi. esenia: 1.
samuSao Zalis koncentrireba urbanistul centrebSi; 2. samuSaos organizacia,
romelSic warmmarTvelia efeqturoba da sargeblianoba; 3. mecnierebis da
teqnologiis
warmoSoba
gamoyeneba
warmoebaSi;
damqiraveblebsa
kontrastebis
damyarebulia
da
da
araTanabrobis
Tavisufal
4.
faruli,
daqiravebulebs
zrda;
6.
warmoebaze
an
Ria
Soris;
ekonomikuri
da
Ria
winaaRmdegobis
5.
socialuri
sistema,
romelic
Sejibrebaze
(konti
“sociologia”).
sociologebi,
rogorc
wesi
upirispireben
“wina-modernul”
da
“modernul” sazogadoebebs erTmaneTs da ageben polarul modelebs. maT Soris
aRsaniSnavia militaristuli da industriuli sazogadoebebis dapirispireba
herbert spenserTan, meqanikuri da organuli solidarobis dapirispireba emil
durkhaimTan,
tradiciul-agraruli
da
dapirispireba veberTan.
7
kapitalisturi
sazogadoebebis
maqs veberi da talkot parsonsi
am ori tipis sazogadoebis yvelaze ufro sistematizirebuli aRwera
da
Sedareba
mocemuli
aqvs
maqs
vebers.
qvemoT
Cven
movitanT
randal
kolinzisv mier Sedgenil cxrils, da aseve, XX saukunis omis Semdgomi
wlebis yvelaze ufro cnobil aRweras, romelic SeimuSava talkot parsonsma,
romlis cxrilis saxiT rekonstruqcia ekuTvnis polonel sociolog piotr
Stompkasvi.
ori tipis sazogadoebis veberianuli opozicia:
sakuTrebis
forma
tradiciul-agraruli
sazogadoeba
SeWidulia memkvidreobiT
socialur statusTan
samuSaos
meqanizacia
praqtikulad ar arsebobs
samuSao
Zalis buneba
ZiriTadad ar aris
Tavisufali (an piradi
monoba, an miwasTan
mijaWvuloba).
bazari
Zalian SezRuduli
(gadasaxadebis barieriT,
Zarcvis safrTxiT,
monetaruli
instrumentebis
SezRuduleobiT,
transportirebis cudi
saSualebebi. amis Sedegia
an adgilobrivi bazrebi,
8
kapitalisturi sazogadoeba
warmoebis yvela saSualebaze kerZo
sakuTreba da maTi koncentracia
sawarmoebis kontrolis sSualebiT (miwa,
Senobebi, manqanebi, masala – yvelaferi
kontroldeba erTi agentis saSualebiT,
da Tavisuflad icvleba rogorc kerZo
sakuTreba bazarze).
muSaobis meqanizacia aris dominanturi
teqnologia, rac zusti daTvlis da
kapitalis aRricxvis saSualebas iZleva.
efeqturoba, produqtiuloba,
racionaluri organizacia is principebia,
romlebic warmarTavs warmoebas.
samuSao aris Tavisufali imoZraos
pirobebis an moTxovnebis Sesabamisad,
warmoebis erTi saxidan meorisken, erTi
regionidan meoreSi. pirdapiri
mwarmoeblebi yidian sakuTar Sromas
xelfasis fasad, rogorc produqts
bazarze.
mimarTulia Ria bazarze da ar aris
tradiciulad SezRuduli (klasobrivi
monopolia, sakuTrebis SezRudvebi,
proteqcionizmi). bazari rogorc
ganawilebis da moxmarebis organizebuli
principi.
upiratesi
kanonebi
dominanturi
motivaciebi
an SezRuduli Soreuli
bazrobebi.
partikularuli,
sxvadaxvanairad miesadageba
sxvadasxva socialur
jgufebs. patrimonialuri
ganaCenis gamotanis da
iZulebis wesi.
Tavmoyrilia Cveuli
saWiroebebis
dakmayofilebis garSemo.
miRebulia tradiciuli
cxovrebis da mogebis
wesi. rogorc veberi
ambobs, “metis miRwevis
SesaZlebloba naklebad
mimzidvelia, vidre
naklebi muSaoba”
universalurad gamosayenebeli, kanonebi,
romlebic winaswar gansazRvravs
kontraqtebis saxes da uflebebis
iZulebiT dacvas.
SeuzRudavi mogeba (permanentulad mzardi
mogeba) rogorc ekonomikuri qcevis
gardauvali motivacia.
ori tipis sazogadoebis parsonsiseuli opozicia:
tradiciuli sazogadoeba
modernuli sazogadoeba
socialuri
difuziuroba, anu,
specifikuroba, anu, rolebis damatebiTi
struqturis socialuri rolebis,
specializacia, Sromis ganawileba, jgufis
artikulacia urTierTobebis, jgufebis
cxovrebis dadgenili sazRvrebi
araartikulirebuli,
farTo, yovlismomcveli
xasiaTi.
statusis
memkvidreobiToba, anu,
miRweva, anu, rolebis Sesruleba,
safuZvlebi
rolebis Sesruleba,
statusebis miReba, jgufebis wevroba
statusebis miReba,
damyarebulia pirad Zalisxmevaze da
jgufebis wevroba
damsaxurebaze
damyarebulia dabadebiT da
memkvidreobiT miRebul
faqtorebze
samuSaoze
partikularizmi, anu,
universalizmi, anu, socialur
ayvanis
socialur urTierTobebSi urTierTobebSi partniorebis, iseve
kriteriumebi partniorebis, iseve
rogorc rolebis Semsruleblebis da
rogorc rolebis
jgufebis arCeva, damyarebulia zogad,
Semsruleblebis da
kategoriis rangSi ayvanil niSnebTan,
jgufebis arCeva,
romlebic jgufebis amocanebis da bunebis,
damyarebulia potenciuri
anda urTierTobebis pirdapir
kandidatebis unikalur,
relevanturia.
pirovnul niSnebze,
9
Sefasebis
fokusireba
emociebis
roli
romlebic aucileblad ar
arian samizne saqmianobis
an jgufebis bunebis
relevanturi
koleqtivizmi, anu,
adamianebis Sefaseba imis
mixedviT, Tu romeli
jgufis, koleqtivis,
erTobis, tomebis wevrebi
arian. centraluri
mniSvneloba aqvs imas, Tu
ras ekuTvnian adamianebi,
da ara imas, Tu rani arian
isini TviTon.
afeqturoba, anu,
emociebis CarTva
socialur cxovrebaSi.
individualizmi, anu, adamianebis Sefaseba
da aRqma maTi saqmianobis mixedviT.
centraluri mniSvneloba aqvs imas, Tu
ras akeTeben isini.
neitraluroba, anu, emociuri
gamoxatulebis akrZalva, faqtebze
orientireba, socialur cxovrebaSi
racionaluri klimati.
modernulobis gansazRvrebebi amiT ar amoiwureba da arc SeTanxmeba imis
Sesaxeb, rom Cven dRes modernulobis epoqaSi vcxovrobT, romelic zemoT
moyvanili ori aRweridan erT-erTiT mainc xasiaTdeba, ar aris miRweuli.
meoce
saukunis
gansxvavebuli
mere
aRwerebi,
modenulobisaTvis
Canacvlebulia
naxevarSi
romelTa
tradiciuli
axali
da
inteleqtualur
saerTo
niSania
sivrceSi
imis
damaxasiaTebeli
ganzomilebebiT.
magaliTad,
gamoCnda
gancxadeba,
rom
ZiriTadi
elementebi
fukos
mixedviT,
diskursiuli formaciebi anacvleben warmoebis formebsvii. burdies mixedviT,
ekonomikuri
tipis
kapitali
Canacvlebulia
kulturuli
kapitaliTviii.
liotari ambobs, rom didi narativebis gaqrobis da umuSevrobis fonze
racionalizmi
qreba
ganmsazRvreli
da
did
narativebTan
dominantiix.
erTad
bodriari
da
mxolod
janyi
ambobs,
rom
warmoeba
rCeba
da
kvlavwarmoeba gadaqceulia simbolur aqtad, da xdeba simulaciuri warmoebis
gabatonebax. lumanis mixedviT, monokonteqstualuri samyaro aRar arsebobs, da
sazogadoebis kvlavwarmoeba ganawilebulia sxvadsxva funqcionalur sistemebs
Soris,
romelTaganac
yoveli
operirebs
10
misTvis
specifikuri,
sistemuri
kodiT. “polikonteqstualuri” sazogadoeba niSnavs, rom arc erT funqciur
sistemas ar SeuZlia ibatonos, an Caanacvlos sxva sistemaxi.
yvela es Teoria socialur samyaroSi mimdinare raRac iseTi movlenebis
Sesaxeb
miuTiTebs,
rac
saSualebas
gvaZlevs
vifiqroT,
rom
Cven
modernulobidan gansxvavebul droSi vcxovrobT, romelsac postmodernuloba
hqvia.
daniel beli da alan tureni
postmodernulobis
gamocxadebas
win
uswrebda
postindustriuli
periodis dadgomis aRwerebi II msoflio omis Semdeg. postindustriuli
sazogadoebis klasikuri aRwera SeimuSaves belmaxii da turanmaxiii. maTi
aRweris mixedviT, postindustriuli sazogadoeba xasiaTdeba:
1. ekonomikaSi
industriuli,
moxda
ZiriTadi
anu
veqtoris
XIX
saukunis
kidev
erTi
sazogadoeba
gadatana:
Tu
xasiaTdeboda
miwaTmoqmedebidan industriuli warmoebisken mimarTulebiT, II msoflio
omis Semdeg industriuli warmoebidan momsaxureobisken moxda socialuri
mniSvnelobis
gadanacvleba:
warmoiSva
axali
profesiebis
da
samuSao
adgilebis didi raodenoba, romelic ar aris pirdapir dakavSirebuli
warmoebasTan.
moqmedebis
iseTma
mimarTulebebma,
rogoricaa
vaWroba,
finansebi, marTva, administrireba, ganaTleba da a.S. axali mniSvnelobebi
SeiZina.
2. struqturul da stratifikaciul ierarqiaSi gaizarda momsaxure fenis
mniSvneloba. xolo TviTon momsaxure fenaSi – profesiuli da teqnikuri
jgufebis (mecnierebis, ganviTarebis dargSi momuSaveebi) da “humanitaruli
momsaxurebis” (ganaTleba, mecniereba, kultura, socialuri dacva, jandacva
da sxva) wona.
11
3. teqnologiaSi
moxda
axali
“inteleqtualuri
teqnologiebis”
gaCena,
romelic informaciis gacvlis da warmoebis procesSi sul ufro da ufro
metad aucilebeli xdeboda, vidre masala da energia.
4. sazogadoebis dinamikaSi TviTmdgradma teqnologiurma zrdam centraluri
mniSvneloba miiRo.
5. yoveldRiuri cxovrebis RirebulebebSi da yvelgangamWol TemebSi aqcentma
gadainacvla
codnaze
da
mis
miRebaze
mudmivi
swavlebis
sxvavasxva
formebis saSualebiT.
postindustriulma sazogadoebam moitana protestis grZnoba da is
aRwerebi, romlebic postmodernulobaSi gadasvlas iTxovda da uTiTebda.
socialuri
cxovrebis
ukiduresobamde
miyvanilma
racionalizaciam
da
industrializaciam warmoSva zemoT Camoyalibebuli moTxovnebi da imedi, rom
SesaZlebelia
sxva,
modernulobidan
gansxvavebul
viTarebaSi
cxovreba,
romelic aRadgens im “yvelafer kargs” rac iyo tradiciul sazogadoebaSi, an
Semoitans gansxvavebuls da socialuri mowyobis axal safexurze gadagviyvans.
entoni gidensi
magram yvela Tvalsazrisi
ar aris aseTi
radikaluri. gidensisxiv
mixedviT jer adrea laparaki postmodernizmze. Cven vimyofebiT gviani, anda
maRali
modernizmis
epoqaSi,
romelic
gamowveulia
modernizmis
maxasiaTeblebis/Tvisebebis radikalizaciiT da universalizaciiT. XX saukunis
bolos arsebuli viTareba gansxvavdeba modernulobidan, Cveni dRevandeli
socialuri samyaro mainc modernulobis nawilia. magram, gidensi aRniSnavs,
rom arsebuli viTareba “ar aris adreuli mimarTulebebis ubralo gagrZeleba.
metic, gamoCnda Tvisobrivad axali fenomeni, romelic safuZvelSi cvlis
Tanamedrove msoflios da SevyavarT gamocdilebis axal da amaRelvebel
samyaroSi”.
gidensi ganixilavs “maRal modernulobas” oTxi ZiriTadi mimarTulebis
mixedviT: ndoba, riski, gaumWvirvaloba da globalizacia.
12
ndobis mniSvneloba gamowveulia dRevandel msoflioSi “abstraqtuli
sistemebis” arsebobiT, romelic yvelafers msWvalavs. am sistemebis principebi
da moqmedebis wesebi ar aris cxadi Cveulebrivi xalxisaTvis, miuxedavad
imisa, rom am sistemebze yoveldRiuri cxovrebaa damokidebuli. es sistemebia
transporti,
telekomunikaciebi,
eleqtrosadgurebi,
samxedro
finansuri
Zalebi,
bazari,
saerTaSoriso
atomuri
korporaciebi
da
organizaciebi, masmedia. es uzarmazari, rTuli, upirovno sistemebia, romlebic
gavlenas axdenen yoveldRiurobaze. adamianebi swavloben maT gamoyenebas da
maTgan damokidebulad yofnas. amitom, upirovno principebis, anonimuri wesebis
ndoba socialuri arsebobis aucilebeli da gardauvali piroba xdeba.
maRali modernulobis kidev erTi Tvisobrivad axali niSania riskis
axali
fenomeni.
riski
niSnavs
daurwmuneblobas
sakuTar
moqmedebebis
SedegebSi; anu damangreveli Sedegebis vergamoTvlis SesaZlebloba, romelic
individualuri
nebisagan
damoukideblad
SeiZleba
moxdes.
principSi,
es
adamianis cxovrebis erT-erTi aRmoufxvreli Tanamgzavria, magram maRali
modernizmis pirobebSi is axal masStabebs da SesaZleblobebs iZens. maRali
modernulobis
SemTxvevaSi
warmoiSoba
gardauvaloba, romelic gamosulia
ara
safrTxesTan
marto
erTad
cxovrebis
individebis kontrolidan,
aramed didi organizaciebis da saxelmwifoebis kontrolidanac. es safrTxe
umaRlesi intensivobisaa da emuqreba milionobiT adamianis sicocxles, da
potenciurad mTlianad kacobriobas. maRali modernulobis riski gansxvavdeba
wina gamocdilebebidan rogorc subieqtur, aseve obieqtur doneebze. orive
doneze arsebobs riskis bevrad ufro Zlieri SegrZneba, vidre warsulSi.
obieqtur doneze SeimCneva:
1. riskis
riski
universalizacia:
safrTxes
uqmnis
globaluri
yvelas,
katastrofis
fenis,
axali
SesaZlebeli
eTnikurobis,
Zaluflebis
ganurCevlad (mag. atomuri omi, ekologiuri katastrofa)
2. riskis globalizacia: riskis garemos gavrceleba kacobriobis farTo
segmentebze, riskis
garemoSi
adamianebis
13
didi
masebia moqceuli
(mag.
finansur bazrebze moqmedebs politikuri arastabiluroba, SeiaraRebuli
konfliqtebi, navTze fasebis gaZvireba, korporaciebis kraxi da a.S.)
3. riskis institucionalizacia: iseTi organizaciebis gaCena, romlebsac riski
aqvT
moqmedebis
principad
qceuli
(mag.
sainvesticio
bazrebi,
an
nedleulis gacvla, sporti, dazRveva)
4. riskis refleqsuroba: riskis, rogorc adamianTa moqmedebebis moulodneli
gverdiTi efeqtis, an bumerangis efeqtis warmoSoba an intensifikacia (mag.
industrializaciis
Sedegi
–
ekologiuri
safrTxe,
danaSauli
da
samarTaldarRveva, rogorc araswori socializaciis Sedegi, axali, e.w.
“civilizaciis”
avadmyofobebi,
romlebsac
modernulobisaTvis
tipiuri
Sromis modelebi da cxovrebis stili iwvevs).
subieturad, arseboben damatebiTi faqtorebi, romlebic riskis gamocdilebas
ufro mwvaved aqcevs:
1. safrTxeebis da muqaris ufro mwvave SegrZneba, romelic gamowveulia
magiuri da religiuri dacvebis da racionalizaciis gaqrobis gamo
2. ganaTlebis donis amaRlebiT gamowveuli safrTxis da muqaris ufro
sazogadoebrivi (saerTo) SegrZneba
3. eqspertizis
sazRvrebis
da
“abstraqtul
sistemebSi”
ganmeorebiTi
Secdomebis Sesaxeb informirebulobis da gacnobierebulobis gazrda.
es yvelaferi ukavSirdeba meoTxe mTavar niSans – “gaumWvirvalobas”, maRali
modernulobis pirobebSi socialuri cxovrebis gaugebar, saeWvo bunebas. aseTi
saeWvoobis ramdenime wyaro arsebobs:
1. agebis, konstruqciis Secdomebi, romlebic axasiaTebs did, kompleqsur
abstraqtul sistemebs.
2. operatoris Secdomebi, romelic gardauvalia, radganac adamiani CarTulia
abstraqtuli sistemebis moqmedebasa da kontrolSi
3. moulodneli
da
amoucnobi,
ganusazRvreli
(latenturi)
efeqtebis
gardauvaloba. ara aqvs mniSvneloba ramdenad kargad aris sistema awyobili
da ramdenad ganswavlulni arian operatorebi: am sistemis funqcionirebis
14
Sedegebi sxva sistemebTan da saerTod adamianur moqmedebebTan mimarTebaSi
SeuZlebelia srulad nawinaswarmetyvelebi iyos.
socialuri
codnis
refleqsurobam,
romelic,
swored
im
momentSi,
rodesac is axsnis sazogadoebas da aqcevs met-naklebad gaTvlad fenomenad,
SeiZleba imoqmedos socialuri procesebis mimdinareobaze gauTvleli da
ganusazRvreli formiT. “axali codna” (cnebebi, Teoriebi, mignebebi) ar aqcevs
socialur
samyaros
ufro
gamWvirvaled,
aramed
moqmedebs
mis
bunebaze,
xlarTavs mas axali mimarTulebebiT.
4. Zalauflebis, Rirebulebebis da interesebis eqstremaluri diferenciacia
sazogadoebis wevrebs da maT dajgufebebs Soris. amis Sedegia ukontrolo
relativizmi, romelic aqrobs socialuri viTarebebis gansazRvrebis da
Sefasebis elementarul, konsensusze damyarebul martiv saSualebebs.
maRali modernulobis mexuTe Tviseba aris TanamedroveobaSi mimdinare
globalizacia. anu, socialuri urTierTobebis, ekonomikuri, politikuri,
kulturuli qselebis gadaWimva mTel msoflioze. amis Sedegia, sxvasTan
erTad, saxelmwifo-erebis rolis Semcireba, romlebic Zlian mcireni xdebian
cxovrebis
didi
problemebis
gadasaWrelad,
da
Zalian
didni
patara
problemebis gadasaWrelad. ufro pirveladi socialuri kavSirebisadmi da
jgufebisadmi erTguleba, romlebic manamde Sekavebuli iyo saxelmwifo-eris
mier, TandaTan kvlav Cndeba. erTsa da imave dros Cven vxedavT socialuri
urTierTobebis gadaWimvas, da amave dros, rogorc am procesis nawils, imasac,
rom
adgilobrivi
avtonomia
da
regionaluri
kulturuli
identuroba
Zlierdeba.
gidensi amTavrebs maRal modernizmze saubars imiT, rom aRwers im
tipiur
reaqciebs,
romlebic
axasiaTebs
adamianebs
rodesac
gamWol
gaurkvevlobaSi da riskSi aTavseben sakuTar Tavs:
1. pragmatuli miReba, anu biznes-midgoma, romelic gamoixateba yoveldRiur
amocanebze fokusirebiT da cnobierebis mousvenrobis CaxSoba.
15
2. mdgradi optimizmi, rwmena, rom rogorme yvelaferi kargad iqneba da
safrTxeebi gaqreba gangebis, mecnierebis da teqnologiis, an adamianuri
racionalizmis daxmarebiT.
3. cinikuri
optimizmi,
mcire
(droiTi)
perspeqtiviT,
da
cxovrebiT
siamovnebis (aq da axla) hedonisturi ganwyoba, manam sanam
safrTxe
dadgeba.
4. safrTxis
CaxSobili
wyaroebisadmi
radikaluri
opozicia,
romelic
ZiriTadaT socialuri moZraobebis CarCoebSi gamoixateba. is mimdinareobs
imis uTqmelad da daudgenlad, rom mxolod es bolo adaptacia aris
konstruqciuli
da
amitom
moaqvs
modernulobis
ramdenime
saxifaTo
aspeqtis gadalaxvis Sansi.
ulrix beki
riskis sazogadoebis mnSvnelovani aRwera, aseve, ekuTvnis urlix beksxv. beki,
iseve rogorc gidensi, ambobs, rom amJamindeli mdgomareoba unda aRiweros
rogorc axali modernuloba. Tuki klasikur modernuloba asocirdeboda
industriul
sazogadoebasTan,
sazogadoebasTan.
amitom,
Cven
axali
modernuloba
asocirdeba
mxolod
industriul
sazogadoebaSi
riskis
aRar
vcxovrobT, aramed, iseT sazogadoebaSi, sadac industriuloba gamsWvalulia
riskiT.
beki
uwodebs
am
axal
warmonaqmns
“refleqsiur
modernulobas”:
individualizaciis procesma, romelic dasavleTSi daiwyo, ganapiroba is, rom
agentebi ufro da ufro Tavisufldebian struqturuli SezRudvebisagan, da
amis Sedegad, maT SeuZliaT refleqsurad aagon ara marto sakuTari Tavi,
aramed is sazogadoebebic, romelbSic isini cxovroben. magaliTad, klasobrivi
viTarebebis mxriv gansazRvris magivrad, adamianebi ufro da ufro operireben
sakuTar Tavze dayrdnobiT. imdenad, ramdenadac adamianebi Tavis Tavis anabara
darCnen, isini xdebian, iZulebulni arian gaxdnen sul ufro da ufro
refleqsurebi. beks mohyavs refleqsurobis mniSvnelobis Semdegi magaliTi:
16
“axali Camoyalibebuli urTierTobebi da socialuri qselebi axla unda
airCio individualurad: socialuri kavSirebic, aseve, refleqsuri xdeba, ase
rom isini SeiZleba damyardes, SenarCundes da mudmivad ganaxldes individebis
mier”.
bekis mixedviT, miuxedavad imisa, rom Tanamedroveobas (refleqsur
modernulobas)
da
klasikur
modernulobas
Soris
didi
gansxvavebaa,
refleqsuri modernuloba inarCunebs msgavsebebs da saerTo niSnebs klasikur
modernulobasTan,
rogorc
misi
gagrZeleba:
klasikuri
modernulobis
centraluri Tema iyo simdidre da misi maqsimalurad Tanabari ganawileba.
axlandel modernulobaSi (“win wasul modernulobaSi”) ki, centraluri Tema
aris
riski
da
misi
SeCerebis,
winaswarmetyvelebis
problemebi.
Tanasworoba,
rodesac
daculoba.
maSin
klasikur
Tanasworobis
klasikur
Tanamedrove
modernulobaSi
pozitiuri
neitralizaciis,
mizniT,
modernulobaSi
modernulobaSi
adamianebi
magram
monitoringis,
aRwevdnen
Tanamedrove
ideali
ideali
iyo
aris
solidarobas
modernulobaSi
es
solidaroba miiRweva negatiuri mizniT: iyo daculi safrTxeebisagan.
TavisTavad
riskebi
warmoSobilia
imave
wyaroebidan,
saidanac
modernuli sazogadoebis simdidre warmoiSva. anu, dRevandeli sasikvdilo
safrTxeebis
warmoSobis
safuZveli
industriaa.
beki
ambobs,
rom
es
Tanamedrove safrTxeebi ar izRudeba arc droiT da arc sivrciT (atomuri
afeTqeba, marTalia lokaluria, magram daazianebs bevr sxva xalxs da adgils,
amave dros, mas SeuZlia gamoiwvios genetikuri darRvevebi, rac gadaecema
momaval Taobebs)xvi.
amave dros, riskis sazogadoeba ar arbilebs klasobriv sazRvrebs,
aramed, piriqiT, amyarebs maT. beki werda: “riskis ganawilebis istoria
aCvenebs, rom simdidris msgavsad, riskic SeWidulia klasobriobasTan, oRond
ukuRma: simdidre moTavsebulia ierarqiis wverze, riskebi – fskerze. amitom,
riski, rogorc etyoba, aZlierebs, da ar auqmebs, klasobriv sazogadoebas.
siRaribe
izidavs
riskebis
mravalferovnebas
17
da
did
raodenobas.
amis
sapirispirod, simdidres (Semosavali, Zalaufleba, an ganaTleba) SeuZlia
iyidos daculoba da Tavisufleba riskisagan”. rac SeiZleba iTqvas klasebze,
igive SeiZleba iTqvas saxelmwifoebze.
magram, sabolood aravin ar aris riskisagan daculi. amas beki uwodebs
bumerangis efeqts: anu, usafrTxoebis yidva da warmoeba TviTon warmoSobs
axal safrTxeebs, romelic mwarmoeblebs ubrundebaT.
imdenad, ramdenadac win wasuli modernizacia awarmoebs riskebs, is
aseve awarmoebs refleqsurobasac, radganac, adamianebi, romlebic mindobilni
arian sakuTar Tavs da xdebian riskebis msxverplni, iwyeben riskebis analizs,
fiqrs maTze. imitom, rom isini aRar endobian mecnierebas da mecnierebs.
klasikur modernulobaSi buneba da sazogadoeba gayofilia, win wasul
modernulobaSi
amitomacaa,
sazogadoeba
rom
da
cvlilebebi
buneba
Rrmadaa
sazogadoebaSi
urTierTdakavSirebuli:
moqmedebs
bunebaze,
xolo
cvlilebebi bunebaSi – sazogadoebaze. bekis naTqvami, rom “sazogadoeba aris
buneba da buneba aris sazogadoeba” imavdroulad gulisxmobs, rom buneba
politizirda,
imitom,
rom
moxda
bunebismetyvelebis,
iseve
rogorc
socialuri mecnierebis warmomadgenlebis, politizacia.
politikis tradiciuli samefo, mTavroba, kargavs Tavis Zalauflebas,
mas mere, rac ZiriTadi riskebi momdinareobs “subpolitikisagan”, anu, didi
kompaniebisagan, didi laboratoriebisagan, da a.S. es sub-politikur sistemaSi
xdeba, sadac “axali sazogadoebis struqturebi inergeba progresis da codnis
gamdidrebis mizniT, saparlamento sistemis gareT, ara sawinaaRmdegod, magram,
misi ignorirebiT”. amas beki uwodebs “politikis aSvebas”. rodesac politika
aRar aris centraluri mmarTvelobis xelSi, aramed, gadadis sub-jgufebisken
da
aseve
individebisken.
es
ukanasknelni
SeiZleba
aRmoCndnen
ufro
refleqsurebi, vidre mTavroba, da amitom, ukeT gaanalizon is riskebi,
romelic maT winaSe dadgeba. ase qmnis win wasuli modernuloba uprecendento
riskebs, magram, aseve, uprecendento refleqsiis SesaZleblobebs am riskebis
dasaZlevad da gasaneitraleblad.
18
iurgen habermasi
Tanamedrove
sociluri
struqturis
aRwerebs
Soris
mniSvnelovani
adgili uWiravs iurgen habarmasisxvii socialur Teorias. habermasis Teoriis
wyaroebs
Soris
asaxeleben
marqsizms,
fsiqoanalizss,
fenomenologias.
marqsizmTan kavSiri upirveles yovlisa imiT gamoixateba, rom iseve, rogorc
frankfurtis skolis sxva warmomadgenli _ markuze, habermasisTvisac yvela
sazogadoeba, tradiciuliT dawyebuli, postkapitalisturis CaTvliT, aris
“klasobrivi
sazogadoeba”.
organizaciuli
gansxvavdeba
yvela
principebi,
imisagan,
rac
am
magram
marqsma
sazogadoebas
axasiaTebs
postkapitalisturi
aRwera.
ganviTarebis
sakuTari
sazogadoeba
Sedegad
miviReT
sazogadoeba romelSic: 1. saxelmwifosa da sazogadoebis gayofa, romelic iyo
liberaluri kapitalizmisaTvis damaxasiaTebeli, Canacvlda maTi SerwymiT; 2.
cxovrebis standarti ise amaRlda, rom emansipacia aRar aris mxolod da
pirvel rigSi ekonomikuri sakiTxi; 3. proletariatis, rogorc klasobrivi
revoluciis specialuri agentis roli gauqmda da dRes SeuZlebelia am
jgufebSi klasobrivi cnobiereba ipovo.
amaze
politikuri
dayrdnobiT,
sistema
habermasi
iTvisebs
ambobs
mTavar
(marqsis
sawinaaRmdegod),
maregulirebel
funqcias
rom
socio-
kulturul da ekonomikur sistemebTan mimarTebaSi. habermasi warmoadgens am
sami sistemis urTierTobas Semdegnairad (smelzeris mixedviT16):
ekonomikuri
sistema
marTuli
moqmedebebi
politikuradministraciu
li sistema
socialuri
keTildReobis
moqmedebebi
sociokulturuli
sistema
fiskaluri
masebis
damorCileba (skimloialuroba
off)
saxelmwifo arsebobs im danamatze, romelic iwarmoeba ekonomikuri
sistemis
mier,
magram
Rrmadaa
CarTuli
19
ekonomikis
organizaciaSi
da
manipulaciaSi regulaciis da intervenciis saSualebiT. amas uwodebs habermasi
“marTul moqmedebebs”. garda amisa, saxelmwifo pirdapir Sedis ekonomikaSi,
magaliTad, ganaTlebis da wvrTnis programebis uzrunvelyofiT, materialuri
infrastruqturis ganviTarebis da dagegmvis pirdapiri marTviT (transporti,
mSenebloba), kosmosis gamokvlevis organizebiT da SeiaraRebaSi SejibriT. rac
Seexeba sociokulturul sistemas (populacias), saxelmwifo moipovebs mis
loialurobas
krizisebis
(zogjer
pasiurs)
sawinaaRmdego
samomxmareblo
RonisZiebebis
procesebis
gatarebiT
xelSewyobiT,
(keTildReobis
uzrunvelsayofi moqmedebebi) da masmediis [saboloo jamSi] kontroliT.
gansakuTrebiT
mniSvnelovania
saxelmwifo-ekonomikis
habermasis
administraciul
naSromebSi
sistemasTan:
misi
am
mimarTeba
aparatis
mier
kontrolis da koordinaciis ZiriTadi funqcia mindobilia instrumentalurteqnikur xelovnebas, romelic awarmoebs codnis adaptacias politikas sxva
saxelmwifo da ekonomikur saWiroebebTan. am mxriv, habermasis mixedviT,
mecniereba aris postkapitalistur sazogadoebaSi kontrolis da dominaciis
erT-erTi
mTavari
instrumenti.
konkretulad,
sociologia,
imdenad,
ramdenadac misi obieqtia sazogadoeba, xdeba marTvis momsaxure gamoyenebiTi
mecniereba. kvlevis resursebis teqnikuri Targmani gamoiyeneba ara analitikur
sqemaSi, aramed, anacvlebs im socialur realobas, romlis sqematizirebac
ukve
moxda.
am
sazogadoebebSi
romelic
saxis
da
fiqsirdeba
ganviTareba
apirobebs
ZiriTadia
racionalurobis
SemecnebiT-instrumentalur
Tanamedrove
dasavlur
gaukuRmarTebul
aspeqtebze
da
gagebas,
am
mxriv
partikularistulia (viwro) da amitom xels uSlis racionaluri diskursis
alternatiuli
formebis
ganviTarebas.
am
yvelafris
manifestacia
xdeba
“kulturuli” anu, mecnierul-teqnikuri formiT.
miuxedavad
aseTi
aRwerisa,
romelic
stabilurad
da
Seucvlelad
gamoiyureba, habermasi CamoTvlis im krizisebs, romelic emuqreba mis mier
aRweril postkapitalistur sazogadoebas: 1. ekonomikuri krizisi, rogoricaa
inflacia, finansuri Cavardnebi, da warmoebis Secdomebi. 2. racionalurobis
20
krizisi, rogoricaa dagegmvis Secdomebi da administraciuli dambla, romelic
xdeba
raodenobrivad
gazrdili
jgufebis
da
gazrdili
moTxovnebis
Sexvedrisas. 3. legitimurobis krizisi, anu, saxelmwifo-administraciuli
Secdomebi sakuTari dapirebebis SesrulebasTan dakavSirebiT da Secdomebi,
romelsac is uSvebs daqvemdebarebuli klasebis loialurobiT manipulaciisas.
4.
motivaciis
individualizmi
krizisi,
da
anu,
iseTi
miRweva,
Rirebulebebis
romelic
erozia,
aucilebelia
rogoricaa
ganviTarebuli
kapitalisturi sazogadoebis muSaobisaTvis.
magram, meore mxriv, ukve sxva doneze, habermasi gamoTqvams imeds, rom
SesaZlebelia sxva saxis racionaloba, romelsac is uwodebs “komunikaciuri
racionalurobas”. habermasi am cnebas gansazRvravs rogorc “araZaldatanebiTi,
gamaerTianebeli,
metyvelebis
konsensusis
centraluri
momtani
gamocdileba,
Zalis
mqone
romelSic
argumentirebuli
sxvadasxva
monawileebi
Zleven sakuTar mTlianad subieqtur Tvalsazrisebs da raki Tvlian, rom
racionalurad motivirebuli darwmuneba ormxrivobis gareSe ar arsebobs,
daumtkiceben erTmaneTs rogorc obieqturi samyaros erTianobas, aseve, maTi
cxovreb(eb)is intersubieqturobas”xviii.
“racionaluroba” aq aRniSnavs konsensusis miRwevis process, romelic
xorcieldeba Tavisufali, daumaxinjebeli individebis saSualebiT, romlebSic
dasabuTebis moTxovna SemecnebiT-racionaluri ki ar aris, aramed, gamoixateba
mizezebis
instanciad
moyvanaSi,
normatiul
gamocdilebis
dasabuTebaSi
gadaqcevaSi.
da
dasabuTebis
saboloo
socialuri
struqtura,
romelic
aRmocendeba komunikaciuri moqmedebidan, Tavisufali sazogadoebis msgavsia –
romelic Tavisufalia SemecnebiT-racionaluri mentalobis simaxinjeebisagan –
emansipirebuli
sazogadoeba
damyarebulia
konsensusze
da
gonebaze,
sazogadoeba, romelsac SeTanxmebuli jgufuri moqmedebis unari aqvs, da
SeuZlia
daamarcxos
gamowvevebis
iracionaluroba
administraciul/racionaluri sistemis batonoba.
21
represiuli
receptebi da diagnozebi (XX saukunis inteleqtualuri mimarTulebebi)
XIX-XX saukuneSi radikaluri socialuri Zvrebi inteleqtualebis
mier
aRqmuli
iqna,
rogorc
seriozuli
gamowveva.
teqstebis
is
mravalferovneba, romelebic am dros da am gamowvevis gamo Seiqmna, SeiZleba
or nawilad gavyoT, davarqvaT erTs receptebis, xolo meores diagnozis
mimarTuleba.
diagnozis
inteleqtualebi
aRweren
mimarTulebis
[socialur]
qveS
pirobiTad
samyaros
da
gaerTianebuli
cdiloben
arsebuli
aRweriT gamoiTvalon momavali.
receptis
mimarTulebis
mimdevrebi
aRweren
samyaros,
afaseben
mas
radikalurad uaryofiTad (xSir SemTxvevebSi es ganwyoba saerToa maTsa da
diagnozistebs Soris) da cdiloben daadginon is gza, romlic arsebuli
winaaRmdegobrivi viTarebidan gamoiyvans socialur samyaros.
am
ori
mimarTulebis
radikalur
warmomadgenlebad
SeiZleba
davasaxeloT parsonsi (diagnozi) da habermasi (recepti).
Tumca, es ganwyoba ar gaCenila maincdamainc XX saukuneSi da SeiZleba
iTqvas, rom nicSes memkvidreobaa. dRes bevrs saubroben nicSes gavlenaze XX
saukuneze,
da
konkretulad,
nicSes
gavlenaze
veberze:
am
mimarTulebas
safuZveli daedo 80-ian wlebSi, sabWoTa reJimis rRvevis dawyebis Semdeg,
rodesac, globaluri pirobebis cvlilebis gamo marqsma daiwyo socialurinteleqtualuri aqtualobis kargva, da mniSvnelovani opozicia – marqsiveberi - romelic XX saukunis pirveli naxevari ikavebda socialur TeoriaSi
da socialur filosofiaSi momuSave inteleqtualebis Tavebs, Senelda xix.
veberis da nicSes urTierTobis kvlevas safuZveli daudo hennisisxx wignma
veberis Sesaxeb.
idea,
romelic
nicSe-veberis
urTierTobas
udevs
safuZvlad,
aris
nicSes da veberis mier arsebuli sazogadoebis Sefasebis igiveoba (veberis
mier kapitalisturi sazogadoebis, rogorc rkinis galiis dafiqsireba da
22
a.S.). am konkretuli saxelmZRvanelosaTvis am SemTxvevaSi mniSvnelovania
receptualistis (nicSes) gavlena diagnozistze (veberze). Tavad XX saukunis
inteleqtualur istoriaSi nicSe SesaZlebelia Sefasdes, rogorc azrovnebis
am
ori
ZiriTadi
mimarTulebis
damwyebi,
Tumca,
argumentebi
imis
sawinaaRmdegod, rom am mxriv marqsis roli naklebia, Zneladaa mosapovebeli.
Tavi I. Teoriebi socialuri cvlilebebis Sesaxeb
sociologiis gaCena XIX saukuneSi gamowveuli iyo im cvlilebebiT, romelic
xdeboda sazogadoebaSi. cvlilebebi im droindel socialur cnobierebasTan da
istoriul
gamocdilebasTan
SedarebiT
iyo
swrafi,
rac
bunebrivia,
inteleqtualebSi aCenda moTxovnas mecnierulad aexsnaT es cvlilebebi, da
rac ufro mniSvnelovania, SesaZlebisdagvarad gamoeTvalaT momavali. amitom,
ar aris gasakviri, rom sociologia gaCnda rogorc drois moTxovnaze pasuxi
da rogorc Cans, rogorc mecniereba socialuri cvlilebebis Sesaxeb.
klasikuri da neoevolucionizmi
ogust konti (1798-1857)
sociologiis damfuZnebeli konti ambobda, rom Tanamedrove sazogadoeba
(anu,
industriul-urbanistul-kapitalisturi)
gamomdinareobs
aucileblobiT
misi
ar
winmswrebi
aris
SemTxveviTi,
procesebisagan.
is
amitom,
SeuZlebelia Tanamedroveobis gageba da adekvaturi axsna, Tu ar gavigebT
winare istoriis meqanizms.
amisaTvis kontma Camoayaliba “sami etapis (safexuris, stadiis) kanoni”:
istoriuli cvlilebebis mamoZravebeli Zala mdebareobs gonebaSi, anu, sulSi.
anu, imaSi, Tu rogor aRiqvamen adamianebi samyaros, rogor moqmedeben am
aRqmis da gagebis Sesabamisad. es yvelaferi aris is codna, romelic aqvs
sazogadoebas da romelic ganuxrelad izrdeba. sazogadoebis es centraluri
momenti gavlenas axdens socialuri cxovrebis sxva aspeqtebze (rogoricaa
23
ekonomika,
politika,
samxedro
saqme).
kacobrioba
gadis
sam
safexurs:
Teologiurs, metafizikurs da pozitiurs. Teologiuri mcire codnis etapia,
rodesac adamianebi jer nivTebs da cxovelebs “abraleben” xdomilebebis
marTvas, Semdeg mraval RmerTs, Semdeg erT yovlisSemZle RmerTs. es periodi
xasiaTdeba samxedro cxovrebis dominanturobiT da farTod gavrcelebuli
monobis institutiT. meore, metafizikuri etapi, safexuri dgeba rodesac
adamianebi
anacvleben
RmerTebs
realobis
fundamenturi
abstraqtuli
principebiT,
romelsac
mizezebiT
da
SinaarsebiT,
goneba
wvdeba.
am
dros
politikaSi gabatondeba umaRlesi Zalauflebis, kanonze damyarebuli wesrigis
da
kanonieri
mmarTvelobis
ideebi.
mesame,
pozitiuri
periodi
miiRweva,
rodesac adamianebi adgenen kanonebs empiriuli sicxadidan, dakvirvebidan,
Sedarebebidan
da
eqsperimentidan
gamomdinare.
es
aris
mecnierebis
da
industriis dro. raki pozitiuri safexuri miRweulia, ganviTareba xdeba
dauboloebeli, imdenad, ramdenadac mecniereba mudam win midis, ufro maRal
da maRal xarisxs aRwevs, magram verasdros ver aRwevs saboloo WeSmaritebas.
ganviTareba xdeba raodenobrivi. ase rom, kontis istoria aris cvlilebebis
mimdevroba gonebaSi da sazogadoebaSi, romlebic ganviTarebis Sesabamisad,
Seesabameba da ireklavs erTmaneTs. evolucia upirveles yovlisa codnis
miRwevis meTodebis da codnis moculobis evoluciaa.
herbert spenseri (1820-1903)
spenseri fiqrobda, rom evolucia saerTo principia, rogorc bunebrivi,
aseve socialuri procesebisTvis. evolucia, spenseris mixedviT, mimdinareobs
struqturuli
da
funqcionaluri
diferenciaciis
gziT:
1.
martividan
rTulisaken 2. amorfulobidan nawilebis gamoxatvisken (artikulaciisaken) 3.
erTformianobidan, homogenurobidan specializaciisaken, heterogenulobisaken
4. cvalebadobidan stabilurobisakenxxi.
kacobriobis
istoriaSi
xorcieldeba. socialuri
evoluciis
evoluciis
24
zogadi
meqanizmi
kanoni
specifikurad
eyrdnoba sam princips.
1.
homogenuri, erTgvarovani populaciebis Sinagani arastabiluroba. adamianebi
araTanabarni arian maTi gamocdilebiT, memkvidreobiT, garemo pirobebiT da a.S.
amitom, SeuZlebelia ar daiwyos erTgvarovani sazogadoebis diferenciacia
masSi rolebis, Zalauflebis, funqciebis da sxva maxasiaTeblebis gamoyofiT.
2. arsebobs araTanabrobis gaZlierebis, rolebis specializaciis gaRrmavebis,
Zalauflebis da simdidris gayofis zrdis tendencia. 3. imdenad, ramdenadac
msgavsi poziciebis (rolebis, prestiJis, simdidris, funqciebis mixedviT)
xalxi mimarTulia gaerTianebisaken, sazogadoeba iwyebs nawilebad, klasebad da
jgufebad dayofas. imdenad, ramdenadac sazRvrebi, romlebic am jgufebs
hyofs,
fiqsirdeba,
populaciis
segregacia
izrdeba
da
homogenur
mdgomareobasTan dabruneba SeuZlebeli xdeba.
es meqanizmi apirobebs kacobriobis istoriis safexurebis gansxvavebas,
dawyebuli martivi sazogadoebebidan (ormxrivad izolirebuli, yvela wevris
erTgvarovani
saqmianoba,
sazogadoebebis
politikuri
(individuumebs
Soris
organizirebis
Sromis
gareSe)
ganawilebis
rTuli
Canasaxebi,
sazogadoebis segmentebs Soris funqciebis ganawilebis dasawyisi, ierarqiuli
politikuri
organizacia)
teritoriis
floba,
rTuli
da
ormagad
rTuli
kanonebis
sistema)
gavliT,
socialuri
mTlianobebi,
sazogadoebebis
(sakuTari
civilizaciamde
saxelmwifo-erebi,
(yvelaze
saxelmwifoebis
federaciebi an didi imperiebi).
imisaTvis, rom mieTiTebina, Tu saiT midis es evoluciuri procesi,
spenserma Semoitana sazogadoebebis tipebis pirveli dixotomiuri, polaruli
dapirispireba.
industiriuli
mixedviTxxii),
qvemoT
motanil
sazogadoebebis
anu,
Tu
rogor
cxrilSi
idealuri
gadmocemda
mocemulia
tipebis
spenseri
samxedro
sqema
25
(smelzeris
sazogadoebis
saxelmwifos ganviTarebis dasawyisis da dasasrulis principebs:
da
da
damaxasiaTebeli niSnebi
ZiriTadi moqmedeba
samxedro sazogadoeba
teritoriis dacva da
dapyroba
integraciis principi
iZuleba, xisti sanqciebi
saxelmwifos da
individuumebis
urTierToba
saxelmwifos da sxva
organizaciebis
urTierToba
politikuri struqtura
saxelmwifos batonoba,
Tavisuflebis SezRudva
stratifikacia
ekonomikuri moqmedeba
donimanturi
Rirebulebebi
industriuli sazogadoeba
mSvidobiani warmoeba da
momsaxurebis/produqciis
gacvla
Tavisufali, nebelobiTi
kooperacia, kontraqtebi
saxelmwifo emsaxureba
indivuduumebis saWiroebebs,
Tavisuflebebs
kerZo organizaciebis
avtonomia
monopolia da
saxelmwifos dominiacia
centralizacia,
autokratia
mimagreba, dabali
mobiluroba, Caketili
sazogadoeba
autarkia,
proteqcionizmi,
TviTkmaroba
simamace, disciplina,
loialuroba, morCileba,
patriotizmi
decentralizacia,
demokratia
miRwevadoba, maRali
mobiluroba, Ria
sazogadoeba
ekonomikuri
urTierTdamokidebuleba,
Tavisufali vaWroba
iniciativa, gamomgonebloba,
damoukidebloba,
samarTlianoba/simarTleze
orinetirebuloba.
luis morgani (1818-1881)
amerikelma anTropologma luis morganma Semoitana evoluciis ideis
sakuTari varianti. is iyo pirveli imaT Soris, vinc evoluciis amosavali
daukavSira
teqnologiis
evoluciis
erTgvarovneba
materialur
moTxovnebis
ganviTarebis
da
ideasxxiii.
gangrZobiToba
universalurobasa
morgans
sjeroda,
dakavSirebulia
da
rom
adamianTa
mudmivobasTan.
aseTi
moTxovnebi, romelic saerToa yvela adamianisaTvis (saWmeli, TavSesafari,
komforti,
stimuls.
usafrTxoeba
ase,
da
a.S.)
teqnologiuri
warmoSobs
Zvrebi
maTi
dakmayofilebis
ganpirobebulia
im
Zebnis
materialuri
moTxovnebiT, romlebic axasiaTebT adamianebs. axali teqnologiebis gamoCena ki
26
cvlis
sazogadoebis
bunebas,
gavlenas
axdens
ojaxur
cxovrebaze
da
naTesaobis organizaciaze, ekonomikis da politikis formebze, kulturul
Rirebulebebze da yoveldRiur cxovrebaze.
kacobriobis istoria
sam fazas gadis:
veluroba, barbarosoba da
civilizacia. gadasvlebi xdeba mniSvnelovani teqnologiuri aRmoCenebis gamo.
ase, “martivi velurobis” periodSi Cven vxvdebiT nayofis Segrovebas, xolo
“Sua velurobaSi” – cecxlis aRmoCenas da Tevzaobis meTodebs. “maRali
veluroba” aris mSvildisris gamogoneba da nadiroba. “dabal babrbarosobaSi”
Tixis WurWlis gakeTebis teqnologiaa umniSvnelovanesi, “Sua barbarosobaSi”
vxvdebiT
moSinaurebas
barbarosobaSi”
Cndeba
da
axal
rkinis
da
miwaTmoqmedebis
rkinis
kulturebs.
iaraRebis
warmoeba,
“maRal
romelsac
revoluciuri mniSvneloba aqvs. sabolood, civilizaciis dabadeba aRiniSneba
fonetikuri anbanis gamogonebiT da weris xelovnebiT.
aseTma, anu, monomizezobrivma, teqnologiurma axsnam gavlena moipova. is
aisaxa
momdevno
mniSvnelovan
mimdinareobebSi
(mag.
marqsizmi,
neo-
evolucionizmi).
emil durkhaimi (1855-1936)
durkhaimi iyo antireduqcionisti. is uaryofda imis SesaZleblobas, rom
socialuri
fenomenis
mizezebi
realobisa
(socialur
SeiZleba
faqtebSi).
es
sadme
iyos,
Tvalsazrisi
garda
aisaxa
socialuri
mis
TeoriaSi
socialuri evoluciis Sesaxeb. evoluciis ZiriTad mimarTulebad durkhaimma
gansazRvra
Sromis
ganawilebis,
amocanebis,
movaleobebis
da
rolebis
diferenciaciis zrda. es tendencia ukavSirdeba demografiul faqtorebsxxiv:
populaciis zrda moqmedebs demografiul simWidroveze da moaqvs “moraluri
simWidrovis” zrda, rac niSnavs urTierTobebis intensifikacias, socialuri
urTierTobebis sirTules, anu, moqmedebs socialuri kavSirebis xarisxze.
spenseris msgavsad, durkhaimmac Semoitana sazogadoebebis tipologia romelic
eyrdnoba socialuri kavSirebis sxvadasxva xarisxs: “meqanikuri solidaroba”
27
gamomdinareobs
funqciebis
da
amocanebis
erTgvarovnebidan
da
aradiferncirebulobidan, “organuli solidaroba” Zlier diferencirebuli
rolebis da adgilebis rTul da ormxriv TanamSromlobazea damyarebuli.
durkhaimis mixedviT istoria moZraobs meqanikuri solidarobidan organul
solidarobamde. qvemoT mocemuli sqema ganmartavs am dixotomias (Stompkas
mixedviT5):
Tviseba
moqmedebebis
ZiriTadi
kavSiri
meqanikuri solidaroba
xasiaTi, erTgvarovani,
erTi
socialuri formis
morali
da
religiuli konsensusi
organuli solidaroba
Zlierad
diferencirebuli
kavSirebi da ormxrivi
damokidebuleba
individuumis pozicia
koleqtivizmi,
fokusi individualizmi, fokusi
jgufze, sazogadoebaze
avtonomiur individebze
ekonomikuri struqtura izolirebuli,
Sromis
ganawileba,
autarkiuli,
TviTkmari jgufebis
ormxrivi
jgufebi
damokidebuleba
erTmaneTze, gacvla
socialuri kontroli
represiuli
kanonebi, restituciuli* kanonebi,
darRvevebis
dasja damcavi
kontraqtebi
(kriminaluri samarTali) (samoqalaqo samarTali)
* iseTi kanonebi, romelic mimarTulia pirveladi samarTlebrivi mdgomareobis
aRdgenaze (mag. zaralis anazRaurebaze).
ferdinand tionisi (1855-1936)
msgavsi topologiis povna SeiZleba tionisTan. tionisma Semoitana “erTobis”
da “sazogadoebis” dayofaxxv. personaluri, intimuri, pirveladi, TviTmiznuri,
romelic “erTobis” tipis daxasiaTebaa, modernul “sazogadoebaSi” icvleba
impersonaluri,
mediaciuri,
meoreuli
da
mTlianad
instrumentaluri
kontaqtebiT. ufro konkretulad, ix. cxrili (Stompkas mixedviT):
28
Tviseba
socialuri
urTierTobebi
tipiuri institutebi
individuumis xati, saxe
simdidris firma
kanonis tipi
centraluri
institutebi
socialuri kontroli
erToba
naTesaoba
sazogadoeba
ekonomikuri gacvla
ojaxi
TviToba
miwa
ojaxuri samarTali
sofeli
saxelmwifo da ekonomika
pirovneba, moqalaqe
fuli
kontraqtebis samarTali
qalaqi
xalxuri wesi, religia
kanoni da
sazogadoebrivi azri
tionisis midgomis gansakuTrebuloba mdgomareobs erTobis nostalgiaSi. is
aris
evolucionistebis
akavSirebs
evoluciis
im
da
iSviaTi
frTis
progresis
warmomadgeneli,
cnebebs
romelic
erTmaneTTan.
misi
ar
azriT,
evolucia midis adamianuri saWiroebebis sawinaaRmdegod, adamianuri pirobebis
gauaresebisaken, da ara gaumjobesebisaken.
lester uardi (1841-1913)
uardi Tavis “dinamiur
sociologiaSi”xxvi
amtkicebda,
rom
evoluciis
meqanizmi ar aris mudmivi da droTa ganmavlobaSi is icvleba. yvelaze ufro
mniSvnelovani zRvari, romelic SeiZleba davinaxoT evoluciis procesSi,
spontanur,
bunebriv
orientirebul
evolucias
evolucias
(genezisi)
(telezisi)
da
adamianur,
Sorisaa.
es
mizezze
ukanaskneli
gansakuTrebulia da warimarTeba adamianebis cnobierebiT da dasaxuli miznebis
mixedviT. anu, ufro konkretulad, evolucia iwyeba rogorc “kosmogenezisi”,
da moicavs samyaros warmoSobas. raRac momentSi, sicocxlis warmoSobis gamo,
Cndeba axali evoluciuri meqanizmi (“biogenezisi”) da iwyebs moqmedebas
kosmogenezisTan
erTad.
Semdgom,
adamianis
gaCenasTan
erTad,
axali
evoluciuri meqanizmi Cndeba (“anTropogenezisi”) da erTveba evoluciaSi
29
kosmogenezisTan da biogenezisTan erTad. sabolood, rodesac adamiani moeqceva
axal organizaciul formaSi, sazogadoebaSi, da warmoiSoba axali meqanizmi
„sociogenezisi”. sabolood, oTxi meqanizmi erTad muSaobs, da akontrolebs
erTmaneTze
dadebul
kosmogenezisuri,
Sreebs,
romlebsac
biogenezisuri,
sxvadasxva
anTropogenezisuri
da
warmoSoba
aqvT:
sociogenezisuri.
bolo ori fazis dros evolucia ganicdis axal Semobrunebas: dagegmva, aRqma,
momavlis
konstruireba
sruliad
axal
SesaZleblobebs
qmnis
socialuri
cvlilebisaTvis. evolucia gadadis axal, yvelaze maRal doneze da xdeba
ufro mravalganzomilebiani da adamianuri (humanuri).
evoluciis klasikur Teoriebi mravalmxriv gaakritikes. kritikis samizneebs
Soris yvelaze ufro popularuli iyo Semdegi eWvebi:

arsebobs Tu ara saerTo istoriuli logika?

ganicdis Tu ara adamianebis sazogadoeba, rogorc mTliani, evolucias?

marTebulia Tu ara sazogadoebis [mTliani] organizmis analogiiT aRwera?

gazviadebuli xom ar aris socialuri cvlilebebis sixSire da socialuri
wyobis Secvlaze maTi mimarTuloba?

arseboben Tu ara socialuri cvlilebebi, rogorc aseTi? (xom ar arian
isini abstraqciiT miRebulebi?);

marTebulia Tu ara linearuli evoluciis cneba?

realuria Tu ara monomizezobrivi cvlilebebi?
yvela am da bevri sxva mizezis gamo, XX saukunis Sua wlebamde
evoluciuri
modeli
aRaravis
aRar
gaxsenebia.
ontologiuri safuZvlebisa, neoevolucionizmis
aRmoCenebi
paleontologiaSi,
anTropologiaSi,
garda
filosofiuri
gaCenas safuZvlad
eTnologiaSi
da
da
daedo
sxva
mecnierebebSi. yovel SemTxvevaSi cxadi gaxda, rom ganviTarebis idea ar iyo
sabolood gadasagdebi, radganac sxvadasxva istoriuli mecnierebis monacemebi
lamis yoveldRiurad adasturebdnen populaciis zrdis, teqnologiis da
30
warmoebis winsvlis tendenciebs. da rac mTavaria, socialuri sistemebis
garTulebas, diferenciacias da urbanizacias.
talkot
ganviTareba
parsonsi
qmnis
werda:
safuZvels
“biologiuri
rom
miviRoT
da
socialuri
sazogadoebis
mecnierebis
da
kulturis
fundamenturi gangrZobiToba, rogorc cocxali sistemebis evoluciis ufro
farTo da zogadi Teoriis nawili”.
magram, neoevolucionizmi ar iyo klasikuri evolucionizmis ubralo
gameoreba. gansxvavebebi maT Soris Semdegia:
1. globaluri adamianuri sazogadoebidan fokusma gadainacvla im procesebze,
romlebic
mimdinareoben
civilizaciebSi,
ufro
kulturebSi,
SezRudul
gamoyofil
socialur
erTeulebSi:
sazogadoebebSi
(tomebSi,
saxelmwifo-erebSi, a.S.)
2. ZiriTadi yuradReba sazogadoebebis tipologiuri daxasiaTebebidan gadavida
evoluciis mizezebis meqanizmebze. anu, axsna gaxda ufro mniSvnelovani,
vidre aucilebeli safexurebis aRwera da CamoTvla.
3. evoluciis
gansazRvrebebi
gaxda
aRweriTi.
neoevolucionistebi
maqsimalurad cdilobdnen ar SeefasebinaT socialuri procesebi rogorc
progresi.
4. teqstebi
igeboda
ufro
“albaT”,
“SesaZlebelia”
konstruqtebis
saSualebiT, vidre deterministuli da darwmunebuli formiT.
5. iyo Sinagani kavSiri evolucionizmis sxva mimarTulebasTan, darvinizmTan,
romelic viTardeboda damoukideblad da didi siswrafiT.
neoevolucionizmis yvelaze ufro cnobili warmomadgenlebi arian gerhard da
jin lenskebi da talkot parsonsi.
gerhard da jin lenskebi
lenskebis azriT,
maTi
Teoria
(ekologiur-evoluciuri
midgoma)
biologiaSi evoluciur midgomasTan erTad iziarebs interess cvlilebis
procesisadmi – kerZod, ZiriTad, xangZliv, ganviTarebad da adaptirebad
cvlilebebisadmi _ da aseve, interess masTan SeWidul - Sejibrebis da
31
konfliqtis procesebisadmi. biologiaSi ekologiur midgomasTan mas aqvs
saerTo
interesi
populaciebis
urTierTdamokidebulebis
mimarT,
SigniT
da
da
populaciebs
populaciis
da
Soris
maTi
garemos
damokidebulebis mimarTxxvii.
lenskebis
azriT,
mimarTulebebis/tendenciebis
mniSvnelovani
tendencia
kacobrobis
arseboba
teqnologiuri
istoriaSi
sruliad
winsvlaa.
cxadia.
xangZlivi
yvelaze
miuxedavad
ufro
imisa,
rom
arsebobs “teqnostasisis” da regresiis SemTxveviTi movlenebi, is cvlilebis
upiratesi
da
mTavari
mimarTulebaa.
sociokulturuli
evolucia
aris
teqnologiuri winsvla da misi Sedegebia. teqnologiuri cvlilebis ZiriTadi
idea, Sinaarsi im informaciis moculobis da xarisxis cvlilebaa, romelic
garemos kontrolisTvisaa gamosadegi. “me vixrebi darwmunebisaken, rom yvela,
an umetesi mimarTulebis safuZveli erTi ZiriTadi mimarTulebaa, romelic
xsnis yvela danarCens. es aris adamianebisaTvis xelmisawvdomi informaciis
moculobis zrda, konkretulad, ki im informaciis, romlis saSualebiTac
SesaZlebelia materialuri samyaros manipulireba”.
adamianebis warmoSoba cxovelTa samyarodan aris winsvla swavlaSi da
informaciis
gacvlaSi.
informaciis
ZiriTadi,
sabazo
forma
wminda
genetikuria, umaRlesi forma individualuri swavlebaa. genetikur dones
Semdeg misdevs niSnebiT komunikacia (informaciis gaziareba imaTTvis, vinc im
wuTas aris gverdiT), da sabolood, simboloebis mniSvnelobebiT komunikacia,
informaciis kodireba, Senaxva da gaziareba maTTvis romlebic aucileblad ar
arian gverdiT, ara marto sivrceSi, aramed droSic (informaciis gadacema
Taobebidan
Taobebze).
simboluri
sistemebi
aZleven
adamians
saSualebas
radikalurad axali gzebiT moaxdinos adaptacia da hqondes urTierToba
biofizikur
funqciuri
adamians,
garemosaTan.
simboluri
sistemebi
analogebia. Cans, rom momavalSi,
miscems
mas
saSualebas
cnobieri
genetikuri
informacia, romelic eqneba
kontroli
gauwios
evolucias. es daagvirgvinebs “evoluciis evoluciis” process.
32
sistemebis
sakuTar
socialuri
cxovrebis
yvela
sxva
aspeqti
mkacrad
SeWidulia
teqnologiasTan. evoluciis ganmsazRvrelebi ierarqiis mixedviT ase lagdeba:
teqnologia, ekonomika, politika, ganawilebis sistema. marTalia, lenskebi
uSveben
sxva
xazis
sazogadoebis
arsebobasac,
mxridan,
magram,
romelic
zogadaT,
moqmedebs
teqnologiuri
teqnologiaze
winsvla
mTavari
ganmsazRvrelia ZiriTadi mimarTulebebis TanavarskvlavedSi – populacia, ena,
socialuri struqtura da ideologia – romlebic sazRvravs kacobriobis
istoriis ZiriTad mimarTulebebs.
ase
rom,
kacobriobis
evoluciuri
fazebi
iyofa
teqnologiis
kriteriumis mixedviT: 1. nadiroba da Semgrovebloba (7000 Zv.w.-mde) mebaReoba
(hortikulturuli faza) (7000-dan 3000-mde Zv.w.), agraruli (3000 Zv.w.-dan
1800
ax.
w.)
ekologiuri
da
industriuli
pirobebidan
(1800
gamomdinare,
ax.w.-dan
SesaZlebelia
dRemde).
iyos
adgilobrivi
alternatiuli
xazebi, romlebic uxvevs evoluciis ZiriTad kurss. zogierTma sazogadoebam
SeiZleba
ganaviTaros
ekvivalenturi,
magram
gansxvavebuli
teqnologiebi,
efeqturobis igive doneze, rac SeiZleba gaizomos, sazogadoebis mTliani
produqtis Rirebulebis gayofiT adamianur energiaze, romelic ixarjeba
produqtis warmoebaze.
talkot parsonsi (1902-1979)
parsonsi ansxvavebs or ZiriTad process, romelic xdeba nebismier socialur
sistemaSi:
integraciuli
da
kontrolis
procesebi,
romlebsac
aqvs
kompensatoruli efeqti: isini aRadgenen wonasworobas darRvevis Semdeg, da
icaven sazogadoebis gangrZobiTobas da reproduqtiulobas. magram, garda
amisa,
arseboben
struqturuli
cvlilebebis
procesebi,
romlebic
exeba
Rirebulebebis da normebis ZiriTad sistemebs. struqturuli cvlileba aris
im
Rirebulebebis
cvlileba,
romelic
Soris urTierTobebsxxviii.
33
akontrolebs
sistemis
erTeulebs
stuqturuli
yoveli
Semdgomi
gamoixateba
cvlilebebi
faza
sistemis
evoluciur
gamoirCeva
SigniT
models
sirTulis
mihyvebian.
zrdiT,
specializirebuli
rac
procesis
Tavis
erTeulebis
mxriv
raodenobis
gazrdiT, rasac mosdevs TanamSromlobis, organizaciis da koordinaciis axali
formebis aucilebloba. sociokulturuli evolucia, iseve, rogorc organuli
evolucia mimdinareobs SedarebiT martividan ufro rTuli formebisaken. anu,
mTavari mimarTuleba zogadi adaptiuri SesaZleblobis gaZlierebaa. magram es
mxolod zogadi mimarTulebaa, romelic ar moicavs specifikuri evoluciuri
traeqtoriis mravalferovnebas. evolucia aris ara monolinearuli, aramed
multilinearuli. evoluciis yoveli done moicavs gansxvavebuli formebis da
tipebis did mravalferovnebas.
arsebobs
evoluciis
adaptaciuri
oTxi
gaumjobeseba,
(generalizacia).
1.
bazisuri
meqanizmi:
da
Rirebulebebis
CarTva
diferenciaciis
meqanizmi,
anu,
diferenciacia,
ganzogadeba
struqturulad
da
funqciurad axali struqturuli erTeulebis Camoyalibeba. diferenciacia
struqturis
struqturad,
funqciurad
erTeulis
an
romlebic
sistemis
dayofaa
gansxvavdeba
mniSvnelovania;
2.
an
met
erTmaneTisagan
da
adaptirebadi
or
gaumjobeseba
erTeulad,
an
sistemisaTvis
yoveli
axali
erTeulis efeqturobis zrdaa, maTi ufro specializirebuli da efeqturi
moqmedeba adreuli, ufro erTgvarovani erTeulebis moqmedebasTan SedarebiT.
adaptaciuri
gaumjobeseba
is
procesia,
romlis
mixedviTac
ufro
meti
resursebia xelmisawvdomi, anu, axali erTeulebis funqcionireba Tavisufalia
im SezRudvebisagan, romelic hqonda maT winmswreb erTeulebs; 3. CarTva is
meqanizmia, romelic saWiroa axali erTeulebis da sistemebis sazogadoebaSi
integraciisaTvis,
maTi
harmoniuli
operirebisaTvis
axal konteqstSi;
4.
Rirebulebebis ganzogadeba saWiroa maSin, rodesac xdeba axali normatiuli
standartebis
formulireba,
imisaTvis,
rom
axali
erTeulebi
CaerTon
sazogadoebaSi da maT moqmedebas legitimuri safuZlveli hqondes. es meqanizmi
muSobs socialuri stabilurobis uzrunvelsayofad.
34
oTxive es meqanizmi moqmedebs erTad, da yoveli cvlileba am oTxi (da
sxva) procesis Sedegia.
evolucias aqvs Semdegi etapebi-safexurebi: primitiuli, ganviTarebuli
primituli da modernuli. primitiuli etapi aris maSin, rodesac sazogadoeba
mTliand homogenuli da erTgvarovania. ganviTarebul primitiul safexurze
xdeba qvesistemebad dayofa: politikuri funqciebi gamoeyofa religiurs,
xolo
saeklesio
da
saero
Rirebulebebi
diferencirdeba.
sazogadoebaSi
monawileoba stratificirdeba, da ufro meti yuradReba eqceva miRwevebs,
vidre
socialur
akumulireba
warmoiSoba
da
erT
modernulobis
qvesistemis
gadacema.
ZiriTadi,
da
xdeba
sabolood,
evoluciur
sruli
integraciuli
roli,
warmoSobas.
arenaze,
ganmasxvavebeli
diferenciacia:
modelebis
romelic
damwerlobis
“sazogadoebis
romelic
niSnebia:
adaptaciuri,
SemanarCunebeli;
xasiaTdeba
gaCena,
masobrivi
2.
modernuli
evropis
1.
informaciis
arealia..
sazogadoebaSi
mizanze
..
“
oTxi
orientirebuli,
ekonomikis
warmoebiT,
tipi
dominanturi
biurokratiuli
organizaciiT, bazris yvelgan ganmsWvaluroba da fuli, rogorc gacvlis
generalizebuli arena da mediumi; 3. kanonis sistemis, rogorc socialuri
koordinaciis
da
kontrolis
ZiriTadi
meqanizmis
ganviTareba;
4.
stratifikacia, romelic damyarebulia miRwevis univeersalur kriteriumze; 5.
socialuri
urTierTobebis
impersonaluri,
mediaciuri,
rTuli
qselebis
gavrceleba.
parsonsma Tavisi msjeloba evoluciaze daamTavra daskvniT: Cvens droSi
unda gamoCeniliyo “wamyvani sazogadoeba”, romlic daasrulebda evoluciur
process, da es sazogadoeba amerikis SeerTebuli Statebia. “aSS-m, “pirvelma
axalma
erma”
unda
iTamaSos
daaxloebiT
asrulebda XVII saukuneSi”.
35
igive
roli,
rasac
inglisi
diferenciaciis da modernizaciis Teoriebis kritika
miuxedavad imisa, rom diferenciaciis da modernizaciis Teoriebi Zalian
momxibvlelad
da
ueWvelad
gamoiyureba,
maT
warmoSves
kritikis
mTeli
talRa:
diferenciaciis Teoriis winaaRmdegobebi Semdegia:
1. kriteriumebi – am SemTxvevaSi mniSvnelovania Zalauflebis faqtori. anu,
kiTxva, Tu visTvisaa efeqturi diferenciacia (anu, visi kriteriumis
mixedviT)?
Tu
am
kiTxvas
CavuRrmavdebiT
mivdivarT
ideasTan,
rom
Zalaufleba arCevs diferenciaciis mimarTulebas da SeuZlia dablokos
sxva
mimarTulebebi.
amdenad,
diferenciacia
ki
ar
xdeba,
aramed,
Zalaufleba awarmoebs mas, Sesabamisad, Sromis ganawilebas, da zogadad,
socialuri formebis warmoebas da kvlavwarmoebas.
2. dediferenciaciis mravali SemTxveva – miuxedavad imisa, rom diferenciacia
zogadad amarTlebs da xsnis istoriis ZiriTad xazs, istoriaSi arsebobs
dediferenciaciis
da
funqciebis
Serwymis
mravali
SemTxveva
(civilizaciebis dacema, qalaqebis da soflebis funqciebis gamartivebaSerwyma,
da
sxva).
garda
amisa,
modernul
samyaroSic
aris
de-
diferenciaciis saintereso SemTxvevebi, rogoricaa, magaliTad, Tanamedrove
moqalaqis roli, romelic msWvalavs yvela sxva socialur dayofas.
modernizaciis Teoriis winaaRmdegobebi Semdegia:
1. praqtikuli winaaRmdegobebi: XX saukunis Sua wlebis Semdeg gairkva, rom
modernizacias xSirad ar moaqvs is Sedegebi, romelsac isaxavda miznad.
modernizaciis
arasasurvel
fundamentalisturi
Sedegebad
religiebi,
miCneuli
nacionalizmis
iyo
omebi,
axali
sxvadasxva
saxe,
regionalizmis gaCena da sxva. garda amisa, aSkara iyo, rom qvesistemebis
doneze izrdeboda gadaxrebi da danaSaulebebi. mravali Semfaseblis azriT,
bevri qveynis politikur sferoSi modernizacias ganviTareba ar moutania.
2. Teoriuli winaaRmdegobebi: am mxriv modernizaciis safuZvlis, evoluciuri
modgomis
gaziareba
aRmoCnda
Zneli.
36
Teoretikosebi
aRniSnavdnen,
rom
sazogadoebebis modernizacia iwyeba sxvadasxva adgilidan, rac gavlenas
axdebs maT kursze. garda amisa, tradiciulobis da modernulobis mkveTri
gansxvaveba dadga eWvis qveS. axali qveynebis modernizaciis dawyebam aCvena,
Tu ra didi roli aqvs tradicias, rogor SenarCundeba da xandaxan rogor
Zlierdeba
mizanze
igi
modernizaciisas.
mimarTuli
konteqsti
SemoTavazebul
globaluri,
iqna
gareT
Canacvlebuliyo
mimarTuli
foniT,
romelic kritikosebis azriT, realobas ufro Seesabamiseboda. dabolos,
dasavleTze orientirebuli koncefcia ar aRmoCnda damakmayofilebeli,
aRiniSneboda,
rom
bevri
modernuli
saxelmwifo
da
sazogadoeba
ar
viTardeba evropuli saxelmwifo-erebis mimarTulebiT.
istoriuli ciklebis Teoriebi
sanam kacobriobis istoriis cvlilebebis kanonzomierebebze davasrulebdeT
saubars, unda aRiniSnos istoriuli ciklebis Teoriebi, romlis yvelaze
cnobili warmomadgenlebi arian Spengleri, toinbi, pareto, sorokini.
osvald Spengleri (1880-1936)
Tavis naSromSi “dasavleTis daisi” Spengleri aRniSnavda, rom ar arsebobs
istoriis linealuri progresi. Spengleri miuTiTebda “maRali kulturebis”
(egvipturi, babilonuri, induri, berZnul-romauli, Cinuri da a.S.) beds, da
ambobda,
rom
isini
ibadebian
(mcenareebiviT
-
gansazRvrul
miwaze),
da
kvdebian, rodesac srulad axorcieleben TavianT SesaZleblobebs. istoria
aseTi kulturebis “koleqtiuri biografiaa”.
arnold toinbi (1889-1975)
toinbim dawera 12 tomiani
mixedviT,
istoriis,
rogorc
naSromi
“istoriis
mecnierebis,
sagani
Seswavla”xxix.
aris
ara
toinbis
erTeuli
saxelmwifo-eri, ara kacobrioba, rogorc mTlianoba, aramed, is, rac aris maT
Soris, anu, is, rasac aqvs ufro meti arsebobis xangZlivoba, vidre calkeul
sazogadoebebs, magram ufro mcire, vidre mTlianad kacobriobas. es aris
37
civilizacia. yovel civilizacias aqvs Tavisi specifikuri dominanturi niSani.
es niSnebia, magaliTad, esTetika elinistur civilizaciaSi, religia indurSi,
mecniereba
da
meqanikuri
teqnologia
dasavleTis
civilizaciaSi.
civilizaciebi warmoiSoba Semdegi pirobebis gamo: SemoqmedebiTi umciresobis
arseboba da
arc Zalian kargi,
civilizaciebis
dacema
sami
da
arc
momentis
Zalian cudi
garemo
urTierTdamTxvevaa:
pirobebi.
umciresobis
SemoqmedebiTi Zalis dakargva, umravlesobis winaaRmdegoba umciresobisadmi, da
rogorc amis Sedegi, sazogadoebis mier socialuri erTianobis dakargva.
vilfredo pareto (1848-1923)
paretos sazogadoeba warmodgenili hyavda, rogorc sistema, romelic rogorc
mTlianad,
aseve
misi
Semadgeneli
nawilebic,
gadian
wonasworobis,
destabilizaciis, wonasworobis dakargvis da axali wonasworobis ganmeorebad
ciklebs.
arsebobs
saerTo
socialuri
cikli,
da
arseboben
segmentuli
ciklebi: politikur-militaristuli, ekonomikur-industriuli, ideologiur
religiuri, da yoveli maTgani “SigniT” imeorebs aRniSnul ciklsxxx.
pitirim sorokini (1889-1968)
sorokinma kacbriobis istoria sam etapian ciklebad dahyo. es etapebia
ideaciuri, idealisturi da grZnobadi. istoria ganuxrelad mimdinareobs am
ciklebis
mixedviT.
Tanamedrove
sazogadoeba
aris
yvelaze
uaresi,
da
Sesabamisad, grZnobadi. magram, sorokinis es pesimisturi Teoria optimizmis
safuZvelsac iZleva. anu, raki axla grZnobadi droa, momavalSi dadgeba
ideaciuri xanaxxxi.
istoriuli materializmi
karl marqsis (1818-1883) istoriul materializms gansakuTrebuli adgili
uWiravs
socialuri
cvlilebebis
Teoriis
istoriaSi.
XX
saukunis
ganmavlobaSi, rogorc orTodoqsi (sabWoTa kavSiri), aseve araorTodoqsi
(dasavleTi)
marqsistebi
absoluturad
38
gansxvavebul
interpretaciebs
iZleodnen.
Tavad
sociologebisaTvis.
marqsis
qvemoT
nawerebi
mokled
dRemde
ganxilulia
sainteresod
Stompkas
rCeba
mier
marqsis
interpretacia:
Stompka marqsis naazrevSi gamohyofs sam dones: moqmedeba-individualuri done
(pirovnebis, rogorc ara substanciuri, aramed relaciuri arsebis Teoria),
sociostruqturuli done (klasTa Teoria) da msoflio-istoriuli done
(socioekonomikuri formaciebis Teoria). aseTi rekonstruqciis safuZvelze
marqsi
warmogvidgeba
rogorc
socialuri
cvlilebis
sami
tipis
mizezobriobis damdgeni.
Sesabamisad, klasTa Teoria, romelic ase popularuli iyo sabWoTa
kavSiris dros, am konkretuli rekonstruqciiT aris mxolod erTi “fenis”
aRwera da arafriT ar asaxavs mTlinad marqss.
aseve, aRsaniSnavia, rom zogierTi Tanamedrove avtori (mag. andorka32)
marqsiseul gaucxoebis cnebas akavSirebs anomiis cnebasTan (acxadebs mis
winamorbedad).
Tavi II. socialuri struqturebis (institutebis) warmoSobis da
cvlilebebis Teoriebi
maqs veberi
socialuri struqtura, romelic warmoiSoba sazrisis mqone interaqciidan.
veberis
mixedviT,
socialuri
moqmedeba
SeWidulia
im
subieqtur
mniSvnelobasTan, rasac masSi debs aqtori, anu, is, vinc moqmedebs. moqmedeba
ganisazRreba, imdenad, ramdenadac moqmedi individuumi aniWebs subieqtur
mniSvnelobas sakuTar moqmedebas – iqneba is faruli Tu Ria, Secdoma Tu
daTmoba. moqmedeba aris socialuri imdenad, ramdenadac “misi subieqturi
mniSvneloba angariSs uwevs sxvebis qcevas da da amitom mimarTulia misi
mimarTulebiT” (anu, socialuris mimarTulebiT). am amosavalma ubiZga vebers
gaego
sociokulturuli
fenomeni
sxvagvarad,
39
vidre
es
aris
miRebuli
sabunebismetyvelo
mecnierebaSi
meTodologiuri
[sakuTari
ganazrebebi
imis
sagnis
gzebis
mimarT],
axsnas,
da
mieZRvna
romlebiTac
es
“inteleqtualuri da fsiqologiuri” fenomeni SeiZleba yofiliyo nawvdomi
“gagebis” procesis saSualebiT. e.w. “obieqturi” statistikac ki ar Seileba
gagebuli
iqnes
mxolod
rogorc
“socialuri
moqmedebis
mimarTulebis
gagebadi (wvdomadi) subieqturi mniSvneloba”xxxii.
aqedan
subieqturi
gamomdinare,
veberTan
mniSvnelobebidan
sakmaod
saerTo
problematuri
mniSvnelobebze,
anu,
unda
iyos
institutebze
gadasvla. veberTan es problema wydeba idealuri tipebis cnebiT, romelic
iZleva
saSualebas
debumlebebze
moxdes
da
gadasvla
mdgomareobebze.
subieqturi
idealuri
mniSvnelobebidan
tipi
xasiaTdeba,
zogad
rogorc
konstruqcia, an sqema, romelic warmoiSoba mkvlevaris naazrevSi, magram aqvs
safuZveli empiriul samyaroSic. idealuri tipis veberiseuli gansazRvreba
Semdegia:
“is
yalibdeba
erTi
an
ramdenime
erTmxrivi
Tvalsazrisis
aqcentuaciis da bevri difuziuri, diskretuli, met-naklebad saxeze arsebuli
da
SemTxveviTad
sinTeziT,
ar
romlebic
konkretuli
arsebuli
(fenomenebi)
Seadgenen
indivudualuri
im
erTmxrivi
fenomenebis
gamokveTili
Tvalsazrisebis mixedviT gaerTianebul, analitikur konstruqcias”. idealuri
tipebis
konkretuli
religiebi
da
maTi
magaliTebi,
Sida
veberis
variaciebi,
mixedviT
mmarTvelobis
arian
didi
tipebi,
msoflio
biurokratia,
racionaluri burJuaziuli kapitalizmi. veberis mixedviT, idealuri tipi
mimarTulebas
usaxavs
realobis
gazomvas,
Sedarebas
da
uflebas
aZlevs
mkvlevars miaRwios istoriuli fenomenis da misi kavSirebis zogad analizs.
veberis am Teoriis kritika eyrdnoba imas, rom ar aris cxadi da
erTgvari,
Tu
sxvadasxvanairad
rogor
Cndeba
upasuxebs
struqtura,
sami
instituti.
Tanamedrove
Teoria:
am
problemas
simboluri
urTierTqmedebis, eTnomeTodologiis da socialuri kontrolis Teoriebi.
40
simboluri urTierTqmedeba
simboluri
urTierTqmedebis
blumermaxxxiii
gaakeTa
meTodologiuri
aqcenti
imaze,
safuZvlis
Tu
ra
ar
Camoyalibebisas
aris
simboluri
urTierTqmedeba:
1. adamianis qceva ar unda gavigoT, rogorc Sedegi, romelsac apirobebs
fsiqologiuri faqtorebi – stimuli, ganwyobebi, cnobieri Tu aracnobieri
motivebi da a.S. blumerma uaryo rogorc biheviorizmi, aseve fsiqoanalizi,
erTi
da
igive
daukavSiros
mizeziT:
specifikur
rodesac
mkvlevari
qcevas,
is
amiT
cdilobs
es
faqtorebi
ugulvebelyofs
sagnebis
mniSvnelobas im adamianebisaTvis, romlebic moqmedeben.
2. aseve,
adamianis
qceva
ar
unda
gavigoT,
rogorc
iseTi
socialuri
faqtorebis Sedegi, rogoricaa statusis moTxovnebi, socialuri rolebi,
normebi da Rirebulebebi da a.S. blumeris winaaRmdegoba amisadmi igivea: am
SemTxvevaSi individuumi gaigeba, rogorc pasiuri WurWeli, romelsac
msWvalavs Zalebi, romlebic ar aZlevs individuums saSualebas mianiWos am
Zalebs
mniSvneloba,
gavlena
iqonios
maTze,
da
amiT
mianiWos
individualoba da mniSvneloba sakuTar moqmedebas.
3. sagnebis mniSvneloba – iseTi ubralo sagnebisac ki, rogorebicaa skami da
magida – ar SeiZleba vipovoT Tavad sagnis obieqtur daxasiaTebaSi.
mniSvnelobis warmoSobaSi gansakuTrebuli adamianuri elementia CarTuli.
am midgomiT blumeri uaryofda rogorc pozitivistur, aseve realistur
filosofiur tradicias, romlis mixedviTac struqturis da wesrigis
fesvebi bunebaSia.
4. igive niSniT, sagnebis mniSvnelobebi ar dadgindeba maTdami gansakuTrebuli
fsiqologiuri mimarTebebiT – iseTi mimarTebebi, rogoricaa mexsiereba,
motivebi, ganwyobebi. struqturirebis aseTi wesic mcdaria blumerisaTvis,
rac sabolood zRvars avlebs blumers, filosofiur subieqtivizms da
fsiqoanalitikur perspeqtivas Soris.
41
mniSvnelobis cneba
ZiriTadia simboluri interaqciis TeoriisaTvis:
misi
wyaroa adamianebs Soris interqciis, urTierTmoqmedebis procesi. individebi
urTierTqmedeben erTmaneTs Soris, qmnian da iReben mniSvnelobebs, moqmedeben
maT
Sesabamisad.
damatebiTi
elementi
am
procesSi
aris
is,
rom
urTierTqmedebaSi CarTuli interpretaciis process aqvs intraindividualuri
komponenti, anu, individuumebi erTvebian komunikaciebSi, interpersonaluri
urTierTqmedebis garemoSi akeTeben arCevas, Sesworebebs, miTiTebebs, daskvnebs.
procesi gansakuTrebiT rTulia, da Seicavs sxvisi mnSvnelobebis wakiTxvas,
mniSvnelobebis gadaxedvas amaze dayrdnobiT, mixvedras, qcevis Sesabamisad, ra
wakiTxva
aqvs
sxvas,
da
Semdeg,
sxvis
qcevis/aRqmebis
am
mixvedrebTan
SesabamisobaSi moyvanas.
am TvalTaxedviT Zalian Znelia struqturis erTian ideaze gasvla. amis
sapirispirod, simboluri interaqciis Teoria ar tovebs aranair saSualebas
davinaxoT makrostruqturebi (mag. saxelmwifo). erTaderTi, rac SesaZlebelia,
es aris imis dadgena, rom sazogadoeba warmoiSoba
sxvadasxva mniSvnelobebis
“urTierTSesabamebisagan”, romlebic sayovelTaod gaziarebulni iqnen, da amiT
institucionalizaciis
safuZveli
Seqmnes.
magram
am
TeoriaSi
ar
xdeba
konkretuli diferenciaciis procesebis axsna an masze gasvla.
eTnomeTodologia
garfinkelisxxxiv amosavali negatiuri punqti, anu, is Tu rogor uaryofs is
sxva Teoriebs, hgavs blumeris ideebs:
garfinkeli
akritikebda
or
Teoriul
midgomas:
rolebis
Teorias
da
molodinebis
da
fsiqologiur determinizms:
1.
rolebis
Teoriis
mixedviT,
arsebobs
rolebis,
institutebis damoukidebeli – transcendentuli Tu ara – socialuri
realoba,
romelic
ganyenebulia
individuumisagan
(imdenad,
ramdenadac
individuumebi moqmedeben am warmarTveli Zalebis Sesabamisad, da amitom
42
maTi qceva struqturirebulia, da imdenad, ramdenadac maT swamT am
Zalebis, maTi ganwyobebi da Rirebulebebi struqturirebulia);
2. nebismieri fsiqologiuri determinizmis Teoria ganixilavs individuumebis
mier
moqmedebis
arCevans,
rogorc
fsiqoanalitikuri
biografiidan,
istoriidan da mentaluri funqciebidan gamomdinares;
es ori midgoma, garfinkelis azriT, warmoadgens individuums rogorc
“zedapirul
sulels”,
dafiqsirebul
romelic
molodinebs
met-naklebad
da
ararefleqsiurad
gansazRvrulobebs.
amis
upasuxebs
sapirispirod
eTnomeTodologias Semoaqvs ufro Tavisufali, praqtikuli, improvizaciis
unaris
da
msjelobis
unaris
mqone
individuumis
cneba,
romelic
alternatiuli moqmedebebis da “racionaliebis” didi mravalferovnebis winaSe
dgas:
eTnomeTodologiis
amocanaa
gamoikvlios
is
arCeuli
moqmedebis
mimarTulebebi, mniSvneloba, romelic am moqmedebas mieniWa, da is gzebi,
romliTac
gagebebi
“miRebulia”
da
met-naklebad
eqsplicituria.
fenomenologiuri tradiciis mixedviT, socialuri realobis struqtura aris
ara
mocemuli,
aramed
mudmivad
konstruirdeba,
rekonstruirdeba
da
kvlaviwarmoeba.
am
doneze
(kulturuli
da
eTnomeTodologia
normatiuli
SeiZleba
determinacia)
ganvixiloT,
aseve
Sida
rogorc
gare
(fsiqologiuri
determinacia) struqturaze nawilobrivi uaris Tqma da urTierTqmedebis
procesis
magivrad
mimdinareobis
iseTi
didi
gagebis
Semotana,
mravalferovnebaa
romlis
mixedviTac
xelmisawvdomi
(amitom
qcevis
misi
winaswarganWvreta SeuZlebelia).
anomiis Teoriebi
socialuri struqturis cvlilebebis aRwerasTan erTad sociologiaSi
yuradReba
mieqca
cvlilebis
ZiriTad
socialuri
safuZvlad
gadaxris
dasaxelda
(deviaciis)
gadaxra
Temas.
struqturis
(deviacia),
romelsac
deviantebi anxorcieleben. magram manamde deviaciis Teoria Seiqmna rogorc
43
socialuri
gadaxris
sixSiris
durkhaimsxxxv
ekuTvnis
ganmarteba.
deviaciis
mertonsxxxvi.
da
anomiis
klasikuri
Teoriebi
Teoria
ganmartaven
deviaciebis sixSires rogorc makrosazogadoebis struqturis damaxasiaTebel
Tvisebas.
garda
amisa,
arsebobs
Teoriebi,
romlebic
yvela
deviaciuri
qmedebisaTvis saerTo safuZvels agebs.
emil durkhaimi
durkhaimi
ambobda,
TviTmkvlelis
rom
miuxedavad
sulSi,
anda
mis
imisa,
rom
uSualo
TviTmkvlelobis
garemocvaSi
unda
wyaro
veZeboT,
TviTmkvlelobebis sixSiris axsna SesaZlebelia mxolod rogorc mTlianad
sazogadoebisaTvis damaxasiaTebeli TvisebiT. am mizniT Camoayaliba man anomiis
Teoria. anomia socialuri mdgomareobaa, rodesac sazogadoebis qcevis normebi
kargavs
erTmniSvnelovanebas
sazogadoebis
mimarTulia
cvlilebis
da
gansazRvrulobas.
gamZafrebasTan
TviTmkvlelobebis
es
erTad.
gazrdisaken,
procesi
anomia
imdenad,
Zlierdeba
farTo
azriT
ramdenadac
cxadi
moqmedebis wesebis gaqroba adamianis cxovrebaSi daZabulobas, stress iwvevs.
anomiis
cnebis
Semdgom
ganviTarebaSi
durkhaimi
ambobs,
rom
sazogadoebis cvlilebis swrafi, anda, ufro metic, damangreveli mimdinareoba
aucileblad
qmnis
stresul
situacias,
iwvevs
socializaciis
mouwesrigeblobas da mTlianad normebis da Rirebulebebis mxriv kriziss. es
anomiiis
mdgomareobaa.
am
mdgomareobaze
sazogadoebis
wevrebi
reagireben
deviaciuri qceviT.
robert mertoni
mertoni
ikvlevda
deviaciuri
qmedebebis
sixSires
amerikuli
sazogadoebis ierarqiaSi. yvela devianturi qmedebis wesi modis calke mdgomi
individisagan,
ZiriTadad
Raribebisagan.
gamomdinare
iqidan,
rom
anomia
deviantis safuZvelia, mertonma gamoimuSava anomiis cneba, radgan aexsna,
rogor da ratom aris anomia am fenaSi ufro xSiri. mertonis mixedviT,
anomia ar aris ubralod normebis Sesusteba, aramed winaaRmdegoba, romelic
44
arsebobs sazogadoebaSi miRebul miznebsa da daSvebul saSualebebs Soris.
magaliTad, amerikul sazogadoebaSi materialuri warmateba, simdidre da
kariera sayovelTaod miRebuli mizania. am miznebis misaRwevi nebadarTuli
saSualebebia
swavla,
muSaoba
da
ekonomia.
xSirad
Raribi
fenis
warmomadgenels ar SeuZlia miaRwios mizans daSvebuli saSualebebiT. amitom
anomia am fenaSi ufro xSiria. anomiaze aris ramdenime reaqcia, romlebic
aCvenebs, rom miznebi da daSvebuli saSualebebi TiTqos miRweulia. es oTxi
anomiis reaqcia, konformulobasTan erTad am sqemiT SeiZleba gadmoices
(andorkasxxxvii mixedviT):
individebis qcevis tipebi
mizani
daSvebuli saSualeba
1. konformuloba
+
+
2. inovacia
+
_
3. ritualizmi
_
+
4. damalva
_
_
5. janyi
+ _
+ _
pliusi niSnavs miRebas, minusi miuReblobas. plius-minusi niSnavs, rom mojanye
pirovneba ver iRebs verc mizans da verc saSualebas, magram mis SemTxvevaSi
sakuTar
miznebs
da
saSualebebs
aqvs
adgili.
mertoniseuli
tipebis
daxasiaTeba ar aris Cveulebrivi. magaliTad, yoveldRiur metyvelebis enaze
rom vTargmnoT, novacia niSnavs kriminals, ritualizmi niSnavs sazogadoebis
normebis ulaparako miyolas (amitomac ar gamoiyureba rogorc devianti).
damalva niSnavs suliT avadmyofobas, nevrozs, alkoholizms, eqstremalur
SemTxvevebSi _ TviTmkvlelobas.
socialuri kontrolis da struqturis Seqmnis Teoria
parsonsma struqturisxxxviii wyarod daadgina Rirebulebebze da normebze
SeTanxmeba
da
Rirebulebebis,
gaTvaliswinebiT,
aseve,
gansazRvra
normebis,
rom
socializaciis
socialuri
mosalodneli
obieqtebis
Tanxmoba
45
meqanizmi,
anu,
saerTo
internalizacia,
TviTregulaciis
imis
meqanizmia.
magram,
amave
dros,
individualur
romlebSic
parsonsi
aqtorebSi,
isini
wonansworobis
acnobierebda,
rogorc
moqmedeben,
darRvevaze.
pirovnebebSi,
arsebobs
es
rom
aseve,
faqtorebi,
xdeba
maSin,
orivegan,
im
viTarebebSi,
romlebic
rodesac
rogorc
mimarTulia
gadaxris,
an
arakonformulobis (uTanxmoebis) tendencia izrdeba, da am dros moqmedebaSi
erTveba gansakuTrebuli meqanizmi, romelsac SeiZleba socialuri kontrolis
meqanizmi daerqvas.
parsonsis
gadaxris (deviaciis) modeli eyrdnoba imas, rom yvela
interaqciul rolur viTarebaSi arsebobs ambivalentobis (sawinaaRmdegod
moqmedebis) wyaro, rogorc interaqciaSi CarTul sxva moqmedTan mimarTebaSi,
aseve, im Rirebulebebis da normebTan mimarTebaSi, romelic aregulirebs
interaqcias.
deviacias
am
amosavalze
SeuZlia
parsonsma
aago
axasiaTebdes
dayrdnobiT,
Seasrulos,
im
rogorc
mimarTulebebis
deviaciur
qmedebas.
da
imis
gaTvaliswinebiT,
aqtiuri,
aseve
klasifikacia,
damatebiTi
stresebis
pasiuri
romelic
siaSi,
rom
roli,
SeiZleba
romlebmac
SeiZleba xeli Seuwyos deviaciis warmoSobas, aris dakmayofilebaze uaris
Tqma garkveuli rolebis pirobebSi, normebis ganusazRvreloba da rolebis
konfliqti.
ra Tqma unda, aq dgas struqturis SenarCunebis da xelSewyobis
sakiTxi.
“Cveni
yuradReba
dafiqsirdeba
..
winaswar gagebaze da SewinaaRmdegebaze.. .. ..
ewinaaRmdegeba da
abrunebs sistemas Zveli
..
..
deviaciuri
tendenciebis
da im procesebze, romlebic
wonasworobis mdgomareobaSi”.
parsonsi aRwers im strategiebs, romlebic am mimarTulebiT exmareba sistemas.
naklebad
eqstremalurebs
Soris
aris
daxmarebis
gaweva
da
deviaciuri
qcevisaTvis „yvelafris uflebis‟ akrZalva, romelsac, amave dros unda axldes
pozitiuri azriT gacvla (amis prototipi, parsonsis azriT, fsiqoTerapiis
institucionalizaciaa). am konkretuli institucionaluri strategiebis ukan
igulisxmeba
iseTi
moqmedebebi
–
rogorebicaa
institucionaluri
prioritetebis dadgena, potenciuri konfliqturi moqmedebebis dagegmva –
46
romelic
arbilebs
radikaluri
konfliqts,
moqmedebebis
kerZod,
rolebis
institucionalizacia,
konfliqts.
rogoricaa,
iseTi
magaliTad,
axalgazrduli kultura, sxva saqmea. gansakuTrebul eqstremalur doneze
SesaZlebelia deviantebis izolaciis (hospitalizacia da cixe) strategiac.
magram,
mniSvnelobebis
axalgazrdoba
parsonsi
gamo
amave
dros
aRniSnavda,
brZolasac.
SeimuSavebs
zogjer
Rirebulebebs
da
rom
deviacia
deviaciuri
Seicavs
“liberaluri”
msoflmxedvelobas,
romelic
ewinaaRmdegeba maTi mSoblebis “fundamentalizms”. am SemTxvevaSi, rodesac
deviacia
koleqtiuri
xdeba,
mag.
religiuri
kulti,
an
radikaluri
politikuri jgufi, SesaZlebelia es brZola gadaizardos farTo konfliqtSi
da cvlilebebSi. rogorc parsonsi werda: “struqturirebuli deviaciuri
moqmedebis tendencia, romelic warmatebiT ar kopirdeba socialuri sistemis
kontrolis meqnizmebis mier, socialuri sistemis struqturis cvlilebis
erT-erTi mTavari wyaroa”.
markirebis Teoria
es Teoria, romelic aseve ganixilavs deviacias, da romlis warmomadgenlebic
arian edvin lemertixxxix, irving gofmanixl da hovard bekerixli, ZiriTadad,
kontrolis im tradiciis winaaRmdeg warmoiSva, romelsac safuZveli daudo
parsonsma. maTi argumentebia:
1.
parsonsi,
iseve
rogorc
umetesoba, vinc muSaobs deviaciis Temaze,
ganixilavs deviacias upiratesad qcevis, daxasiaTebis, an, devianturobis
pirobebis (iman, ramac gamoiwvia konkretuli devaiantis warmoSoba)
cnebebis
saSualebiT.
imdenad,
ramdenadac
deviacia
socialur
interaqciaSi arsebobs da imdenad, ramdenadac is fasdeba raRac arsebuli
RirebulebebiT da normatiuli molodinebiT, amosavali ar aris arc
deviantis
agentebis
qceva,
da
CaTvliT.
warmomadgenlebi
arc
sxvebis
imdenad,
akavSirebdnen
reaqcia,
ramdenadac
“deviantad”
47
socialuri
markirebis
gadaqcevas
kontrolis
Teoriis
markirebasTan,
ZiriTadi punqti mdgomareobs SemdegSi: deviantis markireba xdeba da
isazRvreba
imaTi
Zalauflebis
mier,
visac
socialuri
kontrolis
poziciebi uWiravs (eqimebi, mosamarTleebi, kanonaRmsruleblebi da a.S.).
amitom,
deviaciis
mniSvnelobebis
problema
gamo
ufro
brZola,
zustad
da
ganisazRvreba,
ufro
zustad
rogorc
–
brZola
ZalauflebisaTvis, romelSic ufro meti Zalauflebis mqone sabolood
akisrebs
sxvebs
sakuTar
gansazRvrebas,
miuxedavad
imisa,
rom
strategiebis mravalferovneba SeiZleba gamoiyenebul iqnes deviantebad
markirebulebis
mier,
rogorc
mniSvnelobebis
Setrialeba
an
maTi
saSualebiT manipulireba.
2.
parsonsis ZiriTadi wuxili iyo dakavSirebuli deviaciis SedegebTan
didi sistemasTan kavSirSi: rogor irRveva masSi wonasworoba, ras
mimarTavs is wonasworobis aRsadgenad rogor SeiZleba deviacia iyos
sistemis
radikaluri
cvlilebis
safuZveli.
amis
sawinaaRmdegod,
markirebis Teoriis umetesobisaTvis ZiriTadia Tavad markirebulebi –
deviantebi: rogor isazRvrebian isini, rogorc sakuTari Tavis mxriv,
aseve sxvebis mxriv; da rogor agrZeleben amis Semdeg cxovrebas, rogorc
deviantebi.
3.
struqturis SenarCunebasTan mimarTebaSi, ori perspeqtiva gamoiyofa:
rogorc aRiniSna, parsonsis amosavali iyo wonasworobis SenarCuneba, ase
rom
ZiriTadi
yuradReba
eqceoda
“mwkrivSi
dabrunebis”
fenomens.
markirebis Teoria, amis sawinaaRmdegod, amodis im tendenciidan, romlis
mixedviTac
Zalauflebis
deviantebisaTvis
SenarCunebaSic
mqoneebi
nakluli
qmnian
qve-klasis
Zalauflebis
SemTxvevaSi,
markirebis
SenarCunebis
Tvalsazrisze
statusis
mqoneebi
Teoria
dgas,
ufro
vidre
struqturebs
“miniWebiT”,
dainteresebulebi
struqturis
struqturis
(Tanxmobis) mixedviT SenarCunebis Tvalsazrisze.
48
axal
romlis
arian.
am
dominanturi
konsensusis
realobis socialuri konstruireba
bergeris da lukmanis am wignisxlii mizania aCvenos, Tu rogor xdeba
erTxel
warmoqmnili
socialuri
struqtura
damoukidebeli
socialuri
realoba da socialuri cxovrebis ganmsazRvreli da safuZveli. avtorebis
survili iyo gaegoT “socialuri da individualuri cxovrebis dialeqtika. am
arCeul mimarTulebaSi isini miuTiTebdnen mravalferovan wyaroebs – marqss,
parsons, simboluri urTierTqmedebis Teorias.
am Teoriis amosavali simboluri urTierTqmedebis Teoriaa: cxovrebis
yvelaze
mniSvnelovani
xasiaTdeba
Semdegnairad:
gamocdileba
“es
pirispir
aris
urTierTqmedebaa,
pirispir
yofna,
romelic
romelSic
sxva
warmomidgeba, cxad awmyoSi, romelic gaziarebulia orive Cvenganis mier. me
vici, rom aseTive cxad awmyoSi warmovudgebi me mas. Cemi da misi “aq da axla”
mudmivad ejaxebian erTmaneTs im droSi, sanam pirispir yofna grZeldeba.
rogorc Sedegi, adgili aqvs Cemi da misi eqspresiulobis (gamoxatvis formis,
gamoxatvis) mudmiv mimocvlas. me vxedav mis Rimils, Semdeg misi Rimilis
Sewyvetas, rogorc reaqcias Cemi kopebisSekvraze, Semdeg kvlav Rimils da ase
Semdeg. Cemi yoveli eqspresia mimarTulia masze, da piriqiT. eqspresiuli
aqtebis
es
mudmivi
ormxrivoba
erTdroulad
aris
SesaZlebelia
orive
CvenganisaTvis”.
amiT bergeri da lukmani warmoadgenen imas, rac maTi analizis ZiriTadi
postulatia:
urTierTqmedebaSi
rutinizaciis
da
gamartivebis
saWiroebas:
“adamianebis organizmebis Sinagani arastabiluroba warmoSobs aucileblobas,
rom adamiani qmnis stabilur garemos mis [Tavisi organizmis] samarTavad”.
adamianis saWiroeba habituaciisaTvis aris urTierTqmedebis Sinagani
saWiroeba da marTalia, is win uswrebs institucionalizacias, magram xdeba
institucionalizaciis
safuZveli.
rodesac
saerTo
azrebi
da
Camoyalibebulia, iwyeba “eqsternalizacia”; imdenad, ramdenadac es azrebi
obieqturi realobis saxeliT iwyebs moqmedebas, gansakuTrebiT maT mimarTebaSi
49
momaval
Taobebze
(socializaciis
gziT).
amdenad,
habituacia
institucionalizirdeba rogorc “ase xdeba, aseTia sagnebis yofnis wesi”.
bergerma da lukmanma warmoadgines institucionalizaciis gamravleba bevr
specializirebul
sferoSi, rogoricaa gansazRvruli
rolebis warmoSoba,
magram amave dros isini amtkicebdnen, rom sxvadasxva instituciuri sferoebi
“gadabmulia”: amis mizezi amave dros fsiqologiuricaa, da misi safuZveli
kognitur
SesabamisobaSia:
“miuxedavad
imisa,
rom
warmodgenebi
SeiZleba
daiyos, mniSvnelobebi miemarTeba imisaken, raTa minimalur Tanmimdevruloba
mainc
hqondeT.
warmatebul
rodesac
momentebze,
individuumi
is
fiqrobs
cdilobs
sakuTari
moaTavsos
gamocdilebis
maTi
mniSvnelobebi
urTierTSesabamis da urTierTSeTanxmebul biografiul qselSi”.
istoriuli drois ganmavlobaSi, SerCeuli mniSvnelobebi da codnebi,
umetesad
enobrivi
daleqvis”
process
reprezentaciis
sazogadoebis
formiT,
wevrebis
gadis
“maobieqtivirebeli
cnobierebaSi.
anu,
is
midis
garealurebis (reifikaciis), gziT, anu, “xdeba adamianuri fenomenis iseTi
warmodgena, TiTqos isini sagnebi iyvnen”. instituciuri realoba gamagrebulia,
Zalian
farTo
azriT,
legitimaciebiT,
romelic
xdeba
enaSi,
istoriaSi,
codnaSi, miTologiaSi, TeologiaSi, romelic adgens am realobas rogorc
bunebrivs da swors, da awarmoebs manqanas, romelic moagvarebs urTierTobas
alternatiul
(deviaciur)
simbolur
samyaroebTan.
simboluri
samyaros
SenarCunebis specialistebi (religiuri liderebi, kanonis warmomadgenlebi)
warmoiSobian
rogorc
simboluri
wesrigis
legitimurobis
gamamagrebeli
Semdgomi gza.
dialeqtikis meore mxares gadasvliT bergeri da lukmani yuradRebas
uTmoben obieqturi realobis gavrcelebas da gamyarebas socializaciis gziT:
pirveladi
socializacia,
rodesac
bavSvebi
iReben
fundamentur
wesebs,
realobis aRqmebs, identifikaciis gzebs, da meoradi socializacia, rodesac
xdeba
specifikuri
swavla
da
momzadeba
specifikuri
diferencialuri
rolebisaTvis. magram, socializaciis (romlic arasodes mTavrdeba) garda,
50
saWiroa
mainstituticionebeli
saSualeba
“realobis-SemanarCunebeli”
rutinisaTvis, rac ZiriTadad mdgomareobs saubarSi. “SesaZlebelia Sexedo
individis yoveldRiur cxovrebas, rogorc saubris aparatidan gamomdinare
moqmedebebs, romelic mudmivad inarCunebs, cvlis, rekonstuirebas ukeTebs
subieqtur realobas”. SenarCuneba krizisis periodSi mouxmobs socialuri
kontrolis ufro Sinagan da intensiur saSualebebs, romelSic rituals
gansakuTrebuli adgili ukavia. bergeri da lukmani ganixilaven rogorc
izolaciis SesaZleblobas,
rodesac deviants miaweren specialur jgufs
(idioti, nabiWvari da a.S.), aseve, im viTarebebs, rodesac xdeba “deviaciis
koleqtivizacia”,
anu,
transformacia
iseTi
meqanizmebis
saSualebiT,
rogoricaa religiad gardaqmna, da sxva.
Tavi III. Teoriebi socialuri institutebis Sesaxeb
miuxedavad imisa, rom mTeli sociologia SeiZleba ganvixiloT, rogorc
Teoriebi
socialuri
institutebis
Sesaxeb,
Tavad
institutebis
gansazRvrebaze dafiqsireba da misi damuSaveba rogorc wesi, iSviaTad xdeba.
amis mizezi, albaT, upirveles yovlisa isaa, rom instituti imdenad zogadi
cnebaa,
rom
absolutizmSi
masSi
SesaZlebelia
Cavardna,
romelsac
yvelafris
Sedegad
moazreba,
gamouyenebeli
da
Sesabamisad,
cnebebis
Seqmna
mosdevs. qvemoT aRvwerT socialuri institutebis gansazRvris sam magaliTs:
arnold geleni
aviTarebda
cnebasTan
rogorc
socialuri
kavSirSixliii.
adamianebis
institutis
ZiriTadi
jgufebma,
cnebas
“Svebis”,
moTxovnilebebis
aseve
calkeulma
“gaadvilebis”,
dakmayofilebisaTvis,
adamianebma
garkveuli
kulturiT gansazRvruli qcevis wesebi kanonad unda miiRos. amiT calkeuli
adamians “uadvildeba” moTxovnilebis dakmayofilebis optimaluri formebis
yoveldRiuri Zieba. am mxriv, socialuri institutebi SeiZleba ganvixiloT,
51
rogorc organizirebuli, kulturiT gansazRvruli gza ZiriTadi socialuri
moTxovnilebebis dakmayofilebisaTvis.
uiliam zamnerma da Carlz quleim ganaviTares sxva Tvalsazrisi.
uiliam zamneri da Carlz qulei
zamnerixliv wes-Cveulebebs anu, socialur adaTebs ganixilavda, rogorc
elementarul
socialur
fenomenebs,
rac
warmoadges
koleqtiuri
qcevis
Sedegs rogorc warsulSi, aseve awmyoSi da momavalSi. calkeuli individuumi
moqmedebs socialuri adaTebis zewoliT, iZulebiT da MaRar acnobierebs
Tavis moqmedebebs. am Tvalsazrisis
amosavalia koordinacia da Zaladoba,
magram amave dros socialuri qcevis gaucnobiereblobis aspeqtic.
amis sawinaaRmdegod, quleixlv ufro konkretuli adamianis mxarze iyo.
individuumi aviTarebs pirvelad jgufSi sakuTar specifikur qcevis wess.
pirvelad jgufs formulirebuli ki ara aqvs sakuTari qcevis kanoni, aramed
jgufis wevrs miuTiTebs jgufis molodinebze. am pirvelad jgufebSi sxva
raRacisaken Semobruneba socialuri iZulebis formaa, romelsac Cven vamzadebT
socialuri adaTebis da moTxovnebis saSualebiT.
es Tvalsazrisebi agebs institutebs erTi mxriv adaTebze, xolo meore
mxriv pirvelad jgufebze dayrdnobiT. zamnerisTvis institutis da adaTis
gansxvaveba mxolod formaluri kooperaciis da gacnobierebis ufro maRal
xarisxSia. qulei ki ambobs, rom pirveladi jgufebi ara marto individuumze
axdenen gavlenas,
aramed
“socialuri
institutebisTvisac” mniSvnelovanni
arian. am ukanasknels is uwodebs socialuri kulturis specializirebul,
kargad Camoyalibebul da rigidul nawils.
malinovski
malinovskimxlvi institutis cnebis kvleva daafuZna primitiuli sazogadoebebis
anTropologiur
kvlevebs,
romlebsac
TviTon
atarebda:
kulturis
safuZvelerTianoba, mimdinareobis mniSvnelovani xarisxi, damoukidebloba da
universaluroba, malinovskis mixedviT, adamianTa qcevis organizirirebuli
52
sistema,
anu,
fundamentur
institutia.
saWiroebaze
yoveli
da
instituti
mihyavs
koncentrirdeba
konkretuli
adamiani
raime
rogorc
am
moTxovnilebis dakmayofilebisaken aseve, kooperaciuli qcevisken (jgufi),
aviTarebs, aRwevs garkveul konsensuss da muSaobs Sesabamisi teqnikiT.
rodesac
malinovskiseul
institutis
gagebaze
vlaparakobT,
im
fenomenebis gverdiT, rogorebicaa qcevis forma, socialuri roli, jgufi,
unda gaviTvaliswinoT, rom yovel instituts Semdegi elementebi axasiaTebs:
1.
ZiriTadi
da
mniSvnelovani
saWiroebebi
sazogadoebaSi
kmayofildeba
institutis saSualebiT.
2. rogorc
dakmayofilebis
saSualeba,
institutSi
aRiwereba
qcevis
gansazRvruli wesi.
3.
qcevis
es
wesi
organizirdeba
socialur
rolebSi,
da
am
rolebis
matareblebi grZnoben, ician rom garkveuli qceva, aris “movaleoba”, anda
“Tanamdeboba”.
4. imdenad, ramdenadac institutebi mowodebulia daakmayofilos ZiriTadi
adamianuri
moTxovnilebebi,
arsebobs
sxvadasxva
institutebs
Soris
garkveuli kavSiri.
5.
marTalia,
institutebi
mniSvnelovani
individuumebis
saWiroebebisaTvis
arsebobs,
da
socialuri
magram
didi
jgufebis
jgufisaTvis,
sazogadoebisaTvis isini aseTive ganmsazRvrelia.
meri duglasi
anTropologma
meri
duglasma
Tavis
institutebis
TeoriaSi
mWidrod
daukavSira erTmaneTs codnis safuZveli da koleqtiuri qmedeba. solidaroba
da
kooperacia
SesaZlebelia
mxolod
maSin,
Tu
individebi
iziareben
azrovnebis safuZvlebs, midgomebs. duglasis Teoriuli naSromisxlvii mizania
axsnas Semecnebis, kogniturobis roli socialuri kavSirebis CamoyalibebaSi,
da aseve, rogor aris kognituroba socialurad kontrolirebadi.
53
instituciuri
azrovneba,
damyarebulia
analogiaze.
Zalauflebaze,
bunebis
iseve
rogorc
institutebi,
modelebzea
individis
romelTac
dafuZnebuli.
azrovneba,
aqvs
pretenzia
institutebi
awarmoebs
filtrebs, radgan gadaarCion is, rac unda axsovdeT individebs, da ra unda
daaviwydeT. kategorizaciis da damaxsovrebis yvelaze ufro martivi aqtic ki
institucirebulia.
instituti ar azrovnebs damoukideblad, arc TavisiT ar iqmneba da arc
rame sakuTari miznebi aqvs. imdenad, ramdenadac Cven vqmniT Cvens institutebs,
Cven vaqcevT erTmaneTis ideebs saerTo formaSi, radgan davumtkicoT maTi
legitimuroba sazogadoebis umetes wevrs.
meri
duglasis
mixedviT
damajerebeli
ar
aris
is
azri,
rom
institutebi axorcielebs rutinul, dabali donis, banalur azrovnebas. ufro
sarwmunoa sapirispiros dajereba.
meri
primitiuli
karnaxiT,
duglasi,
rogorc
adamianebi
xolo
Cven,
albaT
anTopologi,
fiqrobdnen
modernuli
amtkicebs,
da
rom
azrovnebden
adamianebi
azri,
rom
institutebis
mniSvnelovan
sakiTxebs
individualurad vwyvetT, Secdomaa. meri duglass mohyavs magaliTebi, rom
Cven azrovnebasac insitutebi “akeTeben”.
meri duglasi eyrdnoboda durkhaims da fleks (Ludwik Fleck): “maTTvis
namdvili solidaroba SesaZlebelia mxolod im SemTxvevaSi, Tu individebi
iziareben azrovnebis kategoriebs. is, rom aseTi gaziareba SesaZlebelia,
miuRebelia bevri filosofosisaTvis. es ewinaaRmdegeba racionaluri qcevis
Teoriis aqsiomebs, romlis mixedviTac yoveli, vinc fiqrobs da azrovnebs,
miRebulia,
rogorc
suverenuli
individi.
magram
racionaluri
arCevnis
Teoria, romelic am aqsiomaturi struqturidanaa ganviTarebuli, awydeba
gadaulaxav winaaRmdegobas solidarobis ideasTan Sexvedrisas.. .. .. kargia Tu
cudi, individebi realurad iziareben erTmaneTis azrebs da sakuTari arCevanis
garemosTan harmonizaciasac axdenen, da maT ara aqvT sxva gza, miiRon didi
gadawyvetilebebi, Tu ara im institutebSi, romlebsac isini aSeneben”.
54
nawili II
instituciuri cvlilebebis sociologia
Tavi I
institutis gansazRvreba
Sesavali
rogorc vnaxeT, institutebis gansazRvrebebi da miTiTebebi socialur
institutebze
didi
mravalferovnebiT
ar
gamoirCeva.
amitom,
ufro
moxerxebuli iqneba institutebis Sesaxeb naazrevis ramenairi sistematizacia
moaxdinoT, da amaze dayrdnobiT SevecadoT gadavdgaT Semdgomi nabijebi.
socialur institutSi mTavari elementebia Rirebulebebi, romelic
miRebulia
(an
dadgenilia)
sazogadoebis
umravlesobis
mier,
rogorc
garkveuli moTxovnilebebis Sesrulebis legitimuri mimarTuleba, da qcevis
wesebi, romelic aseve dadgenilia sazogadoebis mier, rogorc konkretuli
institutis
Sesabamisi
Rirebulebis
ganxorcielebis
daSvebuli
misaRwevi
saSualebebi.
bunebrivia
aq
Cndeba
kiTxva:
vis
mier
daSvebuli
da
vis
mier
legitimireburi? am kiTxvaze me Sevecdebi gavce pasuxi, rodesac visaubrebT
institutebis tipologiaze.
socialuri instituti muSaobs rogorc “sazogadoebis” nawili da
safuZveli, maSin, rodesac misi wevrebi miznad isaxaven rogorc legitimur
misaRwev miznebs, aseve, legitimuri miznebis misaRwev legitimur saSualebebs.
Tuki romelime es nawili ar sruldeba, maSin saqme gvaqvs gadaxrasTan, anu,
deviantur qcevasTan. Tumca, ramdenad aris devianturi qceva institutis
damSleli da ara piriqiT, Semakavebeli da gamamyarebeli, sakamaToa.
igive SeiZleba iTqvas devianturi qcevis Sesaxeb, rac zemoT aRvniSne
legitimur
qcevasTan
mimarTebaSi;
anu,
visi
devianturi da vin adgens deviantis deviantobas?
55
TvalsazrisiT
aris
qceva
socialur instituti da jgufi, organizacia, asociacia, rituali
Teoriebi institutsa da sxva socialur dajgufebebs Soris gansxvavebis
Sesaxeb sxvadasxvaa. maT Soris polarulebad SeiZleba Semdegi Tvalsazrisebi
miiCnioT:
1. insitituti
winaswar
mocemuli
struqturaa,
xolo
konkretuli
dajgufeba, organizacia, asociacia – misi ganxorcieleba, struqturis
konkretuli forma (malinivski, geleni, durkhaimi, duglasi)1.
2. asociaciaSi arsebuli wesebi da Rirebulebebi warmoadgenen institutebs,
anu, instituti aris procesi, romelic mimdinareobs organizaciaSi (anu,
asociaciebi, organizaciebi, sazogadoebebi qmnian Tavis TavSi institutebs
rogorc moqmedebis wesebs/normebs) (makiveri, peiji)2.
3.
instituti es aris konkretuli jgufebis da organizaciebis wevrebis
qcevebisagan abstraqcia3 (konceptualuri konkretizacia), an ubralod,
adamianTa
qcevebisa,
ase
rom,
is
mxolod
da
mxolod
cnobierebis
konstruqtia (randal kolinzi, bergeri, lukmani)4.
samive am Tvalsazrisis fesvebi TviTon socialuri institutebis bunebaSia.
qvemoT moyvanili magaliTebi amas cxads gaxdis: qvemoT vnaxavT, Tu ramdenad
Seesabameba
zemoT
moyvanili
sami
gansazRvreba
socialuri
institutebis
konkretul formebs:
1
Korte, Hermann und Schafers, Bernard (Hrsg). Einfuhrung in Hauptbegriffe der Soziologie.
Leske+budrich. Opladen 1998. anda, durkhaimis pozicia: institutebi “moqmedebis,
fiqris da SegrZnebis wesebia, romlebic individuumis gareTaa da iZulebis
Zalaufleba aqvs da romlis ZaliTac isini induviduums Tavs exveva”.
2
“Tu Cven vfiqrobT rameze, rogorc organizebul jgufze, es asociaciaa, Tu
rogorc procesze, es institutia” (Maciver R.M., Page Charles H. Society. An
introductory Analysis. Macmilan &CO LTD. London. 1964).
3
aq urigo ar iqneba randal kolinzis citatis moyvana wignidan
“makrosociologiis mikrosafuZvlebis Sesaxeb”: “socialuri Cvevebi, institutebi
da organizaciebi mxolod individebis qcevidan miRebuli abstraqciebia..... Tu es
abstraqciebi iRebs mudmiv saxes, imitom, rom individebi, romlebic maT akeTeben,
imeoreben maT xSirad mikro doneze”.
4
Wossner, Jakobus. Soziologie. Einfuhrung und Grundlegung. Bohlau Verlag, Koln, Wien. 1986
56
socialuri institutebis formebi
“ojaxi”
adamiani dabadebidanve xvdeba konkretul ojaxSi an ojaxis substitutSi.
misTvis
arsebobis
sxvagvari
dasawyisi
SeuZlebelia.
Sesabamisad,
rogorc
empiriuli aRqmis doneze, aseve Teoriuladac, adamiani xedavs ojaxs, rogorc
raRac struqturas, romelsac konkretulad bevri jgufi axorcielebs: misi
ojaxi, megobris, mezoblis ojaxi da sxva. Semdeg is TviTon, Tuki gadaswyvets
ojaxis Seqmnas, irCevs ojaxs, rogorc ukve arsebuli ojaxis struqturis
konkretul,
miseul
ganmsazRvrelad
ganxorcielebas.
avirCevT
aseTi
anu,
Tuki
poziciis
socialuri
adamians,
institutis
SevecdebiT
masze
dayrdnobiT SeviqmnaT saerTod socialur institutebze warmodgena, maSin
miviRebT, rom ojaxi, rogorc instituti winaswarmocemuli struqturaa,
xolo
yvela
konkretuli
ojaxi,
a,
b,
g,
am
struqturis
konkretuli
formebia. am mxriv, aseTi tipis instituti tradiciis safuZvelia, Sedegi da
Tavad tradicia. tradicia am SemTxvevaSi isaa, rac ojaxis agentebs da
aqtorebs
aZlevs
legitimuri
moTxovnebis
da
legitimuri
Sefasebebis
gakeTebis saSualebas. ojaxis aseTi gageba damaxasiaTebelia imisaTvis, vinc
“irCevs daojaxebas”, anu, vinc aris konkretuli ojaxis Semqmneli da wamyvani
piri.
amave
dros,
ojaxi,
rogorc
konkretuli
socialuri
organizacia
konkretuli ojaxis aramTavari konkretuli wevris5 azriT, aris organizacia,
organizebuli jgufi, romelic Tavis SigniT agebs (konstruirebas uwevs)
arsebobis wesebs.
amave
dros,
damkvirveblisaTvis
ojaxi
abstraqciaa.
damkvirvebelSi
igulisxmeba is, vinc Tavisi mdgomareobiT, poziciiT, roliT gamoyofilia
5
anu, im wevris azriT, romelic ar asrulebs ojaxSi mTavar rols. es SeiZleba
iyos bavSvi, mozardi, naTesavi, mosamsaxure da a.S.
57
ojaxidan, magram masTan kavSiri aqvs: vinc, magaliTad, kanons wers ojaxis
Sesaxeb, anda, visac Tavisi msoflmxedvelobis gamo ar moswons ojaxis
arsebuli fenomeni da sakuTar Tavs gamoyofs misgan, gverdze ayenebs, mecnieri,
romelic ojaxs ikvlevs da a.S.
“saxelmwifo”
Tuki socialuri institutis modelad avirCevT saxelmwifos, anda, rogorc
mas
xSirad
uwodeben
–
Zalaufleba-politikas,
maSin
miviRebT,
rom
saxelmwifo, rogorc instituti, maTTvis, vinc masSi mTavar rols asrulebs 6,
konkretuli didi organizaciaa, romelic Tavis SigniT agebs (konstruirebas
uwevs) sxvadasxva legitimur institutebs – parlaments, armias, policias,
zogadad
Zalauflebas,
rogorc
konkretuli
saxelmwifosaTvis
Sesabamis
konkretul instituts. es niSnavs, rom am institutSi mTavari moqmedi
pirebisaTvis ar arsebobs Zalaufleba-politikis socialuri instituti(ebi)
zogadad, is yovelTvis aris konkretul did organzaciaSi, saxelmwifoSi
Seqmnili am saxelmwifos konkretuli moqmedeb(eb)isaTvis. anu, rogorc am
saxelmwifoSi
legitimirebuli
mimdinare
procesebis
normatiuli
da
maregulirebeli
aranormatiuli
da
wesebis
warmmarTveli
erToblioba.
am
SemTxvevaSi, instituti aris organizaciis arsebobis wesi, anu, organizacia,
rogorc procesi, socialuri institutia.
amave dros, saxelmwifo maTTvis, vinc masSi ar warmoadgens ZiriTad
aqtors, magaliTad, vinc mxolod mierTebulia misi institutebis muSaobas, da
es institutebi masze mxolod zemoqmedeben7, winaswararsebuli, tradiciuli
6
anu, politikosi, maRali
donis saxelmwifo
moxele, arCevnebis aqtiuri
monawile da a.S.
7
xelfasis, socialuri dacvis, sxva gziT. anu, rodesac ar aris misi mxridan arc
survili da arc mcdeloba aqtiuri roli Seasrulos institutis muSaobaSi.
58
fenomenia,
romlis
moqmedebebi.
xolo
konkretuli
formebia
damkvirveblisaTvis8
konkretuli
saxelmwifo
institutebi
aris
abstrqcia
da
im
moqmedebebidan romelic saxelmwifoSi xorcieldeba.
“samoqalaqo sazogadoeba”
Tuki socialuri institutis magaliTad avirCevT Tanamedrove samoqalaqo
sazogadoebas, an zogierTi ganviTarebadi qveynis eklesias, an romelime qveynis
Tanamedrove ekonomikur sistemas, vnaxavT, rom rig SemTxvevebSi, marTalia
maTi legitimacia xdeba normatiul doneze, magram es normatiuli aqtebi
arafers
ar
mixedviTac
ambobs
es
im
moqmedebis
institutiebi
wesze,
imarTeba
anda,
da
Rirebulebebze,
muSaobs
yovel
romelTa
konkretul
SemTxvevaSi. eklesiis9, samoqalaqo sazogadoebis da ekonomikuri institutebis
mimarT saxelmwifo ifargleba CarCos SemoRebiT. danarCeni, anu, ra saxis
institutia is, rogor moqmedebs, ra sakiTxebs miapyrobs yuradRebas, vis
mouwodebs CaerTos Tavis moqmedebebSi da a.S. anu, konkretuli socialuri
institutis konkretuli saxe, raoba dgindeba imisda mixedviT, Tu ra saxis
moqmedebebs ewevian maTi warmomadgenlebi, maTi aqtiuri, mTavari wevrebi da
8
aRwerili
termini “damkvirvebeli” am teqstSi gamoiyeneba “ojaxis” magaliTSi
mniSvnelobiT:
damkvirvebelSi
igulisxmeba
is,
visac
Tavisi
msoflmxedvelobis gamo ar moswons socialuri institutis arsebuli fenomeni,
is, vinc, magaliTad, kanons wers socialuri institutis Sesaxeb, is, vinc
ikvlevs am konkretul socialur instituts da a.S.
9
eklesiasTan mimarTebaSi SeiZleba ar dameTanxmon Tanamedrove saqarTvelos
politikuri da socialuri viTarebis eqspertebi. magram maTi sawinaamRdego
argumenti iqneba is, rom is forma, romliTac dRes saqarTveloSi arsebobs
eklesia (saxelmwifo religiad qcevis survilis da religiuri eqstremistebis
dajgufebebis CaTvliT) swored is instituciuri formaa, romelic iRebs Sinaars
da
konkretul
moqmedebis
struqturas
(instituciur
ganxorcielebas)
wevrebis mier garkveuli moqmedebebis xSiri gameorebis abstraqciiT.
59
misi
rogori sixSiriT romel mizanmimarTul moqmedebas imeoreben. am ukanasknel
SemTxvevaSi
socialuri
instituti
iqneba
agentebis10
abstraqcia
moqmedebebidan, da misi konkretuli saxe iqneba damokidebuli garkveuli
moqmedebebis gameorebis, garkveuli aqtivobis Catarebis sixSireze. da es
abstraqcia Seicvleba moqmedebis sixSiris SecvlasTan, an SenelebsTan erTad.
iseve, rogorc wina or SemTxvevaSi, ekonomikuri sistema, samoqalaqo
sazogadoeba da zog SemTxvevaSi eklesia, gvevlineba organizaciad pasiuri
mimRebisaTvis11.
xolo
damkvirvebelisaTvis,
imdenad,
ramdenadac
arsebobs
ekonomikis, samoqalaqo sazogadoebis da eklesiis uamravi konkretuli forma,
aseTi
socialuri
institutebis
yoveli
konkretuli
forma
garkveuli
zogadobis, winaswarmocemuli struqturis ganxorcielebaa.
daskvna
rogorc vxedavT arsebobs socialuri insititutebis sul mcire sami forma.
anu, socialur institutebi SeiZleba samnairad gansazRvro. Cvens mier zemoT
motanil
gansazRvrebebSi
SesaZlebeli,
da
TiToeuli
yvela
es
magaliTisTvis
gansazRvreba
samnairi
iwarmoeba
gansazRvrebaa
garkveuli
kuTxidan_rolidan. es roli aris sami: 1. “centraluri” – “agenti”; 2.
“damkvirvebeli”; 3. “pasiuri monawile” (e.i. visac exeba institutis muSaoba,
magram visTvisac institutis es muSaoba calmxrivia, anu, vinc mxolod iRebs
Sedegebs da gzavnilebs12).
10
mTavari
moqmedi
pirebis,
vinc
axorcielebs
konkretuli
institutebis
muSaobas, akontrolebs mas
11
“pasiuri monawiles” rolis mniSvnelobaa socialuri institutis iseTi wevri,
romelic
marTalia
insititutis
wevria,
magram
ar
Rebulobs
monawileobas
institutis marTvaSi, rac gansazRvrulia rogorc wesi, misi institucionaluri
statusiT da insitutis zemoqmedebebis mxolod mimRebad gvevlineba. “pasiuroba”
ar niSnavs, rom es wevri fizikurad pasiuria. is SeiZleba hiperaqtiuri iyos,
magram mainc rCebodes pasiur wevrad.
12
ix. amave wignis I nawilSi habermasiseuli sazogadoebis aRweris sqema.
60
meore da mesame SemTxvevisaTvis gasagebia ra poziciiT aris mocemuli
gansazRvrebebi. aseve, ukve ganisazRvra, ras niSnavs centraluri roli, anu,
agentis pozicia:
“centraluri”
aris
institutis
ZiriTadi
moqmedi
pirebis,
anu,
agentebis pozicia. anu, Cvens SemTxvevebSi, ojaxis agentebi iqnebian ojaxis
aqtiuri,
“mTavari”
wevrebi,
saxelmwifos
–
politikosebi,
saxelmwifo
moxeleebi, arCevnebis aqtiurad monawileebi. ekonomikuri sistemaSi, eklesiaSi
da samoqalaqo sazogadoebis SemTxvevaSi – aqtiuri wevrebi, biznesmenebi,
morwmuneebi da a.S.
maSasadame, rogorc vxedavT, socialuri institutebis gansazRvreba
SesaZlebelia samnairad, sami poziciis gamoyenebiT (rogorc winaswarmocemuli
struqturebis,
rogorc
organizaciis
moqmedebis
procesebis
da
rogorc
konkretuli moqmedebebidan abstraqciebis [cnobierebis konstruqtebis]). anu,
socialuri
institutebis
mimarT
sami
pozicia
SeiZleba
arsebobdes:
idealisturi, realisturi da konceptualisturi13. am sami poziciidan erTerTi mainc, romelime instituciuri formis SemTxvevaSi aris centraluri 14,
anu, agentis pozicia.
13
aq minda avxsna, ratom SevarCie es saxelebi institutebis formebisaTvis: Sua
saukuneebSi
cnobilma
kamaTma
ideebis
bunebis
Sesaxeb
sam
nawilad
dahyo
mokamaTeebi: idealistebad, vinc ambobda, rom 1) ideebi arsebobs RmerTSi, da
RmerTi maT mixedviT qmnis sagnebs, 2) konceptualistebad, vinc ambobda, rom
ideebi sagnebidan da movlenebidan Cvens mier konstrurirebuli abstraqciebia, da
3) realistebi, vinc ambobdnen, rom ideebi aris Tavad sagnebSi.
14
am SemTxvevaSi sruliad gasagebia institutis sami sxvadasxva gansazRvrebis
arseboba.
yoveli
SemmuSavebeli
iyo
agentis
poziciaSi
romelime
institucionaluri formis mimarT, xolo sxvebis mimarT – damkvirveblis an
pasiuri monawilis mdgomareobaSi. amitomac Sedegad miviReT sami sxvadasxva
gansazRvreba.
61
qvemoT moyvanilia sqema, romelic aRwers socialuri institutebis
gansazRvrebebs-arsebobis formebs pozicia/rolebTan mimarTebaSi. aSkarad Cans,
rom sami poziciis SemTxvevaSi socialuri institutebi samive midgomiT
aRiwerebian:
konkretuli
“ojaxi”
“samoqalaqo
sazogadoeba”,
“ekonomikuri
sistema”, “eklesia”
“saxelmwifo”
idealisturi
konceptualisturi
realisturi
idealisturi
realisturi
konceptualisturi
idealisturi
socialuri
instituti
midgoma
agenti15
damkvirvebeli
konceptualisturi
pasiuri
mimRebi- realisturi
monawile
midgomebis/rolebis aseTi dayofa ra Tqma unda pirobiTia. isini umetesad erT
adamianSi SeiZleba gavaerTianoT. anu, erTi pirovneba, erTi sistema, SeiZleba
15
rodesac aqac da sxvaganac am wignSi “agentis” Sesaxeb vlaparakob, vgulisxmob
socialur
agents,
romelic
situaciuri,
anu,
mdgomareoba,
rodesac
centraluria
fsiqologiuri
institutisaTvis,
agentisagan.
institutisaTvis
da
fsiqologiuri
damaxasiaTebel
raime
gansxvavdeba
agenti
aris
situaciaSi,
viTarebaSi, konkretul momentSi wamyvani, pirobebis mokarnaxe, mTavari moqmedi
piri xdeba ara socialuri agenti, aramed sxva: situaciuri agenti SeiZleba iyos
bavSvi (romelic uzurpacias uwevs Tavis mSoblebs daZinebis dros), mosarCle
(romelsac Seaqvs sarCeli saxelmwifo moxelis, an saxelmwifos winaamRdeg. am
SemTxvevaSi is ki ar aris socialuri agenti, aramed advokati), moqalaqe
(romelsac wiTeli jvris gancxadebis Tanaxmad miaqvs Zveli tansacmeli mesame
qveynebis
macxovreblebisaTvis).
Tuki
davakvirdebiT
aq
aRweril
situaciuri
agentebis tipebs, vnaxavT, rom isini yovel zemoT CamoTvlil SemTxvevaSi iReben
sikeTeebs, sargebels da gzavnilebs institutebis muSaobisagan, da TviTon masSi
ar asruleben centralur rolebs.
62
iyos agenti ojaxTan mimarTebaSi, damkvirvebeli eklesiasTan mimarTebaSi da
pasiuri monawile saxelmwifosTan mimarTebaSi.
cxrilSi
dasaxelebebis
kulturaSi
mocemuli
ganawileba
ar
sazogadoebaSi,
konkretuli
aris
socialuri
aucilebeli,
regionSi
da
sxvadasxva
institutebis
SeiZleba
iyos.
sxvadasxva
zemoT
mocemuli
danawileba specifikuria saqarTvelosaTvis, da albaT, zogierTi post-sabWoTa
qveynisaTvis16.
magram, garkveuli viTarebebis gamo, agentebi xandaxan icvlian pozicias,
midgomas. magaliTad, ojaxis agenti xdeba konceptualisti, anda, saxelmwifos
agenti – konceptualisti, an, samoqalaqo sazogadoebis, eklesiis, ekonomikuri
sistemis agenti – realisti17. aseT SemTxvevaSi, Tu agentebis simravle
sakmarisia18, xdeba institucionaluri cvlileba da instituti icvlis tips
da formas.
magram, zemoT moyvanili socialuri institutebis aRwera gamosadegia,
rodesac gainteresebs institucionaluri cvlilebebi.
imisaTvs, rom arsebul sazogadoebaSi aRiweros institutebis arsebuli
sistemebi, amisaTvis saWiroa instituciuri tipebis cnebis Semotana, romelic
formalurad
emTxveva
instituciur
formebs,
magram
moxerxebulia
instituciuri kompleqsebis aRsawerad.
16
aseTi
midgomis
gansxvavebuli
moqniloba
sazogadoebebis
iZleva
saSualebas
SemTxvevaSi:
gamoiyeno
dawyebuli
jer
is
radikalurad
kidev
arsebuli
“pirvelyofili” sazogadoebebidan, sadac Zalaufleba/politika sqemaSi mocemuli
aRwerebidan albaT “ojaxs” Tu daemTxveva, da damTavrebuli Bbekis “riskis
sazogadoebiT”, sadac Zalaufleba-politika SeiZleba aRiweros, rogorc zemoT
mocemul sqemaSi “samoqalaqo sazogadoebis” da”ekonomikuri sistemebis” identuri.
17
rac am SemTxvevaSi roialistobis tolfasia.
18
zogierT SemTxvevaSi ki, rogorc vnaxavT, simravles ara aqvs mniSvneloba.
63
bunebrivia,
mkiTxvels
gauCndeboda
daukmayofileblobis
grZnoba
am
Tavis saTaurTan dakavSirebiT: arsad am msjelobaSi ar gvixsenebia jgufi,
asociacia, rituali. saqme imaSia, rom iseve, rogorc organizacia, jgufic,
asociaciac
yvelaferi
da
ritualic
damyarebulia
institutis
ZiriTadad
sxvadasxva
monawilis
ganzomilebebia.
poziciaze:
anu,
anu,
jgufad,
asociaciad da ritualad “Sefaseba” da Semdeg am Sefasebis legitimacia,
SeiZleba
Zalian
mniSvnelovania
konkretuli
adamianis
cxovrebaSi,
magram
institutis aRweris mxriv aranairi siaxle ar Semoaqvs.
anu,
SeiZleba
vTqvaT,
rom
konkretulad
“rituali”
organizaciis
arsebobis wesia, romelic damkvirveblis mier fasdeba, rogorc “rituali”.
amis argumenti iqneba Tundac is, rom SesaZlebelia “institucionalizacia”
yvelaze
ufro
“ritualizacia”.
socialuri
rTuli
msgavsi
fenomenis
deskrifciis
debulebebis
mimarT,
SemTxvevaSic
formulireba
romelsac
upirispirebdnen.
64
ki
aRiweros
SeiZleba
istoriulad
rogorc
yvela
im
instituts
Tavi II
socialuri institutebis tipebi
Sesavali
institutebis
es
sami
forma,
sami
ganzomileba,
rogorc
vnaxeT,
sxvadasxvagvarad moqmedebs, iwyebs arsebobas da Sesabamisad, “sazogadoebis”19
mimarT sxvadasxvanairi Tvisebebi unda hqondes.
institutebi,
(Rirebulebebs)
da
marTalia,
adgens
erTis
moqmedebis
mxriv
qmnis
wesebs,
meore
misaRwev
mxriv,
miznebs
swored
am
dadgenebis gamo, isini Semakaveblebi da makontroleblebi arian. Tanac es
Sekaveba da kontroli ar aris erTmniSvnelovani da yvela formis institutis
SemTxvevaSi ara aqvs Tanabari Zala. SeiZleba institutis Rirebulebebi iyos
Zalian Zlieri da SemzRudveli, magram moqmedebis wesebi da sanqciebi imdenad
susti, rom aseTi instituti warmoadgendes kontrolis, stabilurobis da
moqmedebis
wesebis
simkacris
minimalur
dones.
SesaZlebelia,
piriqiT,
Rirebulebebi iyos zogadi da farTo, magram am sifarTovis damcveli zomebi,
wesebi da sanqciebi Zlieri da gadaulaxavi. am SemTxvevaSi aseTi instituti
warmoadgens
stabilurobis,
kontrolis
da
moqmedebis
wesebis
simkacris
maqsimalur dones. zemoT moyvanili aRwerebidan pirvelis magaliTad Cvens
garemoSi SeiZleba davasaxeloT ojaxi, xolo meoris – Zalaufleba-politika
(zogierTi interpretaciiT – postkapitalisturi saxelmwifo).
rogorc zemoT aRwerili socialuri institutebis formebidan vnaxeT,
arsebobs institutebi, romlebic, “centraluri” poziciis mixedviT, mTlianad
damyarebulia
arian
agentebis
konkretul
aqtivobaze.
aq
SezRudvebi
ar
arsebobs, qveynis zogadi kanonmdeblobis garda. amitom, am fenaSi xdeba am
19
me aq varCie “sazogadoeba” brWyalebSi Camesva, imdenad, ramdenadac socialur
mecnierebaSi da sociologiaSi is TandaTan sul ufro da ufro metad xdeba
regulatoruli
cneba,
Sesabamisad
maqsimalurad
konkretuli Sinaarsis armqone.
65
yovlismomcveli
da
amitom,
SezRudvebis da CarCoebis TviTdadgena.
SeiZleba iTqvas, rom es fena
Sualeduria SezRudvebis maqsimalur da minimalur doneebs Soris. amitom,
SeiZleba “bunebrivi” davarqvaT kontrolis20 qveda da zeda doneebis agentebis
mimarTebas gadaaqcion Tavisi institutebi Sualedur institutebad. [amis
Sesaxeb, dawvrilebiT TavSi cvlilebebis Sesaxeb].
institutebis am sam tips SeiZleba davarqvaT mikro, makro da mezo
institutebi.
mikroinstitutebi
institutebi, romlebic qmnis moqmedebis, kontrolis da stabilurobis
minimalur dones (anu, romelTac ara aqvT saSualeba institutis konkretul
ganxorcielebaSi bevri adamiani gaaerTianon).
makroinstitutebi
institutebi, romlebic qmnis moqmedebis, kontrolis da stabilurobis
maqsimalur dones (anu, yovel konkretul SemTxvevaSi aqvT SesaZlebloba
RirebulebebiT da wesebiT gaaerTianon “sazogadoebis” wevrebis maqsimalur
raodenoba).
mezoinstitutebi
institutebi, romlebSic arsebobs balansi, wonasworoba SezRudvebs da
sanqciebs
Soris.
damokidebulia
20
am
anu,
Rirebulebac
institutebis
(misi
wevrebis
forma)
da
SeTanxmebul
represiis
Zalac
moqmedebaze.
anu,
aq kidev erTxel minda aRvniSno SezRudvebis buneba, romelic tradiciul
(idealistur) da saxelmwifos (realistur) doneebs axasiaTebs: idealistur
doneze SezRudvebis moTxovna aris mkacri, magram ganxorcielebis da kontrolis
mxare – susti. realistur doneze SezRudva yvelaze ufro mcirea, magram
ganxorcielebis da kontrolis mxare SesaZleblobis farglebSi absoluturia.
amitom,
bunebrivia,
SesaZlebelia
naklebi
dawesebuli
SezRudvebis
arsebobdes
swrafva
idealisturi
donidan
samyaroSi moqcevisaken, xolo realisturi
donidan, naklebad mkacri represiis doneze moxvedrisaken.
66
potenciurad SezRudvis moTxovna da represiis iaraRi Tanabari Zalisaa.
Sesabamisad,
es
institutebi
warmoadgens
moqmedebis,
kontrolis
da
stabilurobis Sualedur dones21.
daskvna
TviTon socialuri institutebis ganawileba am sam tips Soris yvela
sazogadoebisaTvis da saxelmwifosaTvis ar aris erTnairi. magaliTad, Tuki
ganvixilavT adreul tradiciul-agrarul sazogadoebas, vnaxavT, rom masSi
ganaTlebis miReba xdeba ojaxSi, anu gadadis mamidan vaJiSvilze, dedidan
qaliSvilze, am SemTxvevaSi, ganaTleba iqneba mikroinstituti22. Tanamedrove
dasavleT
evropaSi, rodesac umaRlesi
ganaTleba saxelmwifo
politikis
sazrunavia da misi moqmedebis wesebi politikurad isazRvreba, umaRlesi
ganaTleba makroinstitutia23. aSS-Si, sadac umaRlesi ganaTleba ZiriTadad
bazarzea mibmuli da umetesad kerZoa, umaRlesi ganaTleba mezoinstitutia 24.
sabWoTa
kavSirSi
Tavidan
iyo
survili
yvela
instituti
makrod
gadaeqciaT (ojaxis CaTvliT), anu, yvela instituti moeqciaT realistur
formaSi. sabolood es srulad ar ganxorcielda, magram ojaxis sabWoTa
instituti Zlier iyo SeWiduli Zalaufleba-politikasTan25.
21
aq SeiZleba spekulacias mivceT gza, da vTqvaT, rom am doneze SesaZlebelia
vilaparakoT
socialuri
Tavisuflebis,
anu,
gadawyvetilebis
Tavisuflebis
Sesaxeb.
22
aqvs idealisturi forma
23
aqvs realisturi forma
24
25
aqvs konceptualuri forma
Tumca, sakamaToa, ra aris totalitaruli saxelmwifo am klasifikaciis
mixedviT: makroinstituti Tu mikroinstituti? am erTi SexedviT paradoqsuli
gamonaTqvamis sasargeblod Semdegi faqtorebi metyvelebs: I. Rirebulebebi da
Sesabamisad
akrZalvebi
totalitarul
saxelmwifoSi
stratificirebulia,
ierarqiuli, zustad gawerili. II. marTalia, represiuli meqanizmi erTi SexedviT
Zlieria, magram, is yovelTvis xorcieldeba damkvirveblebis da pasiuri mimRebebis
67
imisaTvis, rom am SeWidulobis bunebaSi gaverkveT, unda SemovitanoT
kidev erTi cneba.
Tavi III
instituciuri kompleqsebi
instituciuri kompleqsi is socialuri SemTxvevaa, rodesac ramdenime
instituti SeWidulia an kanonis, an tradiciis (dauwerlad), an orives
ZaliT.
anu,
rodesac
institutis
Tanaoba
(magaliTad,
zogierT
konkretul
(da
sein)
sazogadoebaSi/saxelmwifoSi
TavisTavad
SemTxvevaSi:
niSnavs
meoris
Zalaufleba/politika
erT-erTi
Tanaobasac.
–
eklesia,
Zalaufleba/politika – eklesia – ojaxi, ganaTleba – ojaxi).
sxvadasxva instituciuri kompleqsi SeiZleba aRiweros erTi da igive
institutebis
saxelebiT.
magram
sxvadasxva
sazogadoebaSi
es
saxelebi,
gamomdinare kompleqsis bunebidan da TviTon institutis formidan, sxvadasxva
rames aRniSnavs. institutebs, romelTac Cveni garemos istoriis ganmavlobaSi
mimarT (represia xdeba ara agentebis, aramed yofili agentebis mimarT). III.
agentebs
SeuZliaT
gverdi
auaron
represiul
aparats
Tavisi
Zalauflebis
gamoyenebiT.
Tumca, meore mxriv, unda iTqvas, rom sabolood, totalitaruli reJimis
ganviTareba
bolos
aRwevs
makromdgomareobas,
imdenad,
ramdenadac
misi
Rirebulebebis da akrZalvebis sazRvrebi formalizdeba da umetes SemTxvevaSi
neitraluri xdeba. represiuli aparati rCeba igive doneze. swored “umetes da
gaurkvevel SemTxvevebSi” neitraluroba, xolo raRac SemTxvevebSi “Zveli drois
gaxseneba” xdeba totalitaruli reJimis, rogorc institutis rRvevis safuZveli
– warmoiSoba totaluri anomia: erTi da igive SemTxvevis ori da SeiZleba
ramdenime interpretacia xdeba. winamdebare teqstis enaze rom vTqvaT, izrdeba da
bolos
absoluturi
xdeba
im
SemTxvevebis/xdomilebebis
ricxvi,
romlis
monawileebic iZulebulni arian Tanabrad da erTdroulad iyvnen realistebic,
konceptualistebic da idealistebic (amis Sesaxeb dawvrilebiT ixile TavSi:
“institucionalizacia. adamiani, rogorc saagento”).
68
ar SeucvliaT TavianTi forma, da jerjerobiT metwilad aseTad rCebian, aris
ojaxi
–
mikroinstituti,
da
saxelmwifo
(Zalaufleba/politika)
–
makroinstituti. Cveni garemos, Cveni civilizaciis sxva institutebi, rogorc
istoriis ganmavlobaSi, aseve modernulobaSi da TanamedroveobaSi icvlis
rogorc formas, aseve tipsac. institucionaluri kompleqsis konkretuli
tipis saSualebiT SeiZleba gansazRvros saxelwifos da sazogadoebis tipi.
aseve, institucionaluri kompleqsis tipi gansazRvravs erTis mxriv, ra
forma aqvs masSi Semaval institutebs, xolo meore mxriv, institutis forma
gansazRvravs institucionaluri kompleqsis tips.
qvemoT CamoTvlilia institucionaluri kompleqsis ramdenime magaliTi:
institucionaluri kompleqsebis monacvleoba, rogorc istoria
daviwyoT martivi magaliTiT. gvaqvs institucionaluri kompleqsi –
saxelmwifo-eklesia. es aris SemTxveva, rodesac institucionalur kompleqsSi
gaerTianebuli arian saxelmwifo da eklesia. Tumca, es erTmniSvnelovnad ar
miuTiTebs, rom aseTi kompleqsi niSnavs diqtaturas, an Teokratias. ra Tqma
unda,
Sua
saukuneebis
saxelmwifoebi
ZiriTadad
aseTi
kompleqsiT
xasiaTdeboda, magram, aseTive kompleqsiT xasiaTdeboda sul cota xnis winaT
(da umetes SemTxvevebSi exlac) evropis ganviTarebuli saxelmwifoebi. es
kompleqsi
sruliad
totalitarulia,
rodesac
“saxelmwifo-eklesias”
daemateba “ekonomika”, “ganaTleba” da “ojaxi”. am SemTxvevaSi, anu, rodesac
institucionaluri kompleqsia “saxelmwifo-eklesia-ekonomika-ganaTleba-ojaxi”
gvaqvs saqme diqtaturasTan da Tu “eklesia” figurirebs am kompleqsSi, maSin
Teokratiul saxelmwifosTan. sabWoTa kavSirSi “eklesia” iyo Canacvlebuli
“partia/ideologiiT”. Tanac, am SemTxvevaSi yvela es instituti, romelic
gaerTianebulia
am
kompleqsSi
–
makroTi
isazRvreba
da
institutebis
umravlesoba makro tipisaa. aseT SemTxvevaSi ukve SegviZlia vilaparakoT
saxelmwifo/sazogadoebis tipze: imdenad, ramdenadac makroinstitutebi bevria
am kompleqsSi, makroinstitutebis Semkvreli Rirebulebebi (SezRudvebi) ver
69
iqneba zogadi, radganac isini bevr konkretul sferos unda Seexon. xolo
represiis da SezRudvis iaraRi rCeba Zlieri. amitom, aseTi kompleqsebi erTi
mxriv
ra
Tqma
unda,
makrodominanturi
sistemaa,
magram
aRweris
dros
emsgavseba mikrosistemas, im gansxvavebiT, rom represiis iaraRi da saSualeba
imasTan SedarebiT, rac mikroinstitutis gaaCnia, ganuzomlad Zlieria da
yovlismomcveli.
am
SemTxvevaSi,
rogorc
vxedavT,
makro
da
mikro
institutebis Tvisebebi gaerTianebulia. amitom, aseT kompleqsebs makro-mikro
insitutebis kompleqsi SeiZleba davarqvaT.
kacobriobis
istoria
SeiZleba
warmovidginoT,
rogorc
institucionaluri kompleqsebis garTuleba da diferenciacia:
anu,
winamodernuli
periodi
SeiZleba
davaxasiaToT,
“saxelmwifo-eklesia-ekonomika-ganaTleba-ojaxi”
rogorc
–
sadac
“Zalaufleba/politika-eklesia-ekonomika-ganaTleba” makroinstitutebia, xolo
ojaxi
26
mikro26.
istoria
SeiZleba
warmovidginoT,
rogorc
mimarTuleba
Tumca es sqema, iseve, rogorc yvela sqema ar aris absoluturi: ra Tqma unda,
winamodernul
evropaSi,
periodSi
iyo
inteleqtualuri
mezoinstitutebic
da
(gildiebi
religiur-inteleqtualuri
Sua
saukuneebis
jgufebi,
vaWrebis
asociaciebi da a.S.) magram, wina modernuli periodis adreul xanaSi isini
imdenad sustebi arian, rom Znelia maTi calke gamoyofa mikroinstitutebidan.
Tanac, isini umetesad arsebobdnen makroinstitutebis nebiT da xelSewyobiT.
Zlieri mezoinstituciuri formebi, Tuki warmoiSobodnen, imdenad, ramdenadac
agentebisaTvis
potenciurad
yvelaze
misaRebi
iyo
makroforma,
gadadioda
makroinstitutis formaSi. amis magaliTia, Tundac qristianobis gavrceleba da
aseve,
Sua
saukuneebSi
universitetis
warmoSoba:
Sua
saukuneebis
pirveli
universiteti Seiqmna boloniaSi XIII saukuneSi (ix. The Rise of Unversities. by
Charles Homer Haskins. 1923. Ithaca, New York). Tavidan, universiteti saxeliTac
(universitas (laT.) - niSnavs erTianobas, gaerTianebas) da formiTac warmoadgenda
profesorTa, anu, ostatTa da studentTa gildiebis gaerTianebas. gildiaSi
ostatebs
hqondaT
didi
uflebebi,
70
xolo
Segirdebi,
rogorc
wesi
uuflebobisaTvis
iyvnen
ganwirulni
(sanam
TviTon
gaxdebodnen
ostatebi).
miuxedavad imisa, rom boloniaSi jer studentTa gildia Seiqmna, da Semdeg
profesorebis, qalaqi profesorebis gildias uWrda mxars da uflebebi ZiriTadad
profesorebs hqondaT. universitetis, rogorc gildiebis gaerTianebis warmoSobis
dasawyisi gamoiwvia
wodebis
1163 wlis papis brZanebam, romlis mixedviTac maRali
sasuliero
pirebs
ekrZalebodaT
swavleba.
am
brZanebam
gaavlo
sademarkacio xazi saeklesio skolebs da universitetebs Soris da misca dasabami
universitetebis arsebobas. gildiis garda sxva instituciuri forma im dros ar
arsebobda, amitom, axlad Seqmnili universiteti (boloniis) moeqca gildiis
instituciur
formaSi.
magram
Tu
ostatebi
(profesorebi)
akmayofilebdnen
gildiis moTxovnebs da kmayofilebi iyvnen gildiis wevrobiT, studentebisaTvis
universitetSi yofna warmoadgenda problemas; miuxedavad imisa, rom maT calke
gildia hqondaT, isini mainc aRiqmebodnen rogorc Segirdebi da qalaqis mxridan
aranairi SeRavaTebi ar hqondaT (binis rentis fasi, sxva saxis momsaxureba): 1.
isini iyvnen saSualo an maRali fenis ojaxebidan gamosulebi, da ar moswondaT
sakuTari Tavis SegirdebisaTvis gatoleba. 2. saeklesio skolebi, sadac adre
xdeboda
ganaTlebis
miReba,
ar
iyvnen
gildiis
formis,
isini
ufro
makroinstitutebs warmoadgendnen. 3. studentebi rogorc wesi iyvnen ucxoelebi,
da maTi jgufebi upirispirdebodnen qalaqis mmarTvelobas, romelic maT uyurebda
rogorc Segirdebs da SegirdebiviT eqceoda (mag. dasawyisSi iyo SemTxvevebi,
rodesac studentebi garozges). amitom, ukmayofileba studentebs Soris sul
ufro da ufro izrdeboda, da bolos miaRwia SeiaraRebul dapirispirebas
qalaqis mosaxleobas da studentebs Soris. profesorebi qalaqs uWerdnen mxars.
bolos da bolos, konstancis sabWos sagangebo gadawyvetilebiT, studentebs
mieniWaT specialuri uflebebi, romelic maT boloniaSi gansakuTrebul pirobebSi
ayenebda (profesorebis arCeva, gagdeba, binebze, wignebze fasis dadgena qalaqTan
SeTanxmebiT da a.S. ix. Universities in Politics. Case study from the late Middle ages and
early Modern period. The John Hopkins Press. Baltimore and London. 1972), aseve,
universiteti gaxda klerikaluri wreebis gansakuTrebuli yuradRebis obieqti.
Tumca, aseTi konkretuli warmateba pasiuri wevrebis gaagentebis mimarTulebiT
71
makrodominanturi
institucionaluri
institucionaluri
kompleqsebisaken.
darCeba
erTaderT
kompleqsebidan
anu,
rodesac
makroinstitutad,
xolo
mezodominanturi
“Zalaufleba/politika”
“ojaxi”
erTaderT
mikroinstitutad. danarCeni yvela (eklesia, ganaTleba, ekonomika da sxva)
gaxdeba mezoinstituti.
aseve, SeiZleba ganvixiloT winaistoriuli periodi (ra Tqma unda
hipoTeturi),
romelic
SeiZleba
aRiweros,
rogorc
mikroinstitutebis
dominantobidan moZraoba makroinstitutebis dominantobisaken: “dasawyisSi”
ganaTleba,
ojaxi,
ekonomika,
SeiZleba
eklesiis
substitutic,
iyvnen
mikroinstitutebi. Semdeg, ganviTarebis tendencia wavida mikroinstitutebis
makroebad qcevisaken. ra Tqma unda, istoriaSi iyo gamonaklisebic; anu, yvela
instituti, ar iyo mxolod mikro da makro tipebis. magram mezoinstitutebi,
axali
drois
dadgomamde,
yovelTvis
iyo
ufro
cota,
vidre
makroinstitutebi. magaliTisaTvis sakmarisia gildiebis socialuri faqtis
moxmobac.
mxolod
Tumca,
sakiTxavia,
boloniaSi
aRiniSneba.
is
ufro
sxva
mikroinstitutis
qveynebSi,
marTalia,
am
formaze
faqtma
iyo
iqonia
gamoZaxili, magram aseTi radikaluri forma ar miuRia. magram amis Semdeg yvela
universiteti am faqtis gaTvaliswinebiT iqmneboda. universitetis formis meore
radikaluri
universiteti
gamovlineba
(bolonias
iyo
amis
oqsfordi,
rogorc
sapirispirod
mTlianad
“studentebis
profesorebis
universitets”
uwodebdnen). Tumca, faqtia, rom boloniis universitetis studentebis, anu,
socialuri statusis mixedviT pasiuri wevrebis gamosvlebma gadamwyveti roli
Seasrula institucionalur cvlilebaSi.
es aRwerili SemTxveva makrodominantobis tipiuri magaliTia. Semdeg,
TandaTan, mezoinstitutebi ikreben Zalas, da ukve modernulobis dadgomasTan
erTad,
nel-nela
makroinstitutebTan
erTad
Tanabar
mdgomareobas
ikaveben.
kapitalizmis warmoSoba, samoqalaqo aqtiobis specifikuri saxe, sazogadoebrivi
azris warmoSoba -
es yvelaferi aris mezo donis TandaTanobiTi gaaqtiurebis
niSnebi.
72
orientirebuli, Tu mezoze. aseve, ga-mezo-ebis niSnebia XVII saukunidan
bazrobebis, savaWro gzebis, salonebis, da a.S. gaCena27.
dRes msoflioSi
arsebuli
tendencia SeiZleba aRiweros, rogorc
ganviTareba mezodominanturobisaken. samoqalaqo sazogadoebis organizaciebi,
religiuri
jgufebi,
ekonomikuri
mqonenic28
aqtualuri
mezoinstitutebi,
anu,
ki
jgufebi,
–
moeqcnen
Zalauflebis
miiswrafian
potenciuri
imisaken,
TviTregulirebad
rom
samyaroSi,
da
gaxdnen
gansxvavebiT
makro da mikro samyaroebidan. Tumca, GganviTarebad qveynebSi xSiria am
procesis
Setrialebis
mcdelobebi:
magaliTad,
yofil
sabWoTa
kavSiris
qveynebSi arsebuli mcdelobebi romelime eklesias mianiWon gansakuTrebuli
uflebebi, anu, aqcion makroinstitutad, anda, ekonomikuri sistemebis Zlieri
regulaciis survili, rac arcTuise liberalur kanonebSi gamoixateba. aseve,
amave qveynebis politikosebis survili saxelmwifo organizaciebis mxridan
akontrolon
aqtiuroba,
da
anu,
reglamentirebuli
gadaaqcion
sakuTari
gaxadon
samoqalaqo
organizaciis
sazogadoebis
procesad.
Tumca,
es
moqmedebebi albaT droebiTia, da Tavad agentebis survils sabolood win
veraferi gadaeRobeba (amis Sesaxeb ixile institucionaluri cvlilebebis
TavSi).
ganviTarebuli
makrodominanturi
sistemebis
evropis
sistemebis
gardaqmna
qveynebSi,
reliqtebi
mezodominantur
sadac
jer
SemorCenili,
sistemebad.
kidev
mimdinareobs
magaliTad,
aris
am
skandinaviis
qveynebSi, sadac saskolo elementarul doneze religiuri ganaTlebis wili
27
ix. Habermas, Jurgen. Structural Transformation of the Public Sphere. Chicago Uni. Press.
1995
28
ix. am wignis pirvel nawilSi bekis “riskis sazogadoeba”. bekis mixedviT, riskis
(Tanamedrove) sazogadoebaSi Zalaufleba gadadis didi asociaciebis da firmebis
xelSi, romlebic ki ar upirispirda arsebul “ofocialur xelisuflebas” aramed
ignorirebs mas.
73
sakmao iyo29
TandaTan uars amboben elementaruli skolis saswavlo gegmebSi
konkretuli religiis Setanaze da mimarTuleba religiebis istoriaze aqvT
aRebuli30. amis gamarTleba upirveles yovlisa isaa, rom ojaxi ukve aRar
aris
totalurad
mijaWvuli
eklesiaze;
Tu
aqamde
skola
religiuri
swavlebiT exmareboda bavSvebs garkveuliyvnen im ritualebSi Tu moqmedebebSi
romlebsac ojaxSi an ojaxTan erTad asrulebdnen, arsebuli tendenciebis
mixedviT
skola
male
xels
SeuSlis
bavSvebis
ojaxSi
urTierTobas
religiuri swavlebiT, rogorc ojaxisaTvis ucxo da uCveulo elementis
kultivirebiT.
rodesac
institucionalur
gaviTvaliswinoT,
iyofodes
rom
Cvens
kompleqsebze
mier
“qveinstitutebad”.
aseT
CamoTvlili
SemTxvevaSi
vlaparakobT,
institutebic
SesaZlebelia
unda
SeiZleba
ufro
Rrma
analizis warmoeba, Tu rogor gamodian erTi zeinstitutis farglebidan qveinstitutebi,
da
rogor
Sedian
sxva
zeinstitutebSi.
rac
SeiZleba
ganpirobebuli iyos tipis SecvliT (anu, mag. makros mezoTi, an mezos
makroTi, rogorc es yofili sabWoTa kavSiris SemTxvevaSia zemoT moyvanil
magaliTSi.
aseve,
makrodan
nawilobriv
gamosvlis
da
mezoSi
Sesvlis
magaliTia arCeviTi Serifis Tanamdeboba aSS-Si31).
29
anu, religia iyo [nawilobriv mainc] makroinstituti da gaerTianebuli iyo
institucionalur
kompleqsSi ZalauflebasTan
da
saskolo ganaTlebasTan
–
Sesabamisad ojaxTanac.
30
ix. fineTis dawyebiTi skolis saswavlo gegma. Framecurriculum for comprehencive
school. 1999.
31
TavisTavad
arCeviTobis
faqti
SeiZleba
ganvixiloT,
rogorc
mezodominanturobisken mimarTuleba. Tumca, albaT ara absoluturi, ramdenadac
aq
unda
gaviTvaliswinoT
Zalauflebis
qarizma
da
arCeulis
a.S.
_
mier
amitom,
miRebuli
arCeviToba
instituciuri kompleqsis nawilad unda ganvixiloT.
74
Zalauflebis
albaT
xarisxi,
makro-mezo
qvemoT sqemis saxiT mocemulia instituciuri kompleqsebis ganviTareba
istoriul periodebTan mimarTebaSi:
modernulobis Semdegi dro
modernuli dro
winamodernuli dro
winaistoruli dro
aRniSnulia makroinstitutebi
aRniSnulia mezoinstitutebi
aRniSnulia mikroinstitutebi
ra Tqma unda, gadasvla erTi mdgomareobidan meoreSi ar iyo aseTi mkveTri da
gamoyofili, aramed talRovani da TandaTanobiTi. wyvetili xazi aRniSnavs
gadasvlis pirobiT talRas.
75
rogorc aRvniSneT, SesaZlebelia gadaxrebic rogorc es iyo sabWoTa kavSiris
SemTxvevaSi, magram aRsaniSnavia, rom gadaxris SemTxvevaSic ki Zalaufleba
eweva mezoinstitutebis arsebobis imitacias.
sqemaze mezoinstitutis gagrZeleba konusuri formiT miuTiTebs, rom
mimdinare da momavali procesi aris mezoinstituciuri farglebis gafarToeba
da
makro
da
mikro
institutebis
Semcireba.
magram
es
procesi
albaT
sabolood arasodes ganxorcieldeba (dawvrilebiT, ix. bolo Tavi “makro-mezo
da
mikro-mezo
institucionaluri
kompleqsebi
Tanamedrove
socialur
sistemebSi).
evropocentrizmis SesaZlo braldebis winaamRdeg
aseTi gawyobis SemoTavazebis SemTxvevaSi, pirveli, rac mouva gamocdil
kritikoss TavSi, aris am sqemis evropocentrulobaSi dadanaSauleba, imdenad,
ramdenadac es sqema imeorebs dasavluri civilizaciis istorias da a.S.
magram, aseTi midgoma ar aris marTebuli, radganac, jer erTi, Cems mier
SemoTavazebuli
sazogadoebas
da
institutis
cneba
civilizacias.
universaluria32,
institutebis
da
makro
axasiaTebs
da
mikro
yvela
tipebic
universaluri daxasiaTebaa. rac Seexeba mezoinstitutebs, maTi monaxvac yvela
sazogadoebaSi SeiZleba, Zlieri Tu susti formiT.
32
anu, es Teoria ar asaxelebs arc erT konkretul instituts, rogorc
aucilebels,
midgomebze,
mniSvneloba
aramed
yuradReba
gadaaqvs
institutebisadmi
monawileebis
damokidebulebebze, da institutebSi rolebis ganawilebaze. am mxriv,
aqvs
monawileebis
rolebs
da
poziciebs
institutebisadmi.
Sesabamisad, SesaZlebelia moviazroT sazogadoeba, sadac Zalaufleba/politika
iseve
xasiaTdeba
agentis,
pasiuri
monawilis
da
damkvirveblis
midgomebiT
(idealisti, konceptualisti, realisti) rogorc Cvens civilizaciaSi “ojaxi”,
da a.S.
76
sxva saqmea, ramdenadaa ase danaxuli cvlileba universaluri, da xom
ar aris mosalodneli ramdenime mniSvnelovani SemTxveva, rodesac ganviTareba
wava sxva mimarTulebiT.
rogorc
ukve
aRvniSne,
sabWoTa
kavSiris
drosac
ki,
rodesac
faqtiurad ar arsebobda mezo done, xdeboda mezo donis institutebis
imitacia. rac Seexeba mimarTulebas mezodominanturi sistemebisaken, es ukve
Tavad sistemebis sakiTxia, da problema JRers Semdegnairad: aris Tu ara
sistema Sinaganad mimarTuli TviTregulaciisaken, Tu ufro sxva sistemiT
regulirebisaken?
magram, am kiTxvaze sruli pasuxis gacema SesaZlebeli iqneba mas Semdeg,
rac ganvixilavT instituciuri cvlilebebis sakiTxebs.
instituciuri cvlilebebis sociologia _ ori ganzomileba
imisaTvis
rom
aRvweroT
instituciuri
cvlilebebi,
institutebis
tipebis da istoriaSi maTi monacvleobis sqema ar gamogvadgeba. es sqema sqemad
darCeba, da miuxedavad imisa, rom is produqtiulia saerTo ganviTarebis
suraTis
dasanaxavad,
Tavad
konkretuli
cvlilebis
procesze
veranair
informacias ver mogvcems.
magram, institutebis tipebis da instituciuri kompleqsebis cnebebi
sasargebloa
arsebuli
viTarebis
aRsawerad:
instituciuri
kompleqsebis
dadgena SeiZleba kvleviT (rogorc kanonmdeblobis sociologiuri kuTxiT
analiziT, aseve CaRrmavebuli da raodenobrivi gamokiTxviT). rogoric ar
unda
iyos
saxelmwifos
Tu
sazogadoebis
garegnuli,
imitaciuri
Tu
simulaciuri saxe, instituciuri kompleqsebis da am kompleqsebSi Semavali
institutebis tipebis dadgena ueWvelad miuTiTebs, Tu ra tipis socialur
sistemasTan gvaqvs saqme33.
33
instituciuri cvlilebebi SeiZleba gaizomos institucionaluri kompleqsebis
cvlilebiT, rogorc sakanonmdeblo, aseve sazogadoebrivi azris gamokiTxvis
77
doneze. magaliTad, Tuki kanonis mixedviT tradiciul eklesias CamoerTmeva
privilegiebi, is gaxdeba mezoinstituti. magram SesaZlebelia iseTi SemTxvevac,
rom
legalurad,
anu,
normatiuli
aqtebis
mixedviT
eklesias
ar
hqondes
privilegiebi, magram garkveuli pirobebis gamo is mainc makroinstituti iyos da
Zalaufleba/politikasTan institucionalur kompleqss qmnides. amis konkretul
magaliTia
saqarTveloSi
dakavSirebiT:
qarTul
dRevandeli
istoriul
viTareba
marTlmadideblur
mecnierebaSi
miRebulia
eklesiasTan
marTlmadidebluri
eklesiis aRwera, rogorc saukuneebis ganmavlobaSi makrofenomenis. ramdenad
misaRebia es faqti – miT umetes rom gviani Sua saukuneebidan moyolebuli axal
dromde
saqarTvelo
dayofili
iyo
ramdenime
saxelmwifod,
istoriuli
mecnierebis amocanaa. yovel SemTxvevaSi, sabWoTa wyobilebis damyarebis mere,
iseve, rogorc mTel sabWoTa kavSiris teritoriaze, marTlmadidebluri eklesia
gaxda
makroinstituti.
anu,
instituti,
romelsac
winaswar
ki
ar
hqonda
mocemuli qcevis da akrZalvebis wesebi, aramed mis SigniT xdeboda am wesebis da
akrZalvebis konstruireba, saWieroebisda mixedviT. anu, is kontroldeboda da
imarTeboda
saxelmwifo
struqturebidan.
es
Careva
sabWoTa
xelisuflebam
ganaxorciela mas mere, rac cxadi gaxda, rom eklesiis ganadgureba SeuZlebelia,
imdenad ramdenadac, jer erTi, sazRvargareT arsebobda analogiuri eklesiebi,
romlebic yovelTvis darCebodnen orientirebad, da meorec, ramdenime sasuliero
piris
daxvretam
daanaxa
sabWoTa
mTavrobas,
rom
mosaxleobas
es
mxolod
aRizianebs da ganawyobs mis sapirispirod. magram makrod qcevis procesi ar iyo
erTmniSvnelovani: amave dros erTis mxriv saxelmwifo, xolo meore mxriv TviTon
eklesia Seecada, rom ar daekarga mediaciurobis niSnebi, anu, ar daekarga
mrevlis mozidvis momxibvleloba. es iqna miRweuli, erTis mxriv saqarTvelos
kulturis ZiriTad monapovrad saeklesio xelovnebis (arqiteqtura, sagaloblebi,
saeklesio
mxatvroba)
gamocxadeba-kultivirebiT,
da
meore
mxriv
–
amave
safuZvelze qarTuli nacionlizmis faqtiuri daSvebiT da nacionalistobis “Cumi”
uflebis micemiT. amitom, miuxedavad imisa, rom erTi mxriv TiTqos cxadi iyo,
rom
eklesias
saxelmwifo
akontrolebda,
meore
mxriv
eklesia
“saidumlo
TavSeyris” adgilad gadaiqca, sadac morwmune-patriotebi erTmaneTs xvdebodnen.
78
bunebrivia, es TavSeyris adgilebic iseve kontroldeboda (an ver kontroldeboda
– qvemoT Cven vnaxavT, ra mniSvneloba aqvs instituciuri cvlilebebisaTvis aseT
moqmedebebs saxelwifos mxridan), rogorc patriarqebis daniSvna da mRvdlad
kurTxeva. magram es procedurebi, Tavisi bunebis mixedviT ar iyo cxadi, da
savsebiT
SesaZlebeli
iyo
vinme
“gamZvraliyo”,
dasxltomoda
maT.
ase
rom
saboloo jamSi, mainc gaurkveveli iyo, eklesia mTlianad kontrolis qveS iyo,
Tu
SeiZleboda
ramdenime
“pirovneba-oazisis”
monaxva.
aseTive
viTareba
iyo
patriot-morwmuneebis mimarTac, romlebic eklesiaSi ikribebodnen. garda amisa,
sabWoTa eklesia maqsimalurad cdilobda tolerantuli yofiliyo: saqarTvelos
marTlmadideblobis
mTavar
taZarSi
garkveuli
periodulobiT
sxvadasxva
konfesiis warmomadgenlebi erTad loculobdnen.
mokled, am pirobebSi eklesias ar aklda arc mrevli, arc saxelmwifos
mxridan dafinanseba, da arc saxelmwifos mxridan kontroli. magram, sabWoTa
kavSiris rRvevis Semdeg legitimuri viTareba radikalurad Seicvala: axal
saxelmwifos saerTaSoriso valdebulebebi miuTiTebdnen eklesiisagan maqsimalur
daSorebisken
ramdenadac
da
yvela
konfesiis
xelisuflebaSi
mainc
Tanabrad
ZiriTadad
gamocxadebisken.
yofili
Tumca
partiuli
imdenad,
bosebi
da
saeklesio patritizmze aRzrdili xalxi iyo, konstituciaSi mainc Caweres, rom
“marTlmadideblur
eklesias
gaaCnia
gansakuTrebuli
roli
saqarTvelos
istoriaSi”. es erTi SexedviT uwyinari fraza mogvianebiT aRmoCnda is mosaWidi
wertili,
romlisganc
marTlmadideblobis
daiwyo
saxelmwifo
moZraoba
religiurma
religiad
fundamentalizmma,
gamocxadebis
moTxovnam.
anu,
Tu
gaviTvaliswinebT imasac, rom saqarTvelos mTavrobaSi dRiTi dRe Zlierdeba
yofili partiuli bosebis poziciebi, gasagebi unda iyos, rom eklesiisaTvis
Zveli saxis dabruneba maT unda awyobdeT, rogorc sazogadoebis kontrolis
gamocdili saSualeba (magram, rogorc Semdeg, “institucionalizaciis” TavSi
vnaxavT, swored aseTi kontrolis saSualebaa, rac erTis mxriv amyarebs, magram
meore
mxriv
Slis
gasaTvaliswinebeli,
totalitarul
rom
legitimurad
saxelmwifos).
sabWoTa
dros
Tanac
isic
eklesia
ar
aris
iyo
saxelmwifos nawili. dRes biujeturi met-naklebi gamWvirvalobis pirobebSi
79
TandaTan SeuZlebeli xdeba eklesiis farulad dafinanseba. amitom, eklesia sul
ufro da ufro aqtiurad moiTxovs saxelmwifoebrivi statusis miniWebas. anu, is
cdilobs moipovos igive makro statusi, romelic hqonda sabWoTa wyobilebis
dros. magram “im” statusis mopoveba dRes SeuZlebelia, radganac legitimaciis
gareSe (anu, konstituciuri Sesworebis, oficialuri dafinansebis da sxva)
SeuZlebelia im viTarebis niSnebi SeiZino, xolo TavisTavad legitimacia, anu,
makroinstitutad qceva gamoricxavs sazogadoebrivi kontrolis im meqanizmis
aRdgenas.
amitom,
dRes
saqarTveloSi
eklesiam
SeiZleba
iTqvas,
miaRwia
makroinstitutis mdgomareobas: Sevida Sesworeba konstituciaSi, saubrobdnen
sakonstitucio
moxeleebic
xelSekrulebaze
Tavs
valdebulad
da
a.S.
Tvlian
prezidenti
Svilebi
moinaTla,
monaTlon
da
saxelmwifo
eklesiisadmi
kuTvnilebis afiSireba moawyon. aseve, eklesiis aSeneba iqca erTgvar modad, da
amave dros Tavis dacvad, korufciaSi CarTuli xalxis mxridan. Tumca, eklesia
legitimaciis
saxelmwifos
doneze
mainc
damokidebuleba
ar
da
aris
mis
bolomde
mier
makroinstituti,
sakuTari
Tavis
aRqma
misdami
mTlianad
makroinstituts Seefereba. miuxedavad amisa, saxelmwifos warmomadgenlebi dRes
cdiloben eklesias miaweron mediaciuri funqcia: es maT im Zveli, sazogadoebis
kontrolis meqanizmis asamuSaveblad sWirdebad.
aq SeiZleba gaCndes kiTxva, rom Tu eklesia mediaciuri funqcias asrulebda Sua
saukuneebSi
saxelmwifosa
da
sazogadoebas
Soris,
maSin
ratom
iyo
makroinstituti? saqme isaa, rom “mediacia” ar niSnavs “mezoinstituciur tips”:
mediacia SesaZlebelia makroinstitucionalur dones ekuTvnodes, rogorc es iyo
eklesiis SemTxvevaSi Sua saukuneebis evropasa da saqarTveloSi. anda, presis da
televiziis
qveynebSic)
ZiriTadi nawili
–
makroinstitutebad.
asruleben
sxva
dRes
ruseTSi
makro
saqmea,
donis
rom
es
da
saqarTveloSi (albaT
SekveTebs
makro
done
da
sxva
gvevlinebian
ramdenime,
SeiZleba
urTierTdapirispirebuli nawilebisagan Sedgeba. anu, “mediaciuroba” ar niSnavs
mezoinstitucionaluri donisadmi kuTvnilebas. SeiZleba, piriqiT, sapirispirosac
ki aRniSnavdes: anu, mediaciuri funqcia SeiZleba saerTod ar iyos mezo donis
Tviseba.
80
magram
es
yvelaferi
exeba
statikur
aRweras,
anu,
arsebuli
mdgomareobis dafiqsirebas da gansazRvrebas. rogorc zemoT aRvniSneT, aseTi
aRwera arafers ar gvaZlevs instituciuri cvlilebebis axsnisaTvis; anu,
aseTma
aRweram
sistemebi,
SeiZleba
rom
gviTxras,
arsebobs
Tu
ra
tendencia
–
mdgomarebaSia
sazogadoebrivi
mezodominanturobisaken
Tu
makrodominanturobisaken. magram ver gvetyvis ratom icvleba konkretulad esa
Tu is instituti da ra aris amis safuZveli.
imisaTvis, rom vilaparakoT instituciuri cvlilebebis sociologiaze,
unda mivmarToT
institutebis aRweris
sxva ganzomilebas:
rodesac Cven
vlaparakobdiT socialuri institutebis formebze, aRvwereT institutebis
samnairi gagebis SesaZlebloba, rodesac TiToeuli es gageba damokidebulia
pirovnuli sistemis sam sxvadasxva nawilze, romelTac Sexeba aqvT socialur
institutebTan.
anu:
agenti
–
socialuri
institutis
“mamoZravebeli”,
“aqtiuri wevri”, damkvirvebeli – “disidenti” “kanonSemoqmedi”, “mecnieri”, da
Ppasiuri wevri, monawile, institutis aqtivobis calmxrivi mimRebi, is vinc
mxolod iRebs sikeTeebs da gzavnilebs – anu is, vinc institutis farglebSi
arsebobs, magram ar aris aqtiuri, masze ar aris damokidebuli institutis
konkretuli saxe da institutSi mimdinare konkretuli procesebi.
konkretuli instituciuri cvlileba damyarebulia agentebze. anu, im
subieqtebze,
romlebic
warmarTaven
institutebis
nebismieri
cvlilebebis
mimarTulebiT
uSualod
muSaobas.
SeiZleba
mimarTulebebze
monawileoben,
Teoriulad
wavides.
daviwyebT
CarTulni
instituciuri
magram
laparaks,
sanam
arian
da
cvlileba
instituciuri
unda
aRvweroT
instituciuri cvlilebebis tipebi; socialuri instituti ornairad SeiZleba
Seicvalos.
es ori cvlilebaa 1) diferenciacia da de-diferenciacia, da 2) reinstitucionalizacia.
81
Tavi IV
instituciuri cvlilebebi
1. diferenciacia da dediferenciacia
SesaZlebelia erT socialur instituts gamoeyos erTi an ramdenime
socialuri instituti, romelic SeinarCunebs rogorc “winapari” institutis
tips, aseve institutis formas.
magaliTi: XX saukunis meore naxevarSi evropaSi saskolo ganaTlebis
institutidan gamoiyo dawyebiTi ganaTlebis instituti, romelsac ukve aqvs
sakuTari
SerCevis,
moqmedebis
wesebi
da
Rirebulebebi.
aseTive
tipis
vlaparakobT,
saqme
gvaqvs
magaliTia policiis da armiis diferenciacia.
rodesac
am
diferenciaciasTan.
tipis
Tumca,
cvlilebaze
SesaZlebelia
ukuprocesic,
anu,
institutebis
sinTezi. amis magaliTad SeiZleba moviyvanoT sabWoTa kavSiris ngrevis Semdeg
samoqalaqo
sazogadoebis,
rogorc
institutis
Camoyalibebis
procesi,
romelmac Tavis TavSi gaaerTiana disidenturi, avangarduli da sxva arsebuli
institutebi34. aseTive de-diferenciaciis magaliTia Sua saukuneebSi evropaSi
“moqalaqeobis”
(zogierT
interpretaciaSi
“qalaqis”)
institutis
Camoyalibeba, romelic Tavis TavSi ramdenime arsebul instituts aerTianebda.
aseTi
diferenciacia
da
rediferenciaciis
mizezebi
SeiZleba
iyos
rogorc Sromis danawilebis procesi, aseve gare impulsi, aseve, agentebSi
warmoSobili
konsolidaciis
survili,
rodesac
isini
(anu,
cal-calke
institutebi) ver umklavdebian problemebs, anda rodesac problemebi saerToa
34
Tumca, Semdeg moxda am gaerTianebis danawevreba da politikuri moZraobebis
gamoyofa. Tumca, dRes saqarTveloSi e.w. warumatebeli, an talRovani warmatebis
mqone
partiebi
kidev
rCeba
(nawilobriv
farglebSi.
82
mainc)
samoqalaqo
sazogadoebis
da a.S. am mizezebze bevri SeiZleba daiweros da SesaZlebelia mizezebis mTeli
gansxvavebuli sistemebi aigos, romlebic, rogorc mosalodnelia, iseTive
gansxvavebulebi
romlebic
iqneba,
rogorc
rogorc
vnaxeT,
socialuri
institutebis
ganmsazRvrelis
poziciazea
gansazRvrebebi,
damokidebuli
da
emTxveva mas.
institutebis
erT
doneze
diferenciacia/rediferenciaciis
mizezebi
SesaZlebelia sulac ar iyos am doneze warmoSobili saWiroebebi da iyos
makro donidan nakarnaxevi, kanonmdeblobis Secvlis an sxva normatiuli aqtis
gamocemis gziT35. amitom, am saxis cvlilebebis klasifikacia, ra Tqma unda
SesaZlebelia, magram yovel sazogaodebaSi da mikrosazogadoebaSi sxvadasxva
SeiZleba iyos. ase rom maTze dayrdnobiT raime zogadi wesis gamoyvana rac
SesaZlebelia, magram xelovnuri iqneba. sxva saqmea, rodesac laparakia erTi
instituciuri formidan meore instituciur formaSi gadasvlis Sesaxeb.
2. reinstitutizacia
instituciuri cvlileba,
rodesac
erTi
instituti
icvlis
formas
(da
tipsac) da gadadis sxva institucionalur formaSi.
rogorc zemoT aRvniSneT, institutis tipis ganmsazRvreli aris ara
is, Tu ramden adamians moicavs, aramed is, Tu kontrolis, moqmedebis da
represiis ra da ra siZlieris wesebia masSi legitimirebuli36.
Sesabamisad,
raodenobas
ara
aqvs
mniSvneloba,
imdenad,
ramdenadac
raodenoba yovelTvis fardobiTia, da verasodes ver ityvi, ra ricxvi ras
gamoxatavs. amitomac, rodesac qvemoT laparaki gveqneba institutebis tipebze,
35
aseve,
wina
magaliTze
dayrdnobiT
rom
vTqvaT,
es
gaerTianeba
Seiqmna
SesaZlebeli mas Semdeg, rac dasavluri organizaciebis kontaqtis prioriteti
gaxda zogadaT “samoqalaqo sazogadoeba”. anu am SemTxvevaSi moxda garedan
mosuli impulsis mixedviT dediferenciacia.
36
legitimacia
aq
gamoiyeneba
yvelaze
TavisTavad cxadobis mniSvnelobiT.
83
farTo
azriT:
dadgenis,
gaziarebis,
(mikro, makro, mezo) gamoviyenebT ara raodenobriv gansazRvrebas, aramed
Sinaarsobrivs - Rirebulebebis, SezRudvebis da normebis tipebis azriT37.
rogorc zemoT aRvniSneT, socialur institutebSi mTavari moqmedi
pirebi arian agentebi, romlebic zogierTi institutis SemTxvevaSi adgenen
Rirebulebebs da SezRudvebs, zogierT SemTxvevaSi asruleben da axorcieleben
arsebul normebs. yvelaferi es imaze miuTiTebs, rom agentebs, miuxedavad
imisa, rom isini yvela agentebi arian, uxdebaT arseboba araTanabar pirobebSi.
anu, martivad rom vTqvaT, iq, sadac SezRudvebi da represiebi naklebia,
agentebi
miT
ukeTesad
grZnoben
Tavs
da
miT
ufro
miiswrafian
am
mdgomareobisaken38.
zemoT
aRwerili
socialuri
institutebis
formebis
mixedviT
Tu
vimsjelebT, mezodominantur droSi yvelaze naklebi SezRudvebi da represiebi
arsebobs konceptualisti agentebis samyaroSi, anu, mezoinstitutebis doneze.
naklebi ara im azriT, rom am doneze kanoni ar arsebobs da yvelaferi
37
Tumca,
isic
cxadia,
rom
Tu
socialur
instituts
axasiaTebs
mkacri
SezRudvebi da susti represiis/kontrolis iaraRi, maSin misi konkretuli forma
ufro naklebi subieqtebis da agentebis momcveli iqneba, vidre im socialuri
institutis konkretuli forma, romelsac aqvs naklebi RirebulebiTi SezRudva
da Sesabamisad, represiis naklebi faqtiuri, normatiuli moTxovna.
38
ase, Sua saukuneebis SemTxvevaSi, marTalia mezoinstitutebi arsebobda, magram
arsebuli samarTlebrivi sivrcis da Zalauflebis gamo, makroinstitutebSi ufro
meti TviTdadgenis da TviTkonstruirebis saSualeba iyo, vidre mezod darCenaSi,
anda saerTod mikro doneze gadasvlaSi. am ukanasknel doneebSi mxolod agentebs
gaaCndaT ganusazRvreli Zalaufleba, sxva ablosuturad uuflebo iyo. maSin
rodesac makro dones SeeZlo nebismierisaTvis “mieniWebina” agentoba - brZanebiT.
amitom am periodSi, garda imisa, rom makro doneze naklebi SezRudvaa, makro
done yvelaze ufro metad uwyobs xels TviTdamdgen da TviTganmsazRvrel (ra
Tqma unda garkveul, mkacrad dadgenil farglebSi) institutebs.
84
daSvebulia. naklebi im azriT, rom kanonebi, Rirebulebebi, tendenciebi da
qcevis
mimarTulebebi
dgindeba
TviTon
agentebs
Soris
urTierTobiT
da
faqtiurad, maTive Semoqmedebaa. anu, am instituciur formaSi da instituciur
tipSi
Rirebulebebi
da
normebi
dadgenilia
agetebis
moqmedebebis
generalizaciiT, abstraqciiT. rac imaze miuTiTebs, rom Tu sakmarisad bevri
agenti Seicvlis qcevas raime mimarTulebiT, Seicvleba ara marto aseTi
qcevis miRebuli wesi, aramed Rirebulebac da normac.
aseTi rame warmoudgenelia danarCeni ori tipis da formis SemTxvevaSi:
warmoudgenelia realisturi formis da makro tipis SemTxvevaSi, radganac aq
Zalauflebis organizacia sazRvravs institucionalur formas, anu, qcevis
wess da represias da ara piriqiT. aseve warmoudgenelia idealisturi formis
da mikro tipis SemTxvevaSi, radganac aq Rirebuleba aris xelSeuxebeli,
zeviT mdgomi, realuri idealuri tipi.
amjerad mivuaxlovdiT institucionaluri cvlilebis aRweras: agentis
Sinagani survili TviTon daadginos sakuTari moqmedebis sazRvrebi (anu,
sakuTari institutis konkretuli gamoxatulebis)
da wesebi ubiZgebs mas
Secvalos institutis rigiduli forma ufro moqnilisaken da gadainacvlos
rogorc agentma mezo tipSi, anu, konceptualistur formaSi. aseTi gawyoba
xsnis
im
suraTs,
romelic
sqemazea
gamosaxuli,
anu,
ratom
xdeba
makrodomininturi sistemebidan mezodominantur sistemebze gadasvla39.
magram, Tu es sqema muSaobs, muSaobs aseve isic, rom arasodes ar
moxdeba absoluturi mezodominanturi sistemis miRweva, Tundac imitom, rom
am cvlilebebis gamtareblebi agentebi arian da yovelTvis iqneba sakuTari
Rirebulebebis, normebis da SezRudvebis dawesebis eqstremaluri survilebi,
39
es ar niSnavs, rom yvela agenti maincdamainc TavisuflebismoyvareobiT aris
Sepyrobili. monobis survilic mezo doneze ufro advilad ganxorcieldeba,
vidre sxva doneze. iseve, rogorc yvela sxva deviaciuri qcevac.
85
rac damwesebels, warmatebis SemTxvevaSi, Caayenebs (an daabrunebs) mikro an
makro tipis socialur sistemaSi40.
garda
amisa,
es
moZraoba
ar
aris
erTmniSvnelovani.
dRevandel
msoflioSi, gansakuTrebiT ganviTarebad qveynebSi, xSiria SemTxvevebi, rodesac
garkveuli politikuri pirobebis gamo mimdinareobs ukuprocesi. anu, mezo
(konceptualisturi) institutebis makroinstitutebad qceva. SesaZlebelia
aRwero mikroinstitutebad qcevis SemTxvevebic. Tumca, isic aRsaniSnavia, rom
saboloo warmatebiT es mcdelobebi jerjerobiT arsad ar damTavrebula.
albaT upirveles yovlisa imitom, rom am mizanmimarTul procesebs Tan sdevs
mezodominanturi
sistemebis
Camoyalibebis
procesi,
romelic
TandaTan
totaluri da yvelafris gamWoli xdeba. ase rom iq, sadac mimdinareobs gamakro-obis
Segnebuli
mcdelobebi,
yovelTvis
arsebobs
mezodominanturi
procesis xelSemwyobi saagento41.
ase rom, Cven SegviZlia vTqvaT, rom nebismieri “devianturi” qceva
sakuTari kontrolis dawesebis mcdelobaa. rodesac am mcdelobas didi
winaamRdegoba aqvs, maSin is SesaZlebelia ukidures formebSi gadaizardos,
revoluciis CaTvliT42. Tu es winaamRdegoba ar aris Zlieri, anu, Tu
institucionaluri kompleqsebi mTlianad ar msWvalavs da kravs socialur
40
anu,
kidev
ufro
rom
ganvmartoT,
SeuZlebelia
aRwero
iseTi
socialuri viTareba, sadac yvela socialuri instituti mezoa. anu, amis Cveneba
SeuZlebelia:
mezo
donis
mravalferovneba
Tavis
TavSi
Seicavs
am
mravalferovnebebs Soris mikro-donis tradiciuli institutebis (magaliTad,
tradiciuli ojaxis) arsebobasac. es ki niSnavs, rom imis aRwera (damtkiceba)
rom yvela instituti gaxda mezo – SeuZlebelia. igive SeiZleba iTqvas makro
donis institutebis mimarTac.
41
am SemTxvevaSi igulisxmeba mezo fenis aqtiuri mxardamWerebi biznesmenebis,
samoqalaqo sazogadoebis aqtivistebis da religiuri umciresobebis saxiT.
42
Tu
gamoCnda
adamiani,
romelic
am
deviaciebSi
daiWers
mimarTulebiT wava, ra mimarTulebiTac mas deviantebi gahyvebian.
86
saerTos
da
im
sistemas,
SedarebiT
umtkivneulod
xdeba
mezodominanturi
procesis
ganxorcieleba. amis yvelaze
kargi magaliTia Tanamedrove ojaxis mikro
tipidan
mezo
TandaTan
dakanoneba,
gadaqceva
saqorwino
ganmsWvalva,
kontraqti,
intimurobis
tipad:
homoseqsualisturi
ekonomikuri
gandevna
sistemebis
ojaxidan,
wyvilebis
mier
rogorc
ojaxis
socialuri
institutidan da a.S. TandaTan ojaxs aqcevs mezo, anu, konceptualistur
warmonaqmnad43.
aseve, rogorc ukve aRvniSneT uamravi magaliTi SeiZleba moviyvanoT
mezodominanturi procesis, iqneba es arCeviToba da decentralizacia, rac
aSkarad
miuTiTebs
imas,
rom
makroinstitutebi
iRebs
konceptualistur
formas. es procesic, (anu, makroinstitutebis ga-mezo-ebis) iseTive usasrulo
unda iyos, rogorc konkretulad ojaxis SemTxvevaSi aRvwereT.
amdenad,
safuZveli.
“devianturi”
mTavari
am
saqcieli
SemTxvevaSi
aris
isaa,
rom
instituciuri
“devianturi”
cvlilebis
qceva
unda
axasiaTebdes agents. im SemTxvevaSi Tu devianturi qceva axasaTebs an pasiur
wevrs, an damkvirvebels, mis moqmedebas rogorc wesi ar moqvs Sedegi da am
SemTxvevaSi
represiuli
aparati
iwyebs
Tavis
arsenalSi
arsebuli
saSualebebis gamoyenebas.
Tumca,
SesaZlebelia
pasiuri
wevri
gadaiqces
agentad,
Tuki
maT
SeeqmnebaT Sesabamisi pirobebi. rogorc es vnaxeT Sua saukuneebis boloniis
universitetis magaliTis ganxilvisas.
43
es ar niSnavs, rom istoriaSi mxolod mezo dominantur procesebs hqondaT
adgili. magaliTad, Sua saukuneebSi universiteti gildiis konceptualisturi
formidan gamovida da gaxda makro, realisturi formis instituti. marTalia, is
dRes brundeba mezo formaSi, magram es ar auqmebs Sua saukuneebis faqts.
87
garda amisa, unda aRiniSnos, rom aseTi TvalTaxedviT “deviacia” aris ara
marto instituciuri cvlilebis, aramed socialuri institutebis arsebobis
safuZvelic: “deviantis” qceva garkveul SemTxvevebSi SeiZleba institutis
gamamyarebelic ki aRmoCndes. es is SemTxvevaa, rodesac instituti icvlis
tips da formas, magram misi realuri/faqtiuri Semadgenloba, ritualebi,
rekvizitebi
sazogadoebis
da
sxva
igive
simyaris
rCeba.
anu
SemanarCunebelia,
aseTi
instituciuri
imdenad,
ramdenadac
cvlileba
inarCunebs
rolebs da adgilebs. is rom am rolebis da adgilebis Sinaarsi aseT
SemTxvevebSi Tavidan iwereba, Tavad stabilurobisaTvis ara aqvs mniSvneloba.
magaliTisaTvis Cvens mier zemoT moyvanili Tanamedrove ojaxis institutic
gamodgeba.
institucionaluri cvlilebebis am interpretaciaSi is ki ar aris mTavari,
Tu rogori tendenciebia dRes, aramed is, rom instituciuri cvlilebebis
(anu,
mezodominanturi)
mimarTuleba
eyrdnoba
SesaZleblobis
farglebSi
yoveli agentis mier maqsimaluri TviTgansazRvris mdgomareobis miRwevis
survils. me ar viyeneb sityva Tavisuflebas, radganac, SesaZlebelia romelime
konkretul SemTxvevaSi „Tavisufleba‟ iyos konkretuli TviTgansazRvrulobis
sawinaamRdego.
institucionalizacia
institutebis formebis da tipebis TvalTaxedviT institucionalizacia
Rirebulebebis da represiuli aparatis legitimaciis procesia, romelic
warimarTeba
potenciuri,
institutuciuri
an
formisken
aqtualuri
da
tipisken,
agentebis
an
mier
an
konkretuli
momdinareobs
konkretuli
instituciuri formidan da tipidan.
“warimarTeba .. ..ken, momdinareobs .. ..dan” niSnavs agentis mier pasiuri
mimRebebis da damkvirveblebis Ziebas. romdesac es sami roli (agenti, pasiuri
88
mimRebi da damkvirvebeli) Segrovdeba Rirebulebebis da akrZalvebis aparatis
garSemo, institucionalizaciis procesi damTavrebulia. Tumca, es mxolod
procesis dasawyisia. legitimaciis procesi aris uwyveti da institutis
konkretuli formebis arsebobis Tanamdevi procesia.
aRwera I _ mezodominanturobis parametrebi:
institutad qcevis, anu, institutcionalizaciis mizezad ZiriTadad ori
faqtoria
dasaxelebuli:
1.
rom
instituti
adamianis
bazisuri
moTxovnilebebis dakmayofilebisaTvisaa Seqmnili (parsonsi); 2. instituti
daxmarebaa,
Svebaa
mniSvnelovania,
aris
adamianebisaTvis
carieli
da
forma,
amave
dros,
romelic
rac
faqtiurad
aq
CvenTvis
Tavisufalia
SinaarsisaaTvis (geleni). anu am midgomis Tanaxmad, SesaZlebelia, instituti
marTlac iqmnebodes sadRac bazisuri saWiroebebis dasakmayofileblad, magram
mas
Semdeg
avtonomiuria,
rac
is
instituti
ufro
obieqtivirebulia,
anTavisuflebs
struqturirebulia,
adamianebs
maTi
pirveladi
saWiroebebidan da saSualebas iZleva maT ufro “maRali”, sxva ganzomilebis
miznebi daisaxon44.
magram, am SemTxvevaSic saqme isevea, rogorc institutebis samnairi
gansazRvrebis SemTxvevaSi: institutebi arian erTsa da imave dros rogorc
bazisuri,
ZiriTadi
moTxovnilebebis
damakmayofileblebi,
aseve,
carieli
formebi, romlebic unda amoivsos konkretuli SinaarsiT. institutebis aseTi
ragvaroba damokidebulia poziciebze, romlebic zemoT aRvwereT: anu, kiTxva
44
am gansazRvrebis sailustraciod Semdegi magaliTi gamodgeba: oficialuri
sadilis mizani ar aris Wamis moTxovnilebis dakmayofileba. da arc SimSilis
Caqroba. is aris, faqtiurad, carieli forma, romelic SeiZleba aivsos sxva
miznebiT
da
motivebiT,
rogoricaa
urTierToba,
flirti,
politikuri
kompomilebis gamyareba, mafiozuri jgufis Sekvra da a.S. (ix. Ziderveld, Anton C. The
Institutional Imperative. The Interface of Institutions and Networks. 2000. Amsterdam University
Press. p. 33-42).
89
unda daisvas ara “ras akmayofilebs instituti?” aramed, “romeli rolisTvis
ra funqcias asrulebs instituti?”
ase dasmuli kiTxvis pasuxad miviRebT, rom institutebi ZiriTad,
bazisur moTxovnebebs akmayofilebs pasiuri wevrebisaTvis. anu, imaTTvis, vinc
iRebs institutebis muSaobis Sedegs da gzavnils da TviTon ar/ver axdens
maTze zemoqmedebas. agentebisaTvis instituti, garda imisa, rom akmayofilebs
sawyis da bazisur45 moTxovnebs, amave dros instituti maTTvis carieli
formaa, romelsac isini avseben sakuTari survilis da arCeuli mimarTulebis
mixedviT46.
vlaparakobT,
am
SemTxvevaSi,
am
formebis
rodesac
sxvadasxva
poziciebis
simkacre-siviwrove-sixiste
iqneba
agentebze
gadamwyveti
mezodominanturi mimarTulebis arCevaSi.
ase rom, SesaZlebelia, rom instituti Seiqmna rogorc ZiriTadi da
bazisuri moTxovnilebebis dakmayofilebis saSualeba. Tumca, aq Sesaqmnelic
araferi iyo, imdenad, ramdenadac Tuki magaliTad, SevadarebT adamians da
maRalganviTarebul cxovels, romelic jgufurad cxovrobs, maTi bazisuri
institutebi erTi da igive iqneba, mmarTvelobis formis CaTvliT. es Sedareba
Zalian Sors wagviyvans, da aq mxolod aRvniSnav, rom am doneze mikro da
makro gadaxlarTulia erTmaneTSi da emTxveva erTmaneTs: didi ojaxis Tavkaci
45
“bazisuri” moTxovnilebis cneba sakmaod farToa, da dReisdReobiT, Seicavs
iseT momentebs, romelic wina saukunis dasawyisSi ar iTvleboda aseTad. bazisuri
moTxovnebia socialuri dacva, samuSao, jandacva, usafrTxoeba, aseve, komunikacia
da a.S.
46
anu, ojaxis agentisaTvis “ojaxis” instituti aris carieli forma, romelic
man unda Seavsos sakuTari SinaarsiT. magram, aq dgeba am formis siviwrovis
sakiTxi, anu, ramdenad farToa esa Tu is instituti imisaTvis, rom agenti ar
SeizRudos Tavis molodinebSi. “ojaxis” (ukve konkretulis) pasiuri wevrisaTvis
ojaxi
bazisuri
moTxovnilebebis
dakmayofilebis
formaa.
damkvirveblisTvisac, Tu is ojaxSi cxovrobs, ojaxi aseTad gvevlineba.
90
aseve,
da jgufis ufrosi erTi da igivea47. am SemTxvevaSi misi farglebi iqneboda
Zalian
viwro.
magram
Semdeg
iwyeba
diferenciaciis
da
re-
institucionalizaciis procesi. anu, institutis farglebis gafarToeba da
maqsimaluri
dacarieleba.
Cven
SegviZlia
vTqvaT,
rom
faqtiuri
institucionalizacia iwyeba reinstitucionalizaciasTan erTad, anu, rodesac
Cndeba araZiriTadi moTxovnebis dakmayofilebis survili.
am SemTxvevaSi kidev ufro cxadi xdeba instituciuri cvlilebis
safuZveli: viwro farglebi da Sevsebuli sivrce, romelic aqvs pirvelad
institutebs,
ar
akmayofilebs
agentebs,
da
isini
cdiloben
gaafarToon
institutis farglebi, ise, rom ar Seavson isini. amiT SeiZleba aixsnas
instituciuri ganviTarebis orientacia jer makrodominantur, da Semdeg,
rodesac
makrodominanturma
mimarTulebam
amowura
Tavisi
Tavi
–
mezodominanturze gadasvla.
makrodominanturma mimarTulebam amowura Tavisi Tavi modernistul
droSi,
rodesac
farglebis
ukve
gafarToeba.
SeuZlebeli
es
cxadi
gaxda
gaxda,
saxelmwifos
rodesac
organizaciuli
aseTi
gafarToebis
praqtikuli ganxorcieleba – ruseTis revolucia _ iyo winamodernul, da
lamis winaistoriul periodSi dabruneba. aseTive gafarToebis praqtikuli
ganxorcieleba
iyo
faSisturi
reJimebi,
romlebic
aseve,
winaistoriul
diqtaturebad gadakeTda.
ase rom, ruseTis revolucias da faSizmis periods SeiZleba vuwodoT
makrodominanturobis piki da dasasruli. ratom aris es piki da Tavis
amowurva, SeiZleba ase avxsnaT:
TavisTavad
agentis
(am
potenciuri
agentis)
makrodominanturobaze
mimarTeba meti TviTgansazRvrulobis garantad gvevlineba, imdenad, ramdenadac
makro
47
doneze
sazRvrebi
garkveulia
da
mkacri:
arsebobs
garkveuli
Tumca, erTmniSvnelovnad arc imis Tqma ar SeiZleba, rom maRalganviTarebuli
cxovelis sociumi eqstremalurad totalitarulia (ix. farli moueti “nu
iyvireb: mgeli, mgeli!” Tbilisi. 1985. Farley Mowat “Don‟t Cry: the Wolf!”).
91
aucilebeli moTxovnebi, romelic agentma unda Seasrulos, xolo is "rac ar
aris akrZaluli, daSvebulia”. amitom, agenti, bunebrivia, ecdeba daaRwios
Tavi mikro donis mkacr, gaurkvevel da mTlianad amovsebul institutebs da
iseT
doneebze
gadainacvlos,
romlebic
ufro
meti
TviTgansazRvruli
moqmedebebis saSualebas miscemen. winamodernul istoriaSi am mxriv SeiZleba
ormxrivi mimarTuleba davinaxoT:
1.
makrodominanturobisaken,
mikrodominaturobas,
romelic
da
am
mxriv,
uSualod
aris
mosdevs
samarTalis
da
iurispudenciis warmoSobis safuZveli – anu, mimarTuleba makro
sazRvrebis
mkacri
saSualebas
AaZlevs
da
naTeli
zustad
formulirebisaken,
icodes
arsebuli
rac
agents
SezRudvebi
da
farglebi.
2.
mezodominanturobisaken, romelic axal dromde SedarebiT sustia,
magram mainc rCeba mikrodominanturobisagan Tavis daRwevis erT-erT
gzad:
amdroindeli
mezomimarTuleba,
marTalia,
TviTdadgenil
farglebSi moqmedebs (mag. gildiebi), magram swored imis gamo, rom
jer kidev ar aris Camoyalibebuli saxelmwifo samarTali, makro
done aqtiurad ereva mis saqmianobaSi, rac bunebrivia SezRudavs mis
TviTgansazRvrulobas.
imis
yuradReba
gamo,
makro
rom
mezo
doneze
warmoiSoba mcdelobebi
done
da
sustadaa
ganviTarebuli,
makrodominantur
procesebzea
da
ZiriTadi
gadatanili,
makro donis farglebi maqsimalurad gafarTovdes,
anu makro done gaxdes TviTgansazRvruli moqmedebebis sfero. amis Sedegi
aris safrangeTis revolucia, romlis istoriac kargad aCvenebs, Tu rogor
TviT-sazRvravdnen
movlenebs
da
Semdeg
revoluciis diqtatorebi (agentebi).
92
sxvebis
mier
TviTisazRvrebodnen
magram es iyo makrodominantobis pirveli kraxi48. amis Semdeg cotaTi
ufro gaZlierda mezodominantobaze orientireba, samoqalaqo sazogadoebis
elementebis, Tavisufali bazaris, sabolood kapitalizmis gaCeniT, magram,
rogorc
Teoriul,
pirovnul
da
aseve
globalur-politikur
doneze,
makrodominantoba (anu, ufro cxadad rom vTqvaT, bednieri da ara represiuli
saxelmwifo wyobis miRweva) jer kidev aRiqmeboda, rogorc SesaZlebeli
momavali.
Mmakro donis farglebis gafarToeba, romelis gamoc bolSevikebi da
faSistebi xelisuflebaSi movidnen (orive SemTxvevaSi mmarTvelebis mxridan
iyo
“xalxis
arCevnisadmi”
anu,
situaciuri
gansakuTrebiT
bolSevikebis
SemTxvevaSi,
agentebisadmi
rodesac
droebiTma
damorCileba:
MmTavrobam
faqtiurad winaamRdegoba ar gauwia mojanyeebs. aseve, faSizmis SemTxvevaSi,
rodesac hitleri gaaTavisufles cixidan). am makrodominantobis absoluturi
ganxorcielebis es bolo mcdelobebic kraxiT damTavrda. anu, Sedegad miviReT
absoluturi TviTganmsazRvreli samyaro, sadac Zalian cota iyo agenti, da
ZiriTadi sazogadoeba – pasiuri mimRebi da damkvirvebeli49. anu, faqtiurad,
es iyo nabiji mikrodominanturobisaken da mikroabsolutizmisaken.
meore msoflio omis Semdeg, mas Semdeg, rac makrodominanturobis
damRupveloba da uSedegoba gamovlinda, aSkaraa mezodominanturoba, ara marto
48
magram meore mxriv, demokratiuli saxelmwifo, rogorc Tanamedrove, aseve
romis periodis, aris makrodominanturi mimarTulebis (anu, moqmedebis sazRvrebis
maqsimaluri legitimuri gafarToebis) Sedegi. marTalia, Semdeg am gzas Cixamde
diqtaturis da totalitarizmis Seqmnamde mivyavarT, magram es sxvaze araferze
miuTiTebs, garda imisa, rom
SesaZlebelia istoriis ciklurobis/wriulobis
daZleva da gadalaxva.
49
Tumca, rig SemTxvevebSi xdeboda spontanuri, situaciuri agentebis warmoSoba
da gaqroba (saxalxo dasjis, sasamarTloSi waTrevis inspiratorebi da a.S.). es
xdeboda
yvela
revoluciis
dros
(maT
Soris
ruseTSic)
da
warmoadgenda
makroinstitutebis sazRvrebis waSlamde da gaqrobamde gafarToebis Sedegs.
93
empiriul survilebis/molodinebis, aramed Teoriul donezec. aseve aSkaraa
mezodominanturobis xelSewyoba globaluri politika-Zalauflebis mxridan.
ra Tqma unda, mezodominanturobasac aqvs safrTxeebi. magram, amave dros
arsebobs am safrTxeebis daregulirebis saSualeba: is kanonebi, romelic
makro donezea dadgenili, da romlebic usazRvraven mezo dones moqmedebis
zogad CarCoebs. demokratiuli (post-kapitalisturi) saxelmwifos erTaderTi
mizani, rogorc Cans, aris am CarCoebisTvis maqsimaluri sicxadis micema da
represiis iseTi iaraRis SemuSaveba, romelzec SeuZlebeli iqneba damrRvevis
mier winaamRdegobis gaweva. am SemTxvevaSi Seucvleli iaraRebia sasamarTlo
da media50.
magram es wonasworoba, romelsac saboloo jamSi mezodominanturi
mimarTuleba gvTavazobs, aris myife wonansworoba, romelic SeiZleba advilad
dairRves, da aranairad ar aris anomiisagan da gaucxoebisagan gaTavisuflebis
saSualeba,
rogorc
zogierT
avtors
miaCnia51.
anomia
da
gaucxoeba
gauqmdeboda, Tuki yvelas eqneboda aqtualuri saSualeba gamxdariyo agenti.
magram mezodominanturobis gaZlierebasTan erTad Cven mivadgebiT anomiis da
gaucxoebis
advilad
daZlevis
etaps,
rodesac
anomirebulsac
da
gaucxoebulsac eqmneba saSualeba Seqmnas Tavisi Rirebulebebis da akrZalvebis
forma, romelSic agentad mogvevlineba52.
aRwera II _ adamiani, rogorc saagento:
Tumca, zemoT aRwerili mimarTulobis ufro dazustebuli da agentebze
orientirebuli
50
aRwerac
aris
SesaZlebeli:
zemoT
aRwerili
procesi
magaliTad bil geiTsisadmi wayenebuli antiminopoliuri kanonis darRvevis
braldeba gamodgeba.
51
Ziderveld, Anton C. The Institutional Imperative. The Interface of Institutions and Networks.
2000. Amsterdam University Press. p. 198-201.
52
am SemTxvevaSi mivadeqiT zRvars, romlis iqiTac SesaZlebelia axali eTikis
Sesaxeb laparaki. amitom es am wignis Tema aRar aris.
94
istoriul ganviTarebazea orientirebuli, da aRwers statikurad makro da
mezo dominantur procesebs, rogor anacvleben isini erTmaneTs da ambobs, Tu
ratom aris Tanamedrove samyaroSi mezodominanturoba wamyvani.
agentebze orientirebuli aRweris amosavali unda gaxdes SedarebiT
ufro naklebmasStabiani procesi, vidre es iyo zemoT mocemuli. anu am
SemTxvevaSi Cveni orientiri iqneba revoluciuri viTareba, da is pirobebi,
ris gamoc qveyanaSi iqmneba revoluciuri viTareba:
totalitarul qveynebSi makro done, rogorc wina aRweraSi aRvniSne,
aris mkacri da Sevsebuli kanonebiT, akrZalvebiT, represiuli aparatiT da a.S.
am SemTxvevaSi, ra Tqma unda, potenciuri agentebi mimarTulebi arian makro
doneze adgilebis dakavebisaken. makro doneze agentebis adgilebis raodenoba,
marTalia, ufro metia, vidre mikro doneze, magram mainc SezRudulia, da
mosurneTa
didi
nawilis
dakmayofileba
ar
xdeba.
makro
donisaken
mimarTuloba potenciur agentebSi ara marto karieris gamo aris gamowveuli:
aq
SeiZleba
bevri
mizezi
iyos,
dawyebuli
ekonomikuri
pirobebiT,
damTavrebuli sazogadoebrivi aqtiurobis surviliT.
rodesac potenciuri agentebi ver aRweven makro doneze agentobas,
bunebrivia, isini icvlian mimarTulebas mezodonisaken. magram, swored imis
gamo, rom makro donis instituciuri farglebi Sevsebulia akrZalvebiT da
SezRudvebiT, mezo done faqtiurad ar arsebobs, an Tu arsebobs, arsebobs
makro donis Zlieri kontrolis qveS. potenciur agents ar akmayofilebs
makro donis zedamxedvelobis qveS yofna, radgan mas am SemTxvevaSi pasiur
mimRebad gardaqmna emuqreba. saukeTeso SemTxvevaSi ki damkvirveblad.
amitom, rogorc gamosavali am mdgomareobidan, potenciuri agentebi
iwyeben saidumlo organizaciebis Seqmnas, romelTagan, SesaZlebelia, arc erTi
ar iyos dasawyisidanve radikaluri, aramed, ubralod, klubebis saxe hqondeT.
makro donidan amis sapasuxo nabijia saidumlo policiis Seqmna53, radganac
53
amasTan dakavSirebiT ixile: Kreutz, Henrik. “Gutgemeint ist das Gegenteil von ist
gelungen”. in: Materials of the Conference: “Organisierte Kriminaliteat oder „Invisible Hands‟?”
95
makro dones arsebuli principidan gamomdinare, man mezo done mTlianad unda
daiqvemdebaros da gaakontrolos.
saidumlo policiis, rogorc damatebiTi represiis aparatis warmoqmna
iwvevs mezoorganizaciebis Sesabamebas policiis miznebisadmi, da isini realur,
antisaxelmwifoebriv saidumlo organizaciebad gardaiqmneba, raSic didi wili,
empiriul domezec ki saidumlo policias, anu, Tavad makro dones miuZRvis54.
es TiTqosda dazRvevis da garantiebis aRebis procesi ukve Tavis TavSi
Seicavs makro donis daSlis da gadawyobis marcvlebs: im xalxis socialuri
rolebi (anu, makro donis mier dawesebuli amocanebi da valdebulebebi),
romelTac akisriaT
idRabneba,
xdeba
makro
donis usafrTxoeba, kargavs gansazRvrulobas,
gaurkveveli:
anu,
es
adamianebi
iwyeben
mravalrolian
cxovrebas, da es rolebi rogorc wesi, erTmaneTs ewinaamRdegeba55. anu, es
xalxi erTsa da imave dros asrulebs agentis rols ramdenime ganzomilebaSi,
ramdenime doneze. anu agentebi erTsa da imave dros arian realistebi,
konceptualistebi da idealistebi.
am
SemTxvevaSi
saxelmwifos
ukve
aRar
SeuZlia
mosTxovos
Tavis
moxeles cxadi qceva: aracxadi qcevis wesebi maTi muSaobis wesia. Tanac,
zogjer xdeboda am funqciebis micema imaTTvis, visac sazogadoebrivi wesrigis
Universitaet Erlangen-Nurnbeg. 20.07.-21.07. Nurnberg. 2001. am naSromSi ganxilulia
revoluciis
win
ruseTSi
mimdinare
movlenebi
da
nacadia
imdroindeli
centraluri socialuri rolebis rekonstruireba.
54
Tuki gadavxedavT nebismieri qveynis revoluciis wina periodis istorias,
vnaxavT,
rom
viTareba
am
mxriv
yvelgan
erTnairia:
policiis
saidumlo
TanamSromlebi erTvebian saidumlo organizaciebis muSaobaSi, xandaxan TviTon
qmnian
mas.
iwyeben
xalxis
mozidvas
da
maTi,
rogorc
policiis,
aseve
organizaciis saqmianobaSi Cabmas. Cndebian ormagi, sammagi da oTxmagi agentebi.
55
Kreutz, Henrik. ibid. roman malinovskis magaliTi: erTi da igive adamiani SeiZleba
yofiliyo dumis wevri, oxrankis agenti, revoluciuri jgufis aqtivisti da a.S.
96
dacva evalebodaT: policiisaTvis (mag. ruseTSi, safrangeTSi), rac kidev
ufro abnelebda viTarebas da gaurkvevels xdida56.
rogorc Cans, revoluciuri mdgomareoba pirdapir kavSirSia agentebis
rolebis simravlesTan. ufro zustad ki, erTi individis/sistemis farglebSi
arsebul
agentebis
rolebis
mravalferovnebasTan.
e.i.
revoluciis
wina
periodSi qveyanaSi izrdeba individebis mier sxvadasxva agentebis rolebis
Sesruleba. anu erTi da igive pirovneba monawileobs ramdenime institutSi
rogorc agenti. am SemTxvevaSi, mezo doneze qseli iwyebs arsebobas, magram es
aris ara institutebis da organizaciebis qseli, aramed, es aris adamiani,
pirovneba, individi rogorc qseli (Kreutz). anu adamiani bevri mTavari roliT,
adamiani, rogorc saagento.
is, Tu aseTi viTarebis Semdeg ra aris konkretuli revoluciis mizezi,
empiriuli istoriis sakiTxia da Teoriulad misi gadaWra ar SeiZleba:
konkretuli revoluciis mizezi, anu zemoT aRwerili viTarebis gamoyenebis
safuZveli SeiZleba iyos gare (mag. rogorc ruseTis SemTxvevaSi – leninis
Semogzavna javSnosani matarebliT), SeiZleba Sida (safrangeTis 1789 wlis
revolucia), da aseve sxva bevri. magram mTavari aq is aris, rom revoluciis
mizezi aq socialur donezea – mezodominantoba da adamianebi, rogorc
saagentoebi.
am
Tavis
boloSi
SeiZleba
gakeTdes
erTi
daskvna,
romelsac
SesaZlebelia praqtikuli mniSvneloba qondes sociologiuri kvlevebisaTvis:
rogorc zemoT mocemuli aRwera miuTiTebs, rac ufro meti agentis roli
56
imitom, rom iyo sruliad gaurkveveli, ratom hqondaT policielebs da
kriminaluri samyaros warmomadgenlebs (maTi nawili revoluciur davalebebsac
asrulebda) urTierToba. Tanac es urTierToba iyo saqmiani, partnioruli da
xSir SemTxvevebSi sargeblis momtani. es kidev ufro Zabavda saxelmwifoSi
viTarebas, da biZgs aZlevda met xalxs gawevrianebuliyvnen, an Tavi egrZnoT
saidumlo
organizaciebis
wevrebad.
Semdeg
oTxmagi agentebi da a.S.
97
isini
xdebodnen
ormagi,
sammagi,
aqvs
erT
pirovnul
sistemas,
miT
ufro
totalitarulia
saxelmwifo.
Sesabamisad, rac ufro metia am rolebis matareblebis raodenoba, miT ufro
revoluciur mdgomareobaSia saxelmwifo.
Sesabamisad, aseve, SeiZleba vivaraudoT, rom demokratiuli da Ria
saxelmwifo unda iyos mimarTuli erTi adamiani/ramdenime agenti mimarTebis
Semcirebisaken, da sabolood, stabilurobis da demokratiis ideali unda
iyos
erTi
xorcieldeba
pirovnuli
agenti57.
sistema_erTi
dasavleTis
ganviTarebul
es
qveynebSi.
dResac
met-naklebad
amis
sapirispirod,
ganviTarebad da yofil sabWoTa kavSiris
qveynebSi multiagenturi sistemebi
jer
garegnuli
kidev
arsebobs,
saxelmwifosTvis
mniSvnelovani
rac
bunebrivia,
potenciur
isaa,
rom
safrTxes
am
anturaJis
warmoadgens.
safrTxis
daZleva
magram
miuxedavad,
amave
mxolod
dros,
realuri
demokratizaciiT da ekonomikis liberalizaciiT aris SesaZlebeli, da ara im
simulaciuri
formebiT,
romlebiTac
dRes
umetes
postsabWoTa
qveynebSi
iaraRdebian.
erTi
pirovnuli
sistema_erTi
agenti
amave
dros
qveynis
keTildReobasac miuTiTebs: es sistema aCvenebs imas, rom SesaZlebelia erTi
agentis rolis SesrulebiT srulyofili cxovreba, rac dRes ganviTarebad
qveynebSi warmoudgenelia.
is, Tu ra sistemebi da moqmedebebi uzrunvelyofs am mdgomareobas da,
Sesabamisad, ganviTarebadi qveynebisaTvis arsebuli safrTxis daZlevas, aris
Tanamedrove samyaroSi makro da mezo doneebis urTierTmimarTebis sakiTxi.
makro-mezo da mezo-mikro institucionaluri kompleqsebi Tanamedrove (gvian-,
winwasul- anda, gnebavT post- modernul) socialur sistemebSi
57
aseTi sistema iwvevs agentebis rolebis met-nakleb Tanabar gadanawilebas, da
albaT, momavalSi, aseT sistemebSi SeuZlebeli iqneba naxo adamiani, romelsac
saerTod, arc erT instituciur formaSi ar hqondes agentis roli.
98
viTareba,
romelic
mezodominantur
mimarTulebas
Seesabameba,
migviTiTebs, rom instituciuri cvlileba midis socialur sistemebis or
ZiriTad institucionalur kompleqsad Camoyalibebamde: makro-mezo da mezomikro:
miuxedavad
imisa,
rom
kanonebi
iqmneba
da
miiReba
makro
doneze,
mikroinstitutebamde es kanonebi (anu axali akrZalvebi da/an axali qcevis
wesebi) sul ufro da ufro xSirad aRwevs mezo donis gavliT: anu,
magaliTad, axali kanoni ojaxis Sesaxeb Tanamedrove yofaSi xdeba cnobili a)
mediis, b) mcire sazogadoebis g) advokatebis gavliT. TandaTan mivdivarT
iseT viTarebamde, rom sxva gza makrodan mikromde ubralod aRar arsebobs.
yvela
SemTxvevaSi
xdeba
makro
informaciis
Targmna
mezo
doneze
da
Targmnilis gadacema. sxva saqmea, rom mikro dones Semcirebis tendencia aqvs
da sul ufro da ufro cota raodenobis xalxis momcveli xdeba.
policia, romelic TiTqos makro donis pirdapiri warmomadgenelia,
TandaTan, arCeviTobis, municipalur doneze mibmis da sxva faqtorebis gamo
kargavs
absoluturi
makro
donis
Tvisebebs
da
xdeba
mezo-makro
institucionaluri kompleqsis warmomadgeneli.
institucionaluri
kompleqsis
cneba
me
ganvsazRvre,
rogorc
institucionaluri Tanaoba, anu rodesac erTi donis institutis arseboba
aucileblad miuTiTebs sxva donis institutis arsebobaze. am SemTxvevaSi
mniSvnelovani isaa, rom erTi instituti, romelic istoriulad da amocanebis
mixedviT ar aris SeWiduli meore donis institutTan xdeba misi aucilebeli
mokavSire instituciur kompleqsSi. imis gamo, rom instituciuri kompleqsi
asrulebs da axorcielebs im amocanas, romlis gadaWrac cal-calke arc erT
institucionalur tips ar SeuZlia.
es
axali
amocana,
upirveles
yovlisa,
dakavSirebulia
balansTan,
wonasworobasTan mezo doneze: mezo done miiswrafis totalizaciisaken. mezo
done aris TviTregulirebadi da TviTkonstruirebadi: anu, ara aqvs aranairi
99
Sinagani sazRvrebi. Sinagani sazRvrebis ar qona niSnavs, rom is mxolod
agentebis survilzea damyarebuli. amiT isazRvreba mezo donis principuli
mravalferovneba da dausrulebloba, magram amiTve iqmneba safrTxe, rom mezo
done daiwyebs iseTi jgufebis warmoebas, romlis agentebic Zalauflebis
mopovebaze
iqnebian
orientiebulebi58,
da
sazRvris
arqonis
gamo,
kvlav
totalitarul sistemaSi moxdeba Cavardna. amitom, imisaTvis rom sistema
msgavs
uwonobis
mdgomareobaSi
ar
moeqces,
arsebobs
institucionalur-
kompleqsuri meqanizmebis mTeli rigi, romelic apirobes mezo donis TviTkontrols.
TviTkontrolis yvelaze ufro cnobili formaa arCevnebi: arCevnebi
TavisTavad aris mezo movlena da mezo doneze miRebuli gadawyvetileba.
magram arCevnebis Sedegad miRebuli konkretuli Zalaufleba makro donisaa da
Tavis operirebaSi rCeba makro doneze. es cxadi magaliTia imisa, Tu rogor
moqmedebs Tanamedrove samyaroSi makro-mezo kompleqsi. arCevnebis institutis
gavrceleba da gadaWimva Zalauflebis yvela Tanamdebobaze, policiis CaTvliT,
uzrunvelyofs mezo-donis TviTkontrols, rac ar SeuZlia calke makro
dones59. makro-mezo instituciuri kompleqsis arsebobis magaliTi, arCevnebis
garda, kidev bevri SeiZleba iyos. erT-erTi aseTi konkretuli magaliTia did
britaneTSi
iseTi
saxelmwifo
latareis
arseboba,
romlis
Semosavali
mTlianad xmardeba samoqalaqo sazogadoebis seqtoris ganviTarebas.
amitom, rogorc zemoT motanili analizidan Cans, makro donis gaqroba
aramc Tu ar aris mosalodneli, aramed arc SeiZleba socialuri sistemebis
usafrTxoebis TvalsazrisiT. is, rom Zalaufleba nel-nela gadadis mezo
doneze (beki), anda saxelmwifo xdeba Zalian patara arsebuli problemebis
dasaZlevad (gidensi) ar auqmebs im faqts, rom mezo dones TviTkontrolis
58
59
amis saukeTeso magaliTia Tanamedrove antiglobalistebis moZraoba.
amis mcdeloba iyo revoluciis wina periodebSi saidumlo policiis Seqmna,
romlis warmomadgenlebic iyvnen erTsa da imave dros makro da mezo donis
agentebi.
100
Camosayalibeblad makro donea aucilebeli. marTalia, zogi didi korporacia
usazRvro ZalauflebiT sargeblobs, magram masze kontrolis ufleba da
saSualeba makro donezea.
amrigad, xdeba ara makro donis gaqroba da nivelireba, aramed makro da
mezo doneebis, mezo da mikro doneebis instituciuri Serwyma. dRes kidev
aris SesaZlebeli mikro, mezo da makro doneebis gamoyofa, Tundac imis gamo,
rom
sxvadasxva
instituciuri
qveynebSi
(gansakuTrebiT
sxvadasxvanairia60.
sistema
ganviTarebad
magram
saxelmwifoebSi)
imdenad,
ramdenadac
instituciuri formebi da instituciuri tipebi saerToa da ar aris romelime
gansakuTrebuli kulutruli garemos privilegia, mimarTuleba mezo-mikro da
mezo-makro instituciuri kompleqsebisaken aseve SesaZlebelia saerTo iyos.
magram,
meore
istoriuli
mxriv,
ramdenad
mdgomareoba,
aris
rodesac
realurad
es
ori
SesaZlebeli
kompleqsi
iqneba
momavlis
socialuri
sistemis erTaderTi daxasiaTeba, problematuri sakiTxia da masze pasuxi
arasodes ar iqneba Semowmebadi.
maSasadame,
“ganviTarebad”
aq
cxadi
socialur
gaxda
gansxvaveba
institutebs
da
e.w.
“ganviTarebul”
saerTod
socialur
da
sistemebs
Soris:
1. “ganviTarebuli” socialuri sistemebi miiswrafis „erTi individi_erTi
agenti‟
gawyobisaken.
oRond,
xSirad
es
„erTi
agenti‟
aris
organzomilebiani, anu, Seesabameba institucionalur kompleqss (aris an
makro-mezo, an mezo-mikro).
2. “ganviTarebadi” socialuri sistemebi xasiaTdeba „erTi pirovneba_saagento‟
gawyobiT. „saagento‟ niSnavs im agentis rolebs, romlis Sesrulebac uwevs
individs
da
romlebic
sxvadasxva
instituciur
tips
da
formas
miekuTvneba.
GAgansxvaveba am or sxvadasxva sistemas Soris naTelia, magram garkveuli
igiveoba
60
xSirad
aZlevs
saSualebas
ganviTarebadi
qveynebis
mmarTvelebs
rac damokidebulia ekonomikur, politikur da bevr sxva faqtorebze.
101
maxdinon ganviTarebuli socialuri sistemis simulacia: im SemTxvevaSi, Tu
maT eqnebaT warmateba damalon „saagentos‟ sxva rolebi da dasavleTs mxolod
ori maTgani daanaxon61.
i
Maciver, R.M., Page Charles H. Society. An Introductionary Analysis. London, Macmillan &
Co. 1964.
ii
Giddens Antony, Introduction to Sociology. 1991. New York, Norton
iii
Giddens Antony, The consequences of Modernity. 1990. Cambridge, Polity Press
iv
Kumar, Krisham, The Rise of Modern Society. 1988. Oxford, Basil Blackwell
v
Collins, Randall, Theoretical Sociology. 1988. San Diego, Harcourt Brace Jovanovich
vi
Sztompka Piotr, The Sociology of Social Changes. 1994. Oxford &Cambrige, Blackwell.
vii
Foucault, Michel, The Order of Things. 1970, London, travistock
viii
Bourdieu, Pierre. Distinction. 1986. Cambridge, MA. Harvard University Press.
ix
Lyotard, Jaen-francois. The Postmodern Conditions. Minneapolis. University od Minnesota
Press.
x
Baudrillard, Jean. Selected Writings. University Chicago Press. 1985.
xi
Luhmann, Niklas. Social Sysems. 1995. Stanford, California.
xii
Bell, Daniel. The Coming of Post-Industreal Society. 1974. Lindon, Heinemann
xiii
Touraine, Alane. The Post-industreal Society. 1974. London, Wildwood
xiv
Giddens, Antony. The Consequences of Modernity. 1990. Cambridge, Polity Press.
xv
Beck, Urlich. Risk Society. Towards a New Modernity. 1992. London. Sage Publications.
xvi
Ritzer, George. Postmodern Social Theory. 1997. New York. McGrew-Hill.
xvii
Habermas, Jurgen. Theory and Practice. 1973. Boston, Beacon Press
Habermas, Jurgen. Legitimation Crisis. 1975. Boston, Bacon Press.
xviii
Habermas, Jurgen. Theory of Communicative Action. 1984. Boston, Beacon Press.
xix
Turner, Bryan S. Classical Sociology. 1999. New Dehli. Sage Publications.
xx
Hennis, W. Max Weber. Essays in Reconstruction. 1988. London. Allen & Unwin.
xxi
Spencer, Herbert. On Social Evolution. 1972. Chicago University press
xxii
Smelzer, Neil (editor). Handbook of Sociology. 1988. New Dehli, Sage publications.
xxiii
Morgan, Lewis. On the Origins of Family, Private property and the State. 1884.
61
rac, zedapiruli gacnobis SemTxvevaSi, advilad SeiZleba didi da xangrZlivi
Secdomebis wyaro aRmoCndes.
102
xxiv
Durkheim, Emile. The Division of Labor in the Society. New York. Free Press.
xxv
Tonnies, Ferdinand. Gemainschaft und Gesselschaft. 1887.
xxvi
Ward, Lester. Dynamic Sociology. 1883.
xxvii
Lenski, gerhard E., and Lenski J. Human Societies: An Introduction to Macrosociology.
1976. New York. McGraw Hill.
xxviii
Parsons, Talcott. Societies: Evolutionary and Comparative Perspectives. 1966. Englewood
Cliffs. Prentice Hall
The System of Modern Societies. 1971. Englewood Cliffs. Prentice Hall.
xxix
Toynbee, Arnold. Study of History. 12 vol. 1934-1961. Oxford UNiversity Press.
xxx
Pareto, Vilfredo. Tractato di Sociologia generale. 1916.
xxxi
Sorokin, Pitirim. Social and Cultural Dynamics. 1937.
xxxii
Weber, Max. Economy and Society. 1968. New York. bedminster Press.
The Methodology of Social Sciences. 1969. New York. Free Press.
xxxiii
Blumer, Herbert. Symblic Interactionism: Prespective and Method. 1969. Englewood Cliffs.
NJ. Prentice-Hall.
xxxiv
Garfinkel, Erving. Studies in Ethnomethodology. 1967. Englewood Cliffs. NJ. Prentice-Hall.
xxxv
Durkheim, Emil. Der Selbmord. Fr. am Main. Suhrkamp. 1973
xxxvi
Merton, Robert. Social Structure and Anomie. in Americal Sociological review. 1959
xxxvii
Andorka, Rudolf. Einfurung in die soziologische Gesellschaftanalyse. Opladen.
Leske+Budrich. 2001.
xxxviii
Parsons, Talkott. The Structure of Social Action. 1937. New York. McGraw Hill.
The Social System. 1951. Glencoe. IL. Free Press.
xxxix
Lemmert, Edwin. Social Problems and the Sociology of Deviance. In: Karl Marx on Sociaty
and Social Change. 1973. Chicago University Press.
xl
Goffman, Erving. Asylums: Essays on the Social Situation of Mental patients and Other
Inmates. 1961. New York. Doubleday/Anchor.
xli
Becker, Howard. Outsiders. 1963. New York. Free press.
xlii
Berger, Peter and Thomas Luckmann. The Social Construction of Reality. 1967. Garden City.
NY. Doubleday.
xliii
Gehlen, Arnold. Urmensch und Spatkultur.
xliv
Summner. Folkways. 1907.
xlv
Cooley, C.H. Social organization. 1909.
xlvi
Malinowski. Culture. 1931.. In: Enzyclopaedia of the Social Sciences. 4 bd.
103
xlvii
Douglas, Mary. How Institutions Think? 1986. Syracuse University Press.
104

Documentos relacionados

qarTuli enis saerTaSoriso centri International Center for Georgian

qarTuli enis saerTaSoriso centri International Center for Georgian (2003 wlis 4 maisi) misi TandaswrebiT wamekiTxa moxseneba qarTuli identoba: ganviTarebis safexurebi. rodesac profesor smiTs gavuziare Cemi survili Sevdgomodi misi naSromebis qarTulad Targmans, man ...

Leia mais