garemos mdgomareobis Sesaxeb 1999
Transcrição
saqarTvelos garemosa da bunebrivi resursebis dacvis saministro erovnuli moxseneba garemos mdgomareobis Sesaxeb 1999-2000 ww. moxseneba Sedgenilia saqarTvelos prezidentis 1999 wlis 25 ivnisis #389 brZanebulebis “garemos mdgomareobis Sesaxeb erovnuli moxsenebis Sedgenis wesis” safuZvelze. dokumenti momzadda garemosa da bunebrivi resursebis dacvis saministros garemos dacvis samecniero-kvleviTi institutis mier. gamoqveynebuli masalebiT sargeblobisaTvis specialuri nebarTva saWiro ar aris. 1 winasityvaoba winamdebare erovnuli moxseneba garemos mdgomareobis Sesaxeb SemuSavebulia “garemos dacvis Sesaxeb” saqarTvelos kanonis me-14 muxlis me-3 punqtis Sesabamisad da gamomdinareobs saqarTvelos konstituciis, saerTaSoriso xelSekrulebebisa da SeTanxmebebidan, aseve saqarTvelos prezidentis 1999 wlis 25 ivnisis #389 brZanebulebidan. naSromi qveynis mravali uwyebisa da aTeulobiT specialistis sruliad unikalur naSroms warmoadgens, sadac miukerZoeblad ikveTeba garemosa da bunebrivi resursebis dacvis saministros garemos dacvis institutis xelmZRvanelobisa da specialistebis didi Rvawli, misi SemuSavebis procesSi dRevandel rTulsa da duxWir saarsebo garemoSi. erovnuli moxseneba warmoadgens saqarTvelos garemos mdgomareobis Sesaxeb arsebuli informaciis Semajamebel dokuments, romelic kompleqsur Sefasebas aZlevs saqarTvelos garemos dRevandel mdgomareobas damdegi mesame aTaswleulis mijnaze. masSi ganzogadoebulia bunebrivi resursebis moxmarebisa da dacvis Tanamedrove mdgomareoba, amasTan erovnuli moxseneba Seicavs zogierT mosazrebasa da prognozs, romelic saSualebas gvaZlevs gadavwvdeT movlenaTa ganviTarebas XXI saukuneSi. rogorc qveynis erovnuli moxseneba cxadyofs, sanam Cven vcdilobT CavwvdeT mimdinare garemosdacviT problemebs da vzrunavT maT gadawyvetaze, isini swrafad ivseba axal-axali problemebiT. Cven jer kidev ver movaxerxeT safuZvlianad gagverkvia viTareba sasmeli wylisa da atmosferos dabinZurebis problemebSi, biomravalferovnebis Semcirebisa da urbanizaciis sakiTxebSi, rom Cvens winaSe ukve wamoimarTa saTburi gazebiT atmosferos dabinZurebis problema, romelic planetis atmosferos klimatis mniSvnelovani cvlilebiT gvemuqreba. tye – garemos klimatis ZiriTadi Semqmneli da regulatoria, romelzedac damokidebulia ZiriTadad saTburi gazebis wrebrunvaSi Cabma, miuxedavad kiotos oqmis debulebebisa, planetaruli masStabiT yovelwliurad iCexeba 60 milioni heqtari tye. saqarTvelos mTis tyeebi, kolxeTis dablobis tyeebTan erTad, klimatis maregulirebel unikaluri mravalferovani florisa da faunis Sesaswavl cocxal laboratorias warmoadgens evraziis SemaerTebel yelze. samwuxarod, mdidari da unikaluri bunebrivi landSaftebis xelyofa, maTi mouwesrigebeli eqspluatacia saqarTvelos dRevandelobaa, romelic gaZlierebul yuradRebasa da dacvas iTxovs, dRevandeli da momavali Taobebis interesebisaTvis. saqarTveloSi garemos dacvis politikis globaluri kursis gansazRvris procesSi sasurvelia, gacnobierdes is mizezebi, romelmac warmoSva dRevandeli problemebi, rac umeteswilad ukavSirdeba energetikul kriziss, rasac ufro metad Zabavs aramdgradi, feTqebasaSiSi viTareba – qveynis calkeul nawilebSi, gansakuTrebiT regionaluri konfliqtebi. am da sxva sakiTxebSi zusti wvdoma jer kidev Znelad dasaZlev problemas warmoadgens, romelic uTuod gamoswordeba Semdgom gamocemebSi qveyanaSi viTarebis sasikeTod Secvlis kvalobaze. 2 cxadia, warmodgenili erovnuli moxseneba, ise rogorc yvela axali da pirveli ver iqneba dazRveuli sxvadasxva xarisxis xarvezebisa Tu uzustobebisagan. saministro, avtorTa jgufi, didi madlierebis grZnobiT miiRebs yvela SeniSvnasa da winadadebas, romelic xels Seuwyobs da waadgeba SemdgomSi gamocemebis srulyofil momzadebas. avtorTa jgufi 3 sarCevi Tavi Tavi Tavi Tavi Tavi Tavi Tavi Tavi Tavi 1. atmosferuli haeri .........................................................................................................5 2. wyali da wylis resursebi .......................................................................................22 3. miwa da miwis resursebi..............................................................................................35 4. wiaRi da wiaRiseuli.....................................................................................................45 5. mcenareuli safari...........................................................................................................51 6. cxovelTa samyaro............................................................................................................64 7. radiaciuli mdgomareoba .............................................................................................93 8. garemoze fizikuri zemoqmedebis gansakuTrebuli saxeebi ....................97 9. wlis meteorologiuri pirobebis Taviseburebebi. bunebrivi katastrofebi da stiqiuri ubedurebebi.......................................................101 Tavi 10. garemos ekologiuri faqtorebis SesaZlo gavlena mosaxleobis janmrTelobaze.................................................................................109 Tavi 11. ekologiuri faqtorebis gavlena kulturuli memkvidreobis SenarCunebaze ...................................................................................................................119 Tavi 12. daculi teritoriebi ..................................................................................................122 Tavi 13. erovnuli meurneobis garemoze gavlenis Taviseburebebi.....................125 Tavi 14. qimiuri saSualebebi .....................................................................................................136 Tavi 15. narCenebi................................................................................................................................143 Tavi 16. teqnogenuri avariebi da katastrofebi...........................................................149 Tavi 17. saqarTvelos garemosdacviTi kanonmdebloba................................................152 Tavi 18. kontroli garemos dacvis sferoSi ..................................................................158 Tavi 19. garemosdacviTi politika da saxelmwifo programebi..........................162 Tavi 20. ekologiuri usafrTxoeba........................................................................................169 Tavi 21. bunebrivi resursebiT sargeblobis ekonomikuri meqanizmebi.............170 Tavi 22. garemosdacviTi saqmianobis dafinanseba..........................................................175 Tavi 23. garemos monitoringis sistema..............................................................................188 Tavi 24. garemosdacviTi nebarTva...........................................................................................191 Tavi 25. saerTaSoriso TanamSromloba da saxelmwifoTaSorisi ekologiuri problemebi ..........................................................................................194 Tavi 26. samecniero-kvleviTi samuSaoebi garemosdacviTi problemebis gadaWrisa da ekologiuri usafrTxoebis uzrunvelyofis saqmeSi..................................................................................................................................199 Tavi 27. garemosdacviTi ganaTleba da informaciul-saganmanaTleblo saqmianoba ...........................................................................................................................206 Tavi 28. garemosdacviTi arasamTavrobo organizaciebi ............................................211 daskvnebi, prognozebi da rekomendaciebi............................................................................216 danarTi 1 .................................................................................................................................................224 danarTi 2 ................................................................................................................................................280 moxsenebis SedgenaSi monawile subieqtebi da informaciis wyaroebi .............282 4 Tavi I atmosferuli haeri Sesavali atmosferuli haeris dabinZureba mavne ingredientebiT iwvevs aramarto misi Semadgenlobis cvliT misi xarisxis gauaresebas, aramed biosferos sxva ZiriTadi komponentebis _ wylis, niadagis da mcenareuli safaris dabinZurebasa da maT degradacias, vinaidan garemo mravali globaluri movlenis da dabalansebuli qvesistemebis erTian sistemas warmoadgens, xolo am sistemis gamorCeulad moZravi nawilia atmosfero, romelic, Tavis mxriv, garemos sxva elementTa meoradi dabinZurebis wyarodaa miCneuli. dReisaTvis bunebaze anTropogenuli zemoqmedebis Sedegad sagrZnobladaa Secvlili garemos qimiuri Sedgenilobis Tvisobrivi da raodenobrivi maxasiaTeblebi. garemos dabinZureba iwvevs am globalur urTierTkavSirSi arsebul bunebriv wonasworobaTa darRvevas. janmrTelobis dacvis msoflio organizaciis monacemebiT, anTropogenuli saqmianobisas gamoyenebuli nivTierebaTagan 40 aTasi xasiaTdeba adamianze mavne zemoqmedebiT, xolo 12 aTasi toqsikuri Tvisebebisaa. momavalSi mosalodnelia garemoSi mavne nivTierebaTa raodenobrivi Semcvelobis zrda, vinaidan sistematurad matulobs garemoze ekologiuri datvirTva mosaxleobis raodenobis zrdis da industriuli meurneobis ganviTarebis gamo, amasTan dRiTidRe izrdeba msoflio saavtomobilo parkis raodenobrivi maCveneblebi. atmosferos ZiriTadi damabinZurebeli wyaroebia transporti da sxvadasxva wiaRiseulis mompovebeli da gadamamuSavebeli sawarmoebi. dedamiwis atmosferuli haeris dabinZurebis ZiriTadi nawili avtotransportze modis. atmosferuli haeris xarisxobrivi mdgomareobis dacva saerTaSoriso mniSvnelobis problemaa. misi gauareseba mniSvnelovan gavlenas axdens adamianTa socialur-ekonomikur mdgomareobasa da garemoSi mimdinare bunebriv procesTa kavSir-urTierTobis erTian sistemaze. 1. saqarTveloSi atmosferuli haeris saerTo mdgomareobis zogadi daxasiaTeba 1.1. saqarTvelo, rogorc msoflios Semadgeneli nawili, Tavisi bunebrivi monacemebiTa da ekologiuri pirobebiT, met-naklebad gansxvavdeba sxva danarCeni qveynebis mdgomareobisagan. ekonomikis mkveTrma gauaresebam araerTgvarovani zegavlena moaxdina garemos mdgomareobaze: Seicvala garemoze meurneobis sxvadasxva dargebis zemoqmedeba, gadanawilda maTi gavlena da xvedriTi wili. saqarTveloSi atmosferuli haeris dabinZurebis ZiriTad wyaros warmoadgens avtotransporti (msgavsad msoflios qveyanaTa didi umravlesobisa). avtosatransporto saSualebebidan gafrqveuli mavne nivTierebebiT gansakuTrebiT binZurdeba msxvili qalaqebi, sadac intensiuria 5 avtotransportis moZraoba. Tu saqarTveloSi 90-iani wlebis dasawyisSi yoveldRiur eqspluataciaSi imyofeboda 410918 avtosatransporto erTeuli da atmosferoSi maTgan gamoifrqveoda 3,3 milioni tona mavne nivTiereba, 2000 wels eqspluataciaSi imyofeba 313700 avtosatransporto erTeuli da misgan gamonafrqvevi Seadgens 1,846 mln. tonas. atmosferuli haeris saerTo dabinZurebaSi avtotransportis wili 90-ian wlebamde Seadgenda ∼70%-s, 2000 wlisTvis es maCvenebeli gazrdilia 88 %mde, risi erT-erTi umTavresi mizezia qveyanaSi samrewvelo seqtoris funqcionirebis mniSvnelovani Semcireba. atmosferuli haeris dacvisaTvis udidesi mniSvneloba eniWeba monitoringis erTiani sistemis Seqmnas. arsebuli mdgomareobis dadgena, misi analizi da praqtikuli RonisZiebebis SemuSaveba (Tanamedrove standartebisa da moTxovnebis gaTvaliswinebiT) gadaudebel garemosdacviT RonisZiebaTa rigs ganekuTvneba. 90-iani wlebis dasawyisamde hidrometeorologiis samsaxuris mier atmosferuli haeris xarisxze dakvirvebebi regularulad warmoebda; magram Semdgom, qveyanaSi rTuli ekonomikuri mdgomareobis gamo, garemos dabinZurebis monitoringis sistemis funqcionireba sagrZnoblad Sesustda: dRes SeiZleba iTqvas, rom es sistema Tavidan saWiroebs Camoyalibebas. saqarTveloSi 1999-2000 wlebSi atmosferuli haeris damabinZurebel samrewvelo sawarmoTa saerTo raodenobis cvlilebis maxasiaTeblebi warmodgenilia cxr. 1.1.-Si. aqve aRsaniSnavia, rom cxrilSi warmoCenili raodenobebidan mniSvnelovani nawili ar funqcionirebs, didi nawili muSaobs SesaZlo datvirTvis daaxloebiT meoTxedis gamoyenebiT. amdenad es monacemebi uSualod ver axasiaTeben samrewvelo sawarmoTagan warmoebuli gafrqvevebiT atmosferuli haeris dabinZurebaze maTi zegavlenis xasiaTs imdenad, ramdenadac samrewvelo sawarmoTa saerTo raodenobis cvlilebis xasiaTs proporciulad ar Seesabameba realurad funqcionirebadi sawarmoTa raodenobebi, romelTa dadgena garkveul siZneleebTanaa dakavSirebuli arsebuli saTanado statistikuri informaciis arasrulyofilebis gamo. saqarTveloSi 1999_2000 wlebSi atmosferuli haeris damabinZurebel samrewvelo sawarmoTa saerTo raodenoba cxrili 1.1 wlebi 1999 2000 samrewvelo sawarmoTa 2978 2840 saerTo raodenoba yovelive zemoT aRniSnulis gaTvaliswinebiT, saqarTveloSi 1999_2000 wlebis monacemebiT atmosferuli haeris dabinZurebis mdgomareoba mocemulia cxrilebSi 1.2-1.8. 1999 da 2000 wlebSi atmosferuli haeris dabinZurebis mdgomareobis maxasiaTebeli aq warmodgenili monacemebi, gansxvavebiT wina wlebis monacemebisagan (romlebic efuZneba stataRricxvianobis forma `2-gd6 haers~, anu calkeul sawarmoTagan gafrqvevaTa aRricxvianobis Zvel, sabWoTa kavSirSi gamoyenebul meTodologias), gaangariSebul iqna CORINAIR-is da IPCC-is meTodologiiT (qveyanaSi wliurad mTlianad warmoebuli produqciis da moxmarebul sawvavTa raodenobebis bazaze saTanado xvedriTi gafrqvevaTa koeficientebis safuZvelze). amasTan erTad damatebiT aRnusxuli iqna aaon-ebi, CH4 da N2O. garda amisa, wina wlebisgan gansxvavebiT, gafrqvevebi damatebiT aRnusxuli iqna gafrqvevaTa iseTi wyarodan, rogoricaa: arasamrewvelo obieqtebze saTbobTa wva, rac mimdinare procesTa ufro srul suraTs iZleva. saqarTveloSi 1999 wels atmosferuli haeris damabinZurebel mavne nivTierebaTa jamuri gafrqveva cxrili 1.2a # 1 1 2 3 4 5 1 2 3 4 gafrqvevis saxeobebis dasaxeleba gafrqveul mavne nivTierebaTa raodenoba, aTasi tona mtveri SO2 2 3 4 m o Z r a v i w y a r o e b i 1,340 2,152 sagzao avtotransporti (benzinze da dizelis sawvavze momuSave) 0,0125 0,0164 sarkinigzo transporti 0,023 0,032 sahaero transporti monacemebi sazRvao transporti 0,112 0,158 gafrqvevis sxva moZravi wyaroebi 1,488 2,358 sul moZravi wyaroebidan s t a c i o n a l u r i w y a r o 0,061 1,397 Tboeleqtrosadgurebi 0,256 0,954 samrewvelo obieqtebze saTbobis wva 2,862 1,752 samrewvelo procesebi 0,289 0,061 arasamrewvelo obieqtebze saTbobTa wva 3,468 4,164 sul stacionaluri wyaroebidan CO NOx, N2O CH4 aaonebi CO2 5 6 7 8 9 10 154,3 20,2 0,031 0,307 15,7 1663 0,029 1,111 ar aris 4,340 0,1081 0,306 _ _ 0,001 _ 0,0127 0,720 100,7 1,435 _ _ 9,044 159,78 22,049 0,031 0,308 25,477 1,170 0,313 0,808 2,206 0,001 0,003 0,008 0,020 0,021 0,082 2,246 0,334 23,194 0,407 0,766 0,157 0,302 0,088 2,463 0,690 4,063 26,615 0,927 0,418 3,256 1763,7 e b i 1472,5 SeniSvna: 1) aaon-ebi aRniSnavs arameTanur aqrolad organul naerTebs; 2) cxrilSi warmodgenili gafrqvevaTa raodenobebi dadgenilia IPCC-is da CORINAIR-is meTodologiiT rekomendirebuli gaangariSebiTi meTodikis gamoyenebiT (qveyanaSi wliurad mTlianad warmoebuli produqciis da moxmarebul sawvavTa raodenobebis bazaze saTanado xvedriTi gafrqvevaTa koeficientebis safuZvelze). 7 saqarTveloSi 2000 wels atmosferuli haeris damabinZurebel mavne nivTierebaTa jamuri gafrqveva cxrili 1.2b # 1 1 2 3 4 5 1 2 3 4 gafrqveul mavne nivTierebaTa raodenoba, aTasi tona aaonebi SO2 N2O CH4 CO NOx, 4 5 6 7 8 9 gafrqvevis saxeobebis dasaxeleba mtveri 2 3 m o Z r a v i w y a r o e b i sagzao avtotransporti 1,331 2,138 153,23 (benzinze da dizelis sawvavze momuSave) sarkinigzo transporti 0,013 0,017 0,030 sahaero transporti 0,024 0,033 1,113 sazRvao transporti monacemebi ar aris gafrqvevis sxva moZravi 0,102 0,138 4,120 wyaroebi sul moZravi wyaroebidan 1,470 2,326 158,5 s t a c i o n a l u r i w y a r o e b i Tboeleqtrosadgurebi 0,057 1,309 1,079 samrewvelo obieqtebze 0,234 0,858 0,282 saTbobis wva samrewvelo procesebi 2,563 1,590 2,102 arasamrewvelo obieqtebze 0,261 0,055 0,301 saTbobTa wva sul stacionaluri 3,468 4,164 4,063 wyaroebidan CO2 10 20,07 0,031 0,305 15,61 1653 0,111 0,312 _ _ 0,001 _ 0,013 0,742 103,72 1,305 _ _ 8,440 21,798 0,031 0,306 24,805 0,752 1,985 0,001 0,003 0,007 0,020 0,020 0,074 17,353 0,366 0,660 0,141 0,203 0,079 2,208 0,630 26,615 0,927 0,418 3,256 1756,7 1371,9 SeniSvna: 1) aaon-ebi aRniSnavs arameTanur aqrolad organul naerTebs; 2) cxrilSi warmodgenili gafrqvevaTa raodenobebi dadgenilia IPCC-is da CORINAIR-is meTodologiiT rekomendirebuli gaangariSebiTi meTodikis gamoyenebiT (qveyanaSi wliurad mTlianad warmoebuli produqciis da moxmarebul sawvavTa raodenobebis bazaze saTanado xvedriTi gafrqvevaTa koeficientebis safuZvelze). 1.2. atmosferuli haeris dabinZurebis maCveneblebi calkeuli dargebis mixedviT atmosferuli haeris dabinZurebis maCveneblebi mrewvelobis calkeuli dargebis mixedviT mocemulia cxr. 1.3-Si. 1999 wels atmosferuli haeris dabinZurebis maCveneblebi mrewvelobis dargebis mixedviT gafrqvevaTa umTavresi stacionaruli wyaroebidan (samrewvelo procesebidan) cxrili 1.3a # 1 1 a) b) g) dargis da warmoebis dasaxeleba 2 eleqtroenergetika da saTbobis mrewveloba sul, maT Soris: eleqtroenergia Tboeleqtrosadgurebis mier, navTobis mopoveba da pirveladi gadamuSaveba, qvanaxSiris mrewveloba mtveri 3 gafrqveul mavne nivTierebaTa raodenoba, meTani SO2 N2O CO NOx 4 5 6 7 8 tona aaonebi 9 CO2 10 61,646 1453,0 1175,3 811,23 1,276 158,342 56,460 863535 61,222 0,424 1396,5 56,5 1169,6 5,65 807,7 3,53 1,276 _ 7,653 9,989 21,430 35,030 863535 _ _ _ _ _ _ 140,7 _ 8 _ 1 2 A 2 Savi metalurgia sul, maT Soris: a) foladis warmoeba foladis milebis CaTvliT, b) Savi liTonebis naglini, g) saSualo naxSirbadiani feromanganumi 80%-iani, d) naxSirbadiani eleqtroferomanganumi 76%-iani, e) eleqtromanganumi 90%-iani, v) silikomanganumi 82%-iani 3 1353,3 4 73,5 5 299,0 6 21643,3 7 463,7 8 143,9 9 785,02 10 193936 74,23 0,326 _ _ _ 0,007 _ 0,289 _ _ _ _ _ 0,217 11257,6 _ 54,5 12,5 51,3 3714,0 79,6 24,7 134,7 7769,6 4,1 _ 1220,1 9,8 _ 51,2 38,7 _ 209,0 2799,2 _ 15129,8 60,0 _ 324,1 18,6 _ 100,6 101,5 583,3 _ 548,6 _ 174325,1 107,6 11,03 590,45 42,8 301,2 _ 302,5 128815 _ 2,325 534,75 _ _ 279,0 116250 95,1 _ 12,5 _ _ 8,7 _ _ 55,7 _ 30,1 12,7 _ 203,4 97,8 _ _ _ _ _ 23,5 _ _ 12565 360,6 _ _ _ _ _ _ _ 360,6 _ _ _ _ _ _ _ 958,1 214,6 180,8 696,6 _ _ 11,1 286217 584,9 204,8 136,5 682,8 _ _ _ 257757 195,7 9,8 44,3 13,8 _ _ 11,1 28460 68,0 109,5 _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ kvebis mrewveloba sul, maT Soris: a) arayi da liqior-aryis nawarmi, b) yurZnis Rvinis warmoeba, g) Sampanuris warmoeba, d) koniakis (brendis) warmoeba, e) ludis warmoeba, v) karaqis warmoeba, z) sakonditro nawarmi, T) puri da pur-funTuSeulis nawarmi 20,448 _ _ _ _ _ 1307,82 _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ 354,75 18,8 0,227 10,64 4,391 14,077 0,131 aRricxva warmoebs moxmarebuli sawvavis raodenobis mixedviT 20,448 _ _ _ _ _ 904,8 sul 2861,7 1752,1 2245,6 23193,9 766,2 302,2 2462,9 qimiuri da navTobqimiuri mrewveloba sul, maT Soris: a) amiakis warmoeba, b) mineraluri sasuqebis warmoeba, g) azotmJavas warmoeba, d) sxva qimikatebis warmoeba 4 xe-tyis, xis dammuSavebeli da celuloza-qaRaldis mrewveloba sul, maT Soris: a) daxerxili xe-tye 3 saSen masalaTa warmoeba sul, maT Soris: a) cementis warmoeba, b) samSeneblo aguris warmoeba, g) anakrebi rkina-betonis konstruqciebi da nakeTobebi, d) samSeneblo qviSa _ 5 6 9 1472503 2000 wels atmosferuli haeris dabinZurebis maCveneblebi mrewvelobis dargebis mixedviT gafrqvevaTa umTavresi stacionaruli wyaroebidan (samrewvelo procesebidan) cxrili 1.3b # 1 1 a) b) g) dargis da warmoebis dasaxeleba 2 eleqtroenergetika da saTbobis mrewveloba sul, maT Soris: eleqtroenergia Tboeleqtrosadgurebis mier, navTobis mopoveba da pirveladi gadamuSaveba, qvanaxSiris mrewveloba 2 A a) Savi metalurgia sul, maT Soris: foladis warmoeba foladis milebis CaTvliT, b) Savi liTonebis naglini, g) saSualo naxSirbadiani feromanganumi 80%-iani, d) naxSirbadiani eleqtroferomanganumi 76%-iani, e) eleqtromanganumi 90%-iani, v) silikomanganumi 82%-iani 3 qimiuri da navTobqimiuri mrewveloba sul, maT Soris: a) amiakis warmoeba, b) mineraluri sasuqebis warmoeba, g) azotmJavas warmoeba, d) sxva qimikatebis warmoeba 4 a) xe-tyis, xis dammuSavebeli da celuloza-qaRaldis mrewveloba sul, maT Soris: daxerxili xe-tye saSen masalaTa warmoeba sul, maT Soris: a) cementis warmoeba, b) samSeneblo aguris warmoeba, g) anakrebi rkina-betonis konstruqciebi da nakeTobebi, d) samSeneblo qviSa mtveri 3 gafrqveul mavne nivTierebaTa raodenoba, tona meTani aaonebi SO2 N2O CO NOx 4 5 6 7 8 9 CO2 10 56,501 1308,9 1078,8 751,99 1,174 97,701 34,46 794453 56,324 0,177 1285,2 1076,4 23,73 2,39 750,5 1,49 1,174 _ 7,041 4,16 19,72 14,74 794453 _ _ _ _ _ _ 86,5 _ _ 1028,2 54,28 219,8 15852,6 340,3 105,6 575,8 147472 24,23 0,087 _ _ _ 0,002 _ 0,061 _ _ _ _ _ 0,043 3658,7 _ 51,8 12,5 51,3 3714,0 79,6 24,7 134,7 7769,6 0,5 _ 951,6 1,18 _ 40,6 4,68 _ 163,8 336,7 _ 11801,8 7,2 _ 253,5 2,29 _ 78,6 12,2 70,1 _ 428,9 _ 135974 118,3 11,81 636,3 44,7 318,2 _ 327,4 138994 _ 2,51 576,7 _ _ 302,2 125550 104,9 _ 13,4 _ _ 9,3 _ _ 59,6 _ 31,1 13,6 _ 213,3 104,9 _ _ _ _ _ 25,2 _ _ 13444 417,6 _ _ _ _ _ _ _ 417,6 _ _ _ _ _ _ _ 922,2 214,8 166,6 704,1 _ _ 11,1 290985 595,8 208,8 139,5 695,7 _ _ _ 262525 119,7 6,0 27,1 8,4 _ _ 11,1 28460 92,4 114,3 _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ 5 10 1 6 2 kvebis mrewveloba sul, maT Soris: a) arayi da liqior-aryis nawarmi, b) yurZnis Rvinis warmoeba, g) Sampanuris warmoeba, d) koniakis (brendis) warmoeba, e) ludis warmoeba, v) karaqis warmoeba, z) sakonditro nawarmi, T) puri da pur-funTuSeulis nawarmi sul 3 19,7 4 _ 5 _ 6 _ 7 _ 8 _ 9 1258,94 _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ 329,2 17,7 0,298 24,2 8,18 7,74 0,122 19,7 _ _ _ _ _ 871,5 2562,5 1589,8 2101,5 17353,4 659,7 203,3 2207,7 10 aRricxva warmoebs moxmarebuli sawvavis raodenobis mixedviT 1371904 stacionaruli wyaroebidan (samrewvelo procesebidan) mavne nivTierebaTa gafrqvevebis cvlilebaTa daxasiaTeba cxrili 1.4 1999 2000 33,585 26,679 wlebi mavne nivTierebaTa gafrqvevebi stacionaruli wyaroebidan (samrewvelo procesebidan), aTasi tona 1.3a da 1.3b cxrilebis saTanado jamuri SeniSvna: 1. am cxrilSi warmoCenilia sidideebi CO2-is gareSe; 2. cxrilSi araa warmoCenili CO2-is gafrqveva, vinaidan is ar aris mavne nivTiereba nivTierebis mavneobis klasikuri gagebiT (is miiCneva klimatis gauaresebis mizezad e.w. saTburis efeqtis SeqmniT); stacionaruli wyaroebidan (samrewvelo procesebidan) misi gafrqveva 1999 wels iyo 1472503 tona, xolo 2000 wels_1371904 tona. moZravi da stacionaruli wyaroebidan (samrewvelo procesebidan) atmosferuli haeris dabinZurebis maCveneblebis cvlilebis daxasiaTeba cxrili 1.5 gafrqvevis sawlebi xeobebi da raodenobebi, aTasi t stacionaruli wyaroebi (samrewvelo procesebi) aTasi tona, (%) sagzao avtotransporti, aTasi tona, (%) jami, aTasi tona 1999 2000 33,585 (14,8) 26,679 (12,2) 194,03 (85,2) 192,715 (87,8) 219,394 (100) 227,615 (100) SeniSvna: aq araa warmoCenili CO2 -is gafrqvevebi, vinaidan is ar aris mavne nivTiereba nivTierebis mavneobis klasikuri gagebiT (is miiCneva klimatis gauaresebis mizezad e.w. saTburis efeqtis SeqmniT) da misi gafrqvevebis aRricxva ar xdeboda Zveli, sabWoTa kavSirSi gamoyenebul meTodologiT. 11 cxr. 1.5-idan Cans, rom atmosferoSi mavne nivTierebaTa gafrqvevis didi wili (88%-mde) aRniSnul wlebSi modis avtotransportze, xolo stacionaruli wyaroebisTvis imave wlebSi es maxasiaTebeli saTanadod mcirea (∼12%). 1999-2000 wlebSi stacionaruli wyaroebidan (samrewvelo procesebidan) gafrqveuli ingredientebis raodenobaTa cvlilebebi umniSvneloa; 1999 wels misma saerTo raodenobam Seadgina 33,585 aTas tona, xolo 2000 wels_26,679 aTasi tona (naxSirorJangis gareSe). gafrqvevaTa am maxasiaTeblebTan dakavSirebiT aRsaniSnavia, rom Seicvala samrewvelo sawarmoTa saerTo simZlavre, axali_CORINAIR-is da IPCC-is meTodologiiT dazustda mavne nivTierebaTa gafrqvevebis raodenobebi (qveyanaSi wliurad mTlianad warmoebuli produqciis da moxmarebul sawvavTa raodenobebis bazaze saTanado xvedriTi gafrqvevaTa koeficientebis safuZvelze). amasTan erTad, damatebiT aRnusxuli iqna aaon-ebi, CH4 da N2O. garda amisa, wina wlebisgan gansxvavebiT, gafrqvevebi damatebiT aRnusxuli iqna gafrqvevaTa iseTi wyarodan, rogoricaa: arasamrewvelo obieqtebze saTbobTa wva, xolo, meore mxriv, arsebuli gamwmendi nagebobebis muSaobis efeqturoba TiTqmis igive doneze darCa. gafrqvevis stacionaruli wyaroebidan (samrewvelo procesebidan) 1999_2000 wlebSi mavne nivTierebaTa gafrqvevebis daxasiaTeba calkeuli nivTierebis wvlilis warmoCeniT cxrili 1.6 gafrqvevis raowlebi denobebi, aTasi tona, (%) gafrqveuli mavne nivTierebebi sul, m a T 1999 33,585 (100,0) 2000 26,679 (100,0) S o r i s: myari airadi da Txevadi m a T S o r i s: mtveri gogirdovani anhidridi naxSirJangi_CO azotis dioqsidi_ NO2 azotis oqsidi_N2O meTani_CH4 arameTanuri aqroladi organuli naerTebi-aaon (naxSirwyalbadebi) naxSirorJangi_CO2 2,862 30,723 (8,52) (91,48) 2,563 24,116 (9,61) (90,39) 2,862 1,752 2,246 23,194 0,766 0,302 2,463 (8,52) (5,22) (6,69) (69,06) (2,28) (0,90) (7,33) 2,563 1,590 2,102 17,353 0,660 0,203 2,208 (9,61) (5,96) (7,88) (65,04) (2,47) (076) (8,28) 1472,503 1371,904 SeniSvna: gaangariSebaSi araa CarTuli CO2 -is gafrqvevebi, vinaidan is ar aris mavne nivTiereba nivTierebis mavneobis klasikuri gagebiT (is miiCneva klimatis gauaresebis mizezad e.w. saTburis efeqtis SeqmniT) da misi gafrqvevebis aRricxva ar xdeboda Zveli, sabWoTa kavSirSi gamoyenebul meTodologiT. 12 gafrqvevis stacionaruli wyaroebidan (samrewvelo procesebidan) 1999 da 2000 wlebSi mavne nivTierebaTa gafrqvevebSi umTavresi wvlili (65-69%) airovan nivTierebaTagan azotis oqsidebs_NO da NO2-s Seaqvs (warmoCenils saboloo naerTis_NO2-is saxiT), meore adgilzea aaon-ebi (7-8%), mesame adgilze aris naxSirJangi_CO (6,7-7,9%); mtvris gafrqveva 8,5-9,6 %-s Seadgens (cxr. 1.6.). aq warmodgenili gafrqvevaTa raodenobrivi maxiaTeblebis cvlilebebi gamowveulia industriul seqtorSi 1999-2000 wlebSi momxdari cvlilebebiT. saqarTveloSi importirebuli benzinis da dizelis sawvavTa raodenobebi cxrili 1.7* importirebuli sawvavTa saxeobebi 1999 weli 2000 weli benzini, tona 302358,7*; 304596,7** 183031,6*; dizelis sawvavi, tona 75363,4;* 77144,8** 47803,9*; SeniSvna: *informacia mowodebulia saqarTvelos statistikis saxelmwifo departamentis mier; **informacia mowodebulia saqarTvelos sabaJo departamentis mier. 1999_2000 wlebSi avtotransportidan atmosferoSi gafrqveul mavne nivTierebaTa raodenobebis cvlilebis daxasiaTeba cxrili 1.7 maxasiaTebeli parametrebi wlebi sagzao avtotransportis saerTo (jamuri) raodenoba, cali jamuri gafrqveva vtotransportidan, milioni tona, maT Soris: naxSirorJangi, milioni tona naxSirJangi, aTasi tona azotis oqsidebi (NO2, NO), aTasi tona aaon-ebi, aTasi tona meTani, aTasi tona azotis qveJangi_N2O, aTasi tona gogirdis dioqsidi, aTasi tona Wvartli, aTasi tona 1999* 2000* 311206** 320378*** 1,857 313700*** 1,846 1,663 154,3 20,2 1,653 153,23 20,07 15,7 0,307 0,031 2,152 1,340 15,61 0,305 0,031 2,138 1,331 SeniSvna: *gaangariSeba efuZneba saqarTvelos statistikis saxelmwifo departamentis mier mowodebul, avtotransportis mier moxmarebuli sawvavis raodenobaTa amsaxvel, oficialur monacemebs, romelTa Tanaxmadac 1999 da 2000 wlebSi am dargSi mniSvnelovnad Semcirebuladaa warmoCenili sawvavTa saerTo, jamuri (gansakuTrebiT ki dizelis sawvavis) moxmareba wina welTan/wlebTan SedarebiT (rac aixsneba am mimarTebiT moqmedi faruli ekonomikis daaxloebiT 60%-iani monawileobiT saTanado sferoSi), ris Sedegadac am wlebis saTanado gafrqvevaTa sidideebi Sesabamisad Semcirebuladaa cxrilSi warmoCenili. **informacia mowodebulia saqarTvelos transportis saministros mier. ***informacia mowodebulia saqarTvelos statistikis saxelmwifo departamentis mier. 13 atmosferuli haeris dabinZurebis am ori umTavresi seqtoridan_industriuli seqtoridan da avtotransportidan maTi erTdrouli funqcionirebis Sedegad atmosferuli haeris dabinZurebis mdgomareobas axasiaTebs cxrili 1.8Si warmodgenili monacemebi. avtotransportidan da samrewvelo procesebidan atmosferuli haeris damabinZurebel nivTierebaTa gafrqvevebi cxrili 1.8 # 1 1 2 3 4 5 6 7 8 mavne nivTierebaTa dasaxeleba 2 Wvartli naxSirorJangi, CO2 naxSirJangi, CO azotis oqsidebi, NO2, NO azotis qveJangi, N2O gogirdis dioqsidi, SO2 meTani, CH4 aaonebi (naxSirwyalbadebi) sul gafrqveul mavne nivTierebaTa raodenobebi wlebis mixedviT, aTasi tona/weliwadSi 1999 weli 2000 weli 3 4 4,202 3,894 3135,5 3024,9 156,546 155,332 43,394 37,423 0,797 0,691 3,904 3,728 0,609 0,508 18,163 17,818 3363,115 3244,294 cxr. 1.8 warmoaCens, rom mavne nivTierebaTa saerTo gafrqvevebSi (Tu ar CavTvliT CO2-s, romelic ar aris mavne nivTiereba_is miiCneva klimatis gauaresebis mizezad e.w. saTburis efeqtis SeqmniT) raodenobrivad yvelaze mniSvnelovania iseTi mavne nivTierebebi, rogoricaa: naxSirJangi_CO, azotis oqsidebi_NO2, NO (romelsac aRniSnaven NOx-iT), aaon-ebi (naxSirwyalbadebi), mtveri da gogirdis dioqsidi_SO2. am (da, agreTve, sxva mavne nivTierebaTa) gafrqvevebis Sesamcireblad dagegmilia, xorcieldeba da SemdegSic gatardeba maTi Semcirebis kompleqsuri (kanonmdeblobis srulyofa, saTanado ZiriTad teqnologiaTa adgilebze srulyofili teqnologiebiT Canacvlebis stimulireba, mtverdamWer da airgamwmend danadgarTa muSaobis efeqturobis gazrda da a. S.) RonisZiebebi. 1.3. atmosferuliHhaeris xarisxis daxasiaTeba saqarTvelos hidrometeorologiis saxelmwifo departamentis monacemebiT 7 qalaqSi: TbilisSi, rusTavSi, kaspSi, axalcixeSi, quTaisSi, zestafonsa da baTumSi aRiniSneba atmosferuli haeris SedarebiT intensiuri dabinZureba. nax. 1.1-1.7-ze mocemulia zemoT aRniSnuli qalaqebis atmosferuli haeris dabinZureba sxvadasxva mavne ingredientebiT 1995-99 wlebis mixedviT. (samwuxarod 2000 wels dakvirvebebi praqtikulad ar Catarebula) abscisTa RerZebze mocemulia wlebi, xolo ordinatze_atmosferul haerSi arsebuli mavne nivTierebis koncentracia missave zRvrulad dasaSvebi koncentraciasTan SefardebiT. 14 rogorc naxazebidan Cans, adgili aqvs atmosferos gadaWarbebul dabinZurebas dasaSveb zRvrul koncentraciebTan SedarebiT: − q. zestafonSi: mtvris _ 2,0-jer, gogirdis dioqsidis _ 2,2-jer, manganumis dioqsidis _ 2,0-jer; − q. baTumSi: mtvris _ 1,3-jer, gogirdis dioqsidis _ 3-jer, naxSirJangisa da azotis dioqsidis _ 1,25-jer; − q. quTaisSi: mtvris _ 4-jer, gogirdis dioqsidis _ 1,2-jer; − q. kaspSi: mtvris _ 1,2-jer; − q. axalcixeSi: mtvris 8,6-jer; − q. TbilisSi: mtvris _ 2,0-jer, gogirdis dioqsidis _ 3,6-jer, azotis dioqsidis _ 1,6-jer, formaldehidis _ 4,0-jer; − q. rusTavSi: mtvris _ 2,0-jer, gogirdis dioqsidis _ 8,6-jer, azotis dioqsidis _ 1,75-jer, fenolis _ 2,0-jer da amiakis _ 4,5-jer. 5 Tbilisi 4.5 4 3.5 3 mtveri gogirdis dioqsidi naxSirJangi azotis dioqsidi fenoli formaldehidi 2.5 2 1.5 1 0.5 0 1995 1996 1997 1998 nax. 1.1 15 1999 4 4 4 4 4 4 quTaisi 3.5 3 2.5 2 mtveri gogirdis dioqsidi naxSirJangi azotis dioqsidi gogirdiswyalbadi 1.75 1.6 1.5 1.5 1.2 1.25 1.2 1 0.7 0.7 0.7 0.7 0.7 0.5 0 0 0 0 0 1995 0 0 0 1996 0 0 1997 1998 1999 nax. 1.2 3 .5 baTumi 3 .2 3 3 2 .8 2 .5 2 2 mt ver i 1 .7 5 go gir d is d io qsid i 1 .5 1 .5 1 .5 1 .3 3 nax S ir J ang i 1 .5 1 .3 3 az o t is d io qsid i 1 .3 3 1 .3 3 g o g ir d w yal bad i 1 .2 5 1 0 .6 0 0 .5 0 .5 0 .5 0 .5 0 .4 0 0 1995 0 0 1996 0 0 1997 1998 nax. 1.3 16 0 1999 9 rusTavi 8 7 6 mtveri gogirdis dioqsidi naxSirJangi azotis dioqsidi fenoli amiaki gogirdwyalbadi 5 4 3 2 1 0 1995 1996 1997 1998 1999 nax. 1.4 2.5 zestafoni 2 1.5 mtveri gogirdis dioqsidi azotis dioqsidi manganumis dioqsidi 1 0.5 0 1995 1996 1997 1998 nax. 1.5 17 1999 9 axalcixe 8 7 6 5 mtveri 4 nxSrn 3 2 1 0 1995 1996 1997 1998 1999 nax. 1.6 kaspi 3.5 3 2.5 2 mtveri naxSirJangi azotisdioqsidi 1.5 1 0.5 0 1995 1996 1997 1998 nax. 1.7 18 1999 2. atmosferuli haeris dabinZurebis ZiriTadi mizezebi, mdgomareobis gasaumjobeseblad gatarebuli RonisZiebebi qveynis didi qalaqebi: Tbilisi, quTaisi, rusTavi, foTi, baTumi ZiriTadad binZurdeba avtotransportis gamonabolqvebiT. aq SedarebiT mcirea samrewvelo dabinZurebis wvlili. avtotransportis uaryofiTi zemoqmedeba atmosferul haerze ganpirobebulia mravali faqtoriT, esenia: − saavtomobilo gzebis cudi mdgomareoba da maTi dabali xarisxi; − moZvelebuli avtosatransporto saSualebaTa parki; − 10-15 wels gadacilebuli avtomobilebis importi; − sawvavis dabali xarisxi; xarisxis ganmsazRvreli, analizuri teqnikuri xelsawyo− sawvavis danadgarebiT uzrunvelyofili, Tanamedrove laboratoriebis ararseboba; − qalaqebis mTagoriani, bunebrivi ganiavebadobisTvis araxelsayreli reliefi. atmosferuli haeris dabinZurebaze 1999-2000 wlebSi avtotransportis wilad daaxloebiT modis 88 %-mde, xolo stacionaruli wyaroebis wilad saTanadod_12 %-mde. avtosatransporto saSualebebidan haeris damabinZurebel nivTierebaTa gafrqvevebis mravali seriozuli, ZneladaRmosafxvreli mizezi arsebobs, romelTa mavne zemoqmedebis Semcireba calke problemas warmoadgens. samrewvelo seqtoridan atmosferuli haeris damabinZurebel gafrqvevaTa Sesamcireblad SemuSavebulia da saTanado Sedegebs iZleva am seqtoridan gafrqvevaTa Semcirebis kompleqsuri sistema. amasTan dakavSirebiT unda aRiniSnos, rom 1999-2000 wlebSi qveyanaSi aRricxuli sawarmoTa saerTo raodenobis mxolod 22-25%-ia uzrunvelyofili airgamwmendi da mtverdamWeri sistemebiT. amasTan sawarmoebSi arsebuli airgamwmendi da mtverdamWeri sistemebis umravlesoba (50-60%) jerjerobiT gamosulia mwyobridan, xolo moqmedi sistemebis efeqturoba Zalze dabalia da igi ukeTes SemTxvevaSi aRwevs 60-70%-s. 2.1. atmosferuli haeris dacvis sferoSi kanonmdeblobis srulyofa evrogaerTianebis kanonmdeblobasTan harmonizirebulad. atmosferuli haeris dacvis sferoSi arsebul problemaTa mogvarebisaTvis xdeba sakanonmdeblo, organizaciuli da teqnikuri RonisZiebebis SemuSaveba. saqarTveloSi atmosferuli haeris dacvis sakiTxebs aregulirebs kanoni “atmosferuli haeris dacvis Sesaxeb”, romelic miRebuli iqna 1999 wlis 22 ivniss. am kanonidan gamomdinare 2005 wlamde misaRebia mravali kanonqvemdebare normatiuli aqti, romelTa safuZvelzec moxdeba atmosferuli haeris dacvis sferoSi konkretuli sakiTxebis daregulireba evrogaerTianebis sabWos moTxovnaTa gaTvaliswinebiT, kerZod iseTi sakiTxebisa, rogoricaa: − atmosferul haerSi mavne nivTierebaTa koncentraciebis zRvrulad dasaSvebi normebi; − atmosferuli haeris mavne nivTierebebiT dabinZurebis doneze dakvirvebis punqtebi; − atmosferuli haeris mavne nivTierebebiT damabinZurebuli sxvadasxva saxeobis satransporto da sxva moZrav-meqanikuri saSualebebidan gafrqvevis zRvrulad dasaSvebi normebi; 19 − atmosferuli haeris mavne nivTierebebiT dabinZurebis done; − benzinisa da dizelis sawvavis xarisxis normebis gansazRvra. zemoaRniSnuli kanonqvemdebare normatiuli aqtebis SemuSavebisaTvis “atmosferuli haeris dacvis Sesaxeb” kanonis Tanaxmad 2003 wlis 1 ivlisamde gamocemul unda iqnas saqarTvelos prezidentis brZanebuleba “atmosferuli haeris dacvis sferoSi saqarTvelos kanonmdeblobis evrokavSiris kanonmdeblobasTan harmonizaciis RonisZiebaTa dagegmvisa da ganxorcielebis etapebis Sesaxeb”. atmosferuli haeris dacvis sferoSi dReisaTvis 13 saxelmwifo standarti (yofili sabWoTa kavSiris droindeli standartebi) moqmedebs, romlebic adgenen moTxovnebs atmosferuli haeris xarisxis, misi damabinZurebeli wyaroebidan gamonafrqvevis sinjebis aRebis, maTi gansazRvrisa da am standartTa moqmedebaSi Seyvanis Sesaxeb. dawyebulia da grZeldeba “atmosferuli haeris dacvis Sesaxeb” kanoniT gaTvaliswinebuli normatiuli aqtebis SemuSaveba; sul SemuSavebulia 17, maT Soris ZalaSi Sesulia 5, Svid maTganze miRebulia dadebiTi daskvna iusticiis saministrodan, muSaoba am mimarTulebiT MgrZeldeba. uaRresad aqtualuria sakuTari standartebis da meToduri debulebebis (atmosferuli haeris dacvis sferoSi sakuTari sakanonmdeblo bazis umniSvnelovanesi Semadgeneli nawilis), Seqmna evrogaerTianebis sabWos standartebsa da debulebebTan harmonizirebulad. saqarTvelos garemosa da bunebrivi resursebis dacvis saministros mier mniSvnelovani samuSaoebi sruldeba saerTaSoriso konvenciebis formatiT gaTvaliswinebuli TanamSromlobiT. a) saqarTvelo 1994 wlis dasasruls SeuerTda gaeros klimatis cvlilebis CarCo konvencias, romlis umTavresi mizania e.w. saTburis gazebis (CO2, CH4, N2O, CO, NOx, aaon-ebi) qveynidan gafrqvevis SezRudva. am mimarTebiT mniSvnelovani samuSaoebi ganxorcielda saqarTveloSi, raSic didi wvlili saqarTvelos garemosa da bunebrivi resursebis dacvis saministros miuZRvis: 1997-99 wlebSi Catarebuli kvlevaTa Sedegad Seiqmna am sferoSi dagrovil da ganzogadoebul monaci erovnuli Setyobineba, romelic 1999 wels Cabarda mxareTa mexuTe konferencias da mowonebuliqna mis mier, mimdinareobs am mimarTebiT energomomWirneobis da saTburis gazebis gafrqvevaTa SezRudvis SesaZleblobaTa kvleva qveynis masStabiT, rac avtomaturad emsaxureba atmosferuli haeris xarisxis gaumjobesebas; mimdinareobs mosamzadebeli samuSaoebi meore erovnuli Setyobinebis mosamzadeblad. b) saqarTvelo SeuerTda “ozonis Sris dacvis Sesaxeb" 1985 wlis venis konvencias da “ozonis Sris damSleli nivTierebebis Sesaxeb” 1987 wlis monrealis oqms, saqarTvelos respublikis ministrTa kabinetis 1995 wlis 8 noembris #711 dadgenilebiT da Sesabamisad es dokumentebi saqarTvelosaTvis ZalaSi Sevida 1996 wlis 19 ivniss. monrealis oqmiT gaTvaliswinebuli ozondamSlel nivTierebaTa regulirebis valdebulebani saqarTveloSi ZalaSi Sevida 1999 wlis 1 ivlisidan. kerZod, saqarTvelo valdebulia uzrunvelyos, rom 1999 wlidan monrealis oqmis A da B danarTis jgufSi CamoTvlil ozondamSlel nivTierebaTa wliuri moxmareba ar aRematebodes 1995-97 wlebis saSualo 20 wliur moxmarebas. saqarTvelom Seasrula masze dakisrebuli valdebuleba da metic, dadgenil normasTan SedarebiT Seamcira 4,4%-iT ozondamSleli nivTierebebis moxmareba. amis miRweva SesaZlebeli gaxda atmosferuli haeris dacvis mTavari sammarTveloSi arsebuli “ozonis erTeulis” da saerTaSoriso organizaciebis (UNEP, UNDP) erToblivi TanamSromlobiT ganxorcielebuli praqtikuli RonisZiebebis Sedegad. g) saqarTvelo “Sor manZilebze haeris transsasazRvro dabinZurebis Sesaxeb” gaeros evropis ekonomikuri komisiis 1979 wlis 13 noembris konvencias SeuerTda saqarTvelos prezidentis 1999 wlis 13 ianvris # 8 brZanebulebiT, xolo konvencia saqarTvelosTvis ZalaSi Sevida 1999 wlis 12 maiss; saqarTvelo, jerjerobiT, ar aris SeerTebuli arc erT oqmTan. Sesabamisad, mas ara aqvs aRebuli valdebulebebi konkretuli damabinZureblebis SezRudvaze da, amdenad, ar evaleba konkretuli qmedebebis ganxorcieleba aRniSnuli konvenciis farglebSi. am oqmis mxareTa Soris xdeba informaciis gacvla haeris garkveuli damabinZureblebis gafrqvevis (emisiis) Sesaxeb, romlebic gaifrqveva SeTanxmebuli zomis ujreduli danayofis teritoriidan. aRniSnul oqmTan SeerTebis SemTxvevaSi saqarTvelos saSualeba eqneba mniSvnelovani roli Seasrulos konvenciis ganxorcielebaSi, gansakuTrebiT_monacemTa Segrovebasa da samecniero TanamSromlobaSi. amJamad ganixileba saqarTvelos zemoaRniSnul oqmTan SeerTebis SesaZleblobebi. 2000 wlis 12-13 oqtombers kievSi Catarda regionuli seminari "evrokavSiris garemosdacviT kanonmdeblobasTan miaxloeba dasavleT dsT-Si", romlis organizatoric iyo "ei-i-ei Teqnolojisa" da ukrainis mecnierebaTa akademia. es Sexvedra miznad isaxavda evrokavSiris garemosdacviT (kerZod atmosferuli haeris dacvis) kanonmdeblobasTan gacnobas da am sakiTxSi dsT-s qveynebs Soris gamocdilebis gaziarebas. 2.2. atmosferuli haeris dacvis sferoSi Catarebuli praqtikuli saqmianobis Sesaxeb. atmosferuli haeris xarisxobrivi mdgomareobis gaumjobesebisaTvis praqtikulad ganxorcielebuli RonisZiebebidan aRsaniSnavia Semdegi: dabinZurebis stacionaruli wyaroebidan atmosferul haerSi damabinZurebel nivTierebaTa gafrqvevis raodenobebis Sefasebis, maTi daregulirebis da saTanado limitebis dadgenis sakiTxTa srulyofa saqarTvelos garemosa da bunebrivi resursebis dacvis saministros saTanado organoebis mier qveyanaSi am dargSi saqmianobis gasaumjobeseblad, risTvisac 1999 da 2000 wlebSi Seswavlil iqna sakiTxi: `samrewvelo sawarmoTa mier atmosferul haerSi damabinZurebel nivTierebaTa gafrqvevebze limitebis SeTanxmebisa da damtkicebis mdgomareobis Sesaxeb~; 1999 wels damtkicebuli iyo 542 limiti, xolo 2000 wels ki_598. aseve grZeldeba gafrqvevebis aRricxvis srulyofis samuSaoebi. 21 Tavi 2 wyali da wylis resursebi 1. zedapiruli wylebis saerTo mdgomareoba zedapiruli wylis resursebi Cveni qveynis erT-erT ZiriTad bunebriv simdidres warmoadgens. saqarTvelos wylis resursebSi mniSvnelovani adgili uWiravs mdinareebs, gruntis wylebsa da myinvarebs (nax. 2.1), romlebic gansazRvraven wylis resursebTan dakavSirebul yvela movlenasa da process. isini gansakuTrebul gavlenas axdenen garemoze. wylis resursebis saSualo wliuri sidideebi 1.9% 2.6% 30.1% 31.1% 3.2% 8.7% 0.7% 21.7% myinvarebi wyalsacavebi miwisqveSa wylebi tbebi tranzituli Camonadeni zedapiruli Camonadeni Waobebi sxva nax. 2.1 saqarTveloSi 26060 mdinarea, romelTa saerTo sigrZe daaxloebiT 60 aTas km-s Seadgens. aqedan Savi zRvis auzs miekuTvneba 18109 mdinare, xolo kaspiis zRvis auzs - 7951. mdinareebis hidrografiuli qseli araTanabradaa ganawilebuli _ dasavleT saqarTveloSi mdinareTa sixSiris saSualo sidide 1,07 km/km2-ia, xolo aRmosavleT saqarTveloSi - 0,68 km/km2. Savi zRvis auzis mdinareebi xasiaTdebian didi vardniT, Cqari dinebiT da potenciuri energiis didi maragiT. isini gamoirCevian uxvwylianobiT, gansakuTrebiT aRsaniSnavia mdinareebi _ bzifi, kodori, enguri, cxeniswyali, rioni da misi Senakadebi. aRmosavleT saqarTveloSi uxvwylianobiT gamoirCeva md. mtkvari da misi pirveli rigis Senakadebi: didi liaxvi, aragvi, alazani, iori, faravani, qciaxrami da sxva. ukanasknel aTwleulebSi, Camonadenis Sigawliur ganawilebaze sul ufro met gavlenas axdens adamianis sameurneo saqmianoba, romelic arRvevs wylis obieqtebis bunebriv mdgomareobas. mdinareTa sazrdoobis wyaroebisa da Camonadenis droSi ganawilebis, 22 Camonadenis sididisa da masze bunebrivi faqtorebis gavlenis mixedviT saqarTvelos teritoriaze SeiZleba pirobiTad oTxi ZiriTadi raioni gamoiyos: I. kodor-enguris raioni - gazafxulis Camonadeni 25%-s aRwevs. II. SavizRvispira raioni - gazafxulis Camonadeni wliuri Camonadenis 2550%-s Seadgens. III. mtkvari-ioris raioni - gazafxulis Camonadeni wliuri Camonadenis 5175%-s Seadgens. IV. tbian-wyaroiani raioni - gazafxulis Camonadeni wliuri Camonadenis 26-50%-s Seadgens. dasavleTidan aRmosavleTisa da samxreT-aRmosavleTis mimarTulebiT, klimatis kontinenturobis zrdasTan erTad, matulobs mdinareTa Tovlis wylebiT sazrdoobis wvlili. amasTan, mcirdeba wvimis wylebis wvlili sazrdoobaSi da izrdeba gazafxulis Camonadeni. aRniSnuli vrceldeba im auzebze, romlebic ufro dabal simaRlebriv sartyelSi arian. mdinareTa Camonadenis cvlilebis dinamika da ZiriTadi tendenciebi klimatis cvlilebasTan dakavSirebiT, aisaxeba Camonadenis saSualo mravalwliur sidideebSi (nax. 2.2). wyalsameurneo anTropogenuli zegavlenis mTavari niSnebia: wylis raodenobrivi kleba, wylis xarisxobrivi gauareseba, biefebis gadaformireba da sxva. wylis Camonadenis raodenobrivi Semcireba gansakuTrebiT damaxasiaTebelia morwyviTi melioraciis, samrewvelo, komunalur-sayofacxovrebo da sasoflosameurneo wyalmomaragebisaTvis. anTropogenuli zemoqmedeba gansakuTrebiT SesamCnevia arasakmarisi tenianobis raionebSi (cxrili 2.1). cxrili 2.1 mdinareTa Camonadenis Semcirebis monacemebi mdinaris auzi bunebrivi Camonadeni km3/wel. mtkvris alaznis ioris xramis 7,75 2,35 0,56 1,79 Camonadenis Semcireba anTropogenuli mizeziT maT Soris saerTo 3 km /wel. irigaciaze (%) (%) 1,94 25 15,8 0,97 41,3 36,9 0,52 92,9 90,1 0,69 38,5 26,6 momavalSi klimatis mosalodneli mdinareebis Camonadenis gazrdas. 23 cvlileba gamoiwvevs saqarTvelos ruka nax. 2.2 24 wylis resursebi did rols asruleben qveynis ekonomikaSi – kerZod, energetikaSi, mrewvelobaSi, komunalur meurneobaSi, melioraciaSi. wylis resursebis kompleqsurma gamoyenebam 1999 wlisaTvis Seadgina 2,5 km3, rac wylis mTeli resursebis 4%-s Seadgens. aqedan daaxloebiT 46,5% gamoyenebulia soflis meurneobaSi naTesebis morwyvis mizniT, soflis mosaxleobis sayofacxovrebo, komunaluri da sxva saWiroebisaTvis; 54% _ mrewvelobasa da qalaqis komunalur meurneobaSi. aRmosavleT saqarTveloSi adgili aqvs TiTqmis 5-jer met wyalmoxmarebas, vidre dasavleT saqarTveloSi. perspeqtivaSi gaTvaliswinebulia wylis kompleqsuri gamoyeneba gaizardos 6-7 km3-mde. moxmarebuli wylis resursebidan mdinareebs ubrundeba mxolod 20-25% wyali, danarCeni ixarjeba mcenareebis vegetaciaze, nawili niadagSi CaiJoneba da a.S. amasTan sayuradReboa is faqti, rom wylis resursebis sarwyav teritoriaze misayvanad gayvanilia 10 aTasi km sigrZis arxebi (dasaSrobi arxebis CaTvliT), rac cxadia, zrdis wylis danakargebs aorTqlebiT (cxr. 2.1). wylis daubruneblobis erT-erTi mTavari mizezi morwyviTi melioraciaa, romelic aRmosavleT saqarTveloSi _ 18-jer ufro metia, vidre dasavleTSi. saqarTveloSi saerTo wyalsameurneo moxmarebam mdinareuli Camonadenis 3% Seadgina, maT Soris 46% modis irigaciaze (danarTi 1, cxr. 1-14). gansakuTrebuli saxelmwifo da saxelmwifo mniSvnelobis wylis obieqtebis mniSvnelovani nawili ukanasknel periodSi intensiur anTropogenul datvirTvas ganicdis. (danarTSi 2 mocemulia gansakuTrebuli saxelmwifo da saxelmwifo mniSvnelobis wylis obieqtebis nusxa) 1986 wels mdinareuli Camonadenis dabinZurebis done 1,7-jer aRemateboda fonur saSualo maCvenebels. 1999-2000 wlebis monacemebiT, SeimCneva wylis obieqtebis dabinZureba sameurneo sayofacxovrebo Camdinare wylebiT. wylis obieqtebis dabinZurebis ZiriTadi wertilovani wyaroebia: komunaluri kanalizacia, sawarmoTa da samedicino dawesebulebebis Camdinare wylebi. dabinZurebis difuziuri wyaroebia: - sasoflo-sameurneo farTobebidan, sayofacxovrebo da samrewvelo narCenebis poligonebidan Camonadeni wylebi. komunaluri kanalizacia warmoadgens zedapiruli wylebis dabinZurebis wyaros organuli naerTebiT da fosfatebiT. yvelaze metad dabinZurebulia mdinareebi: mtkvris auzSi: - md. mtkvari q. goris, borjomis, Tbilisis, rusTavis qvemoT; - md. vere q. Tbilisis farglebSi; - md. alazani q. Telavis qvemoT; - md. algeTi q. marneulis qvemoT; - md. suramula q. xaSuris qvemoT. Savi zRvis auzSi: - md. rioni q. quTaisis qvemoT da q. foTis farglebSi; 25 - Savi zRvis wylebi aWaraSi, afxazeTSi. zedapiruli wylebis yvelaze mniSvnelovani damabinZurebelia qalaqebis da dasaxlebuli punqtebis komunaluri sakanalizacio wylebi _ 1993 wlamde komunaluri sakanalizacio wylebi dabinZurebuli Camdinare wylis saerTo moculobis 60%,-s Seadgenda, 1993 wlis Semdeg - 90%. kanalizaciis centralizebuli sistemebi aSenebulia saqarTvelos 45 qalaqSi; koleqtorebisa da qselis saerTo sigrZe Seadgens 4140,4km-s da moicavs dasaxlebuli teritoriis 47,6%, aRniSnuli nagebobebi teqnikurad aradamakmayofilebel mdgomareobaSia. sameurneo-sayofacxovrebo Camdinare wylebis gamwmendi nagebobebi aSenebulia 33 qalaqSi, saerTo saproeqto simZlavriT 1640,2 aTasi m3/dR.; biologiuri tipis gamwmendi nagebobebi aSenebulia 26 qalaqSi, saerTo saproeqto simZlavriT 1476,6 aTasi m3/dR.; meqanikuri tipis - 7 qalaqSi, saerTo saproeqto simZlavriT 163,6 aTasi m3/dR.; ZiriTadad gamwmendi nagebobebi aSenebuli iyo 1973-1986 wlebSi da dReisaTvis vercerTi ver uzrunvelyofs biologiur gawmendas. meqanikuri safexurebi muSaoben Tbilisi-rusTavis, quTaisis, tyibulis, goris da baTumis gamwmend nagebobebze, zogierTi gamwmendi nagebobis mSenebloba daumTavrebelia. aradamakmayofilebel mdgomareobaSi imyofeba Jinval-Tbilisis sakanalizacio koleqtori, romelic Tbilisis wyalmomaragebis aragvis xeobis saTave nagebobaTa sanitaruli dacvis pirvel da meore zonebSi gadis. analogiur mdgomareobaSia qobuleTi-ozurgeTi-urekis sakanalizacio sistemac, rac am regionebSi wylismieri daavadebebis gavrcelebis saSiSroebas qmnis. mZime industriis sawarmoebi warmoadgenen specifikuri nivTierebebiT (navTobproduqti, fenoli, mZime liTonebi) wylis resursebis dabinZurebis ZiriTad wyaroebs. mtkvris auzSi: - md. mtkvari msxvili industriuli centrebis _ Tbilisisa da rusTavis, farglebSi binZurdeba navTobproduqtebiT, mZime liTonebis ionebiT, fenoliT (manqanaTmSenebloba, qimiuri mrewveloba, Savi metalurgia, eleqtroteqnikuri mrewveloba). - md. maSavera binZurdeba TuTiisa da spilenZis ionebiT (feradi metalurgia). Savi zRvis auzSi: - md. yvirila binZurdeba navTobproduqtebiT da manganumis ionebiT (feradi metalurgia). - md. rioni da misi Senakadi oRaskura q. quTaisis qvemoT binZurdeba navTobproduqtebiT, TuTiisa da spilenZis ionebiT (qimiuri mrewveloba, manqanaTmSenebloba, eleqtroteqnikuri mrewveloba). - md. tyibula q. tyibulis qvemoT binZurdeba Sewonili nawilakebiT (qvanaxSiris mrewveloba). - md. gubiswyali da Savi zRvis sanapiro zoli q. baTumTan binZurdeba 26 navTobproduqtebiT. saqarTvelosaTvis mtkivneul problemas warmoadgens samkurnalo dawesebulebebis _ m.S. infeqciuri da tuberkuliozis saavadmyofoebis Camdinare wylebis gamwmendi nagebobebis uqonloba. am mxriv cxeli wertilebia: - md. qvabliani da misi Senakadi ocxe abasTumnis qvemoT. - md. mtkvari da misi Senakadebi borjomula da gujareTis wyali borjomis raionSi. - md. mtkvari da misi Senakadi qsani mcxeTis raionSi. - md. vere q. Tbilisis farglebSi. wyalsatevebis erT-erTi potenciuri damabinZurebelia mecxoveleobis kompleqsebis da mefrinveleobis fabrikebis gauwmendavi Camdinare wylebi. amJamad maTi umetesoba ar funqcionirebs, magram am dargis aRorZinebis Semdeg uaxloes periodSi es problema realuri gaxdeba. unda aRiniSnos, rom mecxoveleobis kompleqsebi da mefrinveleobis fabrikebi, romlebic aSenda 1990-92 wlebSi, ar arian aRWurvilni efeqturi gamwmendi nagebobebiT da nakelis Sekrebisa da utilizaciis sistemebiT. dabinZurebis kidev erTi wyaroa samelioracio sistemebi, romlebic ar arian aRWurvilni sakoleqtoro-sadrenaJo qseliT. amis Sedegad xdeba wylis resursebis dabinZureba mineraluri sasuqebiT da pesticidebiT, romlebic Setanili iqna niadagebSi adrindel periodSi. wylis resursebis dabinZurebis erT-erT difuziur wyaros warmoadgens qalaqebis myari sawarmoo da sayofacxovrebo narCenebis poligonebi. rogorc wesi, isini xSir SemTxvevaSi gvevlinebian gruntis wylebis dabinZurebis wyaroebad. mravali maTgani ganlagebulia uSualod mdinareebis napirebze. aris SemTxvevebi, rodesac ewyoba aralegaluri nagavsayrelebi. xSirad samrewvelo narCenebi ganTavsebulia sayofacxovrebo nagavsayrelebze da poligonebze. mdinareTa wylis dabinZurebis monacemebi 1999-2000 wlebisaTvis moyvanilia cxrilebSi 2.2-2.3. zedapiruli wylebis qimiuri Semadgenloba, erTis mxriv, ganisazRvreba im fizikur-geografiuli pirobebis kompleqsiT, romelSic is formirdeba, xolo meores mxriv, im damabinZurebel nivTierebaTa raodenobiT, romlebic sawarmoo, sasoflo-sameurneo da sameurneo-sayofacxovrebo Camdinare wylebiT xvdebian wylis obieqtebSi. magaliTad, mdinareebisaTvis - yvirila, mtkvari, sufsa da sxv. aRiniSneba mikroelementebis koncentraciis gavlena maT Camonadenze. md. yvirilasa da rionis wylebi xasiaTdebian marganecis maRali SemcvelobiT, md. mtkvris wylebi - borisa da iodis. mdinareebSi bunebrivi gziT moxvedrili elementebis garda, wylebis qimiur Semadgenlobas, rogorc zemoT avRniSneT, maTi anTropogenuri dabinZureba gansazRvravs. 27 cxrili 2.2 mdinareTa wylis dabinZurebis monacemebi 1999 wlisaTvis # mdinare, punqti 1 1 2 md. rioni _ q. quTaisi (2 kveTi) md. rioni _ q. samtredia (2 kveTi) md. gumbriswyali _ SesarTavi (1 kveTi) md. oRaskura _ q. quTaisi (2 kveTi) md. laRoba _ q. samtredia (2 kveTi) md. texuri _ q. senaki (2 kveTi) md. abaSa _ s. sagvazao (1 kveTi) md. mtkvari _ q. Tbilisi (3 kveTi) md. mtkvari _ q. rusTavi (2 kveTi) md. vere _ q. Tbilisi (2 kveTi) 2 3 4 5 6 7 8 9 10 3 gaxsnili Jangbadi mg/l saS. maqs. 4 5 J q m mg/l saS. maqs. 6 7 J b m mg/l saS. maqs. 8 9 amoniumis azoti mg/l saS. maqs. 10 11 12 11 5 5 5 10.04 9.20 9.24 8.48 9.17 8.73 7.89 8.90 8.10 8.79 3.3 4.2 3.5 3.7 2.3 5.4 6.1 4.2 4.4 3.4 2.01 2.20 1.75 2.41 2.29 3.28 3.04 2.27 3.60 2.72 1.06 1.18 1.22 1.33 0.78 1.45 1.72 1.63 1.76 0.80 0.021 0.032 0.032 0.039 0.016 0.034 0.044 0.040 0.044 0.023 _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ 12 12 5 5 4 4 4 9.60 8.96 8.66 8.01 10.01 9.22 10.29 8.48 7.47 7.09 7.02 9.31 8.73 9.53 2.0 3.8 2.3 3.5 2.2 2.1 1.9 2.4 5.2 2.9 4.4 2.4 2.4 2.2 2.02 2.54 2.49 2.64 1.39 2.35 2.17 2.92 6.25 3.32 3.24 1.95 3.80 3.03 1.15 1.35 0.96 1.35 0.26 0.32 1.04 1.64 1.87 1.19 2.04 0.32 0.38 1.69 0.025 0.033 0.029 0.039 0.024 0.030 0.028 0.040 0.044 0.050 0.058 0.034 0.042 0.037 _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ 6 6 6 9.29 9.01 9.06 7.30 6.70 6.60 11.5 10.5 14.8 22.0 18.0 38.0 3.52 2.77 2.72 4.94 3.36 3.12 0.94 1.10 1.26 1.18 1.18 1.64 0.029 0.046 0.058 0.066 0.132 0.164 0.02 0.03 0.03 0.03 0.05 0.05 6 6 6 6 9.09 8.78 8.70 7.83 7.10 6.80 7.00 5.80 1.38 1.42 13.9 18.8 34.0 24.0 32.0 36.0 3.42 4.53 3.86 8.37 5.60 10.30 6.80 10.10 1.25 1.33 1.32 1.63 1.40 1.64 3.50 2.35 0.066 0.072 0.060 0.052 0.156 0.132 0.168 0.066 0.03 0.04 0.02 0.03 0.05 0.05 0.05 0.06 sinjebis raodenoba nitritis azoti mg/l saS. maqs. 12 13 navTobproduqtebi mg/l saS. maqs. 14 15 cxrili 2.3 mdinareTa wylis dabinZurebis monacemebi 2000 wlisaTvis # mdinare, punqti 1 1 2 md. rioni _ q. quTaisi (I kveTi) md. rioni _ q. quTaisi (II kveTi) md. rioni _ q. samtredia (I kveTi) md. rioni_ q. samtredia (II kveTi) md. mtkvari _ q. Tbilisi (II kveTi) md. mtkvari _ q. rusTavi (I kveTi) md. mtkvari _ q. rusTavi (II kveTi) 2 3 4 5 6 7 5 amoniumis azoti mg/l (saSualo) 6 nitritis azoti mg/l (saSualo) 7 nitratis azoti mg/l (saSualo) 8 fosfatis fosfori mg/l (saSualo) 9 _ 2,48 1,47 0,220 0,79 0,041 0,55 9,52 _ 2,77 1,55 0,420 1,06 0,052 0,54 8,67 _ 2,86 1,32 0,390 1,20 0,062 0,57 9,47 _ 2,50 1,22 0,187 1,06 0,056 0,49 9,9 8,7 2,9 2,42 0,108 1,66 0,015 0,94 9,5 10,5 3,5 2,70 0,108 2,21 0,075 0,54 8,9 25,5 8,5 4,94 0,432 3,32 0,100 0,15 gaxsnili Jangbadi mg/l (saSualo) 3 J q m mg/l (saSualo) J b m mg/l (saSualo) 4 10,15 29 rkina mg/l (saSualo) 10 sasuqebi da Sxamqimikatebi araswori gamoyenebis gamo, xvdebian mdinareebSi da abinZureben maT. magaliTad, Cais plantaciebSi uzomo raodenobiT sasuqis Setana iwvevs mdinare natanebis dabinZurebas. Sxamqimikatebidan yvelaze gavrcelebulia DDT da γ-heqsaqlorani. marTalia es nivTierebebi amoRebulia xmarebidan, magram radgan isini warmoadgenen mdgrad organul damabinZureblebs, amitom maTi Semcvelobebi 1997 wels aRiniSneboda Semdeg mdinareebSi: mtkvari (TbilisTan) - 0,357 mkg/l. maSavera (bolnisTan) - 250 mkg/l. patara liaxvi - 0,230 mkg/l. qcia-xrami (wiTel xidTan) - 220 mkg/l. mtkvari (gorTan) - 0,187 mkg/l. mtkvari (rusTavTan) - 0, 152 mkg/l. Woroxi (ergesTan) - 0,112 mkg/l. enguri (darCelTan) - 0,133 mkg/l. γ- heqsaqloranis yvelaze maRali koncentraciebi mdinareebze: mtkvari (rusTavTan) - 0,460 mkg/l. Woroxi (ergesTan) - 0,400 mkg/l. mtkvari (gorTan) - 0, 271 mkg/l. suramula (suramTan) - 0,230 mkg/l. enguri (darCelTan) - 0.300 mkg/l. saqarTvelos zogierT wyalsacavSi qimiuri nivTierebebis Semcvelobebi mocemulia cxrilSi 2.4. cxrili 2.4 saqarTvelos zogierTi wyalsacavis qimiuri Semadgenloba (1998 wlis monacemebi) wyalsatevi gali enguri walka sioni enguri NH4 NO2 NO3 P Fe Cu fenoli mg/l mg/l mg/l mg/l mg/l mg/l mg/l navTobproduq tebi DDT mg/l heqsaqlorani 0,13_ 0,002- 0,25- 0- 0,05- 0- 0- 0- 0- 0- _3,02 -0,060 -2,00 -0,028 -0,37 -0,028 -0,028 -0,22 -0,35 -0,041 0,13- 0- 0- 0- 0,05- 0- 0,002- 0- 0- 0- -1,50 -0,073 -1,50 -0,028 -0,36 -0,04 -0,017 -0,15 -0,429 -0,328 0,33- 0,004- 0,25- 0,010- 0,02- 0,001- 0- 0- 0- 0- -7,11 -0,060 -5,15 -0,060 -0,82 -0,049 -0,028 -0,23 0,933 -0,257 0- 0,002- 0- 0- 0,07- 0- 0- 0- 0- 0- -1,37 -0,090 -1,85 -0,068 -0,90 -0,010 -0,011 -0,21 -0,817 -0,034 0,13- 0- 0- 0- 0,06- 0- 0,002- 0,02- 0- 0- -1,65 -0,068 -2,35 -0,068 -0,37 -0,025 -0,014 -0,20 -0,239 -0,041 saqarTveloSi administraciul-sakanonmdeblo RonisZiebebi gansazRvraven wyalsameurneo saqmianobis ZiriTad mimarTulebebs. qveynis teritoriaze arsebuli wylebi saxelmwifo sakuTrebaa da gaicema mxolod sargeblobisaTvis, risTvisac aucilebelia uflebamosili organos licenzia. garemosa da bunebrivi resursebis dacvis saministros 1999 wels gacemuli aqvs 30 licenzia zedapiruli wylis obieqtebidan wylis aRebaze, maT Soris 3 _ hidroeleqtrosadgurebze _ orTaWalhesi, xramhesi-1 da xramhesi-2; 1 _ saaqcio sazogadoeba `aromatze”; 26 _ melioraciisa da wyalTa meurneobis departamentis teritoriul sammarTveloebze. sakurorto da sportuli daniSnulebisaTvis wylis amoRebis mizniT obieqtis wyalmomaragebaze gacemulia 2 licenzia (s/s `bazaleTis tba~ da Sps “lisis tba”). 2000 wels gacemulia 11 licenzia, maT Soris 2 _ sakurorto sportuli mizniT, 7 _ wylis amoRebis mizniT _ saaqcio sazogadoeba borjomi-2; ozurgeTis melioraciisa da wyalTameurneobis sammarTvelo; ninowmindis melioraciisa da wyalTameurneobis sammarTvelo; bolnisis sarwyavi sistemis sammarTvelo; Sps “Tbilwyalkanalis” ind. mewarme avTandil SoSitaiSvilze da Sps “aragvze”. amave wels wylis CaSvebaze gacemulia 2 licenzia _ saaqcio sazogadoeba “borjomi-2”-ze da Sps saqarTvelos rkinigzis baTumis teritoriul sammarTvelosaTvis. qveyanaSi Tavidanaa Sesaqmneli wylis monitoringis sistema, romelic garemos monitoringis erTiani saxelmwifo sistemis Semadgenel nawils unda warmoadgendes. misi saSualebiT ganxorcieldeba bunebrivi da Camdinare wylebis raodenobrivi da xarisxobrivi mdgomareobis mudmivi Seswavla da analizi. 2. miwisqveSa wylebis saerTo mdgomareoba saqarTvelo mdidaria miwisqveSa wylebiT, rac mis teritoriaze mosuli uxvi atmosferuli naleqebiT (93,3 km3/weliwadSi) aris ganpirobebuli. 1999-2000 wlis monacemebiT, saqarTvelos miwisqveSa wylebis bunebrivi resursebis maragi 21,7 km3-s aRwevs, rac mTeli teritoriis zedapiruli Camonadenis 43%-s, xolo wliuri atmosferuli naleqebis 23%-s Seadgens. umetesad es wylebi dabali mineralizaciisa da sasmelad gamosadegia. ZiriTadad gvxvdeba ori tipis sasmeli miwisqveSa wyali. pirvel jgufs miekuTvnebian hidrokarbonatuli miwisqveSa wylebi, romelTa mineralizaciis xarisxi 0,2-0,3 g/l-ia. am wylebis maragi samxreT saqarTveloSi 0,63 km3-s Seadgens. meore jgufs warmoadgens 0,3-1,0 g/l mineralizaciis mqone sasmeli miwisqveSa wylebi, romelTa maragi saqarTvelos mTel teritoriaze 2,52 km3-s Seadgens. miwisqveSa wylis resursebis ganaxlebis ZiriTad wyaros atmosferuli naleqebi da zedapiruli wylebi warmoadgenen. amasTan, sistemaSi “zedapiruli wylebi _ miwisqveSa wylebi” wyalcvla orive mimarTulebiT mimdinareobs. 31 saqarTvelos teritoriis geologiur-hidrogeologiuri da fizikur-geografiuli pirobebis Taviseburebani ganapirobeben miwisqveSa wylis resursebis formirebis faqtorTa mravalferovnebas da am resursebis araTanabar ganawilebas teritoriaze. erTi da igive wyalSemcveli kompleqsis wyalSemcveloba mcirdeba dasavleTidan-aRmosavleTis mimarTulebiT, rac dakavSirebulia igive mimarTulebiT atmosferuli naleqebis SemcirebasTan. amasTan erTad, aRiniSneba qanebis wyalSemcvelobis zrda adgilis simaRlis zrdasTan erTad. es aixsneba imiT, rom simaRlis mixedviT atmosferuli naleqebis zrdasTan erTad, matulobs kondensaciis roli wyalSemcveli horizontis sazrdoobaSi. amis Sedegad, maRalmTiani raionebis wyalSemcveli kompleqsebi ufro wyaluxviani arian da ufro meti raodenobis wyaroebi gaaCniaT, vidre igive kompleqsebs, romelTac ufro dabali mdebareoba aqvT. es gansakuTrebiT exeba dasavleT saqarTvelos farglebSi, kavkasionis samxreT ferdobis naoWa zonaSi ganviTarebul paleogenur-zeda carculi, qveda carculi da zeda iuriuli periodebis karbonatuli danaleqebis wylian horizontebs. ase magaliTad, baTumis raionSi igi udris 472-1100 mm-s, qedisa da Suaxevis raionSi - 3251100 mm-s, xulos raionSi 157-351 mm-s, axalcixisa da mcxeTis raionebSi - 63157 mm-s, mestiisa da onis raionebSi 472-1100 mm-s, javis raionSi - 350-472 mm-s, lagodexis raionSi - 157-350 mm-s. am kanonzomierebas ar eqvemdebarebian meoTxeul da pliocenuri danaleqebis kompleqsis forebis wneviani wylebi, romlebic ganviTarebulia calkeul arteziul auzebSi (alaznis, iori-Siraqis, marneuli-gardabnis, kolxeTis da sxva), radganac wyalSemcveli qanebis filtraciis unari, piezometruli zedapiris qanobi da sazrdoobisa da wyalgacemis pirobebi mkveTrad gansxvavdebian sxvadasxva auzebSi. magaliTad, kolxeTis dablobis wliuri atmosferuli naleqebis raodenoba 1200-2800 mm-is farglebSi meryeobs, xolo wneviani wylebis miwisqveSa Camonadenis moduli 4l/wm-s Seadgens 1km2-dan, maSin rodesac alaznis velze, sadac 500-600 mm naleqi modis da wneviani wylebis miwisqveSa Camonadenis moduli Seadgens 10-13l/wm-s 1 km2-dan. saqarTvelo gamoirCeva agreTve mineraluri wylebis resursebiT. saqarTvelos teritoriaze aRricxulia 1400-mde samkurnalo mineraluri wyaro, romelTa saerTo debiti 100 mln litrze metia dRe-RameSi. saqarTvelos mineraluri wylebi ZiriTadad warmoqmnilia infiltraciuli da sedimentaciuri reliqturi wylebisagan, maTze ama Tu im bunebrivi faqtorebis moqmedebis Sedegad. zog SemTxvevaSi ar aris gamoricxuli iuvenuri wylebis monawileobis SesaZleblobac. kavkasionisa da aWara-TrialeTis naoWa sistemebSi naxSirorJangiani mineraluri wylebis didi gavrceleba pirdapir kavSirSia axalgazrda vulkanur warmonaqmnebTan. naxSirorJanga gazi, romelic aRniSnuli wylebis formirebis ZiriTad faqtors warmoadgens, did siRrmeSi warmoiSoba. 32 2000 wlis 1 ianvrisTvis saqarTvelos saxelmwifo balansze iricxeba sufsisa da balneologiuri mkurnalobisaTvis saWiro wylis 37 sabado A+B+C1+C2 kategoriis 76.55 aTasi m3/dRe-RameSi maragiT. saqarTvelos teritoriaze aRricxulia 50-ze meti Termuli wyaroebisa da WaburRilebis jgufi. isini Zalzed araTanabrad arian ganawilebulni, Tumca, TiTqmis yvela hidrogeologiur raionSi gvxvdebian. gamonakliss warmoadgens kavkasionis kristaluri substratis napralovani wylebis raioni, sadac Termuli wylebis gamosasvlelebis Sesaxeb monacemebi ar arsebobs. Termuli wylebis 11 sabado _ A+B+C1+C2 kategoriis 131831 aTasi 3 m /dReRameSi maragiT amJamad imyofeba saxelmwifo balansze. 20-100°C temperaturis mqone, bunebrivad gamosuli Termuli wylebis jamuri debiti 1000 l/wm-ze metia. saqarTvelos Termuli wylebi xasiaTdebian mravalferovani qimiuri SemadgenlobiT - mtknari hidro-karbonatul-kalciumianidan maRalmineralizebul qloridul-natriumianamde. gazuri SemadgenlobiT isini naxSirJangiani, azotiani an meTaniani arian. miwisqveSa wylebi, iseve rogorc zedapiruli wylebi ganicdian dabinZurebas. damabinZurebeli nivTierebebi advilad xvdebian miwisqveSa wyalSemcvel SreebSi, ris Sedegad binZurdeba sasmeli wylis ZiriTadi resursi. qarxnebis naxmari wylebiTa da fermebidan Camonadeni wylebiT dabinZurebis Sedegad kolxeTis dablobis miwisqveSa wylebSi nitratebis koncentracia gaizarda 20-80-jer, amoniumisa - 3-11-jer. aseve arasaxarbieloa miwisqveSa wylebis biologiuri dabinZurebis mdgomareoba. didi qalaqebis regionebis miwisqveSa wylebis E.Coli-s indeqsi 5-10-jer, zogan ki 100-jerac aRemateba dasaSveb dones. unda aRiniSnos isic, rom garemoeba. warmoSobis miuxedavad, miwisqveSa wyali wyalSemcvel horizontSi didxans imyofeba, vidre isev zedapirze moxvdeba. amasTan, wyalSemcvel horizontSi moxvedrili wyali zavdeba iq myofi wylis masiT. es imas niSnavs, rom Tuki miwisqveSa wyalSi xvdeba damabinZurebeli, igi mravali wlis manZilze wylis miwodebaze ar moqmedebs, e.i. ar vlindeba. aman SeiZleba udidesi safrTxe Seuqmnas miwisqveSa wylebis marags. 3. zRvis ekosistemebis saerTo mdgomareoba 30 wlis ganmavlobaSi Savi zRvis ekosistemebis saerTo mdgomareoba katastrofulad gauaresda, rac gamowveulia misi bunebrivi resursebis aramdgradi moxmarebiT. Savi zRva amJamad msoflioSi erT-erT yvelaze dabinZurebul zRvad 33 iTvleba. saqarTveloSi igi binZurdeba foTisa da baTumis navsadgurebSi Semavali gemebidan Camdinare da sabalasto wylebiT, agreTve baTumis navTobgadamamuSavebeli qarxnis narCenebiT, sanapiroze ganlagebuli dasaxlebebidan Camdinare wylebiT, zRvis da masSi Camdinare mdinareTa napirze dayrili myari narCenebiT. dabinZurebis erT-erT mTavar wyaros warmoadgens mdinare rioni, romelsac Tavisi mimdebare teritoriebidan zRvaSi Caaqvs sayofacxovrebo da samrewvelo Camdinare wylebi. saqarTvelos ori umTavresi porti, romelic mdebareobs Savi zRvis sanapiro qalaqebSi - baTumsa da foTSi, gamoyenebulia navTobis Savi zRvis gavliT transportirebisaTvis. portebSi, gansakuTrebiT – foTSi, tankerebis misaRebi navsadgomi da nagebobebi ar Seesabameba Tanamedrove moTxovnebs. navTobis tankerebSi CatvirTvisas xdeba misi gauTvaliswinebeli CaRvra zRvaSi. navTobproduqtebi da navTobis gadamuSavebis narCenebi zRvaSi Caedineba baTumis navTobgadamamuSavebeli qarxnis teritoriidanac. navTobSemcveli sabalasto wylebis gamwmendi nageboba, romelic mxolod baTumis portSi arsebobs, saTanadod ver funqcionirebs. amis Sedegad Savi zRvis sanapiro zoli mniSvnelovnad dabinZurebulia navTobproduqtebiT. gasaumjobesebeli RonisZiebebidan unda aRiniSnos `navTobis avariul daRvraze reagirebis gegmis” SemuSaveba. 34 Tavi 3 miwa da miwis resursebi 1. miwis fondis saerTo mdgomareoba saqarTvelo mciremiwiani qveyanaa, romlis teritoriis farTobi 6949,4 aTas ha-s Seadgens. aqedan 54% mTagorian reliefs ukavia, 33% _ mTiswinebs da 13% _ dablobebs. aseTi mniSvnelovnad danawevrebuli reliefi did gavlenas axdens qveynis klimatze da landSaftebis formirebaze. Tu imasac gaviTvaliswinebT, rom saqarTvelo Savi da kaspiis zRvis zemoqmedebis areSia ganlagebuli, gasagebi gaxdeba SedarebiT mcire teritoriaze sagrZnobi geografiuli da klimaturi kontrastebis arseboba. qveyanaSi gamoyofilia sul 5 klimatur-niadaguri zona: 1) Tbili, teniani subtropikuli; 2) Tbili, mSrali subtropikuli; 3) zomierad Tbili mTian-tyiani; 4) zomierad Tbili mTian-stepuri; 5) zomierad civi mdelo-mTiani. bunebrivia, rom klimatur-niadaguri zonebis farTobrivi ganawileba araTanabaria. aseve sxvadasxvagvaria maTSi savargulebisa da miwebis ganawilebac, romelTa aTvisebac araerTgvarovnad mimdinareobs. intensiurad gamoyenebuli niadagebis ZiriTadi nawili subtropikul niadag-klimatur zonaSi mdebareobs. upiratesad gamoyenebulia vake da mTiswina adgilebi zRvis donidan 1000 m simaRlemde, romlebic qveynis teritoriis 46%-s Seadgenen. aq aris Tavmoyrili TiTqmis yvela didi da saSualo qalaqi, sadac cxovrobs mosaxleobis 94%-ze meti, xolo amave zonebSi ganlagebulia ZiriTadi samrewvelo sawarmoo obieqtebis 98%, rac ganapirobebs mTis regionebTan SedarebiT, mocemul teritoriebze garemos maRal anTropogenul datvirTvas. mTis zonis gamouyenebel an naklebad gamoyenebul farTobebs, romlebic zRvis donidan 1000 metrze maRlaa, ukavia qveynis teritoriis 54%. 2000 wlis 1 ianvris mdgomareobiT sasoflo-sameurneo savargulebis farTobi Seadgens 3018,5 aTas heqtars (mTeli teritoriis 43,4%). aqedan saxnavia 790,4 aTasi heqtari (mTeli sasoflo-sameurneo savargulebis 26,2%), mravalwliani nargavebi _ 270,1 aTasi heqtari (9,0%), saTibi _ 142,5 aTasi heqtari (4,7%), xolo saZovari _ 1796,1 aTasi heqtari (59,5%). aseve sasoflo-sameurneo savargulebSia aRricxuli sakarmidamo nakveTebze ganlagebuli sacxovrebeli da sameurneo SenobebiT dakavebuli 19,4 aTasi heqtari (0,6%). sasoflo_sameurneo savargulebis struqtura %_Si 2000 wlis 1 ianvris mdgomareobiT mocemulia naxazze 3.1. 35 sasoflo-sameurneo savargulebis struqtura saxnavi mravalwliani nargavebi saTibi saZovari nax. 3.1 unda aRiniSnos is faqtic, rom sasoflo-sameurneo savarguli erT sul mosaxleze modis 0,64ha, aqedan saxnavi _ 0,14ha. 2997,2 aTasi ha (43,1%) dakavebulia tye-buCqnariT, 933,7 aTasi ha (13,4%) soflis meurneobaSi gamouyenebeli miwebiT: gzebiT, Senoba-nagebobebiT, xramebiT, qviSrobebiT, kldeebiT da myinvarebiT. saqarTvelos sasoflo-sameurneo savargulebis ganawileba raionebis mixedviT mocemulia danarTi 1, cxr. 15, xolo miwis fondis struqtura soflis meurneobis specializaciis zonebis mixedviT mocemulia cxrilSi 3.1. cxrili 3.1 miwis fondis struqtura (soflis meurneobis specializaciis zonebis mixedviT %-Si 1999w.) saxnavi mravalwliani nargavebi saTibsaZovrebi sul sasoflosameurneo savargulebi tye da buCqnari danarCeni # bunebriv-ekonomikuri zona saerTo farTobi 1 2 3 4 5 6 7 8 9 1 alaznis, vakisa da gare kaxeTis mevenaxeobis qvemo qarTlis sagareubneo soflis meurneobis aRm. saqarTvelos mTis mecxoveleobis Sida qarTlis mexileobis samaCablos mexileobamecxoveleobis javaxeTis mTianeTis mecxoveleobisa da mekartofileobis 100,0 15,2 6,3 29,7 51,2 33,4 15,4 100,0 21,0 4,4 20,9 46,3 34,9 18,8 100,0 3,4 0,6 40,8 44,8 30,9 24,3 100,0 15,8 11,5 17,7 45,0 37,4 17,6 100,0 4,8 1,3 33,9 40,0 48,4 11,6 100,0 17,6 0,1 42,9 60,6 7,6 31,8 2 3 4 5 6 36 1 7 2 samcxe-TrialeTis mecxoveleobisa da mexileobis 8 imereTis maRlobisa da raWa-leCxumis mevenaxeobamecxoveleobis 9 das. kavkasionis mTis mecxoveleobis 10 afxazeTis subtropikuli kulturebis 11 kolxeTis subtropikuli kulturebis 12 quTaisis sagareubno soflis meurneobis 13 aWaris subtropikuli kulturebisa da meTambaqoeobis 14 sul saqarTveloSi aT. ha % 3 4 5 6 7 8 9 100,0 5,6 1,0 34,4 41,0 43,5 15,5 100,0 6,0 3,5 17,1 26,6 56,0 17,4 100,0 0,6 0,1 31,4 32,1 48,2 19,7 100,0 7,8 3,7 14,2 25,7 59,0 15,3 100,0 9,3 9,1 13,8 32,2 39,1 28,7 100,0 20,0 5,5 14,5 40,0 36,2 23,8 100,0 3,0 5,8 14,7 23,5 65,1 11,4 6949,4 790,4 270,1 1938,6 3018,5 2997,2 933,7 100,0 11,4 3,9 27,9 43,4 43,1 13,4 2000 wlis ganmavlobaSi sasoflo-sameurneo savargulebis farTobi mcired Seicvala da 2001 wlis 1 ianvris mdgomareobiT Seadgina 3019,7aT.ha. aqedan saxnavia 792,9aT.ha (gaizarda mravawliani nargavebis amoZirkvis da saTib-saZovrebis xarjze). mravawliani nargavebi Semcirda 800ha-Ti da Seadgina 269,3aT.ha. aseve mcired Semcirda saTibiT da saZovrebiT dakavebuli farTobebi da Sesabamisad Seadgina 142,3 da 1795,8aT.ha. 1990-1995w.w. saqarTveloSi mniSvnelovnad Semcirda soflis meurneobis sawarmoo da teqnikuri potenciali. funqcionireba Sewyvita aTobiT mecxoveleobis kompleqsma, mefrinveleobis fabrikam da sasaTbure meurneobam, amoiZirkva mravali heqtari mravalwliani nargavi. magaliTad, am periodSi xexilis farTobi 101,4 aT. ha-dan 60 aT. ha-mde Semcirda, xolo venaxi Sesabamisad – 101,6 aTasi ha-dan 65 aTas ha-mde. Semcirda, agreTve, Cais (15 aTasi ha-Ti) da citrusebis (5,4 aTasi ha-Ti) nargavebi. amave wlebSi daiwyo sazogadoebrivi meurneobebidan sakarmidamo miwis nakveTebis Sesavsebad (agreTve qalaqis mosaxleobisaTvis sabaRe nakveTebisaTvis) mniSvnelovani odenobiT miwis farTobis gacema, ramac arsebiTad Secvala rogorc miwaTmosargebleTa, aseve sasoflo-sameurneo warmoebis sakuTrebiTi struqtura. saqarTveloSi miwis privatizacia daiwyo 1992 wlis samoqalaqo omis dros, saTanado meTodologiuri da materialuri bazis moumzadeblobis procesSi. cxadia, miwis reforma arsebiTi darRvevebiT xasiaTdeboda. Aadgili hqonda miwebis TviTnebur mitacebas, mravalwlian nargavebis gaCexvas da a.S. 37 miwis privatizaciis sakiTxebs aregulirebda: _ saqarTvelos respublikis ministrTa kabinetis 1992 wlis 18 ianvris #48 dadgenileba “saqarTvelos respublikaSi sasoflo_sameurneo daniSnulebis miwis reformis Sesaxeb”; _ saqarTvelos respublikis ministrTa kabinetis 1992 wlis 5 martis #268 dadgenileba “privatizebis procesis uzrunvelyofis zogierTi RonisZiebebis Sesaxeb”; _ saqarTvelos respublikis ministrTa kabinetis 1992 wlis 10 martis #290 dadgenileba “saqarTvelos respublikaSi miwis reformis pirveli etapis ganxorcielebis RonisZiebaTa da saqarTvelos respublikis ministrTa kabinetis 1992 wlis 18 ianvris #48 da 6 Tebervlis #128 dadgenilebebSi nawilobrivi cvlilebaTa da damatebaTa Setanis Sesaxeb”. kerZo sakuTrebaSi usasyidlod gadaeca 930,0 aTasi heqtari sasoflo_sameurneo daniSnulebis miwa. Ggarda amisa 1997 wlis 25 noembridan, samoqalaqo kodeqsis Sesabamisad, aseve usasyidlo sargeblobaSi 9,41 aTasi heqtari mravalbiniani individualuri saxlebiT da damxmare nagebobebiT dakavebuli arasasoflo_sameurneo daniSnulebis miwa. 1996 wlis 22 martidan “sasoflo-sameurneo daniSnulebis miwis sakuTrebis Sesaxeb” saqarTvelos kanoni aregulirebs sasoflo_sameurneo daniSnulebis miwis nakveTebis SeZenisa da gasxvisebis wess. amave kanonis Tanaxmad, glexur meurneobas, mebostneobisa da mebaReobis amxanagobebs, agarakebis mflobelebs adre gamoyenebuli miwis farTobi kerZo sakuTrebaSi ufasod gadaecaT. amrigad, saqarTveloSi miwis mesakuTreni gaxdnen ara marto soflis, aramed qalaqis mcxovrebnic. miwis mesakuTrea saqarTvelos moqalaqe da saqarTvelos saxelmwifo, romelic miwas gascems ijariT sasoflosameurneo miwebis ijaris Sesaxeb miRebuli kanonis safuZvelze. miwis reformis Sedegad saxelmwifo sakuTrebaSi darCa 6009,9 aTasi ha. aqedan 957,5 aTasi ha gacemulia ijariT, xolo gaucemeli sasoflo-sameurneo savargulebis farTobi Seadgens 1048,4 aTasi ha-s (38,1%, garda afxazeTisa da samaCablosi). 1998 wlis noemberSi moqmedebaSi Sevida “fizikuri pirebisa da kerZo pirebis samarTlis iuridiuli pirebis sargeblobaSi arsebuli arasasoflosameurneo daniSnulebis miwis kerZo sakuTrebad gamocxadebis Sesaxeb” da “saxelmwifo sakuTrebaSi arsebuli arasasoflo-sameurneo daniSnulebis miwis marTvisa da gankargvis Sesaxeb” saqarTvelos kanonebi, romlebic aregulireben saxelmwifo sakuTrebaSi arsebul arasasoflo_sameurneo daniSnulebis miwebis marTvasa da gankargvas. miwis resursebis gamoyenebis donesa da niadagis nayofierebaze did gavlenas axdens erozia, mewyerebi, Rvarcofebi, Zlieri tenianoba, mJavianoba, damlaSeba, qvianoba da sxva. saqarTvelos teritoriis mTagoriani, Zlier danawevrebuli reliefi, klimaturi pirobebi da xSirad adamianis araswori sameurneo moqmedeba (tye-buCqnaris gaCexva, ferdobebze niadagis araswori damuSaveba-aTviseba, gadametebuli Zoveba da sxva) ganapirobebs niadagis eroziuli procesebis ganviTarebas, eroziis gamo xdeba niadagebis humusiT mdidari zeda horizontebis, sakvebi elementebisa da sasargeblo mikrofloris Camorecxva da gadatana, irRveva niadagis struqtura, uaresdeba misi fizikuri Tvisebebi (aeracia, gamtaroba, tentevadoba). wylismieri da qarismieri eroziis 38 dros niadagis rRvevis produqtebi xvdeba mdinareTa kalapotebSi, wyalsacavebSi, sarwyav qselebSi, hidrosadgurebSi da a.S. saqarTvelo miekuTveneba im qveynebis ricxvs, sadac eroziul procesebs metad farTo gavrceleba da saSiSi xasiaTi aqvs. mis mTagorian raionebSi iSviaTad naxavT iseT ferdobs, romelic ar iyos erozirebuli da xevebiT daserili, SeimCneva intensiuri mewyeruli da Rvarcofuli movlenebi. sasoflo-sameurneo savargulebs 798,7 aTasi heqtari, ganicdis wylismier da qarismier erozias. aqedan wylismier erozias ganicdis 216,2 aTasi heqtari, xolo qarismier erozias _ 582 aTasi heqtari. yovelwliurad qveyana kargavs sasoflo-sameurneo kulturebis mosavlis 15-20%-s sustad Camorecxil niadagebze, 30-40%-mde saSualod Camorecxilze, xolo 50-60%-mde Zlier Camorecxil niadagebze, ris Sedegadac yovelwliuri zarali saSualod Seadgens 1,0 miliard lars. eroziis Sedegad miyenebuli zarali ar Semoifargleba mxolod sasoflosameurneo savargulebis SemcirebiT da degradirebiT. erozia udides zarals ayenebs wylis resursebs, komunalursa da sagzao meurneobas, erovnuli meurneobis saxvadasxva dargebs. niadagdamuSavebis wesebis darRvevam, didqanobiani ferdobebis usistemo damuSavebam da sasoflo-sameurneo kulturebis arasworma SerCevam, niadagis zedapiris damcavi mcenareuli safaris gameCxerebam, saZovrebis arasworma da zedmetad intensiurma gamoyenebam, tyeebisa da buCqnarebis usistemo gakafvam da a.S. gaaaqtiures eroziis Tanmdevi iseTi saSiSi procesebi, rogoricaa Rvarcofebi, mewyerebi da xramwarmoqmna. dReisaTvis saqarTveloSi aRricxulia 10 aTasamde mewyeri da 2000-mde Rvarcofuli auzi. qveyanaSi Seqmnili energetikuli krizisidan gamomdinare, mimdinareobs tyis nargavebis ukanono Wra, gansakuTrebiT ki qarsacavi zolebis. ganadgurebulia qarsacavi zolebis 50%-ze meti. Tu 1990 wels qarsafari zolebis farTobi 17 aTas heqtars Seadgenda, 1999 wels maTi farTobi 6,5 aTas heqtars ar aRemateba. Aarsebuli qarsacavi zolebi mouvlelobis gamo gameCxerebulia (cxrili 3.2), rac iwvevs niadagis humusovani fenis dakargvagadaadgilebas. samwuxarod cxrilSi motanilia 1992 wlis monacemebi, radganac mas Semdeg qarsacavi zolebis mdgomareoba ar Seswavlila da daufinanseblobis gamo aRdgeniTi RonisZiebebi ar ganxorcielebula. cxrili 3.2 qarsacavi zolebis mdgomareoba (1992 wlis monacemebiT) qarsacavi zolebis mdgomareoba # raionis dasaxeleba 1 1 2 3 2 adigeni axalcixe axalqalaqi sul farT. ha 3 52 149 65,7 39 GgameCxerebuli ha, % 4 22,3ha 42,9% 98,1ha 65,8% 131,ha 20% ganadgurebuli ha, % 5 29,7ha 57,1% 10,3ha 6,9% 15ha 22,3% 1 4 5 6 7 8 9 10 11 12 13 14 15 16 17 18 19 20 21 22 23 24 25 2 bolnisi gurjaani dedofliswyaro dmanisi zestafoni zugdidi TeTriwyaro gardabani (Tb. saty. meur.) kaspi marneuli mcxeTa sagarejo siRnaRi qareli quTaisi Cxorowyu xaSuri vani kolxeTis saty. meurn. martvili ozurgeTi xobi sul 3 64,4 127,5 954,7 66,6 80 512 14 408,5 4 64,4ha 100% 15,7ha 12,3% 356,8ha 37,4% 23ha 34,5% 19,4 ha 24,3% 496ha 96,88 105,3 239,0 143 600 269 160 960 102 90 65 105,3ha 100% 239ha 100% 104,4ha 73,0 5 8,7ha 6,8% 282,9ha 29,6% 43,6ha 65,5% 1,7 2,1% 16ha 3,12% 14ha 100% 408,5ha 100% 600ha 100% 193,7ha72% 778,8ha 81,1% 22,4ha 22% 55ha 61,1% Seswavlili ar aris _ _ _ _ 837 224 155 48 6491,7 42,4ha 26,5% 181,2ha 18,9% 72,6ha 71,2% 35ha 38,9% Seswavlili ar aris _ _ _ _ garemos ekologiuri stabilurobis SenarCunebisaTvis, eroziisagan niadagis dacvis uzrunvelyofisa da nayofierebis SenarCunebis mizniT 1999 wels SemuSavebul iqna “saqarTvelos niadagebis eroziisagan dacvis 1999-2005 wlebis programa”, romelic damtkicebulia saqarTvelos prezidentis 1999wlis 30 maisis #341 brZanebulebiT. 2000 wels niadagebis eroziisagan dacvis RonisZiebebi (gatyeveba) Catarda 50 heqtarze, maT Soris aWaraSi _ 11ha, zugdidSi _ 4ha, zestafonSi _ 4ha, axalcixeSi _ 8ha, dmanisSi _ 10ha, sagarejoSi _ 13ha gatyianda. damlaSebuli da bicobiani niadagebi farTodaa gavrcelebuli aRmosavleT saqarTvelos vakeebsa da mTiswinebze, mSrali subtropikebis zonaSi. aq atmosferuli naleqebis simcirisa da mSrali haeris pirobebSi iqmneba damlaSebis winamZRvrebi, xolo bevr raionSi morwyvis araracionaluri gamoyeneba iwvevs gruntis wylebis donis awevas da marilebis gadaadgilebas niadagis zeda fenebSi. damlaSebis process xels uwyobs niadagebis mZime meqanikuri Semadgenlobac. bicobiani da damlaSebuli niadagebi moicavs 193,5 ha farTobs. am niadagebis gaumjobesebis gareSe masze sasoflo-sameurneo produqciis warmoeba wamgebiania. 40 dasavleT saqarTvelos tenian subtropikebSi ZiriTadad gavrcelebulia mJave reaqciis niadagebi, romelTa saerTo farTobi 330 aTasi heqtaria. kulturuli mcenareebi garda Caisa cudad viTardeba mJave niadagebze da iZleva dabal mosavals. danarTi 1, cxr. 16 mocemulia erozirebuli da degradirebuli farTobebi administraciuli raionebis mixedviT, xolo nax. 3.2 mocemulia dabalnayofieri niadagebis wili mTlian sasoflo-sameurneo miwebSi. dabalnayofieri niadagebis gavrceleba (procenti mTliani sasoflo-sameurneo miwebidan) 1.6 5.1 7.3 damlaSebuli bicobi daWaobebuli mJave 33.1 11 erozirebuli nax. 3.2 163 aTasi ha daSrobili miwebidan 131,5 aTas heqtarze mimdinareobs farTobis xelmeored daWaobebis procesi. aRmosavleT saqarTveloSi, gansakuTrebiT ki mis aridul raionebSi 6,0 aTasi kv.km miwis farTobi moqceulia gvalvian, naxevradgvalvian da subhumidur raionebSi, aqedan 3 aTasi kv.km miwis farTobi ganicdis gaudabnoebas, gaudabnoeba ZiriTadad gamowveulia adamianis moRvaweobis aramdgradi formiT _ miwebis zeeqspluataciiT (zeZovebiT), tyis farTobebis SemcirebiT da rwyvis normebis darRveviT. gvalva xSiri movlenaa saqarTvelos aridul raionebSi, sadac misi ganmeoradoba aRemateba 40%-s. gaudabnoebis procesi kargad aris gamoxatuli kaxeTis regionSi, kerZod: dedofliswyaros raionSi gaudabnoebas ganicdis 11,904 aTasi ha miwis farTobi, siRnaRis raionSi 46,070 aTasi ha da sagarejos raionSi 47,0 aTasi ha. qvemo qarTlSi regionSi: gardabnis raionSi 32,0 aTasi ha, da marneulis raionSi 30,56 aTasi heqtari miwis farTobi. amasTan erTad, arsebuli 470,0 aTasi haeqtari sarwyavi miwidan, sarwyavi qselebis gaumarTaobis, satumbi sadgurebis umoqmedobis, avariuli mdgomareobis, wylis deficitisa da sxva mizezebis gamo 1999 wels mxolod 41 243,0 aTasi ha miwis morwyva iyo SesaZlebeli. sarwyavi sistemis 300,0 aTasi ha-ze meti moiTxovs reabilitacias. unda aRiniSnos, rom gansakuTrebiT ivrispireTi ZiriTadad udabnonaxevarudabnos tipis zamTris saZovrebiTaa warmodgenili. amJamad es saZovrebi sagangaSo mdgomareobaSia da katastroful degradacias ganicdis, rogorc fitocenotur-struqturuli TvalsazrisiT, ise saxeobrivi SemadgeblobiT. am process Tan sdevs sarevela saxeobebis swrafi gamravleba. Tu ar gatarda gaudabnoebis procesebis sawinaaRmdego RonisZiebebi axlo momavalSi zamTris saZovrebi udabnos uxarisxo da uvargis “saZovrebad” gadaiqceva. aRniSnul problemas mieZRvna 1997 wlis 21-24 aprilis (Telavi, winandali) garemosa da bunebrivi resursebis dacvis saministros mier mowyobili seminari “gaeros konvencia gaudabnoebis winaaRmdeg brZolis Sesaxeb da misi ganxorcieleba saqarTveloSi” (saqarTvelo 1999 wlis 21 oqtombers miuerTda gaeros konvencias gaudabnoebis winaaRmdeg brZolis Sesaxeb). saqarTvelos Savi zRvis sanapiro zolSi, kolxeTis centralur nawilSi, foTis midamoebSi da mis samxreTiT xelovnurad Seqmnili plaJi mTlianad warecxilia, restavracias iTxovs qalaqis win ganlagebuli qvayrili, winaaRmdeg SemTxvevaSi mosalodnelia daitboros da zRvam warecxos qalaqis dasaxlebuli ubnebi da malTayva-grigoleTis monakveTi. katastrofuli mdgomareobaa sof. adlias da baTumis aeroportis midamoebSi, sadac bolo wlebSi zRvam miitaca 100-150m siganis xmeleTi. baTumidan qobuleTamde metnaklebad stabiluri mdgomareobaa, sadac 80-ian wlebSi uxvad Setanili Warbi masalis wyalobiTaa SenarCunebuli plaJebi. Nabada_xobis monakveTze sanapiros akumulaciis zonaa da napiri win miiwevs. Mmd. enguris SesarTavTan da mis samxreTiT sanapiro irecxeba sakmaod intensiurad, rac ganpirobebulia enguris kaSxalis arsebobiT. (enguris myari natanis raodenoba Semcirebulia 90%-iT). afxazeTis farglebSi (zepiri gadmocemiT) araerTgvarovani suraTia, oCamCiris samxreTiT napiri intensiurad irecxeba. kodoridan oCamCiris portamde adgili aqvs warecxvebs. soxumSi da gagraSi SedarebiT stabileri mdgomareobaa. soxumSi Suquris midamoebSi 1999 wlis ianvar-TebervalSi moxda napiris ukan daxeva 30-40 metriT. biWvinTaSi jer-jerobiT stabiluri mdgomareobaa, radgan didi xania ar yofila samxreTis Stormebi. uaxloes momavalSi Savi zRvis sanapiro zolSi mosalodnelia intensiuri warecxvebi, radganac amJamad ar xdeba inertuli masalis Setana. katastrofaa mosalodneli Woroxis SesarTavTan baTumamde, radgan kaSxlebis mSeneblobis gamo mTlianad Sewydeba am mdinaris myari natani. amJamad napirebis garecxvis tempma miaRwia 2 metramde siganiT weliwadSi da uaxloes momavalSi es procesi mniSvnelovnad gaZlierdeba.. natanis deficitis da anTropogenuri faqtorebis garda sanapiro zolze uaRresad uaryofiT gavlenas axdens zRvis donis aweva. es movlena globaluri xasiaTisaa da gamowveulia klimatis saerTo daTbobiT. dReisaTvis Savi zRvis donis aweva sakmaod intensiurad mimdinareobs da weliwadSi 4,7 mm-s aRwevs. 42 sakmaod problematuria qveyanaSi niadagis dabinZurebis sakiTxi. niadagi binZurdeba iseTi saSiSi nivTierebebiT, rogoricaa navTobi da navTobproduqtebi, mcenareTa dacvis saSualebebi, mineraluri sasuqebi, mZime liTonebi, samrewvelo da sxva saxis narCenebi, romlebic did safrTxes uqmnian mosaxleobis janmrTelobasa da garemos. gansakuTrebuli mniSvneloba niadagis dabinZurebaSi eniWeba navTobproduqtebs, misi mopovebis, gadamuSavebisa da transportirebis dros. agreTve niadagis navTobiTa da navToproduqtebiT dabinZurebis potenciur wyarod SeiZleba CaiTvalos saqrTvelos mTel teritoriaze gamavali navTobis milsadeni da rkinigzis xazi. qveyanaSi gamoyenebuli eTilirebuli benzini warmoadgens niadagebis tyviiT dabinZurebis umTavres wyaros. amitom tyviiT niadagis dabinZurebas adgili aqvs gansakuTrebiT msxvil qalaqebSi da centraluri avtomagistralebis mimdebare teritoriaze, sadac tyviis Semcveloba bevrad aRemateba mis zRvrul dasaSveb koncentracias. saSiS xasiaTs iZens niadagis dabinZureba samrewvelo da sayofacxovrebo narCenebiT, romlebic Seicaven toqsikur nivTierebebsa da paTogenur mikroorganizmebs. niadagebis mZime liTonebiT dabinZurebis wyaros warmoadgenen msxvili samrewvelo obieqtebi (metalurgiuli, samTo, saSen masalaTa, qimiuri, manqanaTmSeneblobisa da mrewvelobis saxva dargebi). mZime liTonebis koncentrireba ZiriTadad xdeba samrewvelo zonebisa da sacxovrebeli masivebis niadagebis zeda fenebSi, romelTa Semcvelobebi arc Tu iSviaT SemTxvevebSi mniSvnelovnad aRemateba zRvrulad dasaSveb koncentraciebs. maTi biologiuri akumulacia aWarbebs atmosferuli naleqebiT Carecxvis procesebs. Tbilisisa da rusTavis sawarmoebis mimdebare teritoriebis niadagebSi mZime metalebis Semcveloba mocemulia cxrilSi 15.1 (Tavi 15). mcenareTa dacvis saSualebebi, romlebic farTod gamoiyeneba soflis meurneobaSi mcenareTa mavneblebisa da daavadebis winaaRmdeg brZolis saSualebad, garemos damabinZurebel saSiS nivTierebebs miekuTvneba. marTalia, amJamad maTi gamoyeneba Semcirebulia vidre iyo 10-15 wlis win, magram gamoyenebuli raodenobac safrTxes uqmnis niadags. Sxamqimikatebisa da fosfororganuli preparatebis Semcveloba niadagSi Catarebuli iyo ukanasknelad 1988-89 wlebSi. zogierTi raionebis niadagebSi maTi Semcveloba bevrad aRemateba maT zRvrul dasaSveb koncentracias. rogorc cnobilia, soflis meurneobaSi mineraluri sasuqebis gamoyenebam 1985-88 wlebSi maqsimums miaRwia da Seadgina 190 aTasi tona. ekonomikurma krizisma, aseve rusTavis s.s “azotis” gaCerebam gamoiwvia mineraluri sasuqebis gamoyenebis mkveTrad Semcireba. 1990 wels gamoyenebuli iyo mxolod 0,6 aTasi tona amoniumis nitrati, xolo Semdeg periodSi gamoikveTa mineraluri sasuqebis gamoyenebis zrdis tendencia da 1999-2000 wlebSi 14 aTas tonas gadaaWarba. 10 welze metia, rac Sewyvetilia niadagis detaluri gamokvleva da Sesabamisi RonisZiebebis SemuSaveba da ganxorcieleba. Aamave wlebSi ganxorcielda miwis reforma, amas mohyva niadagis usustemo eqsploatacia, Sxamqimikatebis qaosuri da dausabuTebeli gamoyeneba. amrigad dRevandeli 43 mdgomareobiT faqtiurad fermerebi moklebulni arian yovelgvar informacias maT gamgeblobaSi arsebuli niadagebis xarisxobrivi mdgomareobis, misi nayofierebis amaRlebis, mcenareTa dacvis saSualebebisa da mineraluri sasuqebis efeqturi gamoyenebis, maRalxarisxiani da ekologiurad sufTa produqciis miRebis agroekologiisa da sxvaTa Sesaxeb. yovelive aman gamoiwvia niadagebis gaZlierebuli eqspluatacia da misdami mxolod momxmarebluri damokidebuleba. 44 Tavi 4 wiaRi da wiaRiseuli 1. wiaRisa da wiaRiseulis saerTo mdgomareoba saqarTvelos wiaRi da wiaRiseuli, sxva bunebriv resursebTan erTad, warmoadgens ZiriTad materialur bazas sawarmoo Zalebis ganviTarebis saqmeSi. maTi racionaluri da kompleqsuri mopoveba da gadamuSaveba mravali mimarTulebiT gansazRvravs iseTi sakiTxebis gadaWras, rogoricaa samTo dargis ganviTarebis intensiur gzaze gadasvla da warmoebis efeqturobis amaRleba. 90-ian wlebamde qveyanaSi yovelwliurad moipoveboda 10 mln. tona energetikuli da samToqimiuri da 45 mln tonamde aramadneuli nedleuli. amasTan erTad yovelwliurad warmoiSoboda 40 mln tonamde gamouyenebeli narCeni. wiaRiseulis racionalur gamoyenebas aramarto teqnikuri da ekonomikuri, aramed ekologiuri da socialur-politikuri mniSvnelobac gaaCnia. amitom mineraluri resursebis racionalur mopovebas da gadamuSavebas, Tanamedrove teqnikisa da teqnologiebis gamoyenebiT Tan unda sdevdes biosferos mTlianobis SenarCuneba, misi aRwarmoeba, rogorc sazogadoebis ganviTarebis aucilebeli piroba. saqarTveloSi cnobilia mineraluri nedleulis yvela ZiriTadi jgufebi metaluri, arametaluri, sawvavi, sasargeblo wiaRiseulis sxvadasxva saxeebi. sawvavi sasargeblo wiaRiseuli warmodgenilia navTobis, qvanaxSiris, torfisa da airis saxiT. amJamad muSavdeba navTobisa da airis 11 sabado, ori ZiebaSia. ZiriTadi maragebi modis samgoris sabadoze - 95%, Siraqis - 3,1% da samgoris samxreTis TaRze - 1,9%. amJamad navTobis maragi 580mln. toniT ganisazRvreba. tyibuli Saoris qvanaxSiris sabalanso maragi 300 mln tonas aRemateba. torfis sabadoebis (ZiriTadad kolxeTSi) maragi sul 65 mln tonas Seadgens. metaluri wiaRiseuli warmodgenilia manganumis sabadoTi, feradi da iSviaTi liTonebiT - spilenZiT, tyviiT, TuTiiT da sxva, xolo keTilSobili liTonebi - oqroTi da vercxliT. aRsaniSnavia WiaTuris manganumis sabado, romlis sabalanso maragi yvela kategoriis mixedviT 202 mln tonas Seadgens. arametaluri sasargeblo wiaRiseuli warmodgenilia samTo-qimiuri (bariti, kalciti, bentonituri Tixa, diatomiti, talki, dariSxani, ceoliti da andeziti), aramadneuli - metalurgiuli (kirqvebi, dolomitebi, cecxlgamZle Tixebi da sxva), samSeneblo masalebisa (sxvadasxva saxis qvebi, silebi, xreSi, sacemente masala, carci, kirqva, gajis Tixebi) da mineraluri saRebavebis sabadoebiT. farTodaa gavrcelebuli sxvadasxva tipis mineraluri da Termuli wylebis sabadoebic. mineraluri wylebis saerTo damtkicebuli maragi dReRameSi 76.276 m3-s aRemateba. saqarTveloSi wiaRiT sargeblobis saxelmwifo marTva xorcieldeba 45 `saqarTvelos kanoniT wiaRis Sesaxeb~ romelic miRebulia parlamentis mier 1996 wlis 17 maiss da misi qvemdebare normatiuli aqtebiT. 2. wiaRiT sargeblobis (saxeebisa da wiaRiseulis jgufebis mixedviT) moculoba, dinamika (zrdis an klebis tendenciebi) 1993 wlidan, roca saqarTveloSi daiwyo sasargeblo wiaRiseulisa da wiaRiT sargeblobis licenzireba, 2000 wlis bolomde gaica 416 licenzia. wiaRiT sargeblobis dinamika 1994-2000 wlebSi gacemuli licenziebis mixedviT moyvanilia cxrilSi 4.1 da naxazze 4.1. gacemuli 313 licenziidan (305 moqmedia da 8 SeCerebuli) 281 licenziam gaiara saxelmwifo registracia. 2000 wlidan navTobis licenzireba gadaeca saqarTvelos navTobisa da gazis maregulirebel saxelmwifo saagentos. sasargeblo wiaRiseuliT sargeblobis licenzirebis saerTo mdgomareoba moyvanilia Semajamebel cxrilSi 4.2. cxrilSi ZiriTadi monacemebi dajgufebulia wiaRiseulis saxeebis mixedviT: _ navTobisa da airis Zieba-mopovebaze gacemulia 14 licenzia (aqedan 1 SeCerebulia, 3 gauqmebuli). moqmedi 10 obieqtis samTo, an geologiuri minakuTvni teritoriis saerTo farTobi Seadgens 26200,5kv.km-s, xolo licenziiT gacemuli maragi - 247600aT. tonas, romlis umetesi nawili modis samgoris sabadoze. _ naxSirorJangis airis Zieba-mopovebaze gacemuli 9 licenziidan moqmedebs 8, airis licenziiT gacemuli maragi 45 tonaa dReRameSi da ZiriTadad naqalaqevis sabadoze modis. _ aramineralizebul-mtknari wyliT sargeblobisaTvis gacemuli 35 licenziidan 23 moqmedebs. licenzirebul obieqtebze minakuTvni teritoriis farTobi 96 heqtari, wylis saerTo debiti - 8450 aT.m3-ia, xolo licenziiT gacemuli maragis raodenoba 8321 aT.m3/dRe-RameSi. 46 cxrili 4.1 wiaRiseulis sargeblobisaTvis 1994-1999 wlebSi gacemuli licenziebis dinamika wiaRiseulis dasaxeleba navTobi da airi 1994 1995 1996 1997 1998 1999 2000 4 1 2 4 2 1 _ naxSirorJangaNairi _ 2 1 1 1 3 1 aramineraluri wylebi 8 2 5 1 13 3 3 Termuli wylebi _ _ 2 3 _ _ 1 mineraluri wylebi 6 _ 1 21 22 3 5 qvanaxSiri _ _ 1 _ _ 1 4 metaluri madneulebi 5 2 1 2 6 3 14 31 20 25 52 38 28 31 54 27 38 84 80 41 59 aramadneuli da samSeneblo masalebi sul licenziebis raodenoba wiaRiseuliT sargeblobisaTvis gacemuli licenziebis (1995-2000w.) dinamika 90 80 70 60 50 40 30 20 10 0 1 navTobi da gazi 2 myari wiaRiseuli 3 miwisqveSa wylebi 4 sul 1994 1995 1996 1997 1998 wlebi nax. 4.1 47 1999 2000 cxrili 4.2 wiaRiT sargeblobisa da misi licenzirebis mdgomareobis Sesaxeb ZiriTadi jamuri monacemebi wiaRiseulis saxe teritoriis (samTo, an geologiuri minakuTvnis) farTobi, km2 1 2 **navTobi da airi miwisqveSa wylebi wylebi geoTermiuli wylebi mineraluri wylebi myari wiaRiseuli saTbobi_ qvanaxSiri madneuli sabadoebi * saerTo maragi 8800 0,96 2,4 1,28 8450 aT.m3/dR. licenziis mdgomareoba licenziiT gacemuli maragebi moqmedebs gauqmebulia an SeCerebulia 4 5 6 247620 aT.t, 10 4 45 t/dR. 8 1 8321 aT.m3/dR. 23 12 7 1 540 aT.m3/dR. 44 19 3 26200,5 naxSirorJangi mtknari wiaRiseulis raodenoba 124,3 aT.m3/dR. 76,276 aT.m3/dR. 4182,7 352,6 t. 482,6 t. 5 1 7953,34 6432 t. 6086 t. 36 6 184,5 35727356 m3 174010631 m3 174 63 aramadneuli da samSeneblo masalebi - geoTermuli wyliT sargeblobisaTvis gacemulia 8 licenzia (1 gauqmebulia), obieqtebze mikuTvnebuli teritoriis farTobi - 240 heqtaria, xolo saerTo maragi - 124,3 aT.m3/dRe-RameSi. - mniSvnelovani raodenobiT (44) aris gacemuli licenzia saqarTveloSi arsebuli mineraluri wylebis (nabeRlavi, sairme, uwera, mitarbi da sxva) sabadoebis sargeblobisaTvis (gauqmebulia 19). gansakuTrebiT aRsaniSnavia daniSnulebisa da maragis mixedviT borjomis mineraluri wylis sabado. am wylis debiti 537 m3/dRe-RameSi. mis eqspluataciaSi monawileobs ramdenime * rig SemTxvevaSi maragis Sesaxeb cnobebi ar aris saerTo maragSi nagulisxmevia yvela kategoriis maragi ** cnobebi Seesabameba monacemebs 2000 wlamde. 48 sawarmo, romlebzec gacemulia 21 licenzia, amaTgan 6 moqmedebaSia; 15 licenzia gauqmebulia moqmedebis vadis damTavrebis gamo. aRricxuli licenziebiT gacemuli wylis saerTo raodenoba Seadgens 459 m3/dReRameSi, aqedan gauqmebul licenziebze modis 350 m3/dRe-RameSi, es imas niSnavs, rom garkveuli periodis ganmavlobaSi an usargeblod iRvreba mineraluri wylis nawili, an Tu xdeba misi Camosxma - ar aRiricxeba. saqarTvelos wiaRi xasiaTdeba myari mineraluri resursebis mravalferovnebiT. am saxiT moipoveba saTbobi, metaluri, arametaluri da samTo-qimiuri nedleuli, samSeneblo, mosapirkeTebeli masalebi da sxva. myari saTbobis sabadoebi warmodgenilia qvanaxSiris, muranaxSirisa da torfis saxiT. qvanaxSiris mrewveloba saqarTveloSi ar warmoadgens wamyvan dargs, magram Cveni qveynis mZime energetikuli mdgomareobis pirobebSi mas SeuZlia mniSvnelovani roli Seasrulos qveynis saTbobiT momaragebaSi, Tumca 2000 wlamde gacemuli iyo mxolod ori licenzia, maT Soris erTi gauqmebulia. 2000 wlis bolos ki gaica 4 licenzia. metaluri madneuli sabadoebidan Cveni qveynisaTvis didi mniSvneloba gaaCnia feradi, keTilSobili da iSviaTi liTonebis sabadoebs, romelTa Seswavla-damuSavebaze gacemulia 9 licenzia (sxvadasxva mizezebiT gauqmebulia - 4). momqmed 5 obieqtze mikuTvnebuli teritoriis saerTo farTobi Seadgens 2000 kv.km-s; am tipis sabadoebidan unda gamoiyos kazreTis (bolnisis r-ni) oqro-spilenZi-bariti-polimetaluri sabado, romlis kompleqsur damuSavebas awarmoebs ss `madneuli~. sabado arastabilurad muSavdeba; sakariero meurneoba xSirad ar pasuxobs saproeqto moTxovnilebebs, mosamzadebeli samuSaoebi mkveTrad CamorCeba mopovebiTs, sustad xorcieldeba damuSavebuli qanebis rekultivacia. qveynis ekonomikisaTvis gansakuTrebuli mniSvneloba aqvs WiaTuris manganumis sabados, romlis damatebiT Seswavla-damuSavebaze gacemulia 10 licenzia (erTi gauqmebulia). obieqtebze mikuTvnebuli teritoriis saerTo farTobi aris 3594,4 ha, xolo licenziiT gacemuli maragi Seadgens 177,6 aT.t-s. manganumis mopoveba warmoebs uSualod sabadodan, narCenebidan da gabneuli madnidan. am ukanasknelze modis licenziebis umetesi raodenoba (7). aramadneuli, samTo-qimiuri nedleulisa da samSeneblo masalebis Seswavla-mopovebaze dakavebulia mravalricxovani sawarmo. sul gacemulia 237 licenzia (gauqmebulia 63), gankuTvnili teritoriis saerTo farTobi 184,5 kv.km-ia, licenziiT gacemuli maragi - 174010631 m2. am jgufis sabadoebi gabneulia saqarTvelos mTel teritoriaze. sawarmoTa umravlesoba mcire simZlavrisaa, garkveul sirTulesTanaa dakavSirebuli maTze saxelmwifo kvalificirebuli kontroli. amis gamo sabadoTa damuSavebisas wiaRisa da garemos dacvis TvalsazrisiT adgili aqvs mraval darRvevas: samTogeologiur pirobebTan Seusatyvis damuSavebis meTodebs, saproeqto moTxovnilebebidan 49 gadaxvevebs, sasargeblo wiaRiseulis did danakargebs, damuSavebuli miwebis aradamakmayofilebel rekultivacias da sxva. 3. wiaRiT racionalurad sargeblobisa da misi dacvis uzrunvelsayofad gatarebuli RonisZiebebi wiaRisa da wiaRiseulis racionalurad gamoyeneba da dacva xorcieldeba saqarTvelos kanoniT “wiaRis Sesaxeb~ da misi qvemdebare normatiuli aqtebiT. wiaRiT sargeblobis regulirebisaTvis SemoRebulia licenzirebis sistema, risTvisac funqcionirebs specialuri kompiuteruli centri, sadac moqmedebs gacemuli, SeCerebuli da gauqmebuli licenziebis aRricxva. wiaRiseulis damuSavebisas daiwyo Tanamedrove mowinave teqnikisa da teqnologiis danergva. navTobis mrewvelobaSi xorcieldeba daxrili burRisa da Rrma WaburRilebis aTviseba. madneulisa da sxvadasxva samTo nedleulis Ria wesiT mopovebisas gamoiyeneba mZlavri sakariero teqnika da Tanamedrove teqnologiebi, romlebic xasiaTdebian naklebi samrewvelo danakargebiT. 50 Tavi 5 mcenareuli safari 1. mcenareuli safaris (tyis fondis garda) saerTo mdgomareoba miuxedavad mcire farTobisa, saqarTvelos mcenareuloba didi mravalferovnebiT xasiaTdeba, rac ganpirobebulia sxvadasxva faqtorebiT, ZiriTadad saqarTvelos geografiuli mdebareobiT da bunebriv-klimaturi pirobebis mravalferovnebiT. saqarTvelos floris SemadgenlobaSi WurWlovan mcenareTa 4100-mde saxeobaa aRricxuli. saqarTvelos floris simdidris maCvenebelia endemizmis maRali done. saqarTvelos floris daaxloebiT 21% _ 900-mde saxeoba endemia. maT Soris 600-mde saxeoba kavkasiis endemia, xolo 300-mde – saqarTvelos endemi. saqarTvelos wiTel wignSi Setanilia mcenareTa iSviaTi da gadaSenebis piras myofi 161 saxeoba, magram misi monacemebi arasrulyofilia da saWiroa maTi dazusteba-Sevseba IUCN-is (bunebis dacvis saerTaSoriso kavSiri) kategoriebis Sesabamisad. qarTveli botanikosebi gadaSenebis safrTxis qveS myof mcenareebs Semdeg kategoriebad yofen: 1. TiTqmis gamqrali saxeobebi. am kategorias ganekuTvneba saqarTvelos floris 10 saxeoba, maT Soris muxudo (Cicer arietinum), qarTuli Tela (Ulmus georgica) da turangi (Populus transcaucasica). 2. saxeobebi, romelTac emuqrebaT swrafi gadaSeneba. ganekuTneba saqarTvelos floris 50 saxeoba, maT Soris samefo gvimra (Osmuda regalis), megruli aryi (Betula megrelica), wylis mcenare Trapa colchica da Dioscorea caucasica. 3. iSviaTi saxeobebi. saqarTvelos floraSi iSviaT saxeobaTa ricxvi daaxloebiT 300-ia, maTgan aRsaniSnavia biWvinTis fiWvi (Pinus pityusa), Anthemis saguramica, Pseudovesicaria digitata. 4. saxeobebi Zlier mcire populaciebiT. ganekuTneba 140-mde saxeoba, maT Soris Ephedra distachya, Pachyphragma macrophyllum da Capparis spinosa. saqarTvelos floraSi uxvadaa ekonomikuri Rirebulebis mqone saxeobebi. ansxvaveben amgvari mcenareebis Semdeg jgufebs: 1. samasale merqnis momcemi xeebi. am mcenareebis umetesoba tyis dominanti saxeobebia. maT Soris aRsaniSnavia wifeli (Fagus orientalis), muxebi (Quercus iberica, Quercus imeretina da sxva), rcxila (Carpinus caucasica), wabli (Castanea sativa), naZvi (Picea orientalis), soWi (Abies nordmanniana), fiWvi (Pinus kochiana); sayuradReboa, agreTve, Zelqva (Zelkova carpinifolia) da lafani (Picrocaria pterocarpa). maRalxarisxovan merqnian mcenareebs ganekuTvnebian wiTeli wignis saxeobebi: kakali (Juglans regia), bza (Buxus colchica) da uTxovari (Taxus baccata). 2. veluri xili da sakvebi mcenareebi. saqarTveloSi mravladaa veluri xil-kenkrovani, kaklovani da sxva kategoriis mcenareebi, romelTac mosaxleoba iyenebs sakvebad, maT Sorisaa Castanea sativa, Juglans regia, Fagus orientalis, Morus alba, Diospyros lotus, Pyrus 51 caucasica, Malus orientalis, Corylus avellana, Festuca pratensis, Phleum pratense, Dactylis glomerata da sxva. unda aRiniSnos, rom rogorc veluri xilis, ise sxva ekonomikur mcenareTa resursebi saTanadod ar aris Seswavlili da Sefasebuli. 3. eTerzeTovani mcenareebidan aRsaniSnavia: Lallemantia iberica, Mentha pulegium, Satureja spicigera, Thymus spp, Ziziphora spp. da sxva. 4. saqarTvelos flora mdidaria mTrimlavi mcenareebiT. maT Soris unda aRiniSnos kevis xe anu saRsaji, Trimli, TuTubo, Sqeri, Savi muryani. samRebro saqmeSi gamoiyeneba tirifi, xeWreli, endro, TeTrZira, ieli da sxva. 5. saqarTveloSi gavrcelebulia mravali samkurnalo mcenare, romlebic gamoiyenebian farmakologiaSi: Aconitum confertiflorum, Alchillea hypericum, Atropa caucasica, Chelidonium majus, Colchicum speciosum, Cyclamen vernum, Digitalis ferruginea da sxva. 6. Taflovan mcenareTa Soris aRsaniSnavia Tilia caucasica, Robinia pseudacacia, Malus orientalis, Pyrus caucasica da sxva. 7. dekoratiuli mcenareebi. aranakleb mniSvnelovania biosferoSi sokoebi, romlebic struqturuli da funqciuri TvalsazrisiT bunebrivi da xelovnuri ekosistemebis arsebiTi komponentebia. mikologiuri, fitopaTologiuri da sxva wyaroebis mixedviT, saqarTveloSi cnobilia sokoebis (mRierebis CaTvliT) 7500-ze meti saxeoba. sokoebi baqteriebTan erTad mcanareuli da sxva organuli narCenebis daSlasa da minarealizaciaSi arsebiT rols asruleben. isini warmoadgenen merqnisa da sxva mcenareuli narCenebis (totebi, foTlebi, nayofebi) ZiriTad damSlelebsa da mineralizatorebs. magaliTad, celulozis daSlisa da utilizacis procesSi monawileoben mikro da makrosokoebis Semdegi gvarebis warmomadgenlebi: Alternaria, Aspergillus, Coprinus, Fomes, Penicillium da sxva. uaRresad mniSvnelovania sokoebis roli humusis warmoqmnasa da niadagis nayofierebis ganmsazRvrel procesebSi. saqarTveloSi 500-mde saxeobis niadagis binadari sokoa aRniSnuli. maTi umetesoba ganekuTvneba iseTi kosmopolituri gvarebis warmomadgenlebs, rogorebicaa: Armillaria, Chaetoporus, Corpinus, Fomes, Odontia, Polystictus, Stereum, Penicillium, Verticillium da sxva. safuari sokoebidan niadagSi sakmaod xSirad gvxvdeba Semdegi gvaris warmomadgenlebi: Candida, Hansenula, Pullularia, Rhodotorula, Saccharomyces, Torula, Torulopsis. rigi niadagis sokoebisa mcenareTa daavadebebis gamomwvevebia. maT Soris aRsaniSnavia: Gaeumannomyces (Ophiobolus) graminis _ iwvevs mravali marcvlovani mcenaris, gansakuTrebiT ki TavTaviani pureulis fesvis sidamples; Fusarium oxysporum _ bostneuli da sxva kulturebis Wknobis (fuzariozuli Wknoba) gamomwvevi; Fusarium solani _ iwvevs kartofilis tuberebis (mSral) sidamples, gogrovanTa Wknobas (vilts)da sxva; Rhizoctonia solani _ iwvevs bostneuli, teqnikuri da sxva kulturebis Reros nekrozs, tuberebisa da Zirxvenebis daavadebebs, naTesarebis Cawolas da a.S. Verticillium albo-atrum da V. dahliae _ iwveven asobiT orlebniani mcenaris verticiliozur Wknobas. 52 sxvadasxva kulturuli mcenaris (vazi, sazamTro, kitri da sxva)rozosferoSi xSirad gvxvdeba sokoebis Semdegi gvarebis warmomadgenlebi: Penicillium, Aspergillus, Mortierella, Fusarium da sxva. sokoebisaTvis mcenare warmoadgens im adgilsamyofels (habitats), romelSic adgili aqvs rTul ekologiur urTierTobebs. isini xSirad gvevlinebian mcenareTa daavadebis gamomwvevebad. kargad aris cnobili iseTi sokovani daavadebebis gavrcelebis katastrofuli Sedegebi, rogorebicaa Teslis holandiuri daavadeba (Ceratocystis ulmi) da citrusebis xmela anu malseko (Phoma tracheiphila). kulturul da velur mcenareTa ekonomikurad mniSvnelovan sokovan daavadebaTa Soris aRsaniSnavia vazis Wraqi (Plasmopara viticola), nacari (Uncinula necator), eqskoriozi (Promopsis viticola), wablis xmoba, endoTiozi (Cryphonectria parasitica = Endothia parasitica); wablis, muxisa da kaklis fesvis sidample, fitofTorozi (Phytophthora cinnamomi) sanergeebsa da plantaciebSi; kartofilisa da pamidvris fitofTorozi (Phytophthora infestans) da sxva mravali. sayuradReboa isic, rom rigi sokoebisa, romlebic sxvadasxva ekologiur jgufs miekuTvnebian, gamoiyeneba mcenareTa sokovani daavadebebis, mavneblebisa da sarevelebis winaaRmdeg. amgvari sokoebidan zogierTi paTogenuri sokoebis parazits, anu hiperparazits warmoadgens. magaliTad: Ampelomyces quisqualis gvxvdeba nacrovan sokoebze (Erysiphales); Darluca filum, Tuberculina persicina da Fusarium uredinicolum Janga sokoebze (Uredinales). zogierT maTgans, saxeldobr Ampelomyces quisqualis, aqvs praqtikuli mniSvneloba nacrovani daavadebebis biokontrolisaTvis daculi gruntis pirobebSi. Trichoderma-s saxeobebs iyeneben niadagSi mcxovrebi fitopaTogenuri sokoebis sawinaaRmdegod (moqmedeben rogorc antagonistebi da zeparazitebi). mcenaris fesvebsa da sokoebs Soris simbiozi (mikoriza) erT-erTi saocari da mniSvnelovani bunebrivi fenomenia, romelic umaRlesi mcenareebis 85%-s axasaiaTebs. aRsaniSnavia sokoebis monawileoba iseT sasicocxlod mniSvnelovan procesebSic, rogoricaa bioremediacia – garemos gamaWuWyianeblebis Semcireba sokoebis gamoyenebiT, da bioindikacia – mravali eqtomikorizis partniori soko da liqenebis saxeobebi SeiZleba gamoyenebuli iqnes garemos gaWuWyianebis indikatorad: merqanze mosaxle sokoebi gvevlinebian satyeo-sameurneo praqtikisa da tyis mdgomareobis indikatorad da mizezad (sxva biotur da anTropogenul faqtorebTan erTad). sokoebi samkurnalo saSualebebis (enzimebis, antibiotikebisa da sxva biologiurad aqtiuri nivTierebebis), xolo saWmeli sokoebi – cilebiTa da sxva sasargeblo nivTierebebiT mdidari sakvebi produqtebi. saqarTvelos flora mravalmxrivi anTropogenuli zemoqmedebis safrTxis winaSe imyofeba, rac gamoixateba iseT uaryofiT zegavlenebSi, rogoricaa wylisa da xmeleTis adgilsamyofeloebis degradacia da dakargva; garemos dabinZureba; ekonomikurad mniSvnelovani mcenareebis gadametebuli gamoyeneba; qveynis teritoriaze ucxo (adventuri) agresiuli mcenareebis gavrceleba. saqarTvelos maRali mTis (svaneTi, raWa-leCxumi, Sida qarTli, mTiuleTi, TuSeTi, fSavi, xevsureTi) mcenareulobas safrTxes uqmnis saTib-saZovrebis gadaWarbebuli eqspluatacia, ris gamoc mniSvnelovnadaa saxecvlili subalpuri da alpuri mdeloebi. pirveladi mcenareuloba Secvlilia 53 cenozebiT, romlebSic sarevelebi (Cisium hirridum, Veratrum lobelianum) dominireben. gadametebuli Zovebis Sedegad mcenareuli safaris Sekrulobis darRveva xels uwyobs niadagis erozias. garda amisa, zamTris kurortebis midamoebSi da saTxilamuro sportis adgilebSi mcenareulobaze didi datvirTva modis, rac xels uwyobs eroziuli procesebis ganviTarebas. es kargad Cans bakurianisa da gudauris saTxilamuro kompleqsebis magaliTze. kolxeTis dablobSi warmoebulma sadrenaJo samuSaoebma da torfis amoRebam gamoiwvia mravali reliqturi saxeobis (Hibiscus ponticus, Drosera spp. da sxva) adgilsamyofelis degradacia da Semcireba. araaborigenuli saxeobebis invazia seriozul saSiSroebas uqmnis floris avtoqtonur elementebs da iwvevs cvlilebebs mcenareul safarSi. bevri adventuri saxeoba (Ambrosia artemisiifolia, Oplismenus undulatifolius) swrafad gavrcelda da sakmaod did farTobze gabatonebuli mdgomareoba daikava. adventur saxeobaTa didi nawili Tavmoyrilia kolxeTis dablobze. dReisaTvis saqarTvelos WurWlovani floris SemadgenlobaSi 500-ze meti adventuri saxeobaa, isini warmodgenilia TiTqmis yvela zonasa da mcenareul TanasazogadoebaSi. magaliTad, Crdiloamerikuli wiwmatela (Lepidium texanum) da meqsikuri ZaRlyurZena (Solanum sisymbriifolium) farTod gavrceldnen SavizRvispira qviSian diunebze da aviwroveben iseT adgilobriv saxeobebs, rogorebicaa Pancratium maritimum, Anthemis euxina da sxva. kolxeTis dablobis tyeebSi balaxovani safari upiratesad adventuri saxeobebiTaa warmodgenili: Polygonum thubergii, Oplismenus undulatifolius. saqarTveloSi samkurnalo mcenareTa gamoyenebis uZvelesi tradiciebi arsebobs. veluri samkurnalo mcenareebi erT-erTi umniSvnelovanesi bunebrivi resursia, romlis dacvas, aRdgenasa da kultivirebas udidesi mniSvneloba aqvs erovnuli farmaciis ganviTarebisaTvis. Tanamedrove etapze gamokveTilia veluri samkurnalo mcenareebis bunebrivi gavrcelebis arealebis Seviwroeba, rac ZiriTadad ganpirobebulia maTi arealebis aTvisebiT sameurneo miznebisaTvis. samkurnalo mcenareebze mniSvnelovan uaryofiT zegavlenas axdens saZovrebis gadaWarbebuli da araswori eqspluatacia, rac xSirad xdeba mizezi balaxovani safaris SemadgenlobaSi saxeobebis arasasurveli cvlilebebisa. samkurnalo mcenareebis maragebze zegavlenas axdens maTi TviTneburi mopoveba. mkveTrad Semcirda iseTi mniSvnelovani samkurnelo saxeobebi, rogoricaa: Atropa caucasica, Dioscorea caucasica, senecio rhombifolius, Valeriana officinalis, Colchicum speciosum, Nuphar luteum, Pancratium maritimum, Rhamnus imeretina. gansakuTrebiT sagangaSoa Tbilisis SemogarenSi adre gazafxulis saxeobebis intensiuri mopoveba. didi raodenobiT moipoveba qarTuli yoCivarda, endro, satacuri, furisula, ia, qarTuli zambaxi. aRniSnul cvlilebebze SeiZleba vimsjeloT mxolod zogadad, radgan faqtiurad ar xdeba veluri samkurnalo mcenareebis gavrcelebis arealebis da populaciebis mdgomareobis aRwera-Sefaseba, maTi maragebis gansazRvra. jer kidev ar aris dazustebuli samkurnalo mcenareTa resursebis maragebi, ar aris SemuSavebuli gadaSenebis safrTxis qveS myof mcenareTa konservaciisa da aRwarmoebis RonisZiebebi. 54 2. tyis fondis saerTo mdgomareoba tye dedamiwis erT-erTi mniSvnelovani da farTod gavrcelebuli landSaftia. satyeo miwebs, sadac tyeebTan erTad tyiT daufaravi da arasatyeo farTobebic Sedis, xmeleTis daaxloebiT 1/3 ukavia. msoflio tyeebis saerTo farTobi 3722 mln. heqtars, anu mTeli teritoriis 29% Seadgens. tyeebis merqnis saerTo maragi ki 359,9 mlrd m3-iT ganisazRvreba. maT Soris wiwviani saxeobebis koromebis maragi 124,6 mlrd m3-ia. msoflioSi erT sul mosaxleze saSualod 1,2 heqtari tye da 69 m3 merqnis maragi modis. tye dedamiwis ekologiur sistemaTa mTliani kompleqsisaTvis globaluri da sasicocxlo mniSvnelobis bunebrivi kompleqsia; amasTan, igi yvelaze produqtiuli mcenareuli formaciaa da biologiuri brunvis yvelaze maRali intensivobiT xasiaTdeba. saqarTvelo tyiT mdidari qveyanaa, teritoriis daaxloebiT 40% tyiTaa dafaruli. tyeebis saerTo farTobi 3006443 heqtaria. saxelmwifo tyeebis 81% farTofoTlovania, xolo 19% _ wiwvovani. saqarTvelos tyeebi xasiaTdeba ekologiurad da genezisurad gansxvavebul fitocenozTa didi mravalferovnebiT, romlebic gaerTianebulia 200-mde asociaciaSi. Cveni qveynis barisa da mTis tyeebSi izrdeba 120-ze meti saxeobis xe, 250-ze meti saxeobis buCqi, 2500-mde saxeobis balaxovani mcenare. tyis cenozebs ZiriTadad Semdegi saxeobebis xemcenareebi qmnian (dominantebi, edifikatorebi): wifeli (Fagus orientalis), romelic tyis safaris 48,5% Seadgens, muxa (Quercus) – 10,5%, soWi (Abies nordmanniana) – 8,5%, rcxila (Carpinus caucasica) – 6,6%, naZvi (Picea orientalis) – 5,8%, fiWvi (Pinus) – 4,7%, muryani (Alnus) – 3,2%, aryi (Betula) – 3,1%, wabli (Castanea) – 2,5%. danarCen 6.6%-s Seadgens Sereuli tyeebi, sxva xeebi da buCqebi. asakobrivi dayofis mixedviT, saxelmwifo tyeebis 48% saSualo asakisaa, 15% _ mozardi, 30% _ mwife da gadaberebuli, xolo 7% axalgazrda tyeebia. sayuradReboa, rom saqarTvelos teritoriaze tyeebis ganlagebis saerTo suraTi rTuli da kontrastulia. tyeebis 90%-ze meti ganlagebulia mTebis (didi da mcire kavkasioni) kalTebze, maTi mniSvnelovani nawili (40%) ki didi daqanebis (35°-ze meti) ferdobebze, ris gamoc am tyeebis sameurneo gamoyeneba Zlier SezRudulia an praqtikulad gamoricxuli. saqarTvelos tyeebis ZiriTadi daniSnulebaa niadagdacviTi, wyaldacviTi, wyalmaregulirebeli, klimatmaregulirebeli, zvavsawinaaRmdego da sxva funqciebis Sesruleba. saxelmwifo tyis fondis teritoria, romlis mTliani farTobi 3006443 ha-s Seadgens, iyofa sxvadasxva kategoriebad, kerZod: saxelmwifo tyis fondis dacul teritoriad, romlis mTliani farTobi 1999-2000 wlebis monacemebiT 224480 heqtaria da saxelmwifo sameurneo tyis fondis teritoriad 2781963 ha farTobiT. saxelmwifo tyis fondis miwebi iyofa Semdeg kategoriebad: 55 satyeo miwebi, sasoflo-sameurneo daniSnulebis miwebi, sxva arasatyeo anu specialuri daniSnulebis miwebi da gamouyenebeli miwebi. saxelmwifo tyis fondis farTobebis Sesaxeb monacemebi Setanilia cxrilSi 5.1. cxrili 5.1 saxelmwifo tyis fondis kategoriebad ganawileba maT Soris miwis kategoriebis mixedviT mTliani # 1. kategoriebis dasaxeleba saxelmwifo tyis fondis daculi teritoria farTobi, ha tyiT dafaruli farTobi, ha varjSeukvreli kulturebi farTobi, ha tyiT daufaravi farTobi, ha 1999w. 2000w. 1999w. 2000w. 1999w. 2000w. 1999w. 2000w. 224480 224480 185408 187179 708 767 9556 9706 150920 163868 125127 141378 281 325 5698 5878 61177 43229 54347 39867 418 433 1957 1827 _ _ _ _ _ _ _ _ 12383 12383 5934 5934 9 9 2001 2001 a. maT Soris: saxelmwifo nakrZali b. erovnuli parki g. bunebis Zegli d. aRkveTili e. daculi landSafti _ _ _ _ _ _ _ _ v. mravalmxrivi gamoyenebis teritoria _ _ _ _ _ _ _ _ 2. saxelmwifo sameurneo tyis fondi 2781963 2781963 2587954 2586183 6724 6824 57615 57200 maT Soris: a. sakurorto tyeebi 115067 119357 103750 108238 178 75 3511 3273 b. mwvane zonis tyeebi 265712 276303 234749 246443 3575 2974 8159 9613 g. niadagdacviTi da wyalmaregulirebeli tyeebi 2401184 2386303 2242455 2231502 2971 3775 45945 44314 3006443 3006443 2773362 2773362 7432 7591 67171 66906 sul saxelmwifo tyis fondis teritoria SeniSvna: 1. borjomis saxelmwifo nakrZalis teritoria (17948ha) mikuTvnebulia borjom-xaragaulis erovnul parks; 2. borjom-xaragaulis erovnul parkis SemadgenlobaSi ar aris CaTvlili masze gadacemuli sasoflo-sameurneo daniSnulebis miwebi (7172ha). rac Seexeba saxelmwifo tyis fondis tyiT dafaruli miwebis ganawilebas sixSireebis mixedviT, rogorc monacemebidan Cans, 1999-2000 wlebSi saqarTvelos tyeebis saSualo sixSire Seadgens 0.54 (cxrili 5.2). 56 cxrili 5.2 saxelmwifo tyis fondis tyiT dafaruli miwebis ganawileba sixSireebis mixedviT, % sixSireebi 0.3-0.4 saSualo sixSire sul 1999w. 2000w. 1999w. 2000w. 1999w. 2000w. 1999w. 2000w. 1999w. 2000w. 1999w. 2000w. 0.9-1.0 2000w. 0.8 1999w. 0.7 2000w. 0.6 1999w. merqniani saxeobebi 0.5 1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12 13 14 15 16 17 wiwvovanebi 18.6 18.6 35.1 35.1 31.6 31.6 11.5 11.5 2.8 2.3 0.4 0.4 100 100 0.54 0.54 magarmerqniani foTlovanebi 16.6 16.6 37.3 37.3 31.9 31.9 0.9 12.9 0.9 0.9 0.4 0.4 100 100 0.54 0.54 rbilmerqniani foTlovanebi 21.5 21.6 36.5 36.5 26.8 26.8 12.0 12.0 2.7 2.7 0.4 0.4 100 100 0.54 0.54 danarCeni saxeobebi 18.9 18.9 34.6 34.6 28.9 28.9 12.6 12.6 4.0 4.0 1.0 1.0 100 100 0.54 0.54 sul 17.5 17.5 36.7 36.7 31.2 31.2 11.2 11.2 3.0 3.0 0.4 0.4 100 100 0.54 0.54 saqarTvelos tyeebSi merqnis saerTo maragi Seadgens daaxloebiT 434mln. (daculi teritoriebis CaTvliT), anu 5,5 mln. mosaxleobis SemTxvevaSi 3 79m -s erT sul mosaxleze gaangariSebiT. es 3-jer aRemateba analogiur saSualo evropul maCveneblebs. arsebuli monacemebiT, yovelwliuri namati Seadgens 4 mln. m3-s (erT heqtar tyeze saSualod 1,5 m3), xolo statistikuri monacemebiT yovelwliurad mimdinareobs 400 aTasi m3 xe-tyis damzadeba. alternatiuli energoresursebis naklebobisa da saxelmwifo kontrolis sisustis gamo yovelwliurad mimdinareobs tyeebis farTomasStabiani arakanonieri Cexva (sawvav masalad gamoyenebis mizniT weliwadSi daaxloebiT 6 milioni m3 SeSa gamoiyeneba, rac mniSvnelovanwilad aRemateba saqarTvelos tyeebis wliur namats). garemosa da bunebrivi resursebis dacvis saministros monacemebiT, yovelwliurad xdeba (arakanonierad Tu kanonierad) sul mcire 2,5 milioni m3 xe-tyis damzadeba, rac SeiZleba samomavlod tyeebis gadaSenebis mniSvnelovani mizezi gaxdes. aseve seriozul safrTxes warmoadgens xe-tyis damzadebis moZvelebuli teqnika da aRWurviloba, romelic zians ayenebs ara marto xeebs, aramed garemosac, riTac baTildeba sanitaruli Wris Sedegebi. 1999 wels mTavari sargeblobis Wrebi nacvlad gegmiT gaTvaliswinebuli 371 ha farTobisa, faqtiurad ganxorcielda 111 ha farTobze; Sesabamisad gegmiT gaTvaliswinebuli 33000 m3 likviduri merqnis nacvlad damdazebulia 9090 m3 likviduri merqani. rac Seexeba movliT Wrebs, gegmiT gaTvaliswinebuli iyo 20818 ha farTobze 421000 m3 likviduri merqnis damzadeba, xolo faqtiurad damzadebulia 18685 ha farTobze 353391 m3 likviduri merqani (ix. cxrili 5.3). m3 57 2000 wlis monacemebiT ki mTavari sargeblobis Wrebi nacvlad gegmiT gaTvaliswinebuli 2272 ha farTobisa, faqtiurad ganxorcielda 537 ha farTobze; Sesabamisad, gegmiT gaTvaliswinebuli 175700 m3 likviduri merqnis nacvlad damdazebulia 33560 m3 likviduri merqani. rac Seexeba movliT Wrebs, gegmiT gaTvaliswinebuli iyo 15687 ha farTobze 305000 m3 likviduri merqnis damzadeba, xolo faqtiurad damzadebulia 13768 ha farTobze 235765 m3 likviduri merqani. (ix. danarTi 1, cxr. 17, 18). cxrili 5.3 satyeo meurneobis sistemaSi 1999 wels dagegmili da ganxorcielebuli Wrebis moculoba gegma farTobi, m3 ha (likvidi) 371 33000 faqtiuri farTobi, m3 ha (likvidi) 111 9090 # RonisZiebebis dasaxeleba 1 mTavari sargeblobis Wrebi sul a. maT Soris (Txmela) 371 33000 111 9090 2. movliTi Wrebi sul 20818 421000 18685 353391 maT Soris: a. ganaTeba _ _ _ _ b. gawmenda 170 1000 154 721 g. gamoxSirva 550 7000 416 5234 d. gavliTi 1940 72000 1639 57885 satyeo meurneobebSi dagegmili da kanonierad ganxorcielebuli Wrebis moculobebSi aRmoCenilia mniSnelovani darRvevebi. ase magaliTad: cageris satyeo meurneobaSi 1999 wlis gegmiT gaTvaliswinebuli iyo 7000 m3 likviduri merqnis damzadeba, maT Soris samasale 2000 m3. "1999-2000 wlebis zamTris periodisaTvis saTbob SeSaze mosaxleobis dasakmayofileblad damatebiT RonisZiebaTa Sesaxeb" saqarTvelos prezidentis 1999 wlis 20 agvistos #782 gankargulebiT cageris satyeo meurneobas damatebiT gamoeyo 1500 m3 likviduri merqani. prezidentis amave gankargulebis safuZvelze satyeo meurneobis saxelmwifo departamentma 1999 wlis 2 noembris 3 brZanebiT masve damatebiT gamouyo 4000 m likviduri merqani. amrigad, cageris satyeo meurneobas 1999 wlisaTvis sul gamoyofili hqonda 12500 m3 likviduri xe-tye, maT Soris samasale 4090 m3, saidanac 3690 m3 foTlovania da 400 m3 wiwviani. Semowmebis periodSi gamovlinda, rom cageris satyeo meurneobaSi moiWra da raionis farglebs gareT gatanil iqna 4080 m3 samasale xe-tye, xolo damzadebulia adgilze 1651 m3 wiflis mori, saidanac samasalea 820 m3, xolo saSeSe 831 m3. amrigad, Semowmebisas gamoirkva, rom cageris satyeo meurneobaSi sul damzadebuli iyo 4900 m3 samasale mori, rac satyeo meurneobis 58 departamentis mier gacemul fondze 810 m3-iT metia. amasTan, tyekafebze moiWra mxolod samasaled vargisi xe-tye. lentexis satyeo meurneobaSic gamovlenilia tyis Wris wesebis uxeSi darRvevebi 300 heqtar Wragavlil farTobze sixSire normaze dabalia, satyeo meurneobis muSakebis mier daSvebulia uxeSi Secdomebi, rig kvartlebSi, sadac tyeTmowyobiT daproeqtebuli iyo mTavri sargeblobis Wrebi, aqtebis safuZvelze Catarebulia mdgomareobiTi Wrebi. satyeo meurneobis 1999 wlis samoqmedo gegmiT gaTvaliswinebuli mdgomareobiTi WrebiT unda damzadebuliyo 8000 m3 likviduri xe-tye, saidanac samasale xe-tye Seadgens 2500 m3-s, maT Soris 1000 m3 wiwviania da 1500 m3 foTlovani. faqtiurad moWrilia da raionis farglebs gareT gatanilia 5666 m3 samasale xe-tye, maT Soris 3067 m3 foTlovani da 2599 m3 wiwviani jiSis xe-tye, ese igi 3166 m3 xe-tyiT meti, vidre gegmiT iyo gaTvaliswienebuli. amasTan erTad, rig saxerx saamqroebSi aRmoCenilia ukanonod damzadebuli sxvadasxva jiSis xe-tye, maT Soris 273 m3 wiwviani jiSis mrgvali mori, 105 m3 wiwviani jiSis daxerxili ficari, wablis jiSis dasaxerxi mori 32 m3 da wablis daxerxili ficari 20 m3. adigenis satyeo meurneobaSi 1999 wels, mosaxleobis SeSiT uzrunvelyofis mizniT, satyeo meurneobas saxelmwifo departamentis mier saqarTvelos prezidentis 1999 wlis 20 agvistos #982 gankargulebis safuZvelze daSvebuli iyo 5000 m3 likviduri merqnis damzadeba, faqtiurad ki da damzadebulia 6362 m3. gakvirvebas iwvevs is garemoeba, rom aRniSnuli tyekafebidan damzadebuli xe-tyis 41,5% samasalea, maSin rodesac movliTi WrebiT damzadebuli xe-tyidan samasale saSualod 30% ar unda aRematebodes. rac Seexeba bakurianis satyeo meurneobas, saqarTvelos prezidentis 1999 wlis 20 agvistos #982 gankargulebiT 1999-2000 wlebis zamTris periodisaTvis saTbob SeSaze mosaxleobis dasakmayofileblad damatebiT RonisZiebaTa Sesaxeb gamoyofili iyo 5000 m3 xe-tye, faqtiurad damzadebulia 7865 m3 likviduri xe-tye, saidanac samasale Seadgens 2514 m3 anu 32,0%-s. sagangaSo mdgomareobaa saqarTvelos TiTqmis yvela regionSi satyeo meurneobebis sistemaSi ganxorcielebuli ukanono Wrebis moculobisa da saxelmwifoze miyenebuli zaralis mxrivac (ix. danarTi 1, cxr. 19). aqve unda aRiniSnos, rom tyis unebarTvo Wrebis, saqonlis gadametebuli Zovebisa da tyis kulturebis gaSenebis gamo saqarTveloSi gansakuTrebiT mniSvnelovnad aris Secvlili vake dablobebisa da mTis Sua sartylis tyeebis mdgomareoba. am mxriv seriozuli ziani miadga mdinarispira (Walis) tyis kompleqsebs mtkvris xeobaSi. ukanaskneli 30-35 wlis ganmavlobaSi TiTqmis mTlianad ganadgurda Walis muxisa (Quercus pedunculiflora) da Telisgan (Ulmus carpinifolia) Seqmnili tyeebi. tyis analogiuri zogierTi farTobi sasoflosameurneo kulturebisaTvis aris gamoyenebuli. pirveladi tyeebis adgilze meoradi qserofiluri buCqnarebia ganviTarebuli. calke ganxilvas saWiroebs is faqtic, rom adgili aqvs arakanonierad moWrili xe-tyis qveynis farglebidan didi moculobebiT gatanas, rac did zians ayenebs tyeebs da sagrZnob Semosavlebs aklebs qveynis biujets. miuxedavad sakiTxis simwvavisa misi gadaWris gzebi ver gamoinaxa. 59 1999 wels saqarTvelos vaWrobisa da sagareo ekonomikur urTierTobaTa saministros sagareo vaWrobis regulirebis sammarTvelos mier gacemuli licenziebis safuZvelze ganxorcielebuli xe-tyis eqsport-importze monacemebi, saxeobebisa da sortimentebis (mori, daxerxili masala, detalebi da sxva) mixedviT, Setanilia cxrilSi 5.4. cxrili 5.4 6 573 kaklis samasale merqani, m3 5 969 wablis samasale merqani, m3 440710100 4 9068 wiwviani jiSis SeSa, m3 440310910 3 16540 wiwviani jiSis daxerxili masala, m3 440710000 2 saqarTvelos vaWrobisa da sagareo ekonomikur urTierTobaTa saministros sagareo vaWrobis regulirebis sammarTvelo wiflis SeSa, m3 44039200 1 1. licenziis gamcemi organizacia wiflis detalebi, m3 # wiflis mori, m3 4400392000 wiflis daxerxili masala, m3 440792900 monacemebi xe-tyis eqsportze saxeobebisa da sortimentebis (mori, daxerxili masala, detalebi da sxva) mixedviT 7 360 (mori) 8 100 9 30 10 393 1919 (daxerx.) 4100 (m2) miuxedavad imisa, rom tyis resursebi ganaxlebad bunebriv resursebs miekuTvneba, isini mainc ar SeiZleba amouwuravad CaiTvalos, amitom tyeebis gaSeneba da aRdgeniTi samuSaoebis ganxorcieleba adamianis gonivruli Carevis gareSe praqtikulad SeuZlebelia. saqarTveloSi tyeebis gaSeneba XX saukunis 20-ian wlebamde fragmentul xasiaTs atarebda. am saqmes ZiriTadad calkeuli enTuziastebi awarmoebdnen. tyeebis gaSenebis samuSaoebis moculoba mniSvnelovnad 50-iani wlebidan gaizarda da 80-ian wlebSi piks miaRwia. aRsaniSnavia isic, rom amavdroulad gaizarda gaSenebul tyis kulturaTa mravalferovnebac, romelic 40-mde sxvadasxva Zvirfas merqnian saxeobas moicavda. gaSenebul wiwvianebs Soris yvelaze meti xvedriTi wili modioda fiWvze, xolo farTofoTlovanebidan _ Cveulebriv ifanze, akaciaze, nekerCxalze, wablsa da kakalze. Soreul warsulSi qveyanaSi satyeo-sakulturo fondi mxolod Ria utyeo farTobebiT isazRvreboda. yuradReba ar eqceoda dabali sixSiris koromebis aRdgenas, rac gamowveuli iyo imiT, rom ar iyo SemuSavebuli aseTi koromebis gaSenebis agrowesebi. amasTanave, tyis aRdgenis es meTodebi rTul da Sromatevad samuSaoebTan aris dakavSirebuli. bolo aTwleulebidan moyolebuli ki satyeo-sakulturo fondi Ria utyeo farTobebTan erTad moicavs gameCxerebul koromebsac. am periodidan mkveTrad gaizarda dabali sixSiris koromebis saburvelqveS tyis kulturebis gaSeneba-rekonstruqciis masStabebi. 60 amrigad, saqarTveloSi xangrZlivi periodis ganmavlobaSi tyeebis araswori eqspluataciis miuxedavad XX saukunis Sua xanebidan warmatebiT mimdinareobda tyis gaSeneba-aRdgenis sakmaod didi moculobis samuSaoebi. Tumca, 1990 wlidan tyis kulturebisa da erozirebul farTobebze dacviTi tyis nargaobebis gaSenebis dinamika mkveTrad klebulobs, rac ZiriTadad gamowveuli iyo qveyanaSi mZime politikur-ekonomikuri mdgomareobiT. sayuradReboa, rom Tu 1990 wels mTlianad saqarTveloSi saxelmwifo daniSnulebis tyeebSi tyis aRdgena ganxorcielda 28771 heqtar farTobze, 1998 wlisaTvis es maCvenebeli 4728 ha-mde Semcirda. analogiurad, Tu 1990 wels saxelmwifo daniSnulebis tyeebSi tyis Tesva da dargva ganxorcielda 5071 ha-ze, 1998 wlisaTvis es maCvenebeli 409ha-mde Semcirda. warmatebiT arc tyis bunebrivi ganaxlebisaTvis xelSemwyobi samuSaoebi mimdinareobda (ix. danarTi 1, cxr. 20). miuxedavad aRniSnulisa, saqarTvelos prezidentis 1996 wlis 16 dekembris #604 brZanebulebis Sesabamisad yovelwliurad tardeba gamwvanebagatyevebis erTTviurebi 2000 wels saqarTvelos satyeo meurneobis saxelmwifo departamentis saqveuwyebo dawesebulebebis ZalisxmeviT (gegmis gareSe) saxelmwifo tyis fondis miwebze gaSenda 250 ha tyis kulturebi, xolo bunebrivi ganaxlebis xelSewyobis RonisZiebebi ki Catarda 840 ha farTobze (ix. cxrili 5.5). satyeo meurneobis saxelmwifo departamentma, 1997 wels SemuSavebuli satyeo meurneobis seqtoris marTvis erovnuli strategiis Sesabamisad, moamzada erovnuli sainvesticio programa "1998-2005w.w. saxelmwifo programa satyeo meurneobis seqtoris aRdgenisa da Semdgomi ganviTarebis Sesaxeb", romelic ZiriTad miznad isaxavs rigi aucilebeli savele samuSaoebis Catarebas, kerZod ki, tyeebis gaSenebasa da aRdgenas. programaSi dasmuli praqtikulad yvela amocana metad ambiciuria. mag: niadagebis eroziisagan dacvis mizniT gaTvaliswinebulia tyis gaSeneba yovelwliurad saSualod 2300 ha-ze. samwuxarod, aRniSnulis realizacia Zalze SezRudulad mimdinareobs saxsrebis simwiris gamo. ukanaskneli 5 wlis ganmavlobaSi niadagebis eroziisagan dacvis mizniT ar ganxorcielebula satyeo-samelioracio samuSaoebi. cxrili 5.5 tyis aRdgeniTi samuSaoebis Sesrulebis intensivoba 2000 wlisaTvis tyis kulturebi # 1 1 2 3 4 administraciuli erTeuli 2 aWaris a/r kaxeTi samcxe-javaxeTi mcxeTa-mTianeTi gegma, ha 3 _ _ _ _ Sesruleba, ha 4 11.0 27.5 12.0 18.0 61 tyis bunebrivi ganaxlebis xelis Sewyoba niadagis aCiCqvna SeRobva gegma, Sesruleba, gegma, Sesruleba, ha ha ha ha 5 6 7 8 _ _ _ _ _ _ _ 20.0 _ _ _ 130.0 _ _ _ 50.0 1 5 6 7 8 9 10 2 Sida qarTli qvemo qarTli imereTi samegrelo, zemo svaneTi guria raWa-leCxumi 3 _ _ _ _ 4 18.0 38.5 59.7 43.0 5 _ _ _ _ 6 _ _ _ _ 7 _ _ _ _ 8 60.0 50.0 22.0 130.0 _ _ 5.0 17.0 _ _ _ _ _ _ 158.0 220.0 sul: _ 249.7 _ _ _ 840 moqmedi kanonmdeblobis Sesabamisad saqarTvelos satyeo meurneobis saxelmwifo departamentisa da mis sistemaSi myofi organizaciebis erT-erT mTavar funqcias warmoadgens tyeebis dacva mavnebel-daavadebebisagan, xanZrebisagan da anTropogenuli movlenebisagan (tyeebis fizikuri dacva). Tumca ukanasknel wlebSi qveyanaSi Seqmnilma mdgomareobam tyis dacvis muSakTa ZiriTad funqciad aqcia tyis fizikuri dacva anTropogenuli faqtorebisagan, kerZod, xe-tyis ukanono mompoveblebisagan, unebarTvo Zovebisagan da sxva. saxelmwifo biujetidan saTanado dafinansebis miuReblobis gamo, mavnebeldaavadebebisa da xanZrebisagan tyeebi dasacavad aranairi profilaqtikuri da brZolis RonisZieba ar ganxorcielebula. miuxedavad imisa, rom aRniSnuli RonisZiebebis gatareba sagrZnoblad Seamcirebda mavnebel-daavadebebs, xanZrebs da maT mier tyeze miyenebul zians, romelic sakmaod mniSvnelovania (1999wels tyis xanZris xuT SemTxvevaSi zaralma Seadgina 14773 lari). qveyanaSi ar aris SemuSavebuli xe-tyis nedleulis saTbobad gamoyenebis sxva alternatiuli nedleuliT (qvanaxSiri, torfi, bunebrivi gazi da sxva) Secvlis erovnuli programa. amas emateba energoresursebis krizisi, mosaxleobis dabali msyidvelobiTi unari, amitom mTeli datvirTva, gansakuTrebiT zamTris periodSi, tyeebze gadadis. aRsaniSnavia, rom 1999-2000 wlebSi aRricxuli iqna ukanono Wrebi sul 75869 m3. samarTaldamcav organoebze gadacemulia 5627 oqmi, saidanac ganxilulia 1024 oqmi (18%), ris gamoc gamovlenil damrRvevTa mier tyeze miyenebuli zianidan (1670024 lari) anazRaurebulia mxolod 80418 lari (5%), rac imas niSnavs, rom tyis ukanono mWrelebi dausjelni rCebian, xolo tyeze miyenebuli ziani aunazRaurebelia. dRemde ar ganxorcielebula saqarTvelos parlamentis dadgenileba “saqarTvelos respublikis sakolmeurneo da municipaluri tyeebis Sesaxeb”, (7.03.95w. #671-II), romliss safuZvelzec yofili sakolmeurneo tyeebi, romelTa mTliani farTobi 516,5 aTas ha Seadgens da qveynis tyis fondis saerTo farTobis 17,3%-ia, unda gadacemoda satyeo meurneobis saxelmwifo departaments. aRniSnuli tyeebi, kolmeurneobebisa da sazogadoebrivi meurneobebis likvidaciis gamo, sruliad daucvelni aRmoCndnen. xe-tyis resursebze arsebuli deficitis da samomxmareblo bazarze masze mzardi moTxovnilebis pirobebSi am tyeebSi ganukiTxavad mimdinareobs xe-tyis 62 intensiuri damzadeba-realizacia. tyeebis dacvas ukanono xelyofisagan arTulebs merqnis gadasamuSavebeli saamqroebis (saxerxebis) katastrofuli zrda, romelTa saqmianobis sfero regulirdeba saqarTvelos kanoniT “samewarmeo saqmianobis wesis Sesaxeb” da maTi Seqmna da likvidacia ganekuTvneba mxolod sasamarTlos prerogativas. arasruli monacemebiT, qveyanaSi 700-ze meti sxvadasxva tipis merqnis gadasamuSavebeli saxerxia, saidanac umravlesoba kustaruli tipisaa da arakanonierad moqmedebs. xe-tyis gadamamuSavebeli sawarmoebis funqcionirebis sakiTxSi wesrigis damyareba u zrunvelyofs saxelmwifo biujetSi soliduri Semosavlebis mozidvasa da qveyanaSi ekologiuri mdgomareobis gaumjobesebas. tyeebis dacvas ukanono xelyofisagan arTulebs isic, rom tyis dacvis muSakTa ricxovnoba kadrebis saerTo Semcirebis RonisZiebebis Sedegad ramdenjerme Semcirda. Tu adre tyis erT mcvelze mimagrebuli farTobi yofili sabWoTa kavSiris respublikebSi 400-500 heqtars Seadgenda, dReisaTvis saqarTvelos satyeo meurneobis saxelmwifo departamentis sistemis satyeo meurneobebSi erT tyis mcvels, romelic aranormirebuli samuSao dRis pirobebSi ar aris uzrunvelyofili transportiT, formis tansacmliT, iaraRiTa da kavSirgabmulobis saSualebebiT, dasacavad mimagrebuli aqvs 15002000 heqtari tye. aqve unda aRiniSnos is faqtic, rom saqarTveloSi tyis resursebi 4 uwyebis mflobelobaSia. tyis fondis aRricxvis 1995 wlis monacemebiT, satyeo meurneobis saxelmwifo departamentis gamgeblobaSi imyofeboda tyis fondis miwebis 74,8% (2235,5 aTasi ha), soflis meurneobisa da sursaTis saministros gamgeblobaSi – 17,3% (516,5 aTasi ha), daculi teritoriebis, nakrZalebisa da samonadireo meurneobis saxelmwifo departamentis gamgeblobaSi – 7.5% (224480 ha) da saqarTvelos mecnierebaTa akademiis v. gulisaSvilis sax. samTo metyeveobis institutis gamgeblobaSi – 1,8%, anu 54,7 aTasi ha tye. aRniSnuli tyeebis erTmflobelobaSi moqceva mniSvnelovnad gaaumjobesebda tyeebis dacvas. 63 Tavi 6 cxovelTa samyaro 1. qveynis teritoriaze mobinadre cxovelTa samyaros saerTo mdgomareoba erovnul moxsenebaSi warmodgenili masala saqarTvelos teritoriaze mobinadre cxovelTa samyaros Sesaxeb moicavs maT saerTo mdgomareobas, gavrcelebis areals, raodenobriv da Tvisobriv cvlilebebs, cvlilebaTa mizezebs, mdgomareobaTa gasaumjobesebel RonisZiebebs, XX saukunis bolosaTvis. Seswavlili masalebidan gansakuTrebuli yuradReba daeTmo fitoplanqtons, zooplanqtons, zoobenToss (kibosnairebidan Savi zRvisaTvis axal saxeobas), obobebs, qerclfrTianebs, sifrifanafrTianebs, mtknari da Savi zRvis Tevzebs, amfibiebs, reptiliebs, ZuZumwovrebs da frinvelebs. teqstSi saxeobaTa dasaxelebebi ZiriTadad moyvanilia laTinurad. fitoplanqtoni Savi zRvis samxreT-aRmosavleT raionSi gansxvavdeba sezonuri SemadgenlobiT da gamoirCeva dominanturi jgufis simravliT. ZiriTadad fitoplanqtoni Tavmoyrilia wylis 10m siRrmis horizontSi, ufro Rrmad fitoplanqtonis biomasas qmnis peridineebisa da diatomebis didi zomis formebi. zooplanqtoni wylis ekosistemis SedarebiT mobilur elements warmoadgens. misi mdgomareoba uSualodaa damokidebuli sxvadasxva biotur da abiotur faqtorebze. bolo aTwleulis ganmavlobaSi gansakuTrebiT gaZlierda zooplanqtonze anTropogenuri zemoqmedeba. zooplanqtonis formirebaSi srulad aisaxeba zRvis biotopis Taviseburebani. amitom zooplanqtonis monitoringi zRvis garemos kompleqsuri monitoringis erT-erTi mniSvnelovani elementia. arsebuli monacemebi Savi zRvis saqarTvelos sanapiro wylebis zooplanqtonis Sesaxeb sakmaod mwiria. ZiriTadad gavrcelebulia Semdegi rva saxeoba: Acartia clausi giesbr, Oitonana giesbr., Paracalanus parvus glans, Pseudocalanus elong, Oitonana similis glans, Herpacticidae g.sp., Centropages kroeri giesbr., Nauplii copepoda. zoobenTosi qarTvel mecnierTa mier saqarTvelos Savi zRvis sanapiros ekosistemis yvelaze kargad Seswavlili komponentia. fskeridan mopovebul nimuSebSi gamovlenilia zoobenTosis SemadgenlobaSi Semavali 128 saxeoba, romlebic Semdeg jgufebSi erTiandeba: poliqetebi _ 60 saxeoba, moluskebi _ 42 saxeoba, kibosnairebi _ 19 saxeoba da sxva 7 saxeoba. zoobenTosis dominanturi, iSviaTi da ucxo saxeobebi mocemulia cxr. 6.1. 64 cxrili 6.1 zoobenTosis dominanturi, iSviaTi da ucxo saxeobebi saxeobaTa raodenoba poliqetebi 60 kibosnairebi 19 moluskebi 42 sxva 7 dominanturi saxeobebi 1.Nephthys longicornis 2. Glycera capitata 3. Prionospio cirrifera 4. Mellinna palmata 5. Aricidea jeffreysii 6. Magelona rosea 7. Terebellides stroemi 8. Nereis succinea 9. Prionospio maimgreni 10.Ancistrosyllis tentaculata 1. Callianassa trumcata 2. C. pestai 3. Balanus improvisus 1. Chamelea gallina 2.Mytilus galloprovincialis 3. Mytilaster lineata 4. Rapana tomasiana 5. Modiolus phaseolinus 6. Donax semi-striatus 7. D. trunculus 8. Pitar rudis Ophiudorea Amphiura stepanovi iSviaTi saxeobebi SemTxveviTi saxeobebi ucxo saxeobebi Eteone siphonodonta Nainereis laevigata Phyillodoce nana Ancistrosyllis tentaculata Magelona papillicornis Eteone siphonodonta Streblospio shr bsolii Glycera capitata Apseudopsis ostroumovi Caprella acantifera variabilis Cyclope donovani Bela nebula 1.Callianassa truncata 2.C. pestai Rapana tomasiana Cylichinina strigella Hypanis anqusticostata Pronoritula westerlundi bolo wlebis monacemebiT yuradsaRebia Sav zRvaSi gavrcelebuli axali saxeoba _ amerikuli cisferi kiborCxala (Calinestes sapidus Ratkbum). igi amerikaSi iTvleba Zvirfas sakveb produqtad. 9 wlis win foTsa da baTumSi mecnierebis mier (SaverdaSvili, ninua 1992) daWerili iqna misi mwarmoeblebi (ΕΓ), romelTac milionamde qviriTi aRmoaCndaT. 1998-1999 wlebSi q. foTSi Casadgmel badeebze 1m2-ze gaxlarTuli aRmoCnda am saxeobis axalgazrda Taobis 800-1000 egzemplari. gamoricxuli ar aris, rom 5-10 weliwadSi amerikuli cisferi kiborCxala saqarTvelos wylebSiac gaxdes sarewao obieqti. obobebs (Aranei) uxerxemlo cxovelTa Soris erT-erTi mniSvnelovani adgili ukavia. cxovelTa es jgufi saqarTvelos faunis gansakuTrebuli nawilia da sakmao nairgvarobiT gamoirCeva. saqarTvelos teritoriaze registrirebulia obobebis 362 saxeoba, romlebic erTiandebian 166 gvarsa da 27 ojaxSi. saqarTvelos faunisaTvis pirvelad aRniSnulia obobebis 226 saxeoba, xolo 34 saxeoba da 3 qvesaxeoba axalia mecnierebisaTvis. obobebis rig saxeobebs garkveuli mniSvneloba aqvs Caisa da citrusovanTa mavne mwerebis masobrivi formebis SezRudvis saqmeSi. am mxriv gansakuTrebiT unda aRiniSnos Agelena taurica, Agelena labyrithica, Araneus diadematus, Argiope bruennichi da sxva. 65 bolo wlebSi obobebi aRmoCenilia wiwvovan mcenareTa qerqis qveS, iq sadac Cveulebriv Tavs iyrian lafanWamiebis matlebi da xerxiebi. am SemTxvevaSi obobebi maT bunebriv mtrebs warmoadgenen. aRsaniSnavia saqarTveloSi Sxamiani obobebis yarayurtisa (Latrodectus Tredecimguttatus) da tarantulis gavrceleba. yarayurtis gavrceleba saqarTveloSi pirvelad dadgenili iqna gorSi, kvernakis samxreT ferdobze, aseve aspinZaSi 1200 metr simaRleze subalpur saZovrebze. rusuli tarantuli “mgel-oboba” (Lycosa singoriensis) gvxvdeba Tbilisis zRvis midamoebSi, xolo Lycosa vultuosa gvxvdeba kus tbis midamoebSi. rigi peplebi, qerclfrTianebi (Lepidoptera) _ yuradRebas iqceven Tavisi mravalricxovnobiT (100000-ze meti saxeoba), ris gamoc mniSvnelovan rols asruleben zogadbiologiuri procesebis daregulirebis saqmeSi. dReisaTvis msxvili peplebis (Macrolepidoptera) 31 ojaxidan saqarTveloSi aRricxulia 2000-mde saxeoba, maT Soris mravali endemi, reliqti da iSviaTi saxeobaa. aRsaniSnavia, rom peplebs Soris aris rogorc sasargeblo (abreSumis Wia, specialuri dammtverianeblebi), aseve mavne (uaryofiTi sameurneo mniSvnelobis) Ramis saxeobebi, romelTa masobrivi gamravleba did zarals ayenebs qveynis ekonomikas (mRrRneli xvatarebi, cqvlefia da mezamTre mzomela). amitom peplebi moiTxoven Rrma Seswavlas da saWiroebis SemTxvevaSi dacvas. es problema gansakuTrebuli seriozulobiT dgas dRes, rodesac adamianma Tavisi mravalmxrivi moqmedebiT aiTvisa qveynis didi teritoria, daarRvia bunebrivi ekosistemebi, riTac didad Seamcira an gaqrobis gzaze daayena qerclfrTianebis iSviaTi warmomadgenlebi. amasTan, peplebisadmi yovelTvis didi iyo interesi koleqcionerebis, romlebic yvelanair meTodebs (Zlieri ganaTeba da sxvadasxva wyaroebi) iyeneben maTi masobrivi WerisaTvis. gansakuTrebiT es exeba iSviaT, naklebSeswavlil, endemur da reliqtur saxeobebs. saqarTveloSi gavrcelebuli dRisa da Ramis peplebis zogierTi saxeobebis gavrcelebis areali, biotopi da statusi ixileT danarTi 1, cxr. 21. sifrifanafrTianebis rigi sayuradReboa saxeobaTa mravalricxovnebiT. maTgan aRsaniSnavia zeojaxi futkrisnairebi (Apoidea). am zeojaxidan saqarTveloSi gvxvdeba 298 saxeoba. futkrisnairebi sasargeblo mwerTa jgufs miekuTvneba. isini jvaredini dammtverianeblebia, rogorc velurad mozard, ise kulturul mcenareTa yvavilebisa. saqarTveloSi gavrcelebuli futkrisnairebi ojaxebis mixedviT Semdegnairad aris warmodgenili. ojaxi Andrenidae _ 68 saxeoba, ojaxi Halictidae _ 63 saxeoba, ojaxi Megachilidae _ 55 saxeoba, ojaxi Anthophoridae _ 70 saxeoba, xolo ojaxi Apidae _ 42 saxeoba. saqarTveloSi futkrisnairTa faunaSi aRiniSneba rogorc endemebi, aseve evropuli, Sua aziuri, yazaxuri, iranuli warmoSobis saxeobebi. xmelTaSuazRviseuli _ saqarTveloSi 10 saxeobaa warmodgenili, aRmosavlur evropulyazaxuri 6 saxeobiT, amierkavkasiur-Suaaziuri 6 saxeobiT, iranul-Suaaziuri ki 1 saxeoba. reliqtebi saqarTveloSi Anthophoridae-s ojaxidan tropikuli jgufis 2 saxeobiTaa warmodgenili: Xylocopa valga Gerst, Xylocopa violacea L. 66 gavrcelebulia rogorc did, ise mcire kavkasionze da aseve saqarTvelos ukidures aRmosavleT nawilSi, Xylocopa violacea L. _ xmelTaSuazRviseuli saxeobaa, romelic sakmaod mcirericxovania da saqarTveloSi gvxvdeba did da mcire kavkasionze. saqarTvelos mtknar wylebSi gavrcelebulia Tevzebis 100-mde saxeoba. amaTgan kaspiis zRvis auzSi binadrobs 29 saxeoba, romelTagan 17 gvxvdeba Savi zRvis auzSic. 12 adgilobrivi saxeoba gvxvdeba mtkvris auzSi. garda adgilobrivi formebisa saqarTveloSi gavrcelebulia 9 introducirebuli saxeoba, 2 maTgani tbebsa da wyalsatevebSi gvxvdeba saqarTvelos mTel teritoriaze, xolo danarCeni _ 7 aRmosavleT saqarTveloSia gavrcelebuli. regionis mixedviT SeiZleba gamoiyos Semdegi ekonomikurad mniSvnelovani saxeobebi: md. mtkvris xeobidan xramuli – Varicorhinus capoëta (Güldenstädt), barbusebi _ Barbus tauricus escherichi Steindachner; B. lacerta cyri Filippi; B. capito (Güldenstadt), B. mursa (Güldenstadt); kobri (goWa) _ Cyprinus carpio L.; md. alaznidan Cveulebrivi loqo _ Silurus glanis L.; md. rionidan – Cveulebrivi loqo Silurus glanis L., kefalebi _ Mugil aurtatus Risso, M. so-iuy Basilewsky; Savi zRvis zuTxisnairTa xuTive saxeoba: Huso huso (L.), Acipenser sturio L., A. güldenstadti colchicus V. Marti, A. nudiventris Lovetzky, A. stellatus Pallas; qaSayebi _ Alosa spp., kobri (goWa) _ Cyprinus carpio L., kaparWina _ Abramis brama L; jandaris, kumisisa da samxreT-aRmosavleTis sxva tbebidan kobri (goWa) _ Cyprinus carpio Linne, Cveulebrivi sqelSubla _ Hypophtalmichthys molitrix (Valensiennes), TeTri amuri _ Ctenopharyngodon idella (Valensiennes). saqarTvelos wyalsatevebSi farTodaa gavrcelebuli introducirebuli karasi (Carassius carassius), romelic uaryofiT zegavlenas axdens adgilobriv saxeobebze. mtknari wylis Tevzebis mravalferovnebis Semcireba ZiriTadad gamowveulia wylis dabinZurebisa da aralegaluri TevzWeriT. saqarTveloSi gavrcelebuli mtknari wylis Tevzebis sarewao mniSvneloba, gavrcelebis areali, statusi da malimitirebeli faqtorebi ixileT danarTi 1 cxr. 22. saqarTvelos Savi zRvis iqTiofauna metad Taviseburi da mravalferovania, rac ganisazRvreba sanapiro zolis zoogeografiuli, wylis bioqimiuri da zRvis fskeris biocenozis TaviseburebebiT. am nawilSi binadrobs da zamTrobs Savi zRvis TiTqmis yvela saxeoba rogorc Tevzis, aseve uxerxemlo cxovelebis. Sav zRvaSi dReisaTvis binadrobs Tevzis 180-mde saxeoba, aqedan 112 saxeoba xmelTaSua zRvidanaa Semosuli, 37 ki mtknari wylis Tevzebia. Savi zRvis saqarTvelos sanapiro zolSi ganlagebulia 3 produqtiuli TavTxeli: baTumis, foTi-anakliisa da gudauTa-oCamCiris. warsulSi samive TavTxeli ganTqmuli iyo Tevzis raodenobrivi da Tvisobrivi mravalferovnebiT. baTumis TavTxelSi Warbobda zRvis lokaluri saxeobebi. dReisaTvis igi saxeobrivad gaRaribda da sarewao Tevzebidan Semoifargla qafSiiT. wina wlebTan SedarebiT Zalian mcire raodenobiT iWeren Sprots, xonTqaras, kambala-kalkans, merlangs, katrans. arasarewao Tevzebidan gvxvdeba: zRvis zRarbi, mela, kata, Zroxa, mwvanula (iSviaTad), Rorjoebi, mercxala da sxva. 67 foTi-anakliis TavTxeli SedarebiT ukeTes mdgomareobaSia, rogorc saxeobrivi, ise raodenobrivi da Tvisobrivi SemadgenlobiT. aq binadrobs, nasuqobs da zamTrobs TiTqmis yvela sarewao da arasarewao Tevzi: zuTxisnairni (5 saxeoba), oraguli, stavrida, kefali (2 saxeoba), skumbria, qafSia, gorbila (2 saxeoba), kambala (2 saxeoba), qacviani zvigeni – katrani, Sproti, xonTqara da sxva. es raioni aseve mdidaria mcenareebiTa da uxerxemlo cxovelebiT (moluskebi, Rortavebi, balanusebi, qironomidebi, kibosnairebi da sxva), rac bunebriv sakvebs warmoadgens aq gavrcelebuli iqTiofaunisaTvis. aqac TiTqmis yvela saxeobam dakarga saxelmwifosaTvis sarewao mniSvneloba. gamonaklisia qafSia, nawilobriv merlangi, kambala, xonTqara da kefali, romelTa raodenobrivi maCveneblebi wina wlebTan SedarebiT Zlier Semcirda. gudauTa-oCamCiris TavTxelze bolo wlebis monacemebi ar arsebobs. igi iyo xamanwkebis, kibosnairebis da moluskebis biotopi. Savi zRvis sarewao Tevzebis gavrcelebis areali, statusi da malimitirebeli faqtorebi mocemulia danarTi 1, cxr. 23. saqarTveloSi gavrcelebulia amfibiebis (Amphibia) 13 saxeoba: 9 ukudo (Anura) da 4 kudiani (Urodela). ukudo amfibiebidan saqarTveloSi gvxvdeba: gombeSosnairebis (Bufonidae) ojaxidan _ kolxuri gombeSo (Bufo verrucosissimus) da mwvane gombeSo (Bufo viridis); vasakasebrTa (Hylidae) ojaxidan _ Cveulebrivi vasaka (H.arborea) da mcireaziuri vasaka (H.savignyi); myvarisebrTa (Pelobatidae) ojaxidan _ siriuli myvari (Pelobates syriacus); jvrianasebrTa (Pelodytidae) ojaxidan _ kavkasiuri jvriana (Pelodytes caucasicus); bayayisebrTa (Ranidae) ojaxidan _ amirkavkasiuri bayayi (R. camerani = cameranoi), mcireaziuri bayayi (R.. macroenemis) da tbis bayayi (R. ridibunda). kudiani amfibiebidan (Urodela) saqarTveloSi gvxvdeba: salamandrasebrTa (Salamandridae) ojaxidan: kavkasiuri salamandra anu unaxvela (Mertensiella caucasica) da tritonebis gvaris sami saxeoba: savarcxliani tritoni (T. crustatus), mcireaziuri tritoni (T.vittatus) da Cveulebrivi tritoni (T.vulgaris). saqarTvelos wiTel wignSi Setanilia amfibiaTa Semdegi saxeobebi: kavkasiuri salamandra (Mertensiella cavcasica), mcireaziuri tritoni (Triturus vittatus ophriticus) da kavkasiuri jvriana (Pelodates caucasicus). dReisaTvis maT populaciebs safrTxe ar emuqreba. amfibiaTa saxeobrivi mravalferovnebis TvalsazrisiT mniSvnelovan habitats warmoadgens mTlianad kolxeTis tyeebi. garda amisa, gansakuTrebiT Tavisebur habitats warmoadgens gardabnis veli da ioris qvedaweli. lagodexis nakrZali, borjomis xeoba da mesxeTis qedis dasavleTi nawili, baTumis midamoebi. reptiliebi (Reptilia) _ saqarTvelos reptiliebis umetesoba ekuTvnis, aRmosavleT xmelTaSuazRvispireTis regions. saqarTvelos teritoriaze gavrcelebulia sul cota 54 saxeoba. maT Sorisaa sami saxeobis ku (ori ojaxis sami gvari); 28 saxeobis xvliki (6 ojaxis 10 gvari) da 23 saxeobis gveli (4 ojaxis 10 gvari). 68 kuTa rigidan (Testudinata) aRsaniSnavia wylis kuTa ojaxi (Emydidae), romelSic Sedis Waobis ku (Emys orbicularis) da kaspiuri (kiserzoliani) ku (Mauremys caspica). xmeleTis kuTa ojaxSi (Testudinidae) Sedis xmeleTis (Cveulebrivi) kus (Testudo graeca) ori qvesaxeoba: iberiuli (Cveulebrivi) ku (T. g. ibera) da kolxeTis anu nikolskis ku (T. g. nikolskii). xvlikebis rigidan (Lacertilia) aRsaniSnavia jojosebrni (Agamidae): kavkasiuri jojo (Laudakia caucasia =Agama caucasica); boxmeWasebrni (Anguidae): boxmeWa anu zloki (Anguis fragilis), gvelxokera (Ophisaurus apodus), qameleonisebrni (Chamaeleonidae): Cveulebrivi qameleoni (Chamaeleo chamaeleon); gekonisebrTa ojaxi (Gekkonidae): kaspiuri gekoni (Tenuidactylus caspius); sakuTriv xvlikebis ojaxi (Lacertidae): Wreli fseeni (Eremias arguta), mardi fseeni (E. velox); mardi xvliki (Lacerta agilis), didi mwvane anu samzoliani xvliki (L. trlineata media), zolebiani xvliki (L. strigata), fsvliki (Darevskia =Lacerta (Archaeolacerta)): somxuri fsvliki (Darevskia armeniaca), kavkasiuri fsvliki (D. caucasica), Turquli fsvliki (D. clarcorum), dalis fsvliki (D.dahli), arTvinis anu deriuginis fsvliki (D. derjugini), aWaruli anu mesxeTis fsvliki (D. mixta), wiTelmucela fsvliki (D. parvula), porCinskis anu mtkvrispireTis fsvliki (D. portschinskii), mdelos fsvliki (D. praticola), rades anu azerbaijanuli fsvliki (D. raddei), qarTuli fsvliki (D. rudis), kldis fsvliki (D. saxioola), TeTrmucela fsvliki (D. unisexualis), valentinis fsvliki (D. valentini), koxta gvelTava (Ophisops elegans). misnasebrTa anu scinkisebrTa ojaxi (Scincidae): juja misna (Ablepharus pannonicus), grZelfexa misna anu grZelfexa scinki (Eumeces schneideri). gvelebis rigidan (Ophidia) saqarTveloSi gvxvdeba: maxrCobelasebrTa ojaxi (Boidae), kerZod, mgudavebis qveojaxi (Erycinae): dasavleTis mgudavi (Eryx jaculus); ankarasebrni (Colubridae): wiTelmucela mcuravi (Coluber schmidti), wengosferi mcuravi (C. najadum), Wreli mcuravi (C. ravergieri); spilenZa (Coronella austriaca); sayeloiani eirenisi (Eirenis collaris), wynari eirenisi (E. modestus); laqebiani anu saxeebiani mZromi (Elaphe dione), amierkavkasiuri mZromi (E. hohenackeri), eskulapis gveli anu grZeli mZromi (E. longissima), palasis mZromi anu xaliCovani mZromi (E. quatuorlineata sauromates); xvlikiWamia gveli (Malpolon monspessulanus), Cveulebrivi ankara (Natrix natrix), wylis ankara (N. tessellata), kolxuri anu Savi ankara (N. megalocephala); katisTvala gveli (T. fallax); gvelbrucasebrTa ojaxi (Typhlopidae): gvelbruca (T. vermicularis); gvelgeslasebrTa ojaxi (Viperidae): giurza (Vipera lebetina), dinikis gvelgesla (V. dinniki), kavkasiuri gvelgesla anu kaznakovis gvelgesla (V. kaznakovi), velis gvelgesla (V. ursini), cxvirrqosani gvelgesla (V. ammodytes). reptiliebis mravalferovnebis Semcirebis procesi yvelaze metad samxreTaRmosavleT saqarTveloSi SeiniSneba. reptiliebis xmelTaSua-zRvispireTis kompleqsma nel-nela samxreT-aRmosavleTisaken gadainacvla. ramdenime saxeobis reptiliis areali, mag. Daboia lebetina, Eumeces schneideri da sxva – 10-15 wlis win Tbiliss uaxlovdeboda, axla ki arealebi samxreTiskenaa gadanacvlebuli. amis ZiriTadi mizezi habitatebis degradaciaa, Tumca mxedvelobaSi unda miviRoT arealis periferiis fenomenic. 69 wvrili ZuZumwovrebi. saqarTveloSi gavrcelebulia wvrili ZuZumwovrebis 4 rigis 79 saxeoba: mweriWamiebi 10 saxeoba; xelfrTianebi 29 saxeoba, mRrRnelebi 39 saxeoba, kurdRlisnairebis 1 saxeoba. dReisaTvis yvelaze kargad Seswavlilia iseTi mRrRnelebi, rogorebic arian velisa da saxlis Tagvi, tyis Tagvebi, amierkavkasiuri zazuna, aseve sazogadoebrivi da Cveulebrivi memindvriebi. mweriWamiebidan Seswavlilia kbilTeTrebi da bigebi. mcire an izolirebuli subpopulaciebidan aRsaniSnavia wiTuri memindvria (Clerthrionomys glareolus) mesxeTis qedis subpopulacia, romelic kavkasiaSi cnobili erTaderTi subpopulaciaa; amierkavkasiuri zazuna (Meocricetus brandti) Sida qarTlis subpopulacia. amJamad Semcirebulia raodenobrivad da teritoriulad izolirebulia samxreT saqarTvelos ZiriTadi arealisagan. promeTes memindvria (Prometheomys schaposchnikovi) mesxeTis qedis subpopulacia izolirebulia didi kavkasionis ZiriTadi populaciisagan da SesaZloa jer kidev 80-ian wlebSi gadaSenda. nutriis (Myocastor coypus) _ md. mtkvris subpopulacia, romlebic intensiuri anTropogenuri zemoqmedebis gamo Zireulad transformirdeba, neringis brucas (Nannospalax nehringi) saqarTvelos subpopulacias saxeobis msoflio arealis ukiduresi CrdiloeTi nawili ukavia. igi javaxeTis zeganis kultivirebul teritoriebze binadrobs da praqtikulad nadgurdeba fermerebis mier rogorc soflis meurneobis mavnebeli, imier kavkasiuri zazunas (Mesocricetus raddei) gavrcelebis areali saqarTvelos mxolod mcire nawils moicavs. igi gvxvdeba didi kavkasionis CrdiloeT ferdobze, piriqiTa xevsureTis maRal mTianeTSi. saqarTveloSi gavrcelebulia msxvili ZuZumwovrebis 3 rigis 30 saxeoba (mtaceblebi, wyvilCliqosnebi, veSapisnairebi). ukanaskneli 10 wlis ganmavlobaSi saqarTvelos faunis mtaceblebisa da Cliqosnebis ricxovnoba saSualod 60%-iT daeca. faunis warmomadgenelTa da maTi saarsebo garemos dRes arsebuli mdgomareoba SeiZleba Sefasdes, rogorc ekologiuri katastrofis winaSe myofi. amas ganapirobebs ori ZiriTadi mizezi: katastroful doneze miRweuli brakonieroba da adamianis mier cxovelTa saarsebo garemos mospoba (tyis ukanono Cexva). ricxovnobis klebis fonze ganviTarda kidev erTi, metad arasasurveli procesi _ saxeobaTa arealis fragmentireba. aRniSnulis garda mTlianad Sewyda migraciis procesi suramis qedze, romelic erTerTi umniSvnelovanesi damakavSirebeli gzaa saqarTvelos faunis warmomadgenelTa CrdiloeTisa da samxreTis subpopulaciebs Soris. samwuxarod araviTari mniSvnelovani praqtikuli RonisZieba ar tardeba brakonierobis aRsakveTad. movlenebis SemdgomSic aseTive ganviTarebis SemTxvevaSi, 3-4 wlis ganmavlobaSi, saqarTvelo sabolood dakargavs veluri msxvili ZuZumwovrebis 50-60%-s. 1999 wels mtacebel da Cliqosan ZuZumwovrebze kvlevebi da aRricxvebi Catarda Semdeg obieqtebze: borjom-xaragaulis erovnul parkSi, lagodexis, axmetis, vaSlovanis da sxva nakrZalebSi, agreTve 4 aRkveTilSi gardabnis, yorulis, ioris da WaWunis. 70 saqarTveloSi gavrcelebuli mtacebeli da Cliqosani ZuZumwovrebis gavrcelebis areali, ricxovnoba, biotopi, statusi da malimitirebeli faqtorebi ixileT danarTi 1, cxr. 24. saqarTveloSi gavrcelebulia frinvelebis 300-mde saxeoba. aseTi mcire teritoriis qveynisaTvis es sakmaod maRali maCvenebelia. frinvelTa saxeobebis mravalferovneba ganpirobebulia imiT, rom saqarTveloSi warmodgenilia mravali tipis ekosistema, dawyebuli maRali mTebiT da damTavrebuli subtropikebiTa da ariduli zonebiT. Aam 300 saxeobidan daaxloebiT naxevari migrirebad saxeobebs warmoadgenen, romelTaTvisac mniSvnelovan dasasvenebel da dasazamTrebel adgils warmoadgens kolxeTis dablobi (sanapiro zolisa da paliastomis tbis CaTvliT) da javaxeTis zeganis tbebis sistema. savaraudoa, rom migraciis dros am midamoebSi 100_ze meti saxeobis frinveli mofrinavs. mravali migrirebadi saxeoba Setanilia migrirebadi saxeobebis dacvis konvenciis (CMS – bonis konvencia) … da II danarTSi da afroevraziuli migrirebadi wylis frinvelebis dacvis (AEWA) SeTanxmebaSi. saqarTveloSi gavrcelebulia bunebis dacvis msoflio kavSiris wiTel wignSi (IUCN Red List,1996) Setanili 12 saxeoba, 52 saxeoba safrTxis winaSe imyofeba, romelTaganac 8 kritikuli safrTxis winaSea (kategoria CR) da 11 gadaSenebis piras imyofeba (kategoria EN). maTi dacvisa da aRdgenisaTvis specialuri zomebis miRebaa saWiro, maT Soris ex-situ konservaciisa da reintroduqciis CaTvliT. frinvelTa mravali saxeoba (Galiformes, Anseriformes da sxva) unebarTvo nadirobis obieqts warmoadgens da am mxriv isini garkveuli safrTxis winaSe imyofebian. maTi dacvisa da mdgradi gamoyenebisaTvis aucilebelia daculi teritoriebis da samonadireo meurneobebis Camoyalibeba. saqarTveloSi gavrcelebul frinvelTa zogierTi saxeobebis gavrcelebis areali, statusi, ixileT danarTi 1, cxr. 25. 2. endemuri, iSviaTi da gadaSenebis piras myofi faunis warmomadgenlebi saqarTvelos obobebis saerTo raodenobidan gamoiyofa 5 kosmopolituri da 63 endemuri saxeoba. maT Soris saqarTvelos endemebia – 47 saxeoba, kavkasiis – 12, xolo 4 amierkavkasiis. endemizmis didi procentiT gamoirCeva ojaxebi: Dipluridae _ 3 saxeoba, Disderidae _ 15 saxeoba, Lycosidae _ 9 saxeoba, Nesticidae _ 4 saxeoba, Thomisidae _ 12 saxeoba. saqarTveloSi gavrcelebul obobaTa endemuri saxeobebi ixileT danarTi 1, cxr. 26. saqarTvelos futkrisnairTa faunaSi aRniSnulia rogorc iSviaTi, aseve endemuri da reliqturi saxeobebi. yvelaze meti endemuri saxeobebiT ojaxi Anthophoridae gamoirCeva. saqarTveloSi endemuri saxeobebi gvxvdeba qveynis teritoriis Sua nawilSi, didi kavkasionis umetesad samxreT kalTebze, zogierTi Crd. kalTebze da mcire kavkasionze. erTeulad mcxovrebi futkrisnairTa endemebi binadroben mdeloebze, naxevarudabnoebsa da udabnoebSi, 71 gansxvavebiT sazogadoebrivad mcxovreb futkrisnairebis endemebisa, romlebic gavrcelebuli arian tyeebSi, subalpur da alpur mdeloebze. erTeulad mcxovrebi futkrebi gavrcelebis sixSiris TvalsazrisiT Zalian mcirericxovanni arian. saqarTvelos futkrisnairTa endemebi, maTi gavrcelebis landSaftebis mixedviT Semdegnairad SeiZleba davajgufoT: subalpur mdeloebze _ Panurginus altocola, Rhophites caucasicus; naxevarudabnoebSi, velebze, mTis qserofitul adgilebSi _ Panurginus punctiventris, Halictus truncaticollis, Tetralonia vicina; aridul naTel tyeebSi _ Anthophora astragali, Anthophora robusta. subalpur da alpur mdeloebSi _ Bombus simulatilis, Bombus velox, Bombus albopauperatus, tyis zonaSi _ Bombus rehbinderi. CamoTvlil endemebs sxvadasxva kategoria SeiZleba mivaniWoT _ zogierTi iSviaTia, zogic SedarebiT mravalricxovani; Tumca naTelia, rom TiTqmis yvela dacvas saWiroebs. (ix. cxr. 6.2). cxrili 6.2 saqarTveloSi gavrcelebuli futkrinisnairTa iSviaTi, endemuri da reliqturi saxeobebi # saxeoba 1 1 2 iranuli bazi Bombus persicus Rad, 1881 2 berZnuli bazi Bombus vorticosus Gerst, 1872 velis didi bazi Bombus fragrans (Pallas), 1771 bazi lezusi Bombus leasus F.Mor, 1875 3 4 5 6 7 8 9 10 11 xavsis bazi Bombus muscorum (Fabricius), 1775 Tixnaris bazi Bombus argillaceus (Scopoli), 1763 somxuri bazi Bombus armeniacus Rad, 1877 bazi simulanti Bombus simulatilis Rad, 1888 zolebiani bazi Bombus zonatus Smth,1854 gurzisebrulvaSiani meliturga Melitturga clavicornis (Latr), 1806 lamazi megaxile Megachile rotundata (Fabricius), 1787 areali biotopi 3 didi kavkasionis samxreT kalTebi (xevsureTi, raWa) da mcire kavkasioni (qvemo qarTli) mcire kavkasioni (qvemo qarTli) mcire kavkasioni (Sida qarTli) 4 gvxvdeba gavelianebuli mTis mdeloze mcire kavkasioni (qvemo qarTli) da didi kavkasionis aR.nawili (kaxeTi) qvemo qarTli gvxvdeba velebsa da mdeloebze, mindvrebsa da agrocenozebSi gavrcelebulia mdeloebsa da mdinareebis xeobebSi afxazeTi, mesxeT-javaxeTi, qvemo qarTli, kaxeTi didi kavkasioni (sevi, samxreT oseTi) mcire kavkasioni (Sida qarTli, mesxeTi) mcire kavkasioni (javaxeTi) mesxeTi, Sida qarTli Sida qarTli, kaxeTi 72 gvxvdeba gavelianebuli mTis mdeloze gvxvdeba velebze gvxvdeba velebze, mTiswinebsa da xeobebis biocenozebSi, aseve baRebis, plantaciebsa da entomofiluri mcenareebiT warmodgenili mindvris kulturebis agrocenozebSi gvxvdeba velebsa da mindvrebSi gvxvdeba mTis mdeloebxe statusi 5 II kategoria “ _ ” “ _ ” “ _ ” “ _ ” “ _ ” “ _ ” “ _ ” gvxvdeba dablobebis biocenozebSi da gansakuTrebiT velebis mTiswinebze gvxvdeba velebsa da tyevelebze binadrobs velisa da tyevelis zonebSi “ _ ” “ _ ” “ _ ” 1 12 13 2 xis mRrneli fukari Xylocopa valga Gerstaesker, 1872 iisferi futkari Xylocopa violaceae Linne, 1758 3 fSavi, raWa, kaxeTi, imereTi, Sida da qvemo qarTli 4 binadrobs tyeebSi, mdeloebze da baRebSi afxazeTSi, imereTSi, mesxeTi, Sida da qvemo qarTli gavrcelebulia mdeloebze, parkebsa da baRebSi, xeobebis gavelianebul ferdobebze 5 “ _ ” “ _ ” saqarTveloSi gavrcelebuli peplebis (Lepidoptera) saxeobebis 30% reliqtebi, endemebi, subendemebi, samecniero Tu esTetikuri mniSvnelobis iSviaTi warmomadgenlebia. maTgan Papilionidae-s ojaxidan, saqarTveloSi gavrcelebuli Svidive saxeoba Setanili iyo sabWoTa kavSiris wiTel wignSi, maTgan 2 endemia Parnassius nordmanni da Allancastria caucasica. saqarTvelos mTebis subalpur da alpur mdeloebidan aRwerilia Paplio machaon kavkasiuri forma ssp. rustaveli, romelic nominanturi saxeobisagan vizualurad zomis SedarebiT simciriT, mkveTri konturebiT da Savi nafifqis siWarbiT gamoirCeva. Prnassius apollo, romelsac 1996 wels bunebis dacvis msoflio kavSiris wiTeli nusxis mixedviT miniWebuli aqvs kategoria _ mowyvladi. aqedan saqarTveloSi 2 qvesaxeobaa warmodgenili ssp.svaneticus (didi kavkasioni) da ssp. caucasicus (mcire kavkasioni). Pieridaes-s ojaxidan sabWoTa kavSiris wiTel wignSi Setanili iyo 5 saxeoba. maTgan kavkasiis endemia Colias caucasica, xolo amierkavkasiis _ Anthocharis gruneri. ojaxis Satyridae warmomadgenlebidan gansakuTrebul yuradRebas imsaxurebs Erebia hewistoni. saxeoba aWaris mTebidan aris aRwerili da dRemde saqarTvelos endemad iTvleba. am ojaxidan sabWoTa kavSiris wiTel wignSi Setanili iyo meore iSviaTi saxeoba _ iranis endemi (E. iranica), romelic saqarTveloSi ori endemuri qvesaxeobiT gvevlineba, esenia: ssp. caucasica (didi kavkasioni) da ssp.transcaucasica (mcire kavkasioni). Lycaenidae-s ojaxidan sabWoTa kavSiris wiTel wignSi saqarTveloSi gavrcelebuli 4 saxeoba iyo Sesuli. maTgan endemia Tomares romanovi; am jgufidan iSviaTobas warmoadgens da lokaluri gavrcelebiT xasiaTdeba amierkavkasiis subendemi Pseudothecla ledereri. Ramis peplebidan gansakuTrebul yuradRebas ipyrobs miocenidan (mesameuli periodi) SemorCenili ”cocxali namarxi” _ reliqti Brahmaea ledereri (ojaxi Brahmaeidae). sabWoTa kavSiris wiTel wignSi pirveli kategoriiT iyo Setanili. savaraudoa, rom Cveni saukunis bolos saxeoba gaqra. amis sawinaaRmdego suraTs iZleva aseve mesameuli periodidan SemorCenili reliqti, kavkasiis endemuri saxeoba Phasus schamuli, romelmac Brahmaea-sgan gansaxvavebiT ara Tu Seimcira areali, aramed gaifarTova kidec da dReisaTvis kavkasiis yelis mTeli Savi zRvispireTi daikava. Saturniidae-s uZvelesi ojaxi saqarTveloSi 5 saxeobiTaa warmodgenili. sabWoTa kavSiris wiTel wignSi Sesuli iyo mxolod erTi _ Eudia pavonia. amave ojaxidan gansakuTrebulad unda aRiniSnos amierkavkasiis endemuri da metad iSviaTi warmomadgeneli Saturnia cephalaria. 73 mecnieruli da istoriuli TvalsazrisiT saintereso jgufs warmoadgens ojaxi Sphingidae. saqarTveloSi aRricxul 26 saxeobidan sabWoTa kavSiris wiTel wignSi Setanili iyo 4, amaTgan endemuria Rethera komarovi. Arctiidae-s ojaxidan Axiopoena maura warmoadgens reliqts, romlis adgil samyofeli Savi zRvispireTis kirqviani mRvimeebia, xolo mTian mdeloebze farTod aris gavrcelebuli kavkasiuri qvesaxeoba Parasemia plantaginis caucasica. saqarTveloSi gavrcelebuli Tevzebi Seicaven iseT saxeobebs, romlebic endemizmis gansxvavebuli kategoriebiT xasiaTdebian _ mkveTrad gamoxatuli endemuri saxeobebidan iseTi saxeobebis CaTvliT, romlebic msoflios sxvadasxva kuTxeebSiac aris gavrcelebuli. kavkasiuri endemebis raodenoba aRwevs 23%, aSkarad endemuri saxeobebidan unda gamoiyos Semdegi: Leuciscus borysthenicus (Kessler) _ kavkasiuri qaSapis monaTesave forma juja qaSapi, Alosa caspia paleostomi (Sadowsky) _ paliastomis qaSayi, Chondrostoma colchicum (Kessler) Derjugin _ kolxuri tobi, Varicorhinus sieboldi (Steindachner) _ kolxuri xramuli, Barbus mursa (Guldenstadt) _ murwa (cimori), Chalcalburnus chalcoides derjugini (Berg) – baTumis Trisa, Samaia, Alburnus charusini hohenackeri (Kessler) _ amierkavkasiuri TaRliTa, Blicca bjoerkna (Linne) _ blika, Nemachilus angorae Steindachner _ angoruli goWala. sainteresoa wveras sxvadasxva saxeobebis sakontaqto zonebis arseboba aRmosavleT saqarTvelos mdinareebis wylebSi. magaliTad, wveras sxvadasxva saxeobebis (Barbus lacerta cyri Fillipi, B. cäpito (Güldenstädt) SesaZlo sakontaqto adgilebi, aRmosavleT saqarTvelos mdinareebze hesebis aSenebis Semdeg ukve SemCneulia sxvadasxva gardamavali formis warmoqmna. kalmaxisnairebidan (Salmonidae) dasavleT saqarTvelos mdinareebSi binadrobs ori populacia: maRali mTis da Sua mTis. didi Sidasaxeobrivi cvalebadobiT xasiaTdeba aseve kavkasiuri qaSapi – Leuciscus cephalus orientalis Nordmann. mdinareebis zemo Cqar dinebebSi, dabali temperaturis pirobebSi gvxvdeba qaSapis tipiuri qvesaxeoba, xolo ufro qveviT binadrobs misi meore qvesaxeoba (rionis monakveTi – samtrediis raionSi, sufsis qvemo dineba). morfologiuri niSan-Tvisebebis Sedareba miuTiTebs kidev ramdenime gardamavali variantis arsebobas, rac aqtiuri saxeobaTwarmoqmnis ucilobeli pirobaa. rionsa da mis SenakadebSi gavrcelebulia endemizmis sxvadasxva doneebze mdgari saxeobebi. morevis nafota _ Rutilus Friss (Nordmann) (rionisa da cxeniswylis SesarTavebi), kolxuri tobi _ Chondrostoma colchicus cäpoeta (Güldenstädt), kolxuri xramuli _ Varicorhinus sieboldi (Steindachner), wveras erT-erTi qvesaxeoba – Barbus tauricus lscherichi (Steindachner) da Rorjos erTerTi qvesaxeoba warmoadgenen kolxur endemebs. eqvsi saxeoba mdinare mtkvris endemia: Chondrostoma cyri Kessler – mtkvris tobi, Gobio persa (Gunter)_ mtkvris cimori (fetvia, RomRoma, CoCia), Varicorhinus cäpoeta (Güldenstädt) _ xramuli, lurja, kapoeta. Barbus lacerta cyri filippi – mtkvris wvera, B. mursa (Güldenstädt) _ murwa, Namachilus brandti kessler _ mtkvris goWala. kidev ori saxeoba Barbus mursa (Güldenstädt) da Alburnus filippi kessler aris kavkasiuri endemi. zRvis saxeobis endemizmis zogadi modelebi, rogorc wesi ar arsebobs. maT umravlesobas gaaCnia Sida wylebis formebTan SedarebiT gacilebiT didi gavrcelebis areali, rac damokidebulia sicocxlis ciklze. aseTia 9 saxeoba: 74 Alosa caspia paleostomi (Sadowsky) _ paliastomis qaSayi, Alosa kessler pontica var _ qaSayi, Engraulis engrasicholus ponticus Aleksandrov _ Savi zRvis qafSia, Benthophilus stellatus (Sauvage) _ varskvlavTmricxveli Tavkombala, Pomatoschistus microps leopardinus (Nordmann) – Rorjo, Pomatoschistus caucasicus (Kawrajsky) Berg – kavkasiuri pomatoSisti, Knipowitschia londicaudata (Kessler) – knipoviCis kaWkaWa, Rorjo, Arnoglossus Kessleri Schmidt _ Savi zRvis kalkani, Syngnathus schmidti Popov – pelagiuri nemsTevza. gadaSenebis safrTixis winaSe myofi gansakuTrebiT mniSvnelovani saxeobebia zuTxisnairni, Savi zRvis oraguli da mdinaris kalmaxi. Savi zRvis samxreT-aRmosavleT nawilSi gavrcelebulia zuTxisnairTa 5 saxeoba: atlanturi zuTxi, foronji _ Acipenser sturio Linne, rusuli zuTxis kolxuri qvesaxeoba _ Acipenser guldenstadti colchicus V. Marti, jarRala, foreji _ Acipenser nudiventris Lovetzky, taraRana _ Acipenser stellatus Pallas da svia – Huso huso (Linne). gvxvdeba agreTve, sparsuli zuTxis qvesaxeoba _ Acipenser Güldenstädti persicus. kolxuri zuTxisagan gansxvavdeba feriT da zogierTi morfometriuli monacemebiT. vfiqrobT igi Semoyvanilia Savi zRvis samxreT-aRmosavleT nawilSi ganayofierebuli qviriTiT, romelic SemohqondaT ruseTidan rionis zuTxsaSen qarxanaSi _ “geguTis centrSi” 1983-1990 wlebamde. zuTxisnairTa Tevzebs Soris gansakuTrebiT gamoirCeva foronji _ Acipenser sturio Linne, igi gasuli saukunis pirvel naxevarSi binadrobda: baltiis, CrdiloeTis, xmelTaSua zRvebSi, atlantikis okeanis CrdiloeT nawilSi, safrangeTis md. Jirondasa da espaneTis mdinare gvadalkviviraSi, atlantikis okeanis dasavleT seqtorSi md. wminda lavrentisa da md. hudZonis auzebSi. dReisaTvis SemorCenilia mxolod Savi zRvis samxreT-aRmosavleT nawilSi, saidanac gasamravleblad Sedis md. rionSi, iSviaTad md. engursa da sufsaSi. 1999 wels md. rionis SesarTavTan daWerili iqna foronjis mamali, zomiT 142sm. sqesobrivi simwifis me-4 stadiaze e.i. jer kidev arsebobs am saxeobis xelovnuri aRwarmoebis imedi. igi Setanili iyo sabWoTa kavSiris, saqarTvelos ssr wiTel wignSi, agreTve yvela evropuli qveynebis wiTel wignebSi da vaSingtonis saxeobebis pirvel konvenciis danarTSi. mzaddeba saqarTvelos cxovelTa samyaros wiTeli nusxa, sadac Setanili iqneba aseve kolxuri zuTxi da jarRala. rusuli zuTxis kolxuri qvesaxeoba – Acipenser Güldenstädti colchicus V. Marti. gasamravleblad Sedis umTavresad md. rionSi, gvxvdeba samtrediamde, Sedis cxeniswyalSic, iSviaTad md. engurSi. Savi zRvis saqarTvelos sanapiro zolSi gavrcelebul zuTxisnairTa xelovnuri aRwarmoebis gziT restokingis RonisZiebaTa ganxorcielebisa da bunebrivi tofobis mdgomareobis Seswavlis mizniT. 1999 wels garemos dacvis institutis iSviaTi da gadaSenebis piras myofi Tevzis saxeobaTa aRwarmoebis ganyofilebis mier Catarebul iqna eqsperimenti rusuli zuTxis kolxur qvesaxeobaze, ris Sedegadac xelovnuri aRwarmoebis gziT Catarebul iqna bioteqnologiuri samuSaoebis mTliani cikli, gamozrdili da md. rionSi gaSvebuli iqna sicocxlisunariani 117000-ze meti kolxuri zuTxis lifsita, zomiT 15-16sm, woniT 5-6gr. 75 1999 wels paralelurad Catarebuli iqna md. rionis zuTxisnairTa bunebrivi aRwarmoebis aRricxva. lifsitebis Sedarebam aCvena, rom xelovnurad gamoyvanili lifsitebi bevrad ufro sicocxlisunariania da maTi zrdis tempic ufro maRali. ix. cxr. 6.3. cxrili 6.3 md. rionis zuTxisnairTa bunebrivi (xuTive saxeoba) da xelovnuri (kolxuri zuTxi) aRwarmoebis aRricxva bunebrivi Catarebuli Werebi (Tve) ivnisi ivlisi agvisto xelovnuri seqtemberi aRwarmoeba wona (gr) zoma (sm) 1,9 2,5 3,8 4,9 5-6 1,0-2,0 1,0-3,0 2,0-3,9 3,9-4,9 15-16 saerTo raodenoba 5 30 30 15 117000 jarRala _ Acipenser nudiventris Lovetzky _ cnobilia rogorc gamsvleli forma, aseve mtknari wylis mkvidri forma. 1999 wels garemos dacvis institutis TanamSromlebis mier mdinare rionSi (q. foTi) daWeril iqna ori jarRala: zomiT 28,5 sm da 52,7 sm. aRniSnuli saxeoba jer kidev ar aris gadaSenebuli da misi aRdgena gadaudebel RonisZiebebs saWiroebs. taraRana _ Acipenser stellatus Pallas, sxva zuTxisnairebTan SedarebiT ufro mravalricxovania, Savi zRvis samxreT-aRmosavleT nawilSi warmodgenilia sxvadasxva asakis da zomis individebiT. svia _ Huso huso Linne. Savi zRvis samxreT-aRmosavleTSi gavrcelebuli svia gansxvavdeba sxva wyalsatevebSi gavrcelebul amave saxeobis Tevzebisagan, swrafi zrdis tempiT da nayofierebiT. Savi zRvis samxreT-aRmosavleT nawilSi gavrcelebuli taraRana da svia saWiroeben mkacri dacviTi RonisZiebebis ganxorcielebas. saqarTvelos wylebSi oragulisebrTa (Salmonidae) ojaxidan gavrcelebulia Savi zRvis oraguli _ Salmo trutta labrax Pallas, kalmaxi Salmo fario Linne, (mdinareebsa da tbebSi), cisartyela kalmaxi _ Salmo irideus Gibbons (sakalmaxe da zogierT satbore meurneobebSi) gansakuTrebiT Seswavlilia svaneTis mdinareebis kalmaxi. saqarTvelos wylebSi oragulis da kalmaxebis maragi ukiduresad aramdgradia. Savi zRvis oraguli gavrcelebulia zRvis mTel sanapiro zolSi, gamsvleli Tevzia da gasamravleblad Sedis saqarTvelos msxvil mdinareebSi (bzifi, kodori, gumisTa, kelasuri, Savwyala, rioni, enguri, kintriSi, Woroxi). Savi zRvis oraguli da mdinaris kalmaxi, romlebic Savi zRvis sanapiro mdinareebSi binadroben warmoadgenen erTi da imave saxeobis 2 formas. arsebulma dakvirvebebma damajereblad gviCvena mudmivi urTierT gacvla gamsvlel kumJasa da mdinaris kalmaxis erTi da imave jogebs Soris, romelTa 76 Tvisobrivi da raodenobrivi cvalebadoba damokidebulia xan erTis, xan meoris sasargeblod, garemos cvalebad pirobebze dayrdnobiT. Tanamedrove pirobebSi maTi raodenobrivi Semcirebis upirveles mizezad SeiZleba CaiTvalos hidroteqnikur nagebobaTa mSenebloba, rac xels uSlis zRvidan oragulis Semosvlas mdinareSi da oragulad qceuli kalmaxebis dagorebas zRvaSi. mopovebuli masalis damuSavebam gviCvena, rom svaneTis mdinareebSi (dolra, gvaldiri, kedrula da wurundaSi) ukanasknel wlebSi kalmaxis populaciis mdgomareoba zedmiwevniT sagangaSoa. aq kalmaxebi sxva mdinareebis kalmaxebTan SedarebiT dabali zrdis tempiT xasiaTdebian. masalebSi Warbobda movercxlisfro Savxaliani kalmaxebi, es is egzemplarebia, romlebic genetikurad sicocxlis meore wels mzad iyvnen mdinaridan zRvaSi sanasuqod dagorebisaTvis. (ix. cxr. 6.4). cxrili 6.4 zemo svaneTis mdinareebis kalmaxis zrdis tempi asaki 1 2 3 4 5 6 8,2 10,6 13,8 16,9 20,6 23,4 _ 2,4 3,6 3,1 3,7 2,8 7,6 11,3 14,0 17,5 20,1 _ _ 3,7 3,7 3,3 2,6 _ 7,8 9,9 13,5 17,8 _ _ _ 2,1 3,6 4,0 _ _ 7,6 10,5 13,9 16,8 20,9 22,9 _ 2,9 3,4 2,9 4,4 2,0 7,8 10,6 13,8 16,9 20,5 23,1 _ 2,8 3,6 3,3 3,5 2,4 mdinare dolra gvaldiri kedrula wurundaSi saerTo saSualo bolo wlebSi Seswavlili masalebidan SeiZleba gakeTdes daskvna, rom qveynis ekosistemebidan gaqra iqTiofaunis bevri saxeoba, danarCenmac dakarga saxeobaTa genetikuri mravalferovneba, rac gamoiwvevs mTeli rigi populaciebis ganadgurebas. aRsaniSnavia agreTve is faqti, rom foTSi 1999-2000 wlebSi (ivlissagvisto-seqtemberi) bazrebi savse iyo qviriTiani TevzebiT. wyalwmindaze funqcionirebs Tevzis ukanono sadReRamiso bazroba (karvebi), maTi mommaragebelia brakonierebi, sadac iyideba Savi zRvis yvela saxeobis Tevzi, 77 maT Soris sarewad akrZaluli saxeobebi _ akrZaluli zomebiT. garemos dacvis institutis TanamSromlebis mier dafiqsirebuli iqna zuTxisnairTa moumwifebeli (70-80-100-125 sm-iani) da satofed gamzadebuli egzemplarebis gayidva (140-145 sm). aseve qviriTiani scienas _ 62 sm, kefalebis (15-18-20-30sm), kambalebis (20-45-47 sm) gayidvis uamravi SemTxvevebi. saqarTveloSi gavrcelebuli wvrili ZuZumwovrebis 79 saxeobidan (IUNCis wiTel nusxis kategoriebis 2.2. versiis mixedviT) 15 saxeobas SesaZlebelia mieniWos kategoria Seufasebeli (NE), xolo daaxloebiT 30 saxeobis Sesaxeb informacia ar arsebobs, ris gamoc isini SeiZleba CaiTvalos, rogorc arasruli monacemebis mqone taqsonebi (DD). 22 saxeoba Sefasebulia, rogorc dabali riskis (LR), 5 mowyvlad (VU) da 7 gadaSenebis piras myof (EN) taqsonad. safrTxis winaSe myofi wvrili ZuZumwovrebidan aRsaniSnavia: 1. kavkasiuri ciyvi (Sciurus anomalous) – VU. es ciyvi adre mTebis foTlovan da Sereul tyeebSi binadrobda. Cveulebri ciyvis (Sciurus vulgaris) introduqciis Sedegad igi praqtikulad gaidevna Sereuli tyeebidan, ris gamoc misi ricxovnoba da areali daaxloebiT 29%-iT Semcirda; 2. Tagvana (Sicista): kavkasiuri Tagvana (Sicista caucasica) _ EN qluxoris Tagvana (Sicista kluchorica) _ EN yazbegis Tagvana (Sicista Kazbegika) _ EN Strandis Tagvana (Sicista strandi) _ EN Tagvanas saxeobebis Sesaxeb monacemebi metad mwiria, amitom rTulia maTi populaciebis mdgomareobis gansazRvra. 3. neringis bruca (Nannospalax nehringi) _ EN E saqarTveloSi gavrcelebis areali 5000km2-s ar aRemateba. 4. ruxi zazuna (Cricetulus migratorius) _ VU es saxeoba bevr adgilas, sadac adre iyo gavrcelebuli aRar gvxvdeba. misi areali savaraudod 20%-ze metiT Semcirda. 5. amierkavkasiuri zazuna (Mesocricetus brandti) _ EN E Setanilia saqarTvelos wiTel wignSi. misi areali mkveTrad Semcirebulia, ricxovnoba ki savaraudod 50%-ze metad Semcirda. 6. imierkavkasiuri zazuna (Mesocricetus raddei) _ VU am saxeobis gavrcelebis areali saqarTveloSi ar aRemateba 500km2-s. 7. wiTuri memindvria (Clerthrionomys glareolus) _ EN E pontos wiTuri memindvrias gavrcelebis areali ar aRemateba 5000km2-s. gvxvdeba mTis, daburul wiwvovan, tenian tyeebSi, romlebic amJamad intensiurad iCexeba. 1. promeTes memindvria (Prometheomys schaposchnikovi) _ VU cnobilia sami subpopulacia afxazeTSi, centralur kavkasionze da mesxeTis qedze, maT Soris individTa urTierTgacvla gamoricxulia. mTeli arealis farTobi ar aRemateba 20000km2-s. saqarTveloSi gavrcelebuli msxvili ZuZumwovrebis endemuri, iSviaTi da gadaSenebis piras myofi saxeobebi mocemulia danarTi 1, cxr. 24-Si. 78 TevzWera Tevzis sarewaod gamoiyeneba saqarTvelos teritoriaze ganlagebuli iseTi Siga Tevzsameurneo wyalsatevebi, romelTa Tevzis sarewi saxeobebis maragebi iZleva amis saSualebas, miuxedavad imisa bunebrivi aRwarmoebis gziT aris Seqmnili es maragebi Tu xelovnuri aRwarmoebis gziT. aseT wyalsatevebs ganekuTvneba: md. mtkvari, md. alazani, Jinvalis wyalsacavi, algeTis, tyibulis, Tbilisis, sionis, walkis, jandaris, nadarbazevis, lipis, wyalsacavebi. saRamos, karwaxis, faravnis, tabawyuris tbebi da energetikuli Tu samelioracio daniSnulebis zogierTi sxva wyalsacavi. am wyalsatevebze Tevzis rewva regulirdeba garemosa da bunebrivi resursebis dacvis saministros uSualo monawileobiT. tbebze da wyalsacavebze arsebuli Tevzis meurneobebis, agreTve sakalmaxe, TevzsaSeni da satbore Tevzis meurneobebis funqcionalur xelmZRvanelobas axorcielebs soflis meurneobisa da sursaTis saministrosTan arsebuli departamenti "saqTevzi," amave departamentis kompetencias warmoadgens, agreTve sasaqonlo Tevzis gadamuSavebasTan dakavSirebuli sakiTxebi. saqarTvelos Siga wyalsatevebSi sarewao mniSvneloba aqvs Tevzis Semdeg saxeobebs: karCxana, kavkasiuri qaSapi, Cveulebrivi xramuli, mtkvris wvera, Werexi, kobri, TeTri da Wreli sqelSubla, TeTri amuri, mcire vimba, Trisa (Samaia), evropuli Wafala. saxeobebis mixedviT sarewao Tevzis maragis garemodan amoRebis dasaSvebi odenobis anu kvotebis damtkiceba warmoebs cxovelTa samyaros obieqtebiT sargeblobis eqspertTa sauwyebaTaSoriso sabWos sxdomebze yoveli sezonis dawyebamde. Sida wyalsatevebze kvotebis damtkiceba warmoebs saqarTvelos mecnierebaTa akademiis zoologiis institutis mier mowodebul masalebze dayrdnobiT, xolo Sav zRvaze institut "saqzRvaeqsis" mier mowodebul masalebze dayrdnobiT. institutis mier kvotebis dadgena warmoebs, rogorc damoukideblad, ise saqarTvelo-ukrainis erToblivi samecniero-kvleviTi eqspediciis procesSi. amrigad, sarewao saxeobebis garemodan amosaRebi kvotebis miReba xdeba arsebuli SesaZleblobebis maqsimaluri gamoyenebiT, koleqtiuri ganxilvis pirobebSi. garemosa da bunebrivi resursebis dacvis saministros mier TevzWeris licenzireba warmoebs "cxovelTa samyaros Sesaxeb" saqarTvelos kanonis moTxovnebidan gamomdinare da am moTxovnaTa sruli dacviT. qvemoT moyvanil cxrilebSi mocemulia informacia sxvadasxva wlebSi, Sav zRvaze da Sida wyalsatevebSi sarewao TevzWeraze kvotebisa da gacemuli licenziebis Sesaxeb: 79 cxrili 6.5 # rigze Sav zRvaze 1999 wels saqrTvelos Tevzmompoveblebze gacemulia 138 licenzia 12765,8 tona Tevzis mopovebaze maT Soris: saxeoba kvota (tona) gacemulia licenziebi mopovebaze (tona) kvota gadaWarbebiT gacemulia (tona) moTxovnis gareSe darCenilia kvota (tona) resursiT sargeblobiT gadasaxadis odenoba resursis 100% iT aTvisebis pirobebSi (lari) 1 2 3 4 5 6 7 1 2 3 4 5 qafSia qarsala merlangi katrani pelengasi 30000 3000 700 500 2500 20641 763 182,1 207,9 2140,1 56154 8948 4143,2 23368 53970 146583,2 9359 2237 517,9 292,1 359,8 sul: cxrili 6.6 2000 - 2001 wlebis qafSiis rewvis sezonze gacemuli licenziebi: kvota (tona) gacemulia licenziebi (tona) 40 000 22 790 moTxovnis gareSe darCenilia kvota (tona) 17 210 gacemuli licenziebis mixedviT limitis 100% - iT aTvisebis pirobebSi res. sarg. gadasaxadi (lari) 120 470 cxrili 6.7 2000 wlis sazafxulo TevzWera gacemuli licenziebi q. foTSi (tona) gacemuli licenziebi q. baTumSi (tona) gacemuli licenziebi sul: (tona) kvota (tona) qarsala - 846 merlangi - 223 katrani - 117 pelengasi - 133 rapana - 600 qarsala - 37,5 merlangi - 44 katrani - 4,65 pelengasi - 5,21 rapana - 260 _ 883,5 _ 267 _ 121,65 _ 138,21 _ 860 2270,36 _ 3000 _ 700 _ 500 _ 2500 _ 2500 9200 81 moTxovnis gareSe darCenili kvota (tona) _ 2116,5 _ 433 _ 378,35 _ 2361,79 _ 1640 6929,64 100%-iT aTvisebis pirobebSi res. sarg. gadasaxadi sul: (lari) 38222,4 - lari q. foTSi 3515,6 - lari q. baTumSi 41738 lari cxrili 6.8 # rigze Sida wyalsatevebze 1999 wels gacemulia 11 licenzia 31,7 tona Tevzis opovebaze, maT Soris: wyalsacavis dasaaxeleba saxeoba kvota (tona) gacemulia licenziebi mopovebaze (tona) 1 2 3 4 5 tyibulis wyalsacavi karCxana xramuli kobri 13 14 0,5 0,5/15 mtkvari qaSapi xramuli wvera I,II,III,IV monakveTebi 38 - t. V monakveTi 15 - t. 3 sionis wyalsacavi Samaia xramuli qaSapi 4 jandaris tba karCxana sqelSubla Jinvalis wyalsacavi qaSapi xramuli wvera Samaia 1 2 5 kvotis gadaWarbebiT gacemulia (tona) moTxovnis gareSe darCenilia kvota (tona) 6 7 resursis sargeblobiT gadasaxadis odenoba resursis 100% - iT aTvisebis pirobebSi (lari) 8 SeniSvna 9 karCxana - 2 t. - 113 kaarCxanis mopoveba dasaSvebia ganusazRvreli raodenobiT 2,5 1 0,5/4 - I, II, III, IV monakveTebi 38 - t. V monakveTi 11 - t. 137,5 - 9 0,6 0,6 0,8/2 - 7 - t. 88 - 10 6 2/8 - 2 - t. 49,8 - 4 1 0,3 0,1 0,1/1,5 - 2,5 - t. 44 - 82 # rigze wyalsacavis dasaaxeleba saxeoba kvota (tona) gacemulia licenziebi mopovebaze (tona) 1 2 3 4 5 6 7 resursis sargeblobiT gadasaxadis odenoba resursis 100% - iT aTvisebis pirobebSi (lari) 8 6 Tbilisis zRva qaSapi xramuli Samaia wvera 9 0,5 0,3 0,3 0,1/1,2 - 7,8 - t. 59,5 7 8 9 10 11 12 farvanis tba tabawyuri nadarbazevi walkis wyalsacavi algeTis wyalsacavi md. alazani 35 30 8 5 18 15 - - 35 - t. 30 - t. 8 - t. 5 - t. 18 - t. 15 - t. kvotis gadaWarbebiT gacemulia (tona) moTxovnis gareSe darCenilia kvota (tona) sul: 83 491,8 lari SeniSvna 9 cxrili 6.9 Sida wyalsatevebze 2000-2001 wlebis sezonze gacemulia 18 licenzia 53 tona Tevzis mopovebaze, maT, Soris: moTxovnis gareSe darCenilia kvota (tona) 6 7 # rigze kvotis gadaWarbebiT gacemulia (tona) resursis sargeblobiT gadasaxadis odenoba resursis 100% - iT aTvisebis pirobebSi (lari) 8 wyalsacavis dasaaxeleba saxeoba kvota (tona) gacemulia licenziebi mopovebaze (tona) 1 2 3 4 5 Tbilisis zRva xramuli qaSapi Samaia 9 1,7 2 0,9 4,6 4,4 194,5 9 0,1 0,2 0,1 1 1 2,4 6,6 43,8 35 466 1 2 sionis wyalsacavi xramuli qaSapi Samaia sqelSubla amuri 3 md. mtkvari qaSapi xramuli kaparWina wvera 4 tabawyuri Wafala tyibulis wyalsacavi sqelSubla karCxana kobri 5 43 30 20 3,2 2,7 2,1 8 17 84 9 ganacxadi ar Semosula 30 0,5 2 0,5 3 SeniSvna 44,5 # rigze wyalsacavis dasaaxeleba saxeoba kvota (tona) gacemulia licenziebi mopovebaze (tona) 1 2 3 4 5 6 lipis wyalsacavi karCxana xramuli 3 7 jandara sqelSubla karCxana TeTri amuri 40 8 alazani xramuli qaSapi Werexi wvera 13 9 nadarbazevis wyalsacavi sqelSubla karCxana kobri 8 10 Jinvalis wyalsacavi 11 algeTis wyalsacavi 12 walkis wyalsacavi 13 faravnis tba sul: xramuli qaSapi mc. vimba karCxana xramuli qaSapi karCxana xramuli Wafala xramuli kvotis gadaWarbebiT gacemulia (tona) moTxovnis gareSe darCenilia kvota (tona) 6 7 resursis sargeblobiT gadasaxadis odenoba resursis 100% - iT aTvisebis pirobebSi (lari) 8 8 169,8 ganacxadi ar Semosula 13 0,5 2 0,5 3 5 9 ganacxadi ar Semosula 3 2 30 32 SeniSvna 33 6 6 ganacxadi ar Semosula 18 18 ganacxadi ar Semosula 30 30 31 31 260 53 207 85 ganacxadi ar Semosula ganacxadi ar Semosula 951,6 dReisaTvis praqtikaSi danergilia saqarTvelos teritoriul wylebSi qafSiis rewvis kampaniaSi TurqeTis respublikis im seinerebis monawileoba, romelTac saqarTvelos sazRvao administraciis mier miniWebuli aqvT saqarTvelos almiT naosnobis ufleba. saqarTvelos teritoriul wylebSi saqarTvelo-ukrainis mTavrobebs Soris dadebuli SeTanxmebis safuZvelze rewvas awarmoebdnen agreTve ukraineli Tevzmompovebeli organizaciebi. orive SemTxvevaSi adgili aqvs qafSiis Warbi resursis gatanas saqarTvelos farglebs gareT, oRond im gansxvavebiT, rom ukrainelebis mier gatanili resursi ar CaiTvleba rogorc eqsporti, xolo Turqebis mier gatanili resursi saeqsporto xasiaTs atarebs, vinaidan am SemTxvevaSi TevzWeris licenziis mflobelebi arian ara uSualod Turquli seinerebi, aramed is qarTuli organizaciebi, romelTac ijariT hyavT ayvanili TurqeTis respublikis mcuravi saSualebebi da Sesabamisad mopovebuli Tevzis ganmkargvelebic saqarTvelos organizaciebi arian. aRniSnuli varianti ufro momgebiania qarTuli organizaciebis dasaqmebisa da biujetis Sevsebis TvalsazrisiT vidre ukrainis SemTxvevaSi, vinaidan ukrainelebi ixdian mxolod resursiT sargeblobis gadasaxads, romelic konstituciis 94-e muxlis Tanaxmad, mxolod kanoniT gansazRvruli odenobiT unda iqnes gadaxdili, xolo meore SemTxvevaSi licenziis mflobelebi arian saqarTveloSi registrirebuli organizaciebi, romlebic ibegrebian, rogorc resursiT sargeblobis gadasaxadebiT, ise sagadasaxado kodeqsiT gaTvaliswinebuli sxva gadasaxadebiTac (dRg, mogebis gadasaxadi da sxva), rom aRaraferi vTqvaT sabaJo, saporto da saqarTvelos almiT naosnobis uflebis gadasaxadebze. saqarTvelos moqmedi kanonmdeblobiT SeuZlebelia TevzWeris licenziebis gacema uSualod Turqul firmebze Tu or qveyanas Soris ar aris dadebuli konkretuli xelSekruleba TevzWeris sferoSi. aRsaniSnavia agreTve, rom amJamad Savi zRvis ekonomikuri TanamSromlobis (BSEC) organizaciis farglebSi mimdinareobs Sav zRvaSi TevzWerisa da cocxali resursebis SenarCunebis Sesaxeb konvenciis SemuSaveba. gadawyvetileba TurqeTis respublikis TevzsaWeri seinerebis zemoT aRwerili wesiT qafSiis rewvis kampaniaSi monawileobis Sesaxeb garemosa da bunebrivi resursebis dacvis saministroSi da saministrosTan arsebul eqspertTa uwyebaTSorisi sabWos sxdomaze iqna miRebuli. aRniSnuli gadawyvetileba mTlianad Tavsdeba saqarTveloSi moqmedi kanonmdeblobis farglebSi da iTvaliswinebs, rogorc samarTlebriv, ise saerTaSoriso, ekonomikur da garemosdacviT sakiTxebs. garemosdacviTi TvalsazrisiT saministro ayenebs erT-erT umniSvnelovanes pirobas, rom TurqeTis respublikisa da ukrainis seinerebma qafSiis rewva awarmoon specialurad am miznisaTvis gankuTvnili qisa didbadeebis gamoyenebiT. saministros araerTxel dauyenebia sakiTxi, rom saqarTvelos seinerebic iqnan aRWurvili qafSiis rewvisaTvis gankuTvnili qisa didbadeebiT, raTa gamonaklisis saxiT droebiT miniWebul, qafSiis rewvisas pelagiuri tralebis gamoyenebis uflebas ar mieRo qronikuli xasiaTi. samwuxarod es moTxovna dRemde ar aris Sesrulebuli. 1999 wlidan dRemde saministrom daakmayofila yvela ganacxadi, romelic iTvaliswinebda qafSiis rewvis kampaniaSi TurqeTis respublikis TevzsaWeri seinerebis monawileobas. unda aRiniSnos, rom maTi mxridan xSir SemTxvevaSi adgili aqvs gamoyofili resursisa da licenziebis moqmedebis vadebis arasrulad aTvisebis faqtebs, ase magaliTad 2000-2001 wlebis qafSiis rewvis sezonisaTvis eqspertTa sabWos gadawyvetilebiT Turqul seinerebs licenziebiT SeeZloT esargeblaT 5 Tvis ganmavlobaSi, maT es ufleba gamoiyenes, mxolod erTi Tvis vadiT. ukmayofilebas Turquli seinerebis mimarT gamoxataven qarTveli Tevzmompoveblebi, romlebic Tvlian, rom rewvis adgilebSi, mcuravi saSualebebis maRali koncentraciis dros mniSvnelovnad uaresdeba manevrirebisa da TevzWeris pirobebi. mniSvnelovani RonisZieba, rac adreul periodSi Catarebula am mimarTulebiT iyo kambala-kalkanis Weris 10 dRiani akrZalva qviriTobis periodSi. akrZalva dawesebuli iyo 10 wlis vadiT da damTavrda 1996 wels. amis Semdeg TiTqos unda aRdgeniliyo misi ricxovneba da ganaxlebuliyo samrewvelo mopoveba. eqspertTa uwyebaTSorisi sabWos gadawyvetilebiT ara Tu ganaxlda kambalis samrewvelo mopoveba, aramed kambalis Weris 10 dRiani akrZalva Seicvala samrewvelo TevzWeris erT Tviani saerTo akrZalviT kambala-kalkanis qviriTobis periodSi 01 maisidan 01 ivnisis CaTvliT. am periodSi, ukve mexuTe welia arc erT TevzsaWer gems ar eZleva licenzia da Sesabamisad ar gadis zRvaSi. aRsaniSnavia, rom aRniSnuli periodi emTxveva zogierTi sxva saxeobis Tevzis qviriTobis vadebs da zuTxisnairTa Tevzebis mdinareebSi saqviriTod masiuri Sesvlis wina periods, rodesac adgili aqvs mdinareTa SesarTavebTan maTi koncentraciis zrdas. cxadia, rom aRniSnulma RonisZiebam ar SeiZleba ar iTamaSos pozitiuri roli iSviaTi da gadaSenebis piras myofi Tevzis saxeobebis maragebis aRdgenis saqmeSi. sabWoTa periodSi, qafSiis rewvis kampaniis dros, foTi-oCamCires 5 milian sanapiro zonaSi qafSiis jogebis koncentraciis SemTxvevaSi nebadarTuli iyo qafSiis rewva am zonaSi, aseT SemTxvevebSi aq Tavs iyrida Savi zRvis mTeli mcire TevzmWeri floti 150-200 gemis raodenobiT. aRniSnuli praqtika mTlianad iqna aRmofxvrili da gamonaklisi arc erT SemTxvevaSi ar iqna daSvebuli. garda zemoT moyvanili RonisZiebebisa ukanasknel periodSi saministros mier ganxorcielebul iqna mTeli rigi TevzdacviTi RonisZiebebi: ukraineli TevzmompoveblebisaTvis da ijariT ayvanili gemebisaTvis aikrZala qafSiis rewvisas pelagiuri tralebis gamoyeneba. aikrZala samrewvelo TevzWera md. mtkvris q. Tbilisis mimdebare da md. alaznis vaSlovanis saxelmwifo nakrZalis mimdebare monakveTebze, ar gaicema TevzWeris licenziebi iseTi saxeobebis mopovebaze, rogoric aris kalmaxi, Wanari, faravnis kobri da sxva. Sav zRvaze TevzWeris licenziebis gacema warmoebs mxolod xuT saxeobaze. anTropogenuri zemoqmedebiT da sxva mravali zegavlenis Sedegad ukanasknel wlebSi sagrZnoblad gauaresda qveynis wyalsatevebis ekologiuri mdgomareoba, ramac mniSvnelovnad Seamcira Zvirfasi sarewao saxeobebis maragi, 87 gadaSenebis saSiSroebis winaSe daayena atlanturi zuTxis populacia, Savi zRvis oraguli da sxva. saqarTvelos Savi zRvis sanapiros unikalur regions warmoadgens xuTmiliani zona foTi-oCamCire. es zona erTad-erTia saqarTvelos Savi zRvis sanapiros zolSi, sadac kidev SemorCenilia xelsayreli pirobebi mravali saxeobis Tevzis gamozamTrebisa da gamozrdisaTvis, swored aq binadrobs zuTxisnairTa xuTi saxeoba: kolxuri zuTxi, atlanturi zuTxi, taraRana, jarRala da svia. rac Seexeba sarewao daniSnulebis Tevzebs, maTi maragi wyalsatevebis potenciur SesaZleblobebTan SedarebiT umniSvneloa. iseT unikalur wyalsatevebSi, rogoricaa jandaris, tabawyuris, nadarbazevis, faravnis, walkisa da sxva wyalsatevebi sarewao Tevzis maragis mkveTri zrda intensiuri xelovnuri aRwarmoebis gareSe SeuZlebelia. Tevzis maragebis aRwarmoebis da aklimatizaciis samuSaoebs wlebis manZilze gaerTianeba "saqTevzmrewvTan" erTad axorcielebda yofili sakavSiro Tevzis mrewvelobis saministros "saqSavzRvaTevzmSenis" sammarTvelo sakavSiro biujetidan gamoyofili saxsrebiT. sakavSiro struqturis gauqmebis Semdeg finansuri uzrunvelyofis mizniT, sammarTvelo daeqvemdebara Sinagan saqmeTa saministros da ewoda mas jer "saqarTvelos Savi zRvis Tevzis maragis dacvis, aRwarmoebis da TevzWeris regulirebis sammarTvelo", xolo Semdgom "ekologiuri policiis sammarTvelo". dReisaTvis brakonierobis saxeebidan gansakuTrebiT saSiS movlenad SeiZleba CaiTvalos Sida wyalsatevebSi TevzWerisaTvis qimiuri saSualebebisa da eleqtroSokis aparatebis gamoyeneba, ramac ukanasknel periodSi masiuri xasiaTi miiRo, rogorc sarewao maragis Semcvel, ise aseTi maragis aramqone Sida saTevzmeurneo wyalsatevebSi. aranakleb saSiSi movlenaa zuTxisebrTa saxeobebis saqviriTe samigracio gzebze brakonieruli TevzWerisaTvis e.w. Canglebis gamoyeneba, rac am gzebze arsebul kaSxlebTan erTad gadaulaxav bariers qmnis saqviriTe adgilebisken mimaval mwarmoeblebisaTvis. brakonierobis Sedegad Tevzis maragebze miyenebuli zaralis Sefaseba metad Sromatevadi saqmea da moiTxovs specializirebuli institutebisa da maRalkvalificiuri specialistebis mier mravalwliani monitoringis ganxorcielebasa da ZviradRirebuli savele da laboratoriuli samuSaoebis Catarebas. dReisaTvis yovel konkretul SemTxvevaSi gamovlenil brakonierobis faqtebis mokvlevisas samarTaldamcavi da garemosdacviTi organoebis mier zaralis SefasebisaTvis gamoiyeneba ekonomikis saministros mier damtkicebuli sabazro fasebi qvemoT moyvanili cxrilis mixedviT. 88 cxrili 6.10 sabazro fasi Tevzisa da wylis cxovelebisaTvis erT tonaze larebSi Tevzis saxeoba 1 2 qafSia qarsala merlangi xonTqara qaSayi, palamisi, samarida, sardani lufari skumbria, sardini, stavrida farga 280 200 450 1200 2000 1500 1000 2500 sabazro fasi Tevzisa da wylis cxovelebisaTvis erT tonaze larebSi Tevzis saxeoba 1 2 3500 3000 2000 1500 2000 2000 4000 1500 400 500 1000 2000 5000 15000 50000 220 300 5000 500 500 500 5000 1500 4000 kefali, wvera, cimori, murwa Samaia loqo TeTri amuri, sqelSubla tobi kobri Werexi kaparWina nafota qariylapia sigi, peliadi, Wafala katrani mdinaris kalmaxi, tbis kalmaxi oragulisebrni zuTxisebrni rapani midia xramuli qaSapi karCxana (karasi) Rorjo Wanari mcire vimba qambala kalkani Tevzis maragebis dacvisa da TevzWerasTan dakavSirebuli problemebis gadaWrisaTvis aucilebel pirobad SeiZleba CaiTvalos: 1) Tevzis maragebis fizikuri dacvis sistemis institucionaluri reforma; 2) ukontrolo TevzWeris moqceva regulirebad, kanonier farglebSi; 3) sainkubacio saamqroebis ageba da arsebulis rekonstruqcia; 4) bunebriv wyalsatevebSi Tevzis adgilobrivi saxeobebis aRdgena, m.S. sarewao mizniT; 5) Tevzis moSenebis Tanamedrove teqnologiebis danergva; yovelive zemoTaRniSnulidan cxadia Tu raoden didi mniSvneloba eniWeba regulirebisa da licenzirebis urTulesi procesis swor organizebas, am saqmeSi maRalkvalificiuri specialistebis monawileobas. 89 samomavlod saWiroa miRweuli poziciebis ganmtkiceba, regulirebis saqmis srulyofa da saxelmwifo kontrolis funqciis gansaxorcieleblad Tanamedrove efeqturi meTodebis danergva. Savi zRvis qafSiis rewvis 2000-2001 wlebis sezonze moTxovnis gareSe darCa 17210 tona qafSia, aRniSnuli gamowveuli iyo im garemoebiT, rom ukrainidan nacvlad ukraina-saqarTvelos sakoordinacio jgufis V oqmiT gaTvaliswinebuli 40 sarewao gemisa, sarewad Camovida 10 gemi, xolo TurqeTis respublikaSi ijariT ayvanili, sabWos mier gansazRvruli 40 gemis nacvlad 17 gemi, romlebmac sul erTi Tvis ganmavlobaSi imuSavebs. saministro garemodan faqtiurad amoRebuli resursis (faqtiuri TevzWeris) Sesaxeb informacias flobs, mxolod Savi zRvis Tevzis rewvis Stabis mier mowodebul monacemebidan gamomdinare. am monacemebis mixedviT sezonis ganmavlobaSi sul mopovebul iqna 8000 - mde tona qafSia (kvota 40000 tona). Sav zRvaze 2000 wlis sazafxulo TevzWeris sezonis ganmavlobaSi qarsalas, merlangis, katranis, pelengasis da rapanis mimarT dadgenili kvotebidan 9200 tonis saerTo raodenobiT licenziebi gacemulia, mxolod 2270,36 tonaze. moTxovnis gareSe darCenilia 6929,64 tona resursi. 2000wlis sazafxulo TevzWerisa da 2000-2001 wlebi qafSiis rewvaze gacemuli licenziebis Sesaxeb (aWaris garda) informacia mocemulia qvemoT moyvanil cxrilebSi: cxrili 6.11 2000-2001 wlebis qafSiis rewvis sezonze departamentis mier sul gacemulia licenziebi: kvota (tona) gacemuli licenziebi (tona) moTxovnis gareSe darCenilia kvota (tona) gacemuli licenziebis mixedviT limitis 100%-iT aTvisebis pirobebSi res. sarg. gadasaxadi (lari) 1 2 3 4 40000 22790 17210 155610 cxrili 6.12 2000 wlis sazafxulo TevzWera kvota (tona) moTxovnis gareSe darCenili kvota (tona) 100%-iT aTvisebis pirobebSi res. sarg. gadasaxadi sul: (lari) 4 5 6 - 883.5 - 267 - 121.65 - 138.21 - 860 - 3000 - 700 - 500 - 2500 - 2500 - 2116.5 - 433 - 378.35 - 2361.79 - 1640 38222.4-lari q. foTSi 3515.6-lari q. baTumSi 2270.36 9200 6929.64 41738 lari gacemuli licenziebi q. foTSi (tona) gacemuli licenziebi q. baTumSi (tona) gacemuli licenziebi sul: (tona) 1 2 3 qarsala-846 merlangi-223 katrani-117 pelengasi-133 rapana-600 qarsala-37.5 merlangi-44 katrani-4.65 pelengasi-5.21 rapana-260 saangariSo periodis ganmavlobaSi TevzWeris licenziebis gacema warmoebda, agreTve Siga saTevzmeurneo wyalsatevebze. aRsaniSnavia, rom Siga wyalsatevebzec moTxovnis gareSe rCeba garkveuli raodenobis resursi, maT Soris aris wyalsatevebi, romlebzedac saerTod ar Semodis ganacxadebi. 90 rac Seexeba faqtiurad mopovebuli Tevzis raodenobas am informacias saministro flobs Savi zRvis Tevzis rewvis Stabis monacemebze dayrdnobiT, romelic axorcielebs gemebidan raciis saSualebiT yoveldRiurad mowodebul informaciebis aRricxvas faqtiurad mopovebuli Tevzis raodenobis Sesaxeb. am informaciiT 2000-2001 wlebis sezonze mopovebul iqna 8000 tonamde qafSia. am raodenobis qafSiaze resursiT sargeblobis gadasaxadi Seadgens daaxloebiT 56000 lars. amoRebulia Tu ara am raodenobis Tanxa biujetis sasargeblod da licenziis romeli mflobeli ar ixdis Sesabamis gadasaxads CvenTvis ucnobia vinaidan sagadasaxado Semosavlebis saministros ganmartebiT sagadasaxado kodeqsis 268-e muxlis mixedviT akrZalulia sagadasaxado organoebidan gadamxdelis Sesaxeb identificirebuli informaciis gacema. CvenTvis cnobilia Tu ra raodenobis gadasaxadebi aqvT gadaxdili ukrainel Tevzmompoveblebs (25 000 lari) vinaidan nebayoflobiT safuZvelze isini gvawvdian informaciebs aRniSnulis Sesaxeb gadaxdili qviTrebis aslebis saxiT. im mizniT, rom maqsimalurad iqnas amoRebuli Tevzis resursiT sargeblobis gadasaxadebi da sagadasaxado organoebs gauadvildeT am gadasaxadebis amoReba 1999-2000 wlebSi saministro sistematurad awvdida sagadasaxado organoebs dawvrilebiT informacias TevzWeraze gacemuli licenziebis Sesaxeb, sadac mocemulia, rogorc licenziis mflobeli fizikuri da iuridiuli piris dasaxeleba, ise dislokaciis adgili, saidentifikacio nomeri, garemodan amosaRebi Tevzis raodenoba saxeobebis mixedviT, licenziis nomeri da moqmedebis vada. aRsaniSnavia, rom ukanaskneli xuTi wlis ganmavlobaSi saministrosTan arsebul eqspertTa sabWos mier arcerT ganmcxadebels, ar eTqva uari Tevzis resursebiT sargeblobisaTvis, Tu is kanonis yvela moTxovnas pasuxobda. rogorc cxrilebidan Cans yovelwliurad Sida wyalsatevebze moTxovnis gareSe rCeba 200 tonamde Tevzis resursi, xolo Sav zRvaze 20000 tonamde Tevzis resursi. es is resursia, romelsac ukanonod iyeneben sxvadasxva juris brakonierebi. dauzustebeli monacemebiT, gansakuTrebiT Siga wyalsatevebze erT licenzirebul TevzmWer brigadaze ori da sami ulicenzio brigada modis. cxadia, rom am problemis gadaWris gzas cxovelTa samyaros obieqtebis fizikuri dacvis da kontrolis ganxorcielebis sistemis mkveTri gaumjobeseba warmoadgens, TviT am sistemis institucionalur cvlilebebamdec ki. (kontrolis sistema erT xelSi unda moeqces). gadamfreni frinvelebi `cxovelTa samyaros Sesaxeb~ saqarTvelos kanonma qveyanaSi nadirobis regulirebis mTeli tvirTi saministros daakisra. sabWoTa periodSi am funqcias `monkavSiri~ asrulebda, romelsac yvela raionSi Tavisi mravalricxovani warmomadgenloba hyavda da am saqmis didi gamocdileba hqonda. 1999-2000 wlebSi am funqcias saqarTvelos garemosa da bunebrivi resursebis dacvis saministro axorcielebda da gascemda licenziebs mxolod gadamfren frinvelebze nadirobisaTvis. qvemoT moyvanili cxrilidan Cans, rom wlidan wlamde nadirobaze gacemuli licenzirebis raodenoba matulobs da 91 Sesabamisad klebulobs ukanono nadirobis faqtebi da matulobs biujetSi resursiT sargeblobis gadasaxadebis Senatanebi. cxrili 6.13 gadamfren frinvelebze 1999-2000 da 2000 - 2001 wlebis sanadiro sezonebze gacemuli licenziebi # 1 1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12 licenziis gamcemi organo 2 imereTis reg. sammarTvelo kaxeTis reg. sammarTvelo Sida qarTlis reg. sammarTvelo xaSuris saqalaqo sammarTvelo samcxe-javaxeTis reg. sammarTvelo guriis reg. sammarTvelo foTis saqalaqo sammarTvelo mcxeTa-mTianeTis reg. sammarTvelo qvemo qarTlis reg. sammarTvelo samegrelo-zemo svaneTis reg. sammarTvelo aWaris a.r. saministro biomravalferovnebis dacvis departamenti sul: 2000-2001 wlebis sezonze gacemu fiqsirebuli lia gadasaxadis licen odenoba zia (lari) (cali) 1999-2000 wlebis sezonze gacemulia fiqsireb uli licenzia gadasaxa (cali) dis odenoba (lari) sxvaoba sezonebs Soris licenzi Tanxa ebi (lari) (cali) + _ + _ 3 4 5 6 7 8 1272 6360 150 750 +1122 +5610 10 50 78 390 _68 _340 103 515 214 1070 _111 _555 86 430 26 130 +60 +300 30 - - +6 +30 180 900 - - +180 +900 153 765 14 70 +139 +695 37 185 - - +37 +185 101 505 50 250 +51 +255 7 35 29 145 - 22 - 110 292 1460 30 150 +262 +1310 679 3395 127 635 +552 +2760 2926 14630 718 3590 +2208 +11040 6 92 SeniSvna 9 Tavi 7 radiaciuli mdgomareoba saqarTvelo atomuri energiis saerTaSoriso saagentos (“atensasa”) srulyofili wevria. unda aRiniSnos, rom 2000 wlis ianvridan moqmedebaSi Sevida axali normatiuli dokumenti `radiaciuli usafrTxoebis normebi~ (`run-2000~), romlis damuSavebaSi gamoyenebulia `atensasa~-s 1997 wels gamoSvebuli #115 seriis rekomendaciebi radiaciuli usafrTxoebis sferoSi. 1. atmosferos miwispira fenis radiaciuli dabinZurebis done da gamomwvevi mizezebi kompleqsuri radiaciuli mdgomareobis gansazRvra atmosferoSi, wyalsa da niadagSi qveyanaSi jer-jerobiT ar xorcieldeba. 1999-2000 wlebSi radiometriul qselSi haerSi gama-gamosxivebis intensiobis simZlavreze dakvirveba warmoebda 16 sadgurze. es sadgurebi ganlagebulia uSualod dasaxlebul punqtebSi da miRebuli monacemebis safuZvelze SegviZlia gavakeToT zogadi Sefaseba qveynis atmosferoSi radiaciuli dabinZurebis donis Sesaxeb (nax. 7.1). radioaqtiuri dabinZureba mkr/sT saqarTvelos teritoriaze bunebrivi radiaqtiuri fonis saSualo wliuri monacemebi 1999-2000 wlebisaTvis (γ gamosxiveba) 25 fonuri mniSvneloba (20 mkr/sT) 20 18 16 15 13 12 11 15 18 14 12 13 12 13 12 13 11 12 10 5 0 1 2 3 4 5 6 7 8 9 1 11 12 13 1 15 16 1_baTumi; 2_zugdidi; 3_quTaisi; 4_wifa; 5_axalqalaqi; 6_axalcixe; 7_rodionovka; 8_gori; 9_duSeTi; 10_Tbilisi; 11_walka; 12_gurjaani; 13_Telavi; 14_lagodexi; 15_dedofliswyaro; 16_saCxere. nax. 7.1 saqarTvelos mTel teritoriaze 1999-2000 wlebSi atmosferoSi bunebrivi radiaciuli foni Seesabameba saerTaSoriso organizaciebis mier 93 daSvebul fons (20 mkr/sT.) da meryeobs 10-19 mkr/sT-is farglebSi. eqstremaluri da eqstremalurad maRali dabinZurebis done ar dafiqsirebula. radiaciul fons gansazRvravs bunebrivi radioaqtiuri gamosxiveba da teqnogenuri xasiaTis dabinZureba. 2000 wlis maisSi Catarda atomuri energiis saerTaSoriso saagentos mier dafinansebuli da safrangeTis specialistebis mier Sesrulebuli dasavleT da aRmosavleT saqarTvelos mcire nawilis gama-aerotestireba. 2. niadagebis radiaqtiuri dabinZurebis done da damabinZurebel obieqtTa CamonaTvali 1999-2000 wlebSi mimdinareobda samuSaoebi sxvadasxva regionSi moZiebuli radioaqtiuri wyaroebis amosaRebad. aRmoCenil iqna 21-mde upatrono wyaro, maT Soris 4 zemaRali simZlavris (PИT-90 tipis) - svaneTSi da 17 samxedro daniSnulebis saSualo simZlavris wyaro qveynis sxvadasxva regionSi. amoRebuli wyaroebi Senaxulia droebiT mini-sacavSi. amasTan erTad, Tavdacvis saministros daqvemdebarebul obieqtebze dafiqsirebulia 12 mZlavri (ceziumi Cs137) da 114 dabali simZlavris wyaro (ceziumi Cs137, radiumi Ra226, stronciumi Sr90), romlebic amJamad ganTavsebulia specialur damcav konteinerebSi da inaxeba samxedro nawilebSi. 3. wyalsatevebis radiaqtiuri dabinZurebis done mizezebis miTiTebiT 1999-2000 wlebSi ar dabinZurebis donis gansazRvra. xorcieldeboda wyalsatevebis radiaciuli 4. radiaciuli mdgomareoba qalaqebsa da dasaxlebul punqtebSi radiaciuli mdgomareoba saqarTvelos qalaqebSi moyvanilia 1 naxazze. amas garda q. TbilisSi warmoebs yovelwliuri dakvirveba mtverSi jamuri β radionuklidebis Semcvelobaze. misi saSualo wliuri monacemebi (1999w.) Seadgenda 1,7 bk/m2 dRe-RameSi, rac naklebia dasaSveb normaze _ 100 bk/m2. 94 5. damabinZurebel obieqtTa CamonaTvali da maT mier gamowveuli radiaciuli dabinZurebis xarisxi radiaciuli gamosxivebis wyaroebi gaaCnia fizikis instituts, romelic inaxeba specialur sacavSi. wyali, romelic gamoyenebul iqna atomuri reaqtoris gasaciveblad (300m3), moTavsebulia miwisqveSa specialur uJangav kasrebSi da inaxeba imave teritoriaze. garda amisa, reaqtoris avzSi inaxeba 50m3-mde aqtiobis dabali donis mqone wyali, romelic warmoadgenda radiaciuli gamosxivebis damcav fenas. radiaciuli nivTierebebis koncentracia masSi bevrad dabalia dasaSveb mniSvnelobebze, romelic dadgenilia Ria wyalsacavebisaTvis. radioaqtiur nivTierebebs flobs, agreTve, soflis meurneobis mecnierebaTa akademiis radiologiisa da ekologiis samecniero-kvleviTi instituti da saqarTvelos standartizaciis, metrologiisa da sertifikaciis saxelmwifo departamenti. Sromis, janmrTelobisa da socialuri dacvis saministro amJamad flobs: * 1400-mde radioaqtiuri gamosxivebis wyaros samedicino da teqnikuri moxmarebisaTvis; * 500-ze met damasxivebel aparats (gamaTerapiuli, rentgenis da tomografiis aparatebi). radioaqtiuri wyaroebi da narCenebi inaxeba amave samedicino dawesebulebebSi. saxsrebis naklebobis gamo, amJamad sawarmoebsa da organizaciebSi ar aris Catarebuli radioaqtiuri narCenebisa da danadgarebis inventarizacia. gansakuTrebiT unda aRiniSnos, rom saqarTveloSi ar arsebobs potenciuri wyaro, romelsac SeuZlia gamoiwvios globaluri dabinZureba (atomuri eleqtrosadguris an moqmedi samecniero birTvuli reaqtoris msgavsad). mimdinareobs samuSaoebi radiaciuli usafrTxoebis sferoSi sakanonmdeblo da normatiuli aqtebis sruli paketis SesamuSaveblad, romelic amJamad ganxilvis stadiaSia, rac gaaadvilebs licenziebisa da nebarTvebis gacemis proceduras, inventarizaciis, transportirebisa da Senaxvis problemebis regulirebas da am sferoSi momuSave personalis momzadebis, atestaciis da janmrTelobis Semowmebis kontrols. 6. mdgomareobis gasaumjobeseblad gatarebuli RonisZiebebi radiaqtiuri wyaroebis aRmoCenis mizniT dasavleT saqarTvelos ramdenime raionSi Catarda freniT dozimetruli Sefaseba. miRebulia radionuklidebis ganawilebis saerTo suraTi. q. foTis midamoebSi aRmoCenilia da amoRebulia erTi saSualo simZlavris wyaro (Cs137). 95 mowyobilia mcire (9m3) moculbis Tanamedrove teqnikiT aRWurvili meqanizebuli mini_sacavi, romelSic moTavsebulia bolo periodSi amoRebuli radiaqtiuri wyaroebi. 1999w. atomuri energiis saerTaSoriso saagentom daafinansa q. Tbilisis onkologiuri centris aRWurva gama-Terapiis danadgarebiT. igive programebis ganxorcieleba daiwyo 2000w. quTaisisa da baTumis onkologiur centrebSic. 96 Tavi 8 garemoze fizikuri zemoqmedebis gansakuTrebuli saxeebi 1. garemoze fizikuri zemoqmedebis gansakuTrebuli saxeebi: xmauri, vibracia, eleqtromagnituri velebi da sxva. maT mier gamowveuli uaryofiTi Sedegebisa da mdgomareobis gasaumjobeseblad ganxorcielebuli RonisZiebebi xmauri bunebriv garemoze da adamianTa janmrTelobaze moqmed fizikur faqtorebs Soris erT-erTi umniSvnelovanesia. cnobilia, rom xmauris mavne gavlenis, anu “akustikuri diskomfortis” pirobebSi cxovrobs Tanamedrove qalaqebis mosaxleobis 30-40%. aRiarebulia, rom dasaxlebul punqtebSi yvelaze gavrcelebul xmauris wyaroebs warmoadgenen calkeuli satransporto saSualebebi da zogadad, satransporto nakadebi, romelTa moZraobis intensiuroba dRiTidRe izrdeba msoflios yvela qveyanaSi. TbilisSi, sadac saqarTvelos sxva qalaqebTan SedarebiT avtotransportis moZraoba ufro intensiuria, ZiriTadi magistralebisa da quCebis zogierT ubnebze xmauri aRwevs 78db*(A)-s (yvelaze maRali done 78÷80db(A) dafiqsirebulia varazisxevSi). gazomvebis saSualebiT dadgenilia, rom Tbilisis ZiriTad quCebsa da magistralebze “pikis saaTebSi” xmauri aWarbebs dasaSveb doneebs 4÷15 db(A) sididiT. xmauris doneebis dRe-Ramuri cvalebadobis magaliTi warmodgenilia nax. 8.1-ze. 1999-2000 wlebSi Catarebulia dawyebulia zogierTi qalaqis quCebisa da saqalaqTaSoriso avtomagistralebis xmauris maxasiaTeblebis Seswavla. aseTi samuSaos Sesruleba garTulebulia imiT, rom gzebze da gzebis piras Seqmnili akustikuri situacia xSirad icvleba sxvadasxva mizezebis gamo. amJamad SesaZlebelia mxolod winaswari monacemebis moyvana. foTis da Tbilisis damakavSirebel gzaze “pikis saaTebSi” dafiqsirebulia xmauris ekvivalenturi doneebi 67÷77 db (A) farglebSi. rusTavis, foTis, Telavisa da goris mTavari quCebis piras xmauris ekvivalenturi doneebi “pikis saaTebSi” Seadgens 72÷75 db(A)-s (ix. cxrili 8.1). amrigad saqarTvelos qalaqebis mTavar quCebze da am qalaqebis damakavSirebel gzebze xmauris ekvivalenturi doneebi aRemateba dasaSveb sidideebs 2÷12 db(A) sididiT. aseTi mdgomareoba iTxovs xmaurdamcavi RonisZiebebis ganxorcielebas. unda aRiniSnos, rom 1998 wlis Tebervlis Tvidan saqarTvelos teritoriaze moqmedebaSia normatiuli dokumenti “eqspluataciaSi myofi avtosatransporto saSualebebis gare xmauris dasaSvebi doneebis droebiTi mniSvnelobebi (normebi) da gazomvis meTodika”. am dokumentis Sesabamisad avtomobilebis diagnostikuri centrebis eko-diagnostikur punqtebSi yovelwliurad tardeba avtomobilebis xmauris maxasiaTeblebis Semowmeba. qveynis teritoriaze Seqmnilia da aRWurvilia sazomi saSualebebiT 85 eko-diagnostikuri punqti. * decibeli (db) _ xmauris (bgeris donis) gazomvis erTeuli. 97 zenormatiuli xmauris warmomqmneli avtosatransporto saSualebebiT moZraoba ikrZaleba, rac uTuod dadebiT momentad SeiZleba CaiTvalos garemos xmaurisagan dacvis TvalsazrisiT. sxva saxis satransporto saSualebebis xmaurianobis Sefaseba saqarTvelos teritoriaze ukanaskneli 10-15 wlis manZilze ar Catarebula. mimdinare periodSi aRiniSneba mcire da saSualo simZlavris sawarmoebis zrda, romlebic xSirad garemoSi warmoqmnian intensiur xmaurs, magaliTad, xisa da qvis saWreli Carxebis, kompresorebis, generatorebis da sxva saxis danadgarebis muSaobis dros. am sawarmoebis dagegmarebisa da eqspluataciaSi Seyvanis dros xmaurisagan dacvis sakiTxebis gadaWra praqtikulad ar xerxdeba. saWiroa Sesabamisi sakanonmdeblo aqtebis ganaxleba da dakonkreteba. rac Seexeba msxvil (I kategoriis) samrewvelo obieqtebs, arsebuli kanonmdebloba iTvaliswinebs dagegmarebis procesSi garemoze zemoqmedebis Sefasebas. Sesabamisi angariSis eqspertizis dros xorcieldeba xmaurisagan garemos dacvis sakiTxebis ganxilva. magaliTad, saeqsperto moTxovnebis gaTvaliswinebiT moqmedi navTobsadenis obieqtebze (sufsis terminalze, navTobis satumb da wnevis damwev sadgurebze) xmauriani danadgarebis nawili aRiWurva xmaurdamcavi mowyobilobebiT. cxrili 8.1 xmauris maxasiaTeblebi saqarTvelos zogierTi qalaqisaTvis (1999-2000 w.w.) qalaqis dasaxeleba Tbilisi rusTavi foTi* Telavi gori * gazomvis adgili rusTavelis gamz. #15 marcxena sanapiro varazisxevi meliqiSvilis q. #7 kostavas q. megobrobis gamz. #43 gzatkec. rusTavi-Tbilisi aRmaSeneblis q. #17 samegrelos q. #93 rekvavas q. guriis q. rusTavelis q. WavWavaZis q. bgeris ekvivalenturi done, db(A) 76 76 80 76 73 75 73 72 74 73 73 70 72 dasaSvebi (normatiuli) donis gadaWarbeba, db(A) 11 11 15 11 8 10 8 7 9 8 8 5 7 monacemebi aRebulia proeqtidan “q. foTis ganviTarebis generaluri gegma. garemoze zemoqmedebis Sefaseba”. 98 bger is (xmaur is) ekvival ent ur i doneebis cval ebadoba dRe-Ramis ganmavl obaSi J.Sar t avas quCaz e 75 A 71 72 71 70 70 70 68 66 65 63 61 59 60 55 53 52 0 50 4 6 8 10 12 14 16 18 20 22 24 2 dro, sT dasaSvebi do neebi dRisa da Ramis saaTebisaTvis nax. 8.1 vibraciuli mdgomareobis analizisaTvis saWiro informacia ar arsebobs. aRsaniSnavia, rom miuxedavad mrewvelobisa da transportis dRevandeli arasruli datvirTviT muSaobisa, vibraciis wyaroebis arseboba eWvs ar iwvevs. eleqtromagnituri velebi. rogorc cnobilia, garemoSi eleqtromagnituri velebis ZiriTadi anTropogenuri wyaroebia: − maRali da zemaRali Zabvis eleqtruli xazebi; − Senoba-nagebobebis eleqtruli qselebi da sayofacxovrebo wyaroebi; − eleqtrostatikuri muxtis mqone zedapirebi, eleqtrizebadi nivTierebebis gadanacvlebis teqnologiuri procesebi /navTobis, gazis, fxvieri nivTierebebis gadanacvlebis dros da a.S./; − mZlavri radio da tele gadamcemi mowyobilobebi da sadgurebi; − radiolokaciuri sadgurebi; − mikrotalRuri sayofacxovrebo teqnika /Rumelebi da a.S/; − personaluri radiokavSiris saSualebani, (maT Soris fiWuri satelefono da satelituri radiokavSiri); − personaluri gamoTvliTi manqanebi; − eleqtrotransportis kontaqturi xazebi da TviT eleqtrotransporti. 1997 wlidan 2000 wlamde saqarTveloSi intensiurad icvleboda moralurad da fizikurad moZvelebuli radiogamomsxivebeli mowyobilobebi da inergeboda axali radioeleqtronuli saSualebebi. aSenda Tanamgzavrze mimarTuli 27 sadguri, maT Soris GPC navTobsadenis yvela saqaC sadgurze da terminalze, saqarTvelos saxelmwifo sabaJoebze, romlebic uzrunvelyofen kavSirs saqarTvelodan msoflios sxvadasxva qveynebSi. intensiurad viTardeboda mobiluri kavSiris sadgurebis gamoyeneba saqarTvelos teritoriaze. Tu Sps “magTikoms” 1997 wels hqonda 8 sabazo sadguri, 1999 wels es raodenoba gaizarda 44-mde, xolo 2000w. _ 102 sadguramde, analogiurad 1997 wels daarsebuli Sps “jeoselis” sabazo 99 sadgurebis raodenobam 1999 wels miaRwia 23-s, 2000 wels ki _ 83-s. Sps “megakomma” gaafarTova Tavisi moqmedebis zona Tbilissa da mis SemogarenSi. periodulad xorcieldeba moqalaqeTa saCivrebis safuZvelze calkeuli obieqtebis Seswavla, gaicema Sesabamisi daskvnebi, xorcieldeba garemoze zemoqmedebis Sefaseba. aRniSnuli samuSaoebi tardeba garemos dacvis institutis ZalebiT. fiWuri satelefono sistemebis radiosadgurebis antenebis eleqtromagnituri energiis simkvrive ZiriTadSi, ar aRemateba normatiul mniSvnelobas (10mkvt/sm2) da icvleba diapizonSi ~ 0,5 ÷ 8,2 mkvt/sm2. moklevadiani Seswavlis safuZvelze (sul iqna gamokvleuli 20 mimRebgadamcemi sadguri) zogierT obieqtze aRiniSna normatiuli mniSvnelobis gadaWarbeba. magaliTad, q. quTaisSi, rusTavelis q. #44 _ 11,5mkvt/sm2 (Sps “magTikomi”), TbilisSi_WavWavaZis gamz. #27/29_19mkvt/sm2 (Sps “jeoseli”), oseTis q. #4a _ ~ 22mkvt/sm2 (Sps “megakomi”). Seswavlilia agreTve 28 satelituri sadguris antenebis eleqtromagnituri energiis nakadis simkvrivis ganawileba, maT Soris GPC navTobsadenis yvela saqaC sadgurze da terminalze, ris Sedegad gaica rekomendaciebi momsaxure personalis samuSao adgilebSi yofnis xangrZlivobaze im adgilebSi, sadac eleqtromagnituri nakadis simkvrivis mniSvneloba aRemateba normatiuls da icvleba 10-dan 70mkvt/sm2 farglebSi. aRsaniSnavia is garemoeba, rom rigi radioteqnikuri obieqtebis eqspluatacia xorcieldeba saqarTvelos garemosdacviTi kanonebis moTxovnebis gareSe. amasTanave, kanonSi “garemosdacviTi nebarTvebis Sesaxeb” ar aris moxsenebuli garemoze zemoqmedebis I kategoriis obieqtebSi kavSirgabmulobis iseTi obieqtebi, rogoricaa - fiWuri satelefono sadgurebi, satelituri kavSiris sadgurebi, tele da radio sadgurebi, radiolokaciuri sadgurebi da sxva obieqtebi. aqedan gamomdinare, aRniSnuli obieqtebis mflobeli firmebi Tavs arideben ekologiuri eqspertizis Catarebas da garemosdacviTi nebarTvis miRebas. unda aRiniSnos is faqtic, rom ar xorcieldeba zemoTxsenebuli mavne faqtorebis monitoringi, rac xels uwyobs rig SemTxvevebSi ekologiuri usafrTxoebis moTxovnebis darRvevas. 100 Tavi 9 wlis meteorologiuri pirobebis Taviseburebebi. bunebrivi katastrofebi da stiqiuri ubedurebebi 1. wlis ganmavlobaSi (Tveebis mixedviT) atmosferuli haeris temperaturebis da atmosferuli naleqebis saSualo mniSvnelobebis ganawileba qveynis teritoriaze 1999weli mimdinare wlis ianvari naleqebis deficitiT gamoirCeoda. aRmosavleT saqarTvelos umetes raionebSi mxolod 1-2mm naleqi movida. mTlianobaSi amindis anomalurobiT ianvars (maRali Termuli reJimi TandarTuli dabalnaleqianobiT) meoce saukuneSi analogi ar moepoveba. Tbili amindi, romelic TiTqmis mTeli zamTris ganmavlobaSi idga saqarTvelos teritoriaze, martis pirvel naxevarSic SenarCunda, aRmosavleT saqarTveloSi ki unaleqo amindebi grZeldeboda. haeris temperatura dRis saaTebSi 23-25-°s aRwevda, xolo saSualo temperatura saSualo mravalwliur maCvenebelze 4-6°-iT maRali iyo (aseTive temperatura ukanasknelad 1962 da 1978 wlebSi aRiniSna). maRalma temperaturulma reJimma sasoflo-sameurneo kulturaTa vegetacia ganapiroba aRmosavleT saqarTveloSi, magram tenis simciris gamo niadagi gamomSrali iyo, rac adreul sazafxulo kulturaTa Tesvas aferxebda. aprili saqarTvelos teritoriaze anomaliebiT ar gamoirCeoda. maisis dasawyisSi dasavleT saqarTveloSi gawvimda. aWaraSi mdinare Woroxisa da aWaris wylis adidebis Sedegad daitbora sasoflo-sameurneo savargulebi. umravles raionebSi mosul naleqTa raodenobam 200-300mm Seadgina, rac gacilebiT sWarbobs Tvis normas. 2 maiss daisetyva zestafonis raioni, 3 maiss _ saCxeris raioni. aRmosavleT saqarTveloSi 6-8 maiss wvimebma niadagi sakmaod daateniana, SemdgomSi ki ZiriTadad mSrali amindi idga. Tvis bolos kvlav gawvimda. dasavleT saqarTveloSi ivnisis 20 ricxvamde arsebiTi naleqi ar mosula. 21 ivnisidan gawvimda. 4-6 dRis ganmavlobaSi mosul naleqTa raodenobam mTebSi 80-120 mm, dablobSi 140-180 mm-ze meti (qobuleTSi 275 mm) Seadgina, niadagi sakmaod datenianda, mTel rig raionebSi Zalzed Warbadac. uxvma wvimebma sasoflo-sameurneo savargulebi datbora. baR-venaxebSi mavnebel-avadmyofobaTa gamoCenisaTvis xelsayreli pirobebi Seiqmna. aRmosavleT saqarTveloSi Tvis umetesi drois ganmavlobaSi wvimda. 1 ivniss bolnisSi, 7 ivniss dedofliswyarosa da aspinZaSi, 11 ivniss gardabnisa da goris raionebSi setyva aRiniSna. 20-21 ivniss RamiT daisetyva borjomisa da axalcixis raionebi. ivlisi dasavleT saqarTveloSi anomaliebiT ar aRiniSneboda. aRmosavleT saqarTveloSi 11 ivliss daisetyva TeTriwyaro. 12 ivliss axalgoris raionis sofeli korinTa. amave dRes kokispirulma wvimam avWalasa da mcxeTis raionebSi sasoflo-sameurneo kulturebi daaziana. agvistoSi rogorc aRmosavleT, ise dasavleT saqarTveloSi mSrali da gvalviani amindi idga. drogamoSvebiT marTalia kokispiruladac wvimda, magram 101 niadagi sakmaod ar datenianebula, ris gamoc araxelsayreli pirobebi Seeqmna bostneul kulturebs, siminds, marcvleuls, yurZens. kerZo seqtorSi, sadac vazis rigTaSorisebSi simindi iyo daTesili, yurZeni daculi iqna. seqtemberSi rogorc dasavleT saqarTveloSi, aseve aRmosavleT saqarTveloSic monacvleobda Tbili da grili dReebi. naleqebis raodenoba ZiriTadad normis farglebSi iyo. 7 seqtembers TorsaSi movida setyva. oqtombris meore dekadidan amindi dasavleT saqarTveloSi araxelsayrel pirobebs qmnida mindvris samuSaoebis Casatareblad. gauaresda citrusebis damwifebis pirobebi, araxelsayreli pirobebi Seeqmna yurZnis damwifebas da masSi Saqris dagrovebas. aRmosavleT saqarTveloSi saSemodgomo marcvleuli kulturebis aRmocenebisaTvis pirobebi damakmayofilebeli iyo. noemberSi atmosferuli procesebis gamwvavebam dasavleT saqarTveloSi Zlieri naleqebi gamoiwvia. mTaSi Tovda. 9 noembers goderZis gadasasvlelze Tovlis safaris simaRlem 86 sm-s miaRwia. noembris mesame dekadaSi 5 dRis ganmavlobaSi gadauReblad wvimda. am dReebSi xuloSi mosuli naleqebis raodenobam 189 mm Seadgina, rac Tvis normis 135%-s Seadgens. dasavleT saqarTveloSi noembris TveSi mosuli naleqebis raodenoba mravalwliur normaze meti da zogan normis farglebSi iyo. Zlieri wvimebis Sedegad dasavleT saqarTveloSi adidda mdinareebi. 19 noembers aWaris wylis donem qedasTan 420sm-s miaRwia da gadaaWarba saSiS niSnuls. sofel maxunceTTan mdinarem waiRo saavtomobilo xidi. adidebulma wabliswyalma Camoangria baRdaTi-abasTumnis saavtomobilo gzis sairmis monakveTi. patara mdinareebis mier Camotanilma naSalma masalam gadaketa cageri-lentexis gzatkecili. adidebulma gubazeulma didi ziani miayena xeobaSi ganlagebul soflebs da daaziana Coxatauri-baxmaros saavtomobilo gza. kalapotidan gadmosulma suramelam datbora sacxovrebeli saxlebi xaSurSi da osiauris sasoflo-sameurneo mindvrebi. Sida aWaraSi, Coxatauris, abaSis, samtrediis, vanis, baRdaTis raionebSi daitbora sasoflo-sameurneo mindvrebi da waRebuli iqna soflis xidebi. aRmosavleT saqarTveloSi normaze naklebi naleqi movida, xSirad Zlierdeboda dasavleTis mimarTulebis qari. 12 noembers Tbilisis aeroportSi qaris siCqarem 27 m/wm-s miaRwia. dekemberSi Tbil amindTan erTad naleqebis deficiti aRiniSneboda, mosuli naleqebis raodenoba normaze naklebi iyo da misi mniSvneloba normis 10-40%-s Soris meryeobda. Zlieri qari 15-20 m/wm da meti siCqariT ramdenime dRe qroda qveynis calkeul raionebSi. 2000 weli ianvari. haeris Tvis saSualo temperatura dasavleT saqarTvelos dablob raionebSi meryeobda +4, +5º_is farglebSi, qarTlsa da kaxeTSi 1_2º, mTaSi _3, +1º, maRalmTaSi _4, _7º, rac axlosaa saSualo mravalwliur mniSvnelobasTan, zogan 1º-iT masze maRalia. naleqebis raodenobam dasavleT saqarTveloSi 120mm-s gadaaWarba, aRmosavleT saqarTveloSi umetesad 25-50mm, eac teritoriis umetes nawilze normasTan axlosaa, samxreT saqarTveloSi _ masze meti. 102 Tebervali. haeris Tvis saSualo temperatura dasavleT saqarTvelos dablob raionebSi meryeobda 5_6º-is farglebSi, rac normasTan axlosaa, aRmosavleT saqarTvelos barSi 2_3º, rac 1º-iT maRalia normaze. naleqebic: dasavleT saqarTveloSi: 100-140mm, rac normasTan axlosaa, aRmosavleT saqarTveloSi: 10-20mm, rac normaze naklebia. marti. haeris Tvis saSualo temperatura dasavleT saqarTvelos dablob raionebSi meryeobda 8_9º-is farglebSi, aRmosavleT saqarTvelos barSi 4_6º, mTaSi 2_4º, maRalmTaSi 0, _2º, rac teritoriis umetes nawilze axlosaa saSualo mravalwliur mniSvnelobasTan. naleqebis raodenobam dasavleT saqarTvelos umetes raionebSi Seadgina 60-130mm, aRmosavleT saqarTveloSi 10-40mm, rac axlosaa saSualo mravalwliur raodenobasTan da masze naklebi. aprili. haeris Tvis saSualo temperatura dablobsa da barSi meryeobda 14-17º-is farglebSi, mTaSi 9-11º, maRalmTaSi 7_8º, rac 3º-iT maRalia saSualo mravawliur mniSvnelobaze. naleqebis raodenobam Seadgina 24-50mm, rac naklebia saSualo mravalwliur raodenobaze. maisi. haeris Tvis saSualo temperatura dasavleT saqarTvelos dablob raionebSi meryeobda 16-18º-is farglebSi, rac 1_2º-iT dabalia normaze, aRmosavleT saqarTvelos barSi 15_16º, mTaSi 14_15º, maRalmTaSi 9_10º, rac axlosaa saSualo mravalwliur mniSvnelobasTan. naleqebis raodenobam dasavleT saqarTveloSi Seadgina 80_120mm, rac axlosaa saSualo mravalwliur raodenobasTan, aRmosavleT saqarTveloSi _ 20_40mm, rac normaze naklebia. ivnisi. haeris Tvis saSualo temperatura dasavleT saqarTvelos dablob raionebSi meryeobda 19_20º-is farglebSi, mTaSi 16_18º, rac 1º-iT dabalia normaze, aRmosavleT saqarTveloSi 20-22º, rac 1º-iT maRalia normaze. naleqebis raodenobam dasavleT saqarTveloSi Seadgina 70_210mm, rac normasTan axlosaa da masze metia, aRmosavleT saqarTveloSi 20-30mm, rac normaze naklebia. ivlisi. haeris Tvis saSualo temperatura dasavleT saqarTvelos dablob raionebSi meryeobda 20-24°-is farglebSi, rac 1-2°-iT maRalia saSualo mravalwliur mniSvnelobaze, aRmosavleT saqarTveloSi 25-27°, rac 3-4°-iT maRalia normaze. naleqebis raodenobam Seadgina 5-30mm, rac normaze naklebia. agvisto. haeris Tvis saSualo temperatura dasavleT saqarTvelos dablob raionebSi meryeobda 19-20°-is farglebSi, rac normasTan axlosaa, aRmosavleT saqarTveloSi 22-24°, rac 2°-iT normaze maRalia. naleqebis raodenobam Seadgina 20-30mm, rac normaze naklebia. seqtemberi. haeris Tvis saSualo temperatura dablobsa da barSi meryeobda 20-21°-is farglebSi, mTian raionebSi 14-15°, maRalmTaSi 12-14°, rac dasavleT saqarTveloSi axlosaa normasTan, aRmosavleT saqarTveloSi 1°-iT masze maRalia. naleqebis raodenobam Seadgina 40-70mm, rac normaze naklebi da masTan axlosaa. 103 oqtomberi. haeris Tvis saSualo temperatura dasavleT saqarTvelos dablob raionebSi meryeobda 16-17°-is farglebSi, rac 1°-iT maRalia normaze, aRmosavleT saqarTveloSi _ 13-14°, rac masTan axlosaa. naleqebis raodenobam Seadgina 90-160mm, rac dasavleT saqarTveloSi normasTan axlosaa, aRmosavleT saqarTveloSi – masze metia. noemberi. haeris Tvis saSualo temperatura dasavleT saqarTvelos dablob raionebSi meryeobda 11-12°-is farglebSi, rac 1°-iT maRalia normaze, aRmosavleT saqarTveloSi _ 7-8°, rac masTan axlosaa. naleqebis raodenobam Seadgina 10-40mm, rac normaze naklebia. dekemberi. haeris Tvis saSualo temperatura dasavleT saqarTvelos dablob raionebSi iyo 8-9°, rac 1-2°-iT maRalia normaze, aRmosavleT saqarTveloSi 5-6°, rac 2-3°-iT maRalia normaze. naleqebis raodenobam Seadgina 40-60mm, rac dasavleT saqarTveloSi normaze naklebia, aRmosavleT saqarTveloSi – normaze metia. anomalurad Tbili aRmoCnda 2000 wlis aprili. Tvis saSualo temperatura qveynis mTel teritoriaze 3-5°-iT meti iyo mis saSualo mravalwliur mniSvnelobaze. umetes dReebSi haeris maqsimaluri temperatura dablobsa da barSi 25-30, Tvis bolos 32 gradusamde Tbeboda. gvalva ivlisSi kidev ufro gamZafrda. sakmarisia aRiniSnos, rom TbilisSi haeris maqsimaluri temperatura 29 dRis ganmavlobaSi 35 graduss qvemoT ar daSvebula. qveynis mTel teritoriaze (sanapiro raionebis gamoklebiT) naleqebis raodenobas normis 15%-isTvis ar gadauWarbebia, zogan ki saerTod ar uwvimia. sanapiro raionebSi mosuli naleqebis raodenoba normis 30%-is farglebSi meryeobda. gansakuTrebiT Camocxa Tvis bolo ricxvebSi. 30 ivliss haeris maqsimalurma temperaturam quTaisSi 43, zugdidSi 42, onSi 38, fasanaurSi 37 graduss miaRwia, rac am punqtebisTvis axali absoluturi maqsimaluri temperaturaa. 31 ivliss Termometrma TbilisSi 41 gradusi sicxe uCvena, rac Tbilisis absoluturi maqsimaluri temperaturis ganmeorebaa. ivlisis haeris saSualo temperatura qveynis mTel teritoriaze normaze 3-4°-iT meti iyo. ivlisis anomaluri gvalvis gamo saqarTvelos mdinareTa wylianoba (engurisa da rionis garda, romelTac myinvaruli kvebadoba aqvT) mravalwliur minimums miaxloebuli iqneboda. maRalma temperaturulma reJimma niadagi imdenad gamoaSro, rom igi daskda da bevrgan sakmaod didi naprali gaCnda. xangrZlivma gvalvam aRmosavleT saqarTveloSi TiTqmis mTlianad gaanadgura mzesumziris naTesebi. bevrgan simindi axma da aiWra, Caxma lobio, bostneul-baRCeuli. gadaxma saZovrebi. sarwyavi wylis simciris gamo bevrad ukeTes mdgomareobaSi arc sarwyav miwebze ganlagebuli erTwliani da mravalwliani kulturebi iyvnen. aseTive mdgomareoba iyo dasavleT saqarTveloSi (sanapiro raionebis gamoklebiT). aqac masiurad dazianda simindis, soios, lobios, baRCeul-bostneulis naTesebi. saqarTvelos soflis meurneobisa da sursaTis saministros winaswari monacemebiT gvalvisagan miyenebulma zaralma 350 milioni lari Seadgina. 104 2. saSualo mravalwliuri (klimaturi) mniSvnelobebisagan maTi gadaxris analizi 1999 wels ianvarSi dasavleT saqarTveloSi temperatura saSualo mravalwliur maCvenebels aRemateboda 2-3°-iT, aRmosavleT saqarTveloSi 4-5°iT. naleqebi dasavleT saqarTveloSi Seadgenda saSualo mravalwliuri maCveneblis 10-25%-s, aRmosavleTSi _ 25-50%-s. aseTi Tbili ianvari mTel saqarTvelos teritoriaze aRniSnulia mxolod 1915, 1948 da 1966 wlebSi. Tebervali aRiniSna aseve maRali temperaturiT. dasavleT saqarTveloSi saSualo mravalwliurTan SedarebiT temperatura 2-3°-iT maRali iyo, xolo aRmosavleTSi _ 3-4°-iT. naleqebi saqarTvelos teritoriaze normis farglebSi iyo. martSi mTeli saqarTvelos teritoriaze temperatura saSualo mravalwliurTan SedarebiT 4-5°-iT maRali iyo. naleqebi 100-200 mm-iT aRemateboda saSualo mravalwliur maCvenebels. aprili, maisi da ivnisi saqarTvelos teritoriaze, rogorc temperaturuli, aseve naleqebis reJimis mixedviT ar gamoirCeoda anomalurobiT saSualo mravalwliur maCveneblebTan SedarebiT. ivlisi da agvisto saqarTvelos mTel teritoriaze gamoirCeoda maRali temperaturiT, gadaxra mravalwliur saSualo maCvenebelTan SedarebiT dasavleTSi 2-4°-iT, xolo aRmosavleTSi 0,5-4°-iT gamoixateboda. naleqebis raodenoba ZiriTadad saSulo mravalwliur maCveneblis farglebSi iyo. seqtemberSi temperatura dasavleT saqarTveloSi normaze 1°-iT maRali iyo, aRmosavleTSi _ normis farglebSi. naleqebis anomaluroba dafiqsirda aWaraSi _ 250-300 mm. oqtomberSi da noemberSi temperaturuli da naleqebis reJimi mTeli saqarTvelos teritoriaze gansakuTrebuli gadaxriT ar gamoirCeoda saSualo mravalwliurTan SedarebiT. dekemberi mTeli saqarTvelos teritoriaze aRiniSna SedarebiT maRali temperaturiT, romelic saSualo mravalwliurTan SedarebiT temperatura 24°-iT maRali iyo. naleqebi ZiriTadad normis farglebSi aRiniSna. danarTi 1 cxril 27-Si naCvenebia saSualo mravalwliuri klimaturi mniSvnelobebisagan gadaxris maCveneblebi 1999 wlis ganmavlobaSi. 3. wlis ganmavlobaSi aRniSnuli stiqiuri hidrometeorologiuri da amindis eqstremaluri movlenebi 1999 wlis ganmavlobaSi moxda 9 wyaldidoba, aqedan orjer quTaisSi, sadac dazianda sacxovrebeli saxlebi, gzebi da komunikaciebi. 13-jer aRiniSna Zlieri wvima da qari. daba urekTan dazianda gauqmebuli navTobsadeni da dabinZurda 8400 m2 farTobis teritoria. baTumis navsadgurSi CaiZira gemi. Stormis Sedegad gamoiriya ori seineri. dafiqsirebulia datborvis 14 SemTxveva. daitbora sasoflo-sameurneo savargulebi, sacxovrebeli saxlebis teritoriebi, saavtomobilo gzebi. 105 Zlier wvimebs da wyaldidobebs Tan axlda Rvarcofis 13 SemTxveva, aqedan 4 aRmosavleT saqarTveloSi. dazianda mosaxleobis karmidamoebi da sasoflosameurneo savargulebi, saavtomobilo gzebi, xidebi, sarwyavi arxebi da komunikaciebi. Catarda aRdgeniTi samuSaoebi. saerTo zaralma Seadgina daaxloebiT 17,0 milion laramde. danarTi 1, cxril 28, 29-Si naCvenebia wlis ganmavlobaSi aRniSnuli stiqiuri hodrometeorologiuri da amindis eqstremaluri movlenebi. 4. wlis ganmavlobaSi momxdari bunebrivi katastrofebi da stiqiuri ubedurebebi, maT Sedegad miyenebuli ziani 1999 wels dafiqsirda 15 mewyeris SemTxveva, 3_kldis Camoqceva, aqedan 8 mewyeri _ dasavleT saqarTveloSi. dafiqsirda 5 miwisZvra aRmosavleT saqarTveloSi, aqedan erTi 3-baliani, ori 5-baliani, ori 6-baliani. mniSvnelovani ngreva da msxverpli miwisZvrebs ar mohyolia. dafiqsirebulia xanZris 17 SemTxveva. daudevrobis gamo daiwva 5 Senobanageboba. 575 ha tyis masivi. 40 ha puris yana, 100 ha Cais plantacia. adamianTa daSaveba da msxverpli ar yofila. zaralma Seadgina daaxloebiT 0,5 mln. laramde. Catarda aRdgeniTi sareabilitacio samuSaoebi. qvemoT moyvanil cxrilSi 9.1 naCvenebia wlis ganmavlobaSi bunebrivi katastrofebis da stiqiuri ubedurebebis, agreTve maT mier miyenebuli zaralis monacemebi. cxrili 9.1 wlis ganmavlobaSi momxdari bunebrivi katastrofebi da stiqiuri ubedurebebi miwisZvrebi 3 movlenis TariRi 2 14-01 15-01 31-01 4 21-04 3 samcxe-javaxeTi __”__ Tbilisidan 200 km Crd dasavleTiT sof. radionovka 5 4-06 aRm. saqarTvelo # 1 1 2 dazianebuli raioni dazianebis obieqti 4 _ _ _ el. xazebi da qvesadguri _ dazianebis maxasiaTebeli 5 3 bali 6 bali 6 bali 5 bali 4-5 bali xanZrebi 1 2 3 4 26-01 29-01 xobis raioni cageris raioni 26-01 13-02 mestiis raioni mcxeTis raionis mimdebare teritoria 106 kulturis saxli Sromisa da ritualebis sasaxle policiis Senoba tyis masivi _ _ _ 5,0ha 1 5 6 7 8 9 10 11 12 13 14 15 16 17 18 2 13-02 10-03 20-03 31-03 05-04 27-04 25-06 27-07 02-08 03-08 04-08 05-08 03-12 06-12 3 yvarelis raionis mimdebare teritoria dedofliswyaro q. Tbilisi zugdidis raioni sof. onaria mestiis r-ni gardabnis raioni Tbilisi axmetis raioni mcxeTa Tbilisi Tbilisi yvarelis r-i. sofeli sabue yvarelis r-i. sof. Silda 4 5 25ha __”__ sacxovrebeli saxli 6000m2 200m2 100ha sami bina 10ha 40,0ha 6000m2 20ha 0,12ha _ _ 5,0ha 10,0ha __”__ Cais plantacia sacxovrebeli saxli tyis masivi puri yana tyis masivi __”__ __”__ __”__ __”__ __”__ __”__ 2000 wlis ganmavlobaSi dafiqsirda 6 miwisZvris SemTxveva, romelsac msxverpli da ngrevebi ar mohyolia. moxda 2 wyaldidoba. aqedan q. quTaisSi daiRupa 2 da daSavda 2 adamiani. onis raionSi dazianda 2 sacxovrebeli saxli da sasoflo savargulebi. 2-jer aRiniSna Zlieri qari, romelmac daaziana 337 sacxovrebeli saxli da foTis portSi gamoriya TurqeTis seineri. aRniSnul periodSi dafiqsirda mewyeris 3 da zvavis 1 SemTxveva, ris gamoc daiRupa 5 da daSavda 41. mTis qanis Camoqcevam, Rvarcofma da orjer didTovlobam daaziana 1 sacxovrebeli saxli, saavtomobilo gzis monakveTebi da sasoflo savargulebi. agvistos gvalvebma da xanZrebma kaxeTsa da Sida qarTlSi daaziana sasoflo-sameurneo savargulebi. qvemoT moyvanil cxrilSi 9.2 naCvenebia wlis ganmavlobaSi bunebrivi katastrofebis da stiqiuri ubedurebebis monacemebi. cxrili 9.2 wlis ganmavlobaSi momxdari bunebrivi katastrofebi da stiqiuri ubedurebebi miwisZvrebi # 1 1 2 3 4 5 6 movlenis TariRi 2 10-04 02-05 18-10 06-12 06-12 14-12 dazianebuli raioni 3 q. Tbilisi wnori-siRnaRis midamoebi q. Tbilisi dmanisi q. Tbilisi q. Tbilisi 107 dazianebis obieqti 4 _ _ _ _ _ _ dazianebis maxasiaTebeli 5 2-bali “___” 4-bali “___” 2-bali 4-bali xanZrebi 1 1 2 3 4 5 2 30-05 06-07 23-07 26-07 30-07 6 30-07 7 8 9 10 06-08 14-08 18-08 26-11 3 gurjaani mcxeTa mcxeTa axmetis r-ni mcxeTis r-ni, zahesis mimdebare teritoria q. Tbilisi, bagebis mimdebare teritoria axalcixe nialos teritoria samcxe-javaxeTi axalcixe jvris monastris mimdebare teritoria 108 4 tyis masivi “___” “___” “___” 5 2,0 ha 50,0 ha 40,0 ha 2,0 ha 3,0 ha “___” 5,0 ha saZovrebi 3,0 ha 45,0 ha 3,0 ha 2,0 ha tyis masivi tyis masivi “___” Tavi 10 garemos ekologiuri faqtorebis SesaZlo gavlena mosaxleobis janmrTelobaze 1. qveynis saerTo demografiuli mdgomareoba, mosaxleobis raodenobis dinamika; misi cvlilebis ZiriTadi gamomwvevi mizezebi. garemos dabinZurebis (komponentebis mixedviT) Sedegad adamianTa janmrTelobis gauaresebis tendencia; tipiuri daavadebebi da maTi gamomwvevi ekologiuri faqtorebi saqarTvelos mosaxleobis ukanaskneli aRwera Catarda 1989 wels. mas Semdeg arsebuli statistikuri informacia aradamakmayofilebelia. arsebuli monacemebis safuZvelze SesaZloa Sefasdes mxolod tendenciebi. 1989 wels saqarTvelos mosaxleoba sul Seadgenda 5,4 mln-s, aqedan soflis mosaxleoba – 44%-s, xolo qalaqis – 56%. mTeli mosaxleobis 22,8% (1,24mln.) cxovrobda q. TbilisSi. 1990 wlis monacemebiT saqarTveloSi sicocxlis saSualo xangrZlivoba Seadgenda 68,1 wels mamakacebSi da 75,7 wels qalebSi (dasavleT evropis qveynebSi saSualod 71w. da 78w.). ukanaskneli aTwleulis manZilze mosaxleobis cxovrebis pirobebis gauaresebam, rac gamowveulia mniSvnelovani socialur-ekonomikuri krizisiT, gazrdili umuSevrobiT da ltolvilTa nakadiT, uaryofiTi gavlena moaxdina qveynis demografiul situaciaze. rogorc cxrili 10.1 monacemebi cxadyofs saxezea depopulaciis procesis dawyeba. cxrili 10.1 saqarTvelos mosaxleobis raodenoba (aTasebSi) wlebi 1989 1990 1991 1992 1993 1994 1995 1996 1997 1998 1999 2000 saSualo wliuri 5405,9 5417,6 5420,9 5412,4 5397,7 5383,0 5374,3 5377,2 5388,5 5387,9 5100,7 5023,1 wlis dasawyisi 5400,8 5413,5 5421,6 5420,3 5404,6 5390,9 5375,1 5373,4 5381,0 5394,9 5402,1 5100,5 1999 wels saxeze myofma mosaxleobam Seadgina 4604500, xolo 2000 wels 4452100 adamiani, saidanac daaxloebiT 3 mln. cxovrobs qalaqebSi. saqarTvelos ZiriTad qalaqebSi mosaxleoba daaxloebiT Semdegnairad 109 nawildeba: Tbilisi – 1,5 mln., quTaisi – 300 aTasi, rusTavi – 200 aTasi, baTumi – 150 aTasi, zugdidi – 100 aTasi, gori – 80 aTasi, foTi – 60 aTasi. soxumis mosaxleoba 1991 wlisaTvis Seadgenda 122 aTass. mosaxleobis dinamikaSi yvelaze SemaSfoTebelia Sobadobis ukiduresi Semcireba. ukanaskneli 10 wlis ganmavlobaSi Sobadobis maCvenebli TiTqmis orjer Semcirda, Tumca 1995 wlis Semdeg gamoikveTa Sobadobis klebis tempis Senelebis tendencia. 1999-2000 wlebSi gagrZelda mosaxleobis bunebrivi matebis Semcirebis tendencia da Sesabamisad qveynis maCvenebelic uaryofiTia (ix. cxrili 10.2). cxrili 10.2 ZiriTadi demografiuli maCveneblebis dinamika 1000 mosaxleze demografiuli maCveneblebi qorwineba 1988w 1992w 1993w 1994w 1995w 1996w 1997w 1998w 1999w 2000w 7,0 5,1 4,9 4,5 4,4 4,0 3,5 3,0 3,0 2,8 1,3 0,7 0,7 0,6 0,6 0,5 0,5 0,3 0,4 0,4 Sobadoba 17,0 14,9 12,6 11,8 11,6 11,1 10,7 9,1 8,9 8,9 sikvdilianoba 8,8 9,6 10,0 8,6 7,8 7,7 7,5 7,6 8,8 9,1 bunebrivi mateba 8,2 5,3 2,6 3,2 3,8 4,0 3,2 1,4 0,1 -0,2 ganqorwineba saqarTvelos demografiuli situaciis kidev erTi mniSvnelovani niSania mosaxleobis dabereba – moxucebulTa xvedriTi wilis zrda mosaxleobis saerTo raodenobaSi. 65 welze ufrosi asakis mosaxleobis wilma saqarTveloSi 1999 wels Seadgina 13,4%, maSin roca 1990 wels 12,0% iyo, xolo 1980 wels _ 11,0%. cxrilSi 10.3 mocemulia 1999-2000 wlebSi saqarTvelos mosaxleobis sikvdilianobis struqtura daavadebaTa ZiriTadi klasebis mixedviT, xolo cxrilSi 10.4 samkurnalo-profilaqtikur dawesebulebebSi daavadebianobisa da avadobis maCveneblebi. cxrili 10.3 mosaxleobis sikvdilianobis struqtura daavadebaTa ZiriTadi klasebis mixedviT, saqarTvelo, 1999-2000w.w. daavadebaTa ZiriTadi klasebi X dsk-s mixedviT 1 sul: infeqciuri da parazituli daavadebebi axalwarmonaqmnebi endokrinuli sistemis, kvebis moSlilobis da nivTierebaTa cvlis darRvevis daavadebebi sisxlisa da sisxlmbadi organoTa daavadebebi, imunuri meqanizmis CaTreviT mimdinare calkeuli darRvevebi 110 1999w. 2 40378 397 4422 733 2000w. 3 41320 389 4516 851 sikvdilianobis maCvenebeli 100000 mosaxleze 1999w. 2000w. 4 5 876.9 912.5 8.6 8.6 96.0 99.7 15.9 18.8 30 20 0.7 gardaicvala sul 0.4 1 fsiqiuri da qceviTi aSlilobebi nervuli sistemis daavadebebi Tvalisa da misi danamatebis daavadebebi, yurisa da dvrilisebri morCis daavadebebi sisxlis mimoqcevis sistemis daavadebebi sunTqvis organoebis daavadebebi saWmlis momnelebeli organoebis daavadebebi Sard-sasqeso sistemis daavadebebi orsuloba, mSobiaroba da loginobis xanis garTulebebi kanisa da kanqveSa ujredisis daavadebebi ZvalkunTovani sistemisa da SemaerTebel qsovilTa daavadebebi Tandayolili anomaliebi, deformaciebi da qromosomuli darRvevebi perinatalur periodSi warmoSobili calkeuli mdgomareobebi simptomebi, niSnebi da normidan gadaxrebi travmebi da mowamvlebi 2 28 165 13 32 113 0 3 0.6 3.6 0.3 4 0.7 2.5 0 5 28727 828 1440 340 9 3 11 29715 1088 1357 151 4 4 11 623.9 18.0 31.3 7.4 0.2 0.1 0.2 656.2 24.0 30.0 3.3 0.1 0.1 0.2 33 16 0.7 0.3 477 419 10.4 9.5 1151 1571 1391 1243 25.0 34.1 30.7 27.4 cxrili 10.4 samkurnalo-profilaqtikur dawesebulebebSi daavadebianobisa da avadobis maCveneblebi, saqarTvelo, 1999-2000w.w. daavadebaTa ZiriTadi klasebi IX dsk-s mixedviT infeqciuri da parazituli daavadebebi simsivneebi endokrinuli sistemis, kvebis moSlilobis, nivTierebaTa cvlis da imunitetis darRvevebi sisxlisa da sisxlmbad organoTa daavadebebi fsiqiuri aSlilobebi nervuli sistemisa da grZnobaTa organoebis daavadebebi sisxlis mimoqcevis sistemis daavadebebi sunTqvis organoebis daavadebebi saWmlis momnelebel organoTa daavadebebi Sard-sasqeso sistemis daavadebebi orsulobis, mSobiarobisa da mSobiarobis Semdgomi periodis garTulebebi kanisa da kanqveSa ujredisis daavadebebi ZvalkunTovani sistemisa da SemaerTebel qsovilTa daavadebebi Tandayolili anomaliebi perinatalur periodSi warmoqmnili mdgomareobebi simptomebi da arazustad aRniSnuli mdgomareobebi travmebi da mowamvlebi daavadebianoba 1999w. 2000w. 1172.4 1176.1 646.0 684.0 2870.0 3147.8 avadoba 1999w. 2000w. 715.9 659.3 135.2 127.1 735.3 721.4 322.5 2193.0 2089.0 296.2 2192.6 1978.6 146.4 141.1 781.6 152.4 135.1 718.6 4524.7 4662.7 2302.0 1200.0 545.0 4257.4 4848.1 1823.8 1158.4 472.2 1029.2 3294.8 899.4 529.5 390.7 999.0 3382.8 628.9 476.9 374.1 529.2 501.4 662.5 422.3 327.2 170.8 465.6 155.7 123.3 629.0 67.4 644.7 113.2 4 70.9 570.2 31.6 326.0 27.8 415.8 26.8 230.2 33.5 445.0 dRes ukve aRar aris sadao, rom mosaxleobis janmrTeloba socialur, fsiqologiur, da sxva faqtorebTan erTad adamianis saarsebo pirobebzecaa damokidebuli. 111 wylis, atmosferuli haeris, niadagis dabinZureba garkveul zemoqmedebas axdens mosaxleobis janmrTelobis formirebis procesze. damtkicebulia, rom garemos dabinZureba mosaxleobis avadobi xarisxs zrdis saSualod 20-22%-iT. dadgenilia, rom dabinZurebul regionebSi SedarebiT maRalia gulsisxlZarRvTa sistemebisa da onkologiur daavadebaTa wili sikvdilianobis maCveneblebSi. aseve maRalia dabinZurebul regionebSi sasunTqi da saWmlis momnelebeli organoebis daavadebebi. aRiniSneba mWidro damokidebuleba kompleqsurad dabinZurebul garemosa da sikvdilianobas Soris iseTi daavadebebis mizezebiT, rogorebicaa sisxlisa da sisxlmbadi organoebis, saWmlis momnelebeli organoebis daavadebebi, fsiqikuri moSlilobebi da Tandayolili anomaliebi. sisxlis mimoqcevis sistemebis daavadebebs pirveli adgili ukavia saqarTvelos mosaxleobis sikvdilianobis struqturaSi (70%). 1999-2000 wlebis monacemebiT sisxlis mimoqcevis sistemebiT daavadebaTa axladregistrirebulma SemTxvevebma moimata TiTqmis yvela regionSi. respiratoruli da gulsisxlZarRvTa daavadebebis SemTxvevebis gaxSirebis erT-erT faqtorad saqarTvelos qalaqebSi haeris dabinZurebis maRali xarisxi iqca. vinaidan Cvens qveyanaSi mosaxleobis daaxloebiT 60% qalaqebSi cxovrobs, amitom atmosferos dabinZurebis zegavleniT gamowveuli daavadebebis riski maT umravlesobaze vrceldeba. ukanasknel wlebSi saqarTvelos mosaxleobaSi aRiniSneba sasunTq organoTa daavadebaTa zrda. maCvenebeli 100 aTas mosaxleze 1999-2000 wlebSi Sesabamisad aris 4662,7 da 4848,1. aseve wina wlebTan SedarebiT gazrdilia pnevmoniiT, qronikuli da dauzustebeli bronqitebiT da bronqialuri asTmiT daavadebis SemTxvevebic. daavadeba rom garkveul kavSirSia atmosferos dabinZurebasTan cxadad Cans q. Tbilisis magaliTze, sadac magaliTad, 1999 wels sasunTq organoTa axladregistrirebuli SemTxvevebis raodenoba (avadoba 5737,1) ufro maRali iyo qveynis saSualo maCvenebelze (3291,8). 1999-2000 wlebSi saqarTveloSi axalwarmonaqmnebis (keTilTvisebiani da avTvisebiani) diagnoziT registrirebul avadmyofTa ricxvma wina wlebTan SedarebiT moimata. daavadebianobis maCvenebeli yovel 100000 mosaxleze 19992000 wlebSi Sesabamisad 646,0 da 684,0-ia. ar SeiZleba imis Tqma, rom atmosferos dabinZureba aris ama Tu im daavadebis uSualo gamomwvevi (Tumca arsebobs pirdapiri kavSiris damadasturebeli faqtebic). atmosferos mdgomareoba mxolod sxva damatebiTi faqtorebis arsebobasTan erTad zrdis daavadebis risks. rac Seexeba wylis dabinZurebas, is xSir SemTxvevaSi xdeba ama Tu im daavadebis gamomwvevi uSualo mizezi. saWmlis momnelebeli organoebis, endokrinuli, nivTierebaTa cvlis, Sardsasqeso sistemisa da infeqciuri daavadebebis gamomwvevi erT-erTi ZiriTadi mizezi sasmeli wylis aradamakmayofilebeli sanitariul-qimiuri parametrebia. maT Soris: momatebuli sixiste, mineralizacia, rkinis, nitratebis, siliciumis maRali koncentracia. daavadebis gamomwvevi SeiZleba iyos sasmel wyalSi ara marto ama Tu im mavne naerTis siWarbe, aramed naklebobac. magaliTad, iodis nakleboba aris endemuri Ciyvis gamomwvevi erT-erTi mizezi. amJamad es daavadeba saqarTveloSi progresirebs. gansakuTrebiT daavadebulia qveynis mTis regionis mosaxleoba, 112 rogorc bavSvebi, ise mozrdilebi. sasmel wyalSi ftoris nakleboba iwvevs kariess. qveyanaSi maRalia kbilis kariesiT daavadebulTa ricxvi. sasmeli wylis biologiuri dabinZureba xSirad xdeba wylismieri nawlavuri infeqciebisa da epidafeTqebebis mizezi. 1999 wlis ganmavlobaSi dafiqsirebulia daavadebebis SemTxvevebi uSualod wyalSi myofi mikroorganizmebiT: baqteriuli dizenteriis 854, salmonelozis 152, muclis tifis 82 SemTxveva. 2000 wels baqteriuli dizenteriis 389 SemTxveva da muclis tifis 7 SemTxveva dafiqsirda, xolo salmonelozi igive doneze darCa (155 SemTxveva). tuberkuliozisa da difteriis epidemiis SemTxvevebi, romlebic 1993 wlis Semdeg gaxSirda, aseve sufTa sasmeli wylis naklebobasTan da sanitarul-higienuri pirobebis gauaresebasTan aris dakavSirebuli. savalaloa am mxriv didi qalaqebis mdgomareoba. mag. TbilisSi infeqciuri daavadebebis sixSire 2,5-3,0-jer aWarbebs saSualo erovnul maCveneblebs, hepatitisa ki 1,8jer. 1999-2000 wlebSi mTel saqarTveloSi infeqciuri da parazituli daavadebebiT sikvdilianoba iyo mTlianad aRricxulis 1% (Sesabamisad 397 da 389 gardacvlili). garemos dabinZurebuli nivTierebebidan gansakuTrebiT yuradRebis Rirsia is naerTebi, romlebic organizmis imunitetis daqveiTebis Sedegad genofondis dakninebas iwvevs. maT Soris gansakuTrebiT mniSvnelovania e.w. mdgradi organuli damabinZureblebi (d.d.t, aldrini, dioqsinebi da sxva), mZime metalTa (tyvia, kadmiumi, manganumi, spilenZi, vercxliswyali da sxva) naerTebi. isini garemoSi ar iSlebian an Zalian nela iSlebian da aqvT rogorc garemoSi, ise cocxal organizmSi dagrovebis (akumulirebis) unari. CamoTvlili naerTebi seriozul safrTxes warmoadgenen organizmisaTvis iwveven ra sxvadasxva daavadebis ganviTarebis maRal SesaZleblobebs. mag: onkologiur daavadebebs, gonebrivi ganviTarebis daqveiTebas, reproduqciuli funqciebis moSlas da fertilobis problemebs, aqveiTeben organizmis imunitets. gansakuTrebiT mgrZnobiareni aRniSnulis mimarT arian adamianis nayofi da axalSobilebi, romelzedac isini zemoqmedebas axdenen placentis meSveobiT da ZuZuTi kvebis periodSi. bavSvis sicocxlis pirveli dReebi da Tveebi es aris organizmis axal garemo pirobebTan adaptaciis periodi. maSin roca organizmis damcveli sistemebi jer kidev ar aris formirebuli, mas ar ZaluZs garemos arasasurvel faqtorebs adeqvaturi winaaRmdegoba gauwios, amitom mosaxleobis janmrTelobis amsaxvel mniSvnelovan indikators 1 wlamde bavSvebis sikvdilianoba warmoadgens. 1999 wels am maCvenebelma 17,5, xolo 2000 wels Semcirda da 14,9 Seadgina. 1 wlamde asakis bavSvTa sikvdilianobis struqturaSi wamyvani adgili ukavia perinatalur periodSi warmoqmnil mdgomareobebs, romelic ukanasknel wlebSi mkveTrad gaizarda da 1999 wels Seadgina 55,7%, xolo 2000 wels 58,8%, sasunTq organoTa daavadebebs (1999w. _ 13,9%; 2000w. – 10,0%), infeqciur da parazitul daavadebebs (1999w. _ 11,2%; 2000w. – 10,8%), nervuli sistemis da grZnobaTa organoebis daavadebebs (1999w. _ 6,2%; 2000w. – 7,5%), Tandayolil anomaliebs (1999w. _ 5,9%; 2000w. – 6,2%). xolo 1 113 wlamde bavSvTa daavadebebSi SeimCneva sasunTqi organoebis saWmlis momnebeli organoebis, Sardsasqeso sistemebis daavadebebis da Tandayolili anomaliebis zrda 1998 wlis monacemebTan SedarebiT. amave dros maRali iyo bavSvTa invalidoba, romelTa Soris Warbobda Tandayolili gonebrivi da fizikuri defeqtebi. sakiTxi problematuria im mxrivac, rom aseTi bavSvebi naklebad eqvemdebarebian aRdgeniT mkurnalobas da maTi umetesoba mudmiv invalidad rCeba. bolo wlebSi saqarTveloSi daaxloebiT 20%-iT aris gazrdili paTologiuri mSobiarobebi, romlis mizezad jandacvis organizaciebi arasrulfasovan kvebasTan da stresul mdgomareobasTan erTad aradamakmayofilebel garemo pirobebsac asaxeleben. 1986 wels Cernobilis avariis Sedegad saqarTvelom Zlieri radiaciuli zemoqmedeba ganicada. 1986-90 wlebSi samegrelos regionSi radiaciis done 500-jer aRemateboda fonur koncentraciebs. radiaciulma dabinZurebam rom mniSvnelovani ziani miayena qveynis mosaxleobis janmrTelobas Cans im faqtidanac, rom avariidan 8-10 wlis Semdeg mniSvnelovnad moimata onkologiur avadmyofTa ricxvma (1999 wels Seadgina 29746 adamiani), xolo daavadebulTa kontigentidan umetesi wili modioda dasavleT saqarTvelos macxovreblebze. 1999 wels samedicino dawesebulebebis mier aRricxul gardacvlilTa saerTo raodenobidan (3885) 22,6% gardaicvala saWmlis momnelebeli sistemis, 15,4% sasunTq organoTa, 16,3% sarZeve jirkvlis, 12,5% qalis sasqeso organoTa, 5,0% limfuri da sisxlmbadi qsovilebis avTvisebiani simsivniT. seriozul problemas warmoadgens garemos dabinZureba adamianisTvis iseTi mavne fizikuri faqtorebiTac, rogorebicaa vibracia, xmauri, sxvadasxva diapazonis eleqtromagnituri velebi, maRali SeRwevadobis maionizirebeli gamosxivebis sxvadasxva saxeoba da sxva. satransporto saSualebebis, sayofacxovrebo eleqtroteqnikis, radio da telesadgurebis, radiolokaciuri mowyobilobebis simZlavris zrda, mobiluri kavSiris telefonebis mZlavri gamosxivebis mqone gadamcemebi da antenebi arian adamianze fizikuri zemoqmedebis mizezi. mavne fizikuri faqtorebiT gamowveuli daavadebebis gavrceleba mosaxleobaSi saTanado gamokvlevasa da Seswavlas saWiroebs. 2. qveynis sanitariul-epidemiologiuri viTareba 1999 wels qveynis dasaxlebuli adgilebis sanitarul-epidemiologiuri mdgomareoba xasiaTdeboda garemo faqtorebis (atmosferuli haeri, wyali, niadagi) dabinZurebis garkveuli doniT. aradamakmayofilebeli iyo msxvili qalaqebisa da dasaxlebuli punqtebis komunaluri da sanitaruli mdgomareoba. aRiniSneboda naklovanebebi mosaxleobis xarisxiani sasmeli wyliTa da sakvebi produqtebiT uzrunvelyofaSi. atmosferuli haeris dabinZurebis Semcirebis tendenciis miuxedavad maRali rCeba qalaqebis atmosferuli haeris dabinZureba. haeris dabinZurebis mxriv gansakuTrebiT mZime mdgomareobaa q. TbilisSi, vinaidan igi mdebareobs md. mtkvris xeobaSi da haeris efeqturi ganiaveba ar xdeba. 114 1999-2000 wlebSi adgili hqonda atmosferuli haeris damabinZurebeli koncentraciebis saSualo wliuri maCveneblebis gadaWarbebas: _ TbilisSi – mtvris 2-jer, SO2 _ 3,6-jer, NO2 _ 3,6-jer, NO2 da fenolis _ 1,6-jer, formaldehidis – 4,0-jer. _ rusTavSi – mtvris 2-jer, SO2 _ 8,6-jer, NO2 _ 1,8-jer, fenolis _ 2-jer, amiakis – 4,5-jer. _ quTaisSi – mtvris 4-jer, SO2 _ 1,2-jer. _ zestafonSi – mtvris 2-jer, SO2 _ 2,2-jer, NO2 _ 2-jer. _ baTumSi – mtvris 1,3-jer, SO2 _ 3-jer, CO da NO2 _ 1,3-jer. _ kaspSi – mtvris 1,3-jer, SO2 _ 3-jer, CO da NO2 _ 1,3-jer. 1999 wels mosaxleobis uzrunvelyofa xarisxiani sasmeli wyliT aradamakmayofilebeli iyo. qveynis mosaxleobas miewodeboda sasmeli wyali, romelic xSir SemTxvevaSi ar Seesabameboda saxelmwifo standartis moTxovnebs, rogorc sanitariul-qimiuri ise mikrobiologiuri maCveneblebis mixedviT. iqmneboda wylismieri nawlavuri infeqciebisa da epidafeTqebebis saSiSroeba. saqarTvelos Sromis, janmrTelobisa da socialuri dacvis saministros saxelmwifo sanitaruli zedamxedvelobis inspeqciebis laboratoriuli gamokvlevebis Sedegebis mixedviT centralizebuli wyalmomaragebis wylebidan aRebuli sinjebis saerTo raodenobis 17,3% sanitarul-qimiuri da 16,0% mikrobiologiuri maCveneblebis mixedviT, xolo wyalsadenebis saTave nagebobebidan aRebuli sinjebis 23,6% sanitarul-qimiuri da 24,0% mikrobiologiuri maCveneblebis mixedviT ar Seesabamebeboda qveyanaSi moqmed higienur moTxovnebs. sanitarul-qimiuri maCveneblebis mixedviT, qalaqebisa da raionebis, maT Soris WiaTuris, foTis, axalcixis, xaragaulis, lagodexis, TianeTis, zestafonis, cageris centralizebul wyalmomaragebis sistemebSi aRebuli sinjebis 41,6-95,1% ar Seesabameboda normatiuli dokumentis moTxovnebs. mikrobiologiuri maCveneblebis mixedviT arastandartuli sinjebis gansakuTrebiT maRali maCveneblebiT xasiaTdebian axalcixis, xaSuris, xaragaulis, Telavis, zestafonis, cageris, baRdaTis, kaspis, TianeTis, qarelis, axmetis, TeTriwyaros, saCxeris, WiaTuris, lanCxuTis, samtrediis, gardabnis, lagodexis, duSeTis raionebis centralizebuli wyalsadenebi, sadac baqteriologiur dabinZurebis SemTxvevaTa raodenoba aRebuli sinjebis 49100%-Si meryeobda. mosaxleobis mier sasmelad gamoyenebuli wyaros wylebSi aRebuli sinjebis 44,6% sanitariul-qimiuri, xolo 31,3% mikrobilogiuri maCveneblebis mixedviT ar Seesabameboda qveyanaSi moqmed higienur normebs. gansakuTrebiT maRali iyo wyaros wylebis dabinZurebis maCveneblebi mcxeTis, Telavis, xaSuris, goris, qarelis, zestafonis, gardabnis, Terjolis, saCxeris, axalcixis raionebSi, sadac baqteriologiuri dabinZureba dafiqsirebuli iyo aRebuli sinjebis 45-100%-Si, xolo zugdidis, foTis, goris, vanis, Terjolis, qarelis, mcxeTis, xaSuris, zestafonis, abaSis, baRdaTis, gardabnis, lagodexis raionebis Wis wylebSi baqteriologiuri dabinZureba dafiqsirebuli iyo aRebuli sinjebis 42-100%-Si. am dasaxelebul punqtebSi maRali iyo wylismieri nawlavuri infeqciebis aRmocenebisa da gavrcelebis saSiSroeba. 115 zedapiruli wylebis dabinZurebis ZiriTad wyaroebs warmoadgens komunaluri sakanalizacio sistemebi, samedicino dawesebulebebi da samrewvelo obieqtebi. ekonomikuri krizisis pirobebSi nawilobriv moiSala sakanalizacio sistemebi, gansakuTrebiT did qalaqebSi movlisa da saTadarigo nawilebis naklebobis gamo. es pirvel rigSi saSiSroebas uqmnis ara imdenad kanalizaciis sistemas, aramed sasmeli wylis miwodebas da arTulebs saerTo higienis donis SenarCunebasac. ar funqcionireben Camdinare wylebis biologiuri gawmendis arsebuli kompleqsebi. araefeqturia meqanikuri gamwmendi nagebobebi. Camdinare wylebis arasakmarisi gawmenda zrdis paTogenuri organizmebiT mosaxleobis daavadebis risks. wyalsatevebisa da sasmeli wylis inficirebis saSiS wyaros samedicino dawesebulebebi warmoadgenen. cnobilia, rom tubdispanserebis, infeqciuri saavadmyofoebis dabinZurebuli wylebi gawmendis gareSe Caedineba mdinareebSi, rac qmnis gadamdeb daavadebaTa gavrcelebis saSiSroebas (gruntis da zedapiruli wylebis meSveobiT). magaliTad, kurort abasTumnis yvela samkurnalo dawesebuleba aris mdinare ocxeSi koxis da nawlavis Cxirebis maRali maCveneblebis mizezi. yuradsaRebia is faqti, rom mdinaris wyali mosaxleobis mier sasoflosameurneo savargulebis mosarwyavad gamoiyeneba da xdeba niadagebis qimiuri da baqteriologiuri da Sesabamisad am niadagebze moyvanili soflis meurneobis produqciis dabinZureba. soflis meurneobis produqciis kontrols mis vargisianobaze arasistematiuri xasiaTi aqvs. qveynis sanitariul-epidemiologiur viTarebaze uaRresad mavne gavlenas axdens sayofacxovrebo, samrewvelo, samSeneblo narCenebis ganlagebis legaluri da aralegaluri adgilebi, nagavsayreli poligonebi. nagvis sqeli fenebi saukeTeso substratia buzebisa da sxva parazitebis gamravlebisa da ganviTarebisaTvis. didia nagvis roli mRrRnelebis gavrcelebaSi. nagavsayrelze SeCveuli ZaRlebis xrova da iq gamokvebili pirutyvi daavadebebis gamomwvevi baqteriebis gadamtania. vinaidan upatrono mawanwala cxovelebi ucvad moiZieben nagavsayrelebze sakvebs, es gaxda ZaRlebis gamravlebis erT-erTi mizezi, xolo es ukanasknelni cofisa da leiSmaniozis gavrcelebis keras warmoadgenen. gasul wlebSi mniSvnelovani problema iyo qalaqebis sanitaruli mdgomareoba. qalaqebis centraluri ubnebisa da gareubnebis sanitaruli mdgomareoba Zlier gansxvavebulia. iq isev ferxdeba sayofacxovrebo narCenebis gatana. quCebsa da sazogadoebrivi TavSeyris adgilebSi dRemde ver moxerxda sakvebi produqtebiT gare vaWrobis aRkveTa. bazrebisa da bazrobebis mimdebare teritoriebi iqca antisanitariis kerad. 2000 wlisTvis sanitaruli mdgomareoba nawilobriv gamosworda. DdRes prioritetuli RonisZiebaa qalaqebis saTanado dasufTaveba da narCenebis drouli gatana nagavsayrelebze, magram am ukanasknelebis aradamakmayofilebeli mdgomareobac uaryofiT gavlenas axdens qveynis epidemiologiur viTarebaze. 116 3. gansakuTrebiT saSiSi infeqciuri daavadebebis kerebis gaCenis saSiSroeba, calkeuli SemTxvevebis gamomwvevi mizezebis analizi, mdgomareobis gasaumjobeseblad gatarebuli RonisZiebebi infeqciur daavadebebs SeuZliaT drois mcire monakveTSi gavrceldnen da moicvan mosaxleobis mniSvnelovani nawili. maT udidesi negatiuri Sedegebi moaqvT ara marto adamianis janmrTelobisa da sicocxlisaTvis, aramed qveynis ekonomikasac mZime tvirTad awvebian. saqarTveloSi arsebuli sakmaod daZabuli sanitariul-epidemiologiuri situacia ganpirobebulia mosaxleobis cxovrebis pirobebis gauaresebiT. 2000 wels 1999 welTan SedarebiT adamianis janmrTelobisaTvis usafrTxo garemos uzrunvelyofis mizniT gatarebuli RonisZiebebis Sedegad iklo infeqciuri daavadebebis ricxvma. 1999 wels registrirebul iqna 32965 avadmyofi (avadobis maCvenebli 715,9). maT Soris 47,5% bavSvebi da mozardebi iyvnen. letalobis maCvenebeli 2,04. 2000 wels mdgomareoba odnav gaumjobesda. aRicxulia daavadebis 29353 SemTxveva (avadobis maCvenebli 659,3; letaloba – 1,7). regionebis mixedviT infeqciur daavadebaTa gavrceleba qveynis saSualo maCvenebelze maRali iyo aWaraSi, guriaSi, samcxe-javaxeTSi, Sida qarTlSi, Tbilissa da foTSi. 1999 wels wina welTan SedarebiT moimata muclis tifis, kvebiTi toqsikoinfeqciebis, maT Soris botulizmis, jilexis, virusuli hepatitebis, tifis, malariis SemTxvevebma. amave periodSi dafiqsirda salmonelozebis, baqteriuli dizinteriis, eSerixiozebis, amebiazis, difteriis klebis tendencia. 2000 wels aRiniSna zogierTi infeqciuri daavadebis (muclis tifi, kvebiTi toqsikoinfeqciebi, jilexi, amebiazi) kleba. nawlavTa infeqciebis gavrcelebaSi wamyvani adgili uxarisxo, mikroorganizmebiT dabinZurebul sasmel wyalsa da sakveb produqtebs uWiravs. xarisxiani sasmeli wyliT mosaxleobis momarageba kvlav problematuria, risi mkafio magaliTebia dizenteriis afeTqeba sagarejoSi (1999). diareuli daavadebebisa – quTaisSi, xaSursa da TelavSi (1999). foTsa da borjomSi (2000). amebiazis _ TbilisSi (1998). 1998 wlis zafxulSi sasmeli wylis dabinZurebis mizeziT dawyebulma amebiazis daavadebis procesma moicva sakmaod didi kontigenti da qonda RviZlis abscesiT garTulebis maRali maCvenebeli, rac 1999 wlis ganmavlobaSic SenarCunebuli iqna. 1999 wels registrirebuli iyo amebiazis 692, xolo 2000 wels 281 SemTxveva. 1998 wlis epidafeTqebis Semdeg TbilisSi daavadebis SemTxvevaTa ricxvi progresulad klebulobs, magram amebiazis epidemiis Taviseburebebidan gamomdinare SemTxvevebis gamovlineba kvlav ramdenime weli gagrZeldeba. kvebis produqtebis warmoebis, Senaxvis, transportirebisa da realizaciis saqmeSi arsebuli mravalricxovani darRvevebi da mosaxleobis nawilis dabali sanitariuli kulturis gamo, arakeTilsaimedo situaciaa Seqmnili sakvebiT gadacemuli infeqciebis mxrivac. ukanaskneli 3 wlis ganmavlobaSi ganusazRvrelad matulobs jilexis, triqinelozisa da botulizmis SemTxvevebi. 1999 wels iyo jilexis 51, xolo triqinelozis 125 SemTxveva. 117 2000 wels jilexis daavadebaTa ricxvma iklo. daavadebis ZiriTadi kera samcxe-javaxeTSi aRiniSna. 1999 wels aRsaniSnavia botulizmis afeTqebebi Sebolili Tevzis sakvebad miRebis Sedegad gorsa da TbilisSi. 2000 wels dafiqsirebulia daavadebis 39 SemTxveva (Tbilisi, qvemo qarTli, guria da imereTi). 1999 wels registrirebulia bruceliozis 64, xolo 2000 wels 70 SemTxveva. ukanasknel wlebSi kvlav gamoCnda malariis SemTxvevebi, romliT avadoba saqarTveloSi likvidirebuli iyo, magram arsebobda yvela piroba Semotanis SemTxvevaSi misi gavrcelebis da xelaxla CanergvisaTvis. wlebis ganmavlobaSi malariis likvidaciis RonisZiebebi sxvadasxva uwyebebis mier kompleqsurad xorcieldeboda (daWaobebuli adgilebis amoSroba, mcire bonifikacia, gadamtanebis masobrivi mospoba SxamqimikatebiT, malariasaSiS qveynebSi wamsvlel da Camosul pirTa registracia da samedicino profilaqtikuri meTvalyureoba, qimioprofilaqtika antimalariuli saSualebebiT). 1999 wels daavadebaTa ricxvma 51-s miaRwia, maT Soris 16 iyo Semotanili da 35 – adgilobrivi. 2000 wels daavadebaTa ricxvma moimata (170). SemTxvevaTa umetesoba gamovlinda aRmosavleT saqarTvelos sasazRvro raionebSi, rac dRis wesrigSi ayenebs malariis sawinaaRmdego RonisZiebebis gatarebaSi mezobel qveynebTan koordinirebuli muSaobis aucileblobas. gansakuTrebiT mZime mdgomareobaa raionebSi cofis gavrcelebis TvalisazrisiT. am umZimes infeqcias 1999 wels 13, xolo 2000 wels 7 adamianis sicocxle Seewira. cofi cxovelebSi gamovlenilia saqarTvelos TiTqmis mTel teritoriaze. upatrono, moxetiale cxovelebis, kerZod, ZaRlebisa da katebis katastrofuli momravlebis gamo epizootia mosalodnelia kidev ufro swrafad gavrceldes. xolo dakbenilTa raodenoba (magaliTad, 1999 wels 10582, romelTagan 62%-s dasWirda vaqcinacia) migvaniSnebs, rom saswrafodaa misaRebi gadamWreli zomebi moxetiale cxovelebis raodenobis regulirebisa da patroniani cxovelebis masiurad asacrelad. kidev erTi maRali letalobis mqone infeqcia, romlis ZiriTadi gadamtani Cvens pirobebSi moxetiale ZaRlebia, aris leiSmaniozi. ukanasknel wlebSi SemTxvevebis ricxvi matulobs, maT Soris TbilisSi. 1999 wels aRricxulia 92, xolo 2000 wels 103 SemTxveva. 118 Tavi 11 ekologiuri faqtorebis gavlena kulturuli memkvidreobis SenarCunebaze 1. qveynis istoriuli da kulturuli faseulobebi, romlebmac ganicades ekologiuri faqtorebis uaryofiTi zegavlena drois xangrZlivi periodis ganmavlobaSi ekologiuri faqtorebis uaryofiT zegavlenas met-naklebad TiTqmis yvela istoriuli da kulturuli Zegli ganicdis. bunebriv garemoze zemoqmedebis Sedegad ekologiuri faqtorebis uaryofiTi zegavlena dafiqsirebulia cxinvalis raionSi. miwisZvris Sedegad aRniSnuli raionis sof. ikorTaSi dazianebul iqna ikorTis eklesia, xolo zemo gerSi _ geris jvris eklesia da sabawmindis eklesia _ sof. xeiTSi. aseve dazianebis gamo aRsadgenia Sida qarTlis _ gorisa da cxinvalis raionebis _ kulturis Zeglebi: SalikaSvilebis eklesia sof. skraSi, veres cixe sof. atenSi, wminda giorgis eklesia sof. RvarebSi, maCablebis cixesimagreebi sof. aCabeTsa da TamaraSenSi, erisTavTa cixesimagreebi md. patara liaxvis xeobaSi, kexvis cixesimagre sof. kexvSi. aRsaniSnavia, rom ekologiurma faqtorebma gansakuTrebiT daaziana (es procesi dResac grZeldeba) tyibulis zonis teritoriaze arsebuli Semdegi Zeglebi: axalsoflis eneoliTis periodis adre samiwaTmoqmedo kulturis xanis namosaxlari; sabelasuris Suaqvis xanis sadgom-saxelosno; gelaTSi doxoras qedis CrdiloeT ferdobze, kezevaZeebis ubanSi, Zv. w. aR-mde V-IV saukuneebis rkinis sawarmo _ saxelosno; laRoris goraze arsebuli feodaluri xanis rkinis sadnob-saxelosno; axalsoflis tbis teritoriaze, e. w. sajangiaze feodaluri xanis rkinis sabado; gadaRma wyalwiTelaSi antikuri xanis gora _ namosaxlari. miuxedavad imisa, rom 1978 wlis saqarTvelos ministrTa sabWos dadgenilebiT, gelaTis da mowameTis samonastro kompleqsidan 20km radiusSi qvis mompovebel sawarmoTa mier wiaRiseuli sabadoebis damuSaveba burRvaafeTqebis meTodiT, akrZalulia aseve saministrosTan arsebuli wiaRiT sargeblobis licenzirebis uwyebaTaSorisi eqspertTa sabWos mier gacemuli saxelSekrulebo pirobebi aRniSnuli meTodiT wiaRiseulis damuSavebas ar iTvaliswinebs, adgili aqvs kanonis darRvevis faqtebs. am uaryofiTi faqtoris gamoricxvis mizniT, saWiroa dawesdes masze kontroli. 119 2. ganadgurebis piras misuli an ganadgurebuli kulturis Zeglebis (baRebi, parkebi da sxva) CamonaTvali, maTi mdgomareoba da ganxorcielebuli RonisZiebebi saqarTvelos teritoriaze Semonaxulia XIX_XXs.s. sabaRo-saparko xelovnebis araerTi sayuradRebo Zegli, romelTac garkveuli adgili ukaviaT mosaxleobis kulturul cxovrebaSi. amasTan, droTa ganmavlobaSi, sxvadasxva mizezis gamo, Semcirda parkebis farTobebi, arakvalificiurma movlam daaknina maTi esTetikuri Rirsebebi, bolo xanebSi SeiniSneba maTi saerTo sargeblobis obieqtad gadaqcevis tendencia. borjomis, wyaltubos, Sovisa da abasTumnis parkebma mniSvnelovnad dakarges Tavdapirveli gegmarebiTi struqtura da samedicino miznobrivi daniSnuleba. sagrZnoblad Semcirda 1840 wels gaSenebuli dadianiseuli zugdidis parkis teritoria. darRveulia parkis Tavdapirveli kompozicia. reabilitacias saWiroebs winandlis WavWavaZiseuli parki. mouvlelobiT ganadgurebis piramdea Tbilisis mTawmindis parki. amave mizeziT gauaresda Tbilisis sxva, rogorc istoriuli, aseve qalaqis baRparkebis mdgomareoba. arasaxarbielod gamoiyureba vakis parkic, romlis Tavdapirveli farTobi gansazRvruli iyo 124 heqtriT, dRes ki mxolod 12 heqtris sazRvrebSia moqceuli. TandaTan knindeba gordis, salxinos, gorabereJoulis, kojrisa da sxva parkebi. Seqmnili mdgomareoba mniSvnelovanwilad ganpirobebulia im garemoebiT, rom sabaRo-saparko xelovnebis Zeglebi dRemde ar aris gamocxadebuli istoriisa da kulturis Zeglebad. ar warmoebs maTi aRricxva, Seswavla, aRdgena, dacva da gamoyeneba. siZneleebs qmnis is garemoebac, rom qveyanaSi ar arsebobs kanonmdebloba, romelic daaregulirebs baR-parkebis saqmianobas. uzrunvelyofs inventarizacia-pasportizacias, dacviTi zonebis dadgenas, aRdgena- restavracias da sxva. 3. arqeologiuri memkvidreobis saerTo mdgomareoba, arqeologiis Zeglebze ekologiuri faqtorebis uaryofiTi gavlena, mdgomareobis gasaumjobeseblad ganxorcielebuli RonisZiebebi bunebis Zeglebs, romelTac mniSvnelovani samecniero, kulturulistoriuli da esTetikuri Rirebuleba aqvT, icavs saxelmwifo. saqarTvelos ministrTa sabWos 1965w. #710, 1969w. #24 dadgenilebebis safuZvelze dacvas daqvemdebarebul ZeglTa sia 232-s aRwevs. garda amisa, saqarTvelos regionebSi: mcxeTa-mTianeTSi, qvemo qarTlSi, Sida qarTlSi, imereTSi, samegreloSi, svaneTSi, kaxeTSi, raWa-leCxumSi, aWaraSi, afxazeTsa da oseTSi _ uxvadaa saxelmwifos mier aRuricxavi Zeglebi, romlebic imsaxureben dacvas (CanCqerebi, mRvimeebi, xatis tyeebi, qvabulebi, patriarqi xeebi da sxva). regionaluri sammarTveloebidan mowodebuli informaciebiT, maTi mdgomareoba damakmayofilebelia, mas icavs mosaxleoba da adgilobrivi organoebi. 120 dReisaTvis arqeologiuri Zeglebis raodenoba 6000-s aRwevs. aqedan aRricxulia qvis xanis (paleoliTi, mezoliTi, neoliTi) periodis 300 Zegli, eneoliTis (adrebrinjaos xana) xanis _ 6 Zegli, romlebic adresamiwaTmoqmedo da mtkvar-araqsis kulturis Zeglebis saxeliTaa Sesuli literaturaSi, brinjaos xanis _ 600 Zegli, rkinis xanis – 220 Zegli, antikuri xanis – 680 Zegli, Sua saukuneebis – 650 Zegli. Zeglebi 2000-ze met punqtSia dafiqsirebuli. maT umravlesobaze ori da meti periodis fenebia dadasturebuli. aRniSnul punqtebSi Catarebuli samuSaoebis angariSebi gamoqveynebulia sxvadasxva wyaroebSi. Zeglebis did nawilze Catarebulia sadazvervo samuSaoebi. stacionaluri samuSaoebi mimdinareobda: SulaverSi, dmanisSi, walkaSi, bolnisSi, ufliscixeSi, urbnisSi, mcxeTaSi, TelavSi, rusTavSi, borjomis xeobaSi, axalqalaqSi, baTumSi, qobuleT-fiWvnarSi, RebSi, vanSi, eSeraSi, dabla-gomSi, quTaisSi, svaneTisa da kaxeTis mraval punqtSi. amJamad saTanado dafinansebis Sewyvetis gamo gaTxrebi mxolod ramdenime punqtSi warmoebs da finansdeba germaniis arqeologiuri institutis mier. gansakuTrebul yuradRebas imsaxurebs vanis naqalaqari, romelic kolxeTis umniSvnelovanesi Zeglia (Zv. w. VII-VIII saukuneebSi). igi erT-erTi didi winasaxelmwifoebrivi gaerTianebis religiur-administraciul centrs warmoadgenda. Semdgom etapze Zv. w. V-IV saukuneebSi winaurdeba. am xanas ukavSirdeba mdidruli samarxebi. bolo etapi ki aleqsandre makedonelis laSqrobis Semdgomi, e.w. elinisturi xaniT (Zv.w. III-… saukuneebSi) TariRdeba. am dros gansakuTrebul aRmavlobas ganicdis saqalaqo cxovreba da vanis naqalaqari ara marto kolxeTis, aramed saerTaSoriso masStabis centris mniSvnelobas iZens. romauli xanis dasawyisSi (ax. w. I-II saukuneebSi) igi arsebobas wyvets. ganviTarebul Sua saukuneebSi (ax. w. X-XII saukuneebSi) igi erT-erTi mniSvnelovani samonastro centria. baqo-jeihanis navTobsadenis trasis mimdebare teritoriaze gamovlenilia yvela epoqis Zeglebi. aRniSnul trasaze arsebuli Zeglebis arqeologiuri gaTxrebis Casatareblad dafinanseba gaTvaliswinebulia sakanonmdeblo normebis mixedviT da xorcieldeba im SemTxvevaSi, roca trasa azianebs Zegls. arsebobs mosazreba, rom XI saukunis nikorwmindis arqiteqturuli Zeglis CuqurTmebis rRveva gamowveulia mJave wvimebiT, romlis wyarosac warmoadgens uravis dariSxanis sulfiduri madnis wvis produqti – gogirdis dioqsidi. nikorwmindis taZris kedlis zedapiridan aRebul sinjebSi SO411-is koncentracia 3-4%-iT metia, vidre qvis qveda fenaSi, rac adasturebs im faqts, rom nikorwmindis taZris unikaluri CuqurTmebis daSla gamowveulia atmosferoSi gogirdis dioqsidis gavleniT. 121 Tavi 12 daculi teritoriebi 1. qveyanaSi arsebuli daculi teritoriebis saerTo mdgomareoba dacul teritoriebs umniSvnelovanesi roli eniWebaT biomravalferovnebis SenarCunebis saqmeSi. iseve rogorc sxva qveynebSi, saqarTveloSic habitatebis, biomebisa da biomravalferovnebis degradacia ekosistemaSi gamowveulia habitatebis fragmentaciiT, sasoflo-sameurneo saqmianobiT, tyeebis gaCexviTa da mTeli rigi sxva faqtorebiT. adrindeli cdebi gansakuTrebiT mniSvnelovani teritoriebis dacvisa, xSirad romelime erTi saxeobis produqtiulobasTan an potenciur ekonomikur RirebulebasTan iyo dakavSirebuli. magaliTad, foTTan dagegmili nakrZalis funqcia iyo zuTxis, qafSiasa da sxva mniSvnelovani saxeobebis dacva. Tumca biWvinTis nakrZali Seiqmna uSualod reliqturi biWvinTis fiWvis (Pinus pityusa) mcirericxovani koromebis (evraziis teritoriaze mxolod afxazeTSi gvxvdeba) dacvis mizniT, romelic globaluri biomravalferovnebis TvalsazrisiT udidesi mniSvnelobis mqone saxeobaa. saerTod ki, nakrZalebis umetesoba Seqmnili iyo saerTo keTildReobisaTvis mniSvnelovani resursebis (magaliTad, tyisa da sxva saxis saxelmwifo sakuTrebis) dasacavad. saqarTveloSi bunebis dacvam saxelmwifoebrivi xasiaTi XX saukunis dasawyisSi miiRo. dRemde saxelmwifoSi sxvadasxva dros aRiarebuli 15 saxelmwifo nakrZali da 5 aRkveTili SemorCa, romelTa saerTo farTobi 181,2 aTasi heqtaria, rac qveynis teritoriis 2,6% Seadgens. am tipis dacul teritoriebs dRemde ar gaaCniaT menejmentis gegmebi. amasTanave, bevri maTgani saWiroebs sazRvrebisa da statusis koreqtirebas. 1990-91 wlebidan saqarTvelos daculi teritoriebis sistemam axali formiT daiwyo ganviTareba. am mizniT saxelmwifo sabWos 1992w. 12 maisis #11 da ministrTa sabWos 1995w. 28 ivlisis #447 dadgenilebebiT miRebulia gadawyvetilebebi erovnuli parkebis Seqmnis Sesaxeb, xolo SemdgomSi saqarTvelos kanoni “daculi teritoriebis sistemis Sesaxeb” (1996w.) gaxda safuZveli daculi teritoriebis kanonis Sesabamisi kategoriebis dafuZnebisa. Cvens qveyanaSi (da mTlianad kavkasiaSi) saerTaSoriso kriteriumebis Sesabamis pirvel dacul teritoriad borjom-xaragaulis erovnuli parki iqca, romelic saqarTvelis ministrTa kabinetis dadgenilebiT oficialurad 1995 wels daarsda. kompania “sicocxlis planeta WWF-2000”-Tan dakavSirebiT saqarTvelos prezidentis baton eduard SevardnaZis mier 1997 wels gakeTebuli umniSvnelovanesi gancxadebis safuZvelze, saqarTvelos garemosa da bunebrivi resursebis dacvis saministros ZalisxmeviTa da germaniis mTavrobis uangaro mxardaWeriT, 1998 wels ekonomikuri TanamSromlobisa da ganviTarebis federalurma saministrom (BMZ) da germaniis rekonstruqciis sakredito bankma (KFW) borjom-xaragaulis erovnuli parkis dasaarseblad gamoyo granti, ris Sesaxebac gaformda saTanado samTavrobo xelSekruleba. ekologiuri TvalsazrisiT, daculi teritoriebis, maT Soris erovnuli parkebis, ganviTarebis sistema icavs saqarTvelos tyeebis mniSvnelovan nawils, 122 riTac SenarCunebulia jansaRi garemo (sufTa haeri da wyali), mineraluri wylebis rezervi, mimdebare dasaxlebuli punqtebi dazRveulia saxifaTo zvavebis, mewyerebis, wyalmovardnebisagan da sxva. ekonomikuri TvalsazrisiT, garda imisa, rom erovnuli parkebi regionSi turizmis ganviTareba-aRorZinebis realur SesaZleblobas qmnis, misi arseboba saSualebas iZleva, sagrZnoblad gaumjobesdes mimdebare raionebis socialurkomunaluri infrastruqtura, Seiqmnas axali samuSao adgilebi (borjomxaragaulis erovnuli parkis damxmare zonaSi mcxovrebi mosaxleobis nawili ukve Cabmulia am zonis proeqtebis ganxorcielebaSi), momzaddes niadagi mcire biznesis ganviTarebisaTvis. borjom-xaragaulis erovnuli parkis danergvis ori wlis manZilze rekonstruirebul da ganaxlebul iqna parkis administraciis borjomisa da xaragaulis centrebi, aSenda mcvelTa 6 saguSago da 4 TavSesafari, turistTa 2 TavSesafari, parkis personali aRiWurva uniformebiT, specialuri xelsawyoiaraRebiT, sakomunikacio saSualebebiT, 9 avtomanqaniT da sxva. ekologiuri ganaTlebis sferoSi danergvis ori wlis manZilze qarTvel da ucxoel specialistTa mier momzadebuli treningis kursebi adgilze gaiara erovnuli parkis yvela mcvelma da administraciis yvela muSakma; parkis menejerebisaTvis moewyo sawrTvneli kursebi germaniaSi, italiasa da TurqeTSi. damxmare zonis yvela raionul centrSi garemontda da kompiuteruli teqnikiT aRiWurva saklaso oTaxebi saskolo ekocentrebis mosawyobad. erovnuli parkis farglebSi moqceuli damxmare zonis raionebSi igegmeba komunaluri infrastruqturis aRdgenisa da mdgradi ganviTarebis proeqtebi: _ xaragaulis 16 km. gzis SekeTeba; _ raionuli centrebis wyliT momaragebis sistemebis gaumjobeseba; _ samodelo saTemo satyeo meurneobis daarseba da sxva. 1998 wels miRebulia kanoni “kolxeTis daculi teritoriebis sistemis Sesaxeb,” romlis safuZvelzec mimdinareobs samuSaoebi kolxeTis erovnuli parkisa da qobuleTis nakrZalis daarsebisaTvis. proeqti finansirdeba globaluri garemosdacviTi fondis (GEF) grantiT. igi erT-erTi komponentia im garemosdacviTi globaluri programisa, romelic xorcieldeba sanapiro zonis integrirebuli marTvis centris meSveobiT. 1999 wels saqarTvelos prezidentis brZanebulebiT Seiqmna saqarTvelos daculi teritoriebis centri, rogorc sajaro samarTlis iuridiuli piri. centris mizania saqarTvelosa da rekonstruqciisa da ganviTarebis saerTaSoriso banks Soris grantis Taobaze (proeqti GEF PPG 20446) 1998w. xelSekrulebis ganxorcieleba, romlis erT-erTi komponentia aRmosavleT saqarTvelos daculi teritoriebis sistemis ganviTareba, kerZod: vaSlovanis erovnuli parkis, lagodexis nakrZalisa da aRkveTilis, axmetisa da TuSeTis nakrZalis, TuSeTis daculi landSaftisa da erovnuli parkis, bawarababaneuris nakrZalis da iltos aRkveTilis menejmentis gegmebis SemuSaveba. amJamad saqarTvelos dacul teritoriebs uWiravs qveynis teritoriis saerTo farTobis 4,2%. 123 2. daculi teritoriebis kategoriebze dacvis reJimis mdgomareoba da ganxorcielebuli RonisZiebebi saqarTveloSi daculi teritoriebis dacvis reJimis darRvevis tradiciuli formebia: saqonlis Zoveba, Wrebi, brakonieroba, Tibva, teqnikisa da finansebis uqonloba, jarimis amouRebloba, Seqmnili siduxWire, rac garkveulwilad xels uwyobs tyis mcvelebis mxridan yuradRebis modunebas. saqarTvelos daculi teritoriebis, nakrZalebisa da samonadireo meurneobebis saxelmwifo departamentis mier, mowodebuli informaciis mixedviT, saxelmwifo nakrZalebSi gamovlenilia merqnian mcenareTa ukanono Wris mravali faqti. miyenebulma zaralma 22367 lari Seadgina. saqonlis ZovebiT reJimis darRvevis faqtma 1462 lari Seadgina, xolo sul daculi teritoriebis kategoriebze reJimis darRveviT miyenebulma zaralma 29934 lari Seadgina, aqedan samarTaldamcav organoebze gadacemulia 28472 laris saqme. 124 Tavi 13 erovnuli meurneobis garemoze gavlenis Taviseburebani 1. garemosa da mis calkeul komponentebze sameurneo saqmianobis gavlenis saerTo maCveneblebi garemoze sameurneo saqmianobis gavlena xasiaTdeba sxvadasxva regionebis mier gamoSvebuli produqciis wiliT saerTo moculobaSi, masSi dasaqmebuli mosaxleobis raodenobiT, warmoebebis profiliT da maTSi garemosdacviTi nagebobisa da danadgarebis arsebobiT. regionebis mixedviT 1999-2000 wlebSi qveyanaSi dasaqmebulTa didi nawili _ 42,9%, (151,9 aTasi kaci) _ moRvaweobda q. TbilisSi, 14,4% (50,9 aTasi kaci) _ imereTis mxareSi, 8,9% (31,7 aTasi kaci) _ qvemo qarTlSi, 7,4% (26,2 aTasi kaci) _ samegrelo-zemo svaneTSi, 9,4% (33,4 aT. kaci) _ aWaraSi, 4,4% (15,7 aT. kaci) _ Sida qarTlSi, 4,2% (14,9 aT. kaci) _ kaxeTSi, 2,4% (8,5 aT. kaci) _ samcxe-javaxeTSi, 2% (7,1 aT. kaci) _ mcxeTa-mTianeTSi, 1,9% (6,8 aT. kaci) _ guriaSi, 0,7% (2,4 aT. kaci) _ raWa-leCxumSi da 0,1% (0,14 aT. kaci) _ afxazeTSi. regionebis mixedviT dasaqmebulTa ricxovnoba 2000 wels 1999 welTan SedarebiT Semcirebulia qveynis yvela regionSi, garda Sida qarTlis mxarisa, sadac igi gaizarda 1,2%-iT. saqarTveloSi 1999 wels moqmedi 2978 msxvili, saSualo da mcire samrewvelo sawarmoebidan miRebuli monacemebiT, qveynis mrewvelobaSi warmoebuli saqonlisa da momsaxurebis moculoba moqmed fasebSi, ZiriTadi saqmianobis mixedviT Seadgenda 944 mln lars, xolo warmoebuli produqciis faruli nawilis gaTvaliswinebiT, eqspertuli SefasebiT Seadgenda 1810 mln lars. 2000 wels moqmed 2840 sawarmoSi warmoebuli produqciis moculoba Seadgenda 1051 mln. lars, xolo warmoebuli produqciis faruli nawili _ 1918 mln-s. 1999-2000 wlebSi qveynis calkeuli regionebis wili produqciis (saqonlisa da momsaxureobis) gamoSvebis mixedviT naCvenebia nax. 13.1-ze. danarTi 1 cxrili 30-Si motanilia saqarTveloSi umniSvnelovanesi saxeobebis mrewvelobis produqciis warmoebis monacemebi. 1995 wlis monacemebTan Sedareba saSualebas gvaZlevs SevafasoT mrewvelobis mdgomareoba da garemos potenciuri damabinZureblebi sxvadasxva dargebis mixedviT. 125 1999-2000 wlebSi Tbilisis da regionebis wili produqciis gamoSvebis mixedviT % 60 50 40 produqciis wili 1999w. 30 produqciis wili 2000w. 20 10 0 1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12 1 – q. Tbilisi; 2 – imereTi; 3 – aWara; 4 – qvemo qarTli; 5 – samegrelo-zemo svaneTi; 6 – Sida qarTli; 7 – kaxeTi; 8 – samcxe-javaxeTi; 9 – mcxeTa- mTianeTi; 10 - guria; 11 – raWa-leCxumi da qvemo svaneTi; 12 – afxazeTi nax. 13.1 2. erovnuli meurneobis gavlena garemoze ekonomikuri saqmianobis saxeobaTa (sek (NACE) 001-97), regionebisa da ZiriTadi damabinZurebeli obieqtebis mixedviT erovnuli meurneobis ekonomikuri saqmianobis saxeobebis Sesaxeb 1999w. SemuSavebuli da damtkicebuli iqna erovnuli klasifikatori, sek (GPA-00299), romelic SesabamisobaSia (sek (NACE) 001-97)-Tan. aRniSnuli dokumentebis mixedviT SesaZlebelia zogadad calkeuli samrewvelo kompleqsebisa da dargebis mixedviT gavaanalizoT garemoze erovnuli meurneobis sxvadasxva komponentebis gavlenis SesaZleblobani. moxsenebaSi ar aris gaTvaliswinebuli produqciis faruli warmoebis Sedegad garemos dabinZurebis monacemebi. 2.1. saTbob-energetikuli kompleqsi garemoze gavlenis done saTbob-energetikuli kompleqsSi dargebis mixedviT 1999-2000 wlebSi xasiaTdeba Semdegi monacemebiT: Semavali navTobmompovebeli mrewveloba navTobis mopoveba 1999 wels Seadgenda 91,3, xolo 2000 wels 109,5 aT. tonas. atmosferoSi gafrqveuli Tanmxlebi airis (meTanis) saerTo raodenoba 1999 wels Seadgenda 9,99, 2000 wels ki _ 4,16 tonas, aqedan utilizirebulia mxolod 20%-mde. sul atmosferoSi gafrqveuli mavne nivTierebaTa raodenoba 1999 wels Seadgenda 111, xolo 2000 wels _ 47 126 tonas.* teqnologiuri procesis mixedviT wylis moxmareba mopovebisas umniSvneloa. gamoyenebuli wyali grovdeba specialur ambrebSi, iwmindeba da analizis Catarebis Semdeg Caedineba wylis obieqtebSi. CaSvebuli wylis da narCenebis raodenobis Sesaxeb informacia ar arsebobs. qvanaxSiris mrewveloba qvanaxSiris mopoveba wina wlebTan SedarebiT sakmaod Semcirebulia da 1999 wels Seadgenda 12, xolo 2000 wels _ 7,3 aTas tonas. atmosferoSi gafrqveuli airis (meTanis) raodenoba Seadgenda 1999 wels 141, 2000 wels ki _ 87 tonas. sanayaroebze dagrovili myari narCenebi Seicavs qvanaxSiris Semcvel qanebs da Seadgens 12 mln.t. wylis moxmarebis Sesaxeb informacia ar gagvaCnia. eleqtroenergetika 1999w. gamomuSavebuli eleqtroenergiis raodenoba Seadgenda 8097,8, xolo 2000 wels _ 7446,5 mln.kvt/saaTs.AatmosferoSi gafrqveuli mavne nivTierebebis saerTo raodenoba 1999 wels Seadgenda 18,5, 2000 wels ki _ 17,3 aT. tonas. unda aRiniSnos, rom Tboeleqtrosadgurebi ZiriTad sawvavad iyeneben gazs da maT mier atmosferoSi gamoyofili mavne nivTierebebi, sxva stacionalur wyaroebTan SedarebiT Seadgenda 1999-2000 wlebSi 33%-s. gamoyenebuli wylis raodenoba 1999 wels iyo 125,27, xolo 2000 wels _ 108 mln.m3/wel. bunebrivi zedapiruli wylis obieqtebSi 1999 wels CaSvebul iqna sul 125,270, xolo 2000 wels 108 mln.m3/wel. dabinZurebuli wylis raodenoba 1999 wels Seadgenda 125-s, 2000 wels ki _ 108 mln.m3/wel. (ZiriTadSi Tburi dabinZureba). wlebis ganmavlobaSi dagrovebuli myari narCenebis raodenoba moicavs 600 aTas tonas. Savi da feradi metalurgia miuxedavad imisa, rom bolo 10 wlis ganmavlobaSi sagrZnoblad Semcirda Savi da feradi liTonebis warmoeba, 1999 wels gamomuSavebuli iqna: foladi 7036 t, Savi liTonis mza naglini 7233 t., foladis milebi 11,04 t., silikomanganumi “92%-iani” 26249 t., feromanganumi 4856 t. da naxSirbadiani (76%-iani) eleqtroferomanganumi 4856 t. 2000 wels mkveTrad Semcirda foladis (49,5 t.-mde), Savi liTonis mza naglinisa (1396 tonamde) da naxSirbadiani eleqtromanganumis (582 t-mde) warmoeba, xolo orjer gaizarda foladis milebis gamoSveba, romelmac miaRwia 2595 t-s. 1999 wels atmosferoSi gafrqveuli mavne nivTierebebis saerTo raodenoba Seadgenda 20,7, xolo 2000 wels 18aT.t-s. aRniSnuli nivTierebebiT binZurdeboda ZiriTadad * unda aRiniSnos, rom moxsenebaSi atmosferoSi gafrqveul mavne nivTierebaTa raodenobaSi ar aris asaxuli CO2-is gafrqvevebi, vinaidan is ar aris mavne nivTiereba nivTierebebis mavneobis klasikuri gagebiT. msoflioSi is miCneulia mxolod klimatis gauaresebis mizezad, e.w. “saTburi efeqtis” SeqmniT da misi aRricxva ar xdeba moqmedi meTodologiiT. 127 qalaqebi - rusTavi da zestafoni. bunebrivi wylis obieqtebidan aRebuli mtknari wylis raodenoba 1999 wels Seadgenda 5,2, xolo 2000 wels 0,3 mln.m3/wel; maT Soris miwisqveSa 1999 wels 360, xolo 2000 wels _ 330 aT.m3/wel. sul gamoyenebuli wylis raodenoba 1999 wels Seadgenda 8.4, xolo 2000 wels 2,8 mln.m3. mTlianad bunebrivi wylis obieqtebSi 1999 wels CaSvebulia 5,7, xolo 2000 wels 2,4 mln.m3/weliwadSi. dabinZurebuli wylis raodenoba 1999 wels Seadgenda 2,7 aT.m3/wel. 2000 wlis monacemebi ar gagvaCnia. Sav da ferad metalurgiis sawarmoebSi wlebis ganmavlobaSi dagrovilia 1159 aT.t. myari narCeni, romelic ganTavsebulia qarxnebis teritoriebze. qimiuri da navTobqimiuri warmoeba qimiuri da navTobgadamamuSavebeli warmoebidan mavne nivTierebebis jamuri gafrqveva stacionaluri wyaroebidan 1999 wels Seadgenda saerTo gafrqvevebis 3%-s, 2000 wels ki 4%-s. amasTan mxedvelobaSi unda miviRoT is garemoeba, rom qimiuri da navTobqimiuri warmoebidan gafrqveuli nivTierebebi maRaltoqsikuria. igive SeiZleba iTqvas Camdinare wylebSi mavne nivTierebebis maxasiaTeblebze da narCenebze. magaliTad, 1999 wels qimiurma mrewvelobam atmosferoSi gaafrqvia azotmJavas _ 233,4 t, sinTezuri amiakis 816 t., xolo 2000 wels Sesabamisad 244 da 881 tona. navTobis mopovebisa da pirveladi gadamuSavebis procesSi atmosferoSi gafrqveuli mavne airebis raodenoba Seadgenda 1999 wels 111 t-s, xolo 2000 wels ki Semcirda 46,5t-mde. gamoyenebuli mtknari da zRvis wylebis odenobam 1999 wels miaRwia 5.94, xolo 2000 wels _ 3,99 mln.m3/wel, xolo daubrunebeli wyalmomarageba 1999 wels 5,42, xolo 2000 wels 3,8 mln.m3/wel. bunebriv obieqtebSi CaSvebuli wyali 1999 wels dafiqsirda 801, xolo 2000 wels 405aT.m3. CaSvebuli wylis xarisxis Sesaxeb informacia ar gagvaCnia. brunviTi wyalmomarageba ki 44 m3. wlebis manZilze qarxnebis teritoriaze dagrovebuli myari narCenebis raodenoba 336 aT.t-ze metia. gansakuTrebiT unda aRiniSnos canis da uravis samTo qimiis qarxnebis toqsikuri narCenebis mdgomareoba, romlebic ganlagebulia mdinaris piras sam samarxSi da savalalo mdgomareobaSia. aseve sayuradReboa baTumis navTobgadamamuSavebeli qarxnis teritoriaze ganlagebuli didi raodenobiT mJave gudronebi (40 aT.t.). sazogadod cnobilia am narCenis meoradi damuSavebis teqnologia, ris Sedegadac miiReba biTumi da gogirdmJava. baqo-sufsis milsadenze 1999w. dafiqsirda gaJonvis 3 SemTxveva (foTSi tivtivaze, meore sadgurze da Zvel milsadenze). daRvrili navTobis raodenoba umniSvneloa. 2000 wels sufsis terminalis teritoriaze aseve daiRvara 100, xolo Zvel navTobsadenze 200 litramde navTobi. 128 2.2 saSenmasalaTa warmoeba 1999 wels atmosferul haerSi gafrqveuli nivTierebebis raodenoba Seadgenda 2.06, 2000 wels ki 2,02 aT.t-s. ZiriTadi damabinZureblebia cementis qarxnebi (saerTo gafrqvevis 90%-mde). gafrqveuli nivTierebebis daWera am dargis sawarmoebSi praqtikulad ar xdeba (mtvris garda), vinaidan ar funqcionirebs airdamWeri danadgarebi. bunebrivi zedapiruli wylebis obieqtebidan sul moxmarebulia 1999 wels 99, xolo 2000 wels 360 aT.m3 wyali. zedapirul obieqtebSi 1999 wels CaSvebulia normatiulad gawmendili 54, xolo 2000 wels 150 aT.m3 odenobis wyali. myari narCenebis raodenoba, romlis meoradi gadamuSaveba ver xerxdeba Seadgens 2291 aT.t.-s. 2.3 transporti da kavSirgabmuloba 1999 wels atmosferoSi satransporto saSualebebidan gafrqveulia sul 212, xolo 2000 wels ki 210 aT.t mavne nivTiereba. maT Soris sagzao avtotransportidan 1999 wels 194, 2000 wels 193 aT.t. sahaero transportidan 1999 wels _ 22, xolo 2000 wels 2,1 aT.t., sarkinigzo – 1999w. 179, 2000 wels ki 185t. sxva moZravi wyaroebidan 1999 wels gafrqveul iqna 15,1, xolo 2000 wels ki 14 aT.t. (ix. nax. 13.2). am monacemebSi ar aris gaTvaliswinebuli transportis momsaxureobis stacionaluri obieqtebi da is emisia, romelic gamoiyofa namuSevari zeTis wvis procesSi, romelsac iyenebs mosaxleoba gaTbobis mizniT. zeTis es raodenoba Seadgens minimum 600 aT.t.-s. rogorc monacemebidan Cans, ZiriTadi damabinZurebelia - avtotransporti, romlis gamonabolqvis procentuli raodenoba saerTo raodenobasTan SedarebiT Seadgenda 1999 wels 85,2%-s, xolo 2000 wels 87,8%-s. atmosferoSi gafrqveuli mavne nivTierebebis raodenoba, aT. t. atmosferuli haeris mavne nivTierebebiT damabinZurebeli ZiriTadi wyaroebi 250 200 150 1999 w. 2000 w. 100 50 0 1 2 3 1 - transporti; 2 - samrewvelo procesebi; 3 - TboeleqtrosadgurebSi da samrewvelo obieqtebSi saTbobis wva nax. 13.2 129 bunebrivi wylis moxmarebuli raodenoba 1999 wels Seadgenda 1962, xolo 2000 wels 330 aT.m3/w. (kavSirgabmulobidan 14,9 aT.m3). Camdinare wylebis CaSveba bunebrivi zedapiruli wylis obieqtebSi iyo 1999 wels 387, xolo 2000 wels 111 aT.m3/wel., maT Soris dabinZurebuli (gauwmendavi) – 81 da 68 aT.m3, normatiulad gawmendili 307 da 43 aT.m3. transportis eqspluataciis Sedegad narCenebis saxiT zemoT aRniSnuli namuSevari zeTis garda rCeba antifrizi, rkinis jarTi, plastmasi, gogirdmJava, tyvia, kaproni, rezini, romlebic ar aris aRricxuli da gabneulia qveynis mTel teritoriaze. garemoze gansakuTrebiT uaryofiT zegavlenas iwvevs eTilirebuli benzinis gamoyeneba. saaviacio sawarmoebi da kavSirgabmulobis fiWuri sistemebi, cifruli qselebi da lokaciuri sistemebi qmnian mavne eleqtromagnitur velebs. sakmaod maRal datvirTvas axdens garemoze eqspluataciis dros satransporto xmauri. 1999w. rkinigziT navTobis transportirebisas moxda 5 avaria. sul mdinareebSi CaRvrilia 100t da niadagSi 150t navTobi. 2000 wels xaragaulTan mdinare ZirulaSi CaiRvara 10t. navTobi. 2.4 manqanaTmSenebloba bolo wlebSi manqanaTmSeneblobis produqciis warmoebis mkveTri Semcirebis gamo am dargis warmoebebis gavlena garemoze Sesustda. dabinZurebis ZiriTad wyaros warmoadgenen samsxmelo da saRebavebis gamomyenebeli sawarmoebi, agreTve qarxnebTan arsebuli Tboeleqtrocentralebi da saqvabeebi. samrewvelo da saTbobis wvis procesSi gamoyofili mavne nivTierebebis jamuri gafrqveva 1999w. Seadgenda 8,29, xolo 2000w. _ 50,3aT.t. weliwadSi. am moculobaSi ar aris gaTvaliswinebuli iseTi mavne nivTierebebi, romlebic gamoiyofa produqciis SeRebvis dros, kerZod toluoli, qsiloli, fenoli, formaldehidi. maTi daWera praqtikulad ar xdeba. bunebrivi zedapiruli da miwisqveSa obieqtebidan aRebuli wylis raodenoba 1999 wels Seadgenda 11,23, xolo 2000 wels 6,5 mln.m3-s. wylis obieqtebSi CaSvebuli wylis raodenoba 1999 wels Seadgenda 10,3, xolo 2000 wels 5mln.m3-s, maT Soris dabinZurebuli wylis – 4,96 da 1,57 mln.m3-s. wlebis ganmavlobaSi am dargis qarxnebis teritoriaze dagrovda 2 mln.t. narCeni. es monacemebi miRebulia sxvadasxva wyaroebidan da sakmaod gansxvavdeba erTmaneTisgan. 2.5 kvebis mrewveloba kvebis mrewveloba meurneobis sxva dargebTan SedarebiT 1999-2000 wlebSi muSaobda sakmaod datvirTul reJimSi. sul kvebis mrewvelobis obieqtebidan atmosferoSi gafrqveul mavne nivTierebaTa raodenoba Seadgenda 1999 wels 1328t-s, xolo 2000 wels _ 130 1268 tonas. miuxedavad imisa, rom warmoebis moculobis mixedviT ZiriTadi produqcias warmoadgens Saqris fxvnilis, xil-bostneulis konservebis, rZis produqtebis da ualkoholo sasmelebis warmoeba, mTavari damabinZureblebi arian aryis da liqioris (354t _ 1999w, 329t. _ 2000 w.), purisa da purproduqtebis warmoebis (904 t. –1999w, 871t. – 2000w.) qarxnebi. gamoyenebuli wylis raodenoba 1999 wels Seadgenda 500, xolo 2000 wels 331 aT.m3. maT Soris miwisqveSa 1999 wels – 428 da 2000 wels 210aT.m3. bunebrivi zedapiruli wylebis obieqtebSi 1999 wels CaSvebulia 227, xolo 2000 wels 204 aT.m3 wyali. maT Soris dabinZurebuli 1999 wels 203, xolo 2000 wels 167 aT.m3. narCenebis saxiT kvebis mrewvelobis warmoebaSi grovdeba ZiriTadad taris narCenebi (mina, plastmasi) didi raodenobiT. 2.6 soflis meurneoba dazianebuli miwebis farTobebi 1999-2000 wlis monacemebiT Seadgenda 8362 heqtars, maT Soris saxnavi da mravalwliani nargavebi 2107 heqtars, saTib-saZovrebi 3262 ha. rekultivirebulia 2026 ha, aqedan saxnavi da mravalwliani nargavebi 958,85 ha, saTib-saZovari 546 ha, sxva daniSnulebis miwebi 520 ha. darCenilia sarekultivacio farTobebi 6336,13 ha. maT Soris: saxnavi da mravalwiani nargavebi 1148 ha, saTib-saZovrebi 2715 ha, danarCeni miwebi 2471,32 ha. 1999-2000 wels cvlilebebi ar momxdara, dazianebulia 6336,13 ha. dazianebuli miwebis farTobebi administraciuli raionebis mixedviT mocemulia 1 danarTSi, cxrili 16. imis gamo, rom kerZo fermebze ar aris gaTvaliswinebuli nakelis Sesanaxi nagebobebi, Camonadeni wylebi uqmnian did safrTxes niadagsa da zedapirul wylebs. mdgomareobas amZimebs is faqtic, rom msxvili mecxoveleobisa da mefrinveleobis fermebi did dasaxlebul punqtebTanaa ganlagebuli, rac zrdis garemoze datvirTvas. saerTo mtknari wylis moxmareba 1999 wels Seadgenda 531, xolo 2000 wels 280 mln.m3/w. maT Soris, sasmel-sameurneo miznebisaTvis 227 da 168 aT.m3, sawarmoo saWiroebisaTvis 41 da 12 aT.m3, sarwyavad 317 da 208 mln.m3 da sxvadasxva saWiroebisaTvis moxmarebulia 1999 wels 213, xolo 2000 wels 208 mln.m3 weliwadSi. dabinZurebuli Camdinare wylebis CaSveba wyalsatevebSi 1999 wels Seadgenda 92, 2000 wels ki 5 aT.m3-s. did problemas warmoadgens SxamqimikatebiT niadagis dabinZureba, vinaidan moSlilia mcenareTa dacvis saSualebebis da mineraluri sasuqebis marTvis sistema. calkeul kerZo pirebs, organizaciebsa da firmebs SemoaqvT Sxamqimikatebi da sasuqebi, romlebic xSir SemTxvevaSi ar aris registrirebuli, arasertificirebulia da xmarebisaTvis uvargisia. qveyanaSi aradamakmayofilebelia Sxamqimikatebisa da sasuqebis sasawyobo meurneobis mdgomareoba, romelTa umetesi nawili savalalo mdgomareobaSia da maTSi inaxeba tonobiT vadagasuli Sxamqimikatebi. imis gamo, rom am sawyobebs ar 131 gaaCnia sakoleqtoro-sadrenaJo qselebi, xdeba mavne nivTierebebis Carecxva da wyalsatevebis dabinZureba. amortizirebulia sarwyavi sistemebi, rac iwvevs niadagis erozias. 2.7 komunaluri meurneoba qveynis wyalmomaragebis sistemaSi 1999w. komunaluri meurneobis mier moxmarebuli wylis raodenoba Seadgens 459,3, xolo 2000 wels 494 mln.m3. sawarmoo sasmel-sameurneo miznebisaTvis gamoyenebulia 355 mln.m3, 3 saWiroebisaTvis 32 mln.m da sasoflo-sameurneo wyalmomaragebaSi 7,5 mln.m3. unda aRiniSnos, rom komunaluri meurneobis sistemaSi 80-mde msxvili wyalmosargeblea. mZime mdgomareobaa wylis miwodebis mxriv aRmosavleT saqarTvelos mTel rig raionebSi, sadac erT sul mosaxleze miwodebuli wylis raodenoba 4-jer naklebia, vidre dasavleT saqarTveloSi. TviTon wyalmomaragebis sistemebi mTel saqarTvelos teritoriaze mZime mdgomareobaSia. amis gamo sasmeli wyliT momaragebis sistemaSi xSiria dabinZureba sakanalizacio qselidan gaJonili wylebiT, rac mosaxleobaSi iwvevs sxvadasxva daavadebebs. amJamad sakanalizacio sistemebi moqmedeben saqarTvelos 45 qalaqSi da moicavs teritoriis mxolod 48%-s. maTi mdgomareoba aradamakmayofilebelia da warmoadgenen zedapiruli wylebis mTavar damabinZurebels. nax. 13.3-ze moyvanilia saministroebisa da uwyebebis mier bunebrivi zedapiruli wylis obieqtebSi dabinZurebuli wylis CaSveba. 500 450 400 350 300 250 200 150 100 50 0 300 250 mln.kub.m. dabinZurebuli wyali, aT.kub.m. 1999-2000 wlebSi wylis obieqtebis mavne nivTierebebiT damabinZurebeli ZiriTadi saministroebi 200 1999 w. 150 2000 w. 100 50 0 1 2 3 4 5 6 7 8 1 - soflis meurneobis; 2 - socuzrunvelyofisa da janmrTelobis; 3 - transportis; 4 - urbanizaciisa da mSeneblobis; 5 - cekavSiri; 6 - energetikis; 7 - mrewvelobis; 8 - komunaluri meurneoba nax. 13.3 saqarTveloSi nagavsayrelebze amJamad ganlagebulia 15227 aT.t. sayofac132 xovrebo narCeni. nebadarTuli poligonebis saerTo farTobi Seadgens 300 ha-s. narCenebis marTvis sistemis moSlis gamo aRmocenda mravali ukanono (unebarTvo) nagavsayreli. rogorc wesi, isini mdinareebis pirasaa ganTavsebuli da iwvevs maT damatebiT dabinZurebas gazafxulze wylis xarjis momatebis dros. unda aRiniSnos, rom praqtikulad arcerTi nagavsayreli ar aris SemoRobili, ar gaaCnia narCenebis dasanotivebeli brunviTi wyalmomaragebis sistema, naleqebis Semkrebi wyalamridi Txrilebi, WaburRilebi wylis analizis misaRebad, `beikeris ormo~, ar xdeba saizolacio miwis feniT dafarva, adgili aqvs mis teritoriaze sawarmoo narCenebis Setanas da pirutyvis Sesvlis SemTxvevebs. amasTanave nagavsayrelebis proeqtebi ar aris SeTanxmebuli garemosdacviT organoebTan, isini ar pasuxoben Tanamedrove moTxovnebs da warmoadgenen antisanitariis keras. 3. regionebisa da msxvili samrewvelo centrebisaTvis damaxasiaTebeli garemoze anTropogenuli gavlenis Tvisobrivi da xarisxobrivi maCveneblebi 1999 wels saqarTveloSi funqcionirebda 2978, xolo 2000 wels 2840 msxvili, saSualo da mcire samrewvelo sawarmo. arsebuli sawarmoebidan ZiriTadad 52 gansazRvravs qveynis mrewvelobis ganviTarebis tempebs. maT Soris TbilisSi 22 organizaciaa, aWaraSi _ 1, samegrelo zemo-svaneTSi _ 2, imereTSi _ 12, mcxeTa-mTianeTSi _ 1, samcxe javaxeTSi _ 1, qvemo qarTlSi _ 9, Sida qarTlSi _ 5. cxrilSi 13.1 moyvanilia saqarTveloSi industriuli (samrewvelo) seqtoris qvedargebis ZiriTadi damabinZurebeli sawarmoebis CamonaTvali. cxrili 13.1 saqarTveloSi industriuli (samrewvelo) qvedargebi da misi ZiriTadi sawarmoebi # dargi 1 2 1 Savi da feradi metalurgia 2 qvedargi 3 1.1. Tujis da foladis warmoeba 1.2 feroSenadnobTa warmoeba manqanaTmSenebloba da liTondamuSaveba ZiriTadi sawarmoebi 4 rusTavis metalurgiuli kombinati zestafonis feroSenadnobTa qarxana Tbilisis Tbilisis Tbilisis Tbilisis qarxana Tbilisis Tbilisis 133 CarxmSenebeli qarxana saaviacio qarxana elmavalmSenebli qarxana eleqtrovagonSemkeTebeli “eleqtroaparati” “eleqtrogamSvebi” 1 3 4 2 eleqtroenergiis warmoeba qimiuri da navTobqimiuri mrewveloba 5 saSen masalaTa mrewveloba 6 7 xe-tyis, xis dammuSavebuli da celulozaqaRaldis mrewveloba msubuqi mrewveloba 8 kvebis mrewveloba 9 mrewvelobis sxva dargebi 3 4 quTaisis avtoqarxana quTaisis satraqtoro qarxana quTaisis liTofonis qarxana foTis gemTsaSeni qarxana gardabnis Tboeleqtrosadguri 3.1 qimuri mrewveloba 3.2 navTobgadamamuSavebeli mrewveloba 3.3. minis warmoeba 5.1 xe-tyis damzadeba 5.2 xis dammuSavebuli da celulozaqaRaldis mrewveloba rusTavis s.s. “azoti” baTumis navTobgadamamuSavebeli qarxana Tbilisis, quTaisis da sxva navTobgadamamuSavebeli mini qarxnebi xaSurisa da borjomis SuSis qarxnebi rusTavis cementis qarxana kaspis cementis qarxana Tbilisis “keramkombinati” metexisa da avWalis silikaturi masalebis qarxnebi Tbilisisa da rusTavis saxlTmSenebeli kombinatebi gardabnis ruberoidis qarxana inertul masalaTa warmoebis qarxnebi (marneulis raionSi da sxvaganac) satyeo meurneobebi enguris qaRaldis kombinati Tbilisis, quTaisis, gorisa da sxva maud-kamvolis fabrikebi, Tbilisisa da quTaisis sarTav saqsovi kombinatebi senakis xaliCebisa da abreSumsaqsovi fabrikebi quTaisis, Tbilisisa da sxva qalaqebis fexsacmlis fabrikebi Tbilissa da xva qalaqebSi: ludis, limonaTis, Rvinis qarxnebi, Tbilisis rZis kombinati, Tbilisis xorc kombinati, Tbilisis Sampaniurisa da koniakis qarxnebi, agaris Saqris qarxana, agaris sakonservo qarxnebi Tbilisis televizoris qarxana Tbilisis sigaretebis warmoebebi zugdidis faifuris qarxana rogorc cxr. 13.1-dan Cans garemos ZiriTadi damabinZureblebi arian mrewvelobis iseTi dargebi, rogoricaa Savi da feradi metalurgia, qimiuri, 134 navTobmompovebeli da navTobgadamamuSavebeli mrewveloba, manqanaTmSenebloba, eleqtroenergetika da kvebis mrewveloba, romlebic abinZureben niadags, atmosferul haersa da wylis resursebs. xarisxobrivi maCveneblebi motanilia 1, 2, 3, 4 TavebSi. 135 Tavi 14 qimiuri saSualebebi 1. qveyanaSi qimiuri produqciis warmoebis, importis, eqsportis, tranzitis, gamoyenebis saerTo mdgomareoba qveynaSi qimiuri nivTierebebis (pesticidebi, samrewvelo da sayofacxovrebo qimikatebi, navTobproduqtebi da sxva) gamoyeneba mdgradi ekonomiuri ganviTarebis aucilebel pirobas warmoadgens. amave dros cnobilia, rom qimiur nivTierebaTa ukontrolo da arasworma gamoyenebam SeiZleba gamousworebeli ziani miayenis adamianis janmrTelobasa da masTan dakavSirebul ekosistemas. qveyanaSi udidesi mniSvneloba eniWeba qimiuri nivTierebebis swori marTvis infrastruqturisa da sistemebis Camoyalibebas misi gamoyenebis yvela etapze (warmoeba, importi, eqsporti, transportireba, Senaxva, moxmareba, gauvnebelyofa). saerTaSoriso politika miznad isaxavs xeli Seuwyos qveynebs gaaumjobeson da gaaZlieron qimiuri nivTierebebis swori marTvis erovnuli programebi. am sakiTxebs mieZRvna bevri saerTaSoriso RonisZieba. 1980 wlidan moyolebuli qimiuri nivTierebebis marTvis specifikuri sakiTxebis gadasaWrelad iyo SemuSavebuli ramodenime saerTaSoriso meqanizmi: londonis UNEP-is saxelmZRvanelo dokumenti(1980w), FAO-s saerTaSoriso kodebi pesticidebis gavrcelebisa da gamoyenebis Sesaxeb (1989w), roterdamis konvencia (PIC ) da sxva. saqarTvelom aRiara londonis saxelmZRvanelo principebi saerTaSoriso vaWrobaSi qimiur nivTierebebze informaciis gacvlis Sesaxeb da SeuerTda potenciurad toqsikur qimiur nivTierebaTa saerTaSoriso registrs. Qqimiur nivTierebaTa marTvis sauwyebaTaSoriso koordinaciis sakiTxi saqarTveloSi ZiriTadad warmodgenilia pesticidebisa da agroqimikatebis registraciiT da kontroliT. sxva qimiur nivTierebebze sauwyebaTaSoriso koordinacia ar arsebobs. qveyanaSi realurad brunvaSi myofi qimiuri nivTierebebis raodenobis, maTi asortimentis, mwarmoeblis da importiorebis Sesaxeb mopovebuli informacia arasrulyofilia, radgan privatizaciis Semdeg mxolod saxelmwifo seqtoris mixedviT xdeba monacemebis Segroveba. mopovebuli monacemebis mixedviT saqarTveloSi mrewveloba awarmoebs mineralur sasuqebs, qimiur boWkos, sinTezur sarecx saSualebebs, laqsaRebavebs, navTobproduqtebsa da rezinis nawarms, azotmJavas, amiaks, uSrob webos. garda amisa iwarmoeba mineraluri zeTis preparatebi. qveyanaSi Semodis fenoli, kaustikuri soda, gogirdmJava, monoeTanolamini, laqsaRebavebisaTvis katalizatori, sinTezuri kauCuki, polieTileni, qimiuri boWko kaprolaqtami. qveynidan gadis cianmarilebi, amiaki, mineraluri sasuqebi da sxva. qveyanaSi ar arsebobs saTanado kontroli qimiuri nivTierebebis importze da eqsportze. SedarebiT ukeTesi mdgomareobaa pesticidebis importTan da eqsportTan dakavSirebiT. kerZod, fizikuri an iuridiuli piri qimiuri preparatis Semotanaze iRebs licenzias, romelsac gascems vaWrobisa da 136 sagareo urTierTobebis saministro, garemosa da bunebrivi resursebis dacvisa da soflis meurneobisa da sursaTis saministroebis Tanxmobis safuZvelze. uflebamosili saministroebi pesticidebis Semotanaze Tanxmobas iZlevian im SemTxvevaSi, Tu preparati Sesulia saxelmwifo katalogSi `saqarTveloSi 1999-2003w.w. gamosayeneblad nebadarTuli mcenareTa dacvis saSualebebisa da zrdis regulatorebis sia~. gacemuli nebarTvebis safuZvelze saministro SeZlebisdagvarad awarmoebs Semotanili qimiuri nivTierebebis aRricxvas, awesebs kontrols maT ganTavsebaze, gamoyenebaze, realizaciaze da naSTebis arsebobaze. aRniSnulidan gamomdinare, 1999 wels saministros mier gacemulia 21 nebarTva 1126 t. pesticidebis Semotanaze. didi safrTxe emuqreba garemos navTobisa da navTobproduqtebiT dabinZurebiT. dabinZurebis potenciur safrTxes warmoadgens navTobisa da misi produqtebis transportireba (rkinigzis xaziT, milsadenebiTa da sazRvao portebiT). garemos da ZiriTadad ki centraluri magistralebis mimdebare teritoriebis dabinZureba xdeba agreTve, mZime metalebiT, kerZod, vanadiumiT, kobaltiT, manganumiT, spilenZiT, molibdeniT, nikeliT, tyviiT, qromiT, TuTiiT, kaliT. qveyanaSi ar arsebobs garemos obieqtebis qimiuri nivTierebebiT dabinZurebis monitoringi. Catarebuli gamokvlevebi umetesad uwyebrivi daniSnulebisaa, ar xdeba maTi koncentrireba da gaanalizeba, prioritetuli damabinZureblebis gamovlena, regionebSi ekologiuri situaciis gansazRvra, mosaxleobis regularuli informireba. aRsaniSnavia isic, rom Sesabamis uwyebebs ar gaaCnia zusti informacia qveyanaSi qimiuri produqciis importze da eqsportze. aucilebelia qimiuri nivTierebebis marTvis mowesrigebis mizniT moqmedi laboratoriebis gadaiaraReba, Zveli laboratoriebis reabilitacia, qselis aRWurva Tanamedrove teqnikiT, rac uzrunvelyofs eqspres-meTodebis farTod gamoyenebas. aucilebelia adamianis janmrTelobaze da garemoze qimiuri zemoqmedebis riskis Sefasebis da prognozis mizniT sxvadasxva uwyebidan miRebuli informaciis regularuli analizi da sazogadoebis informireba. 2. soflis meurneobaSi gamoyenebuli pesticidebisa da mineraluri sasuqebis raodenoba, importi, maTi Senaxvis mdgomareoba, gatarebuli RonisZiebebi didi mniSvneloba eniWeba qimiur nivTierebebis gamoyenebas soflis meurneobaSi, kerZod, mcenareTa mavnebel-daavadebebis winaaRmdeg pesticidebis da niadagis nayofierebis amaRlebis mizniT mineraluri sasuqebisa da sxva agroqimikatebis gamoyenebas. dadgenilia, rom qimiuri naerTebis intensiuri, araorganizebuli gamoyeneba soflis meurneobaSi iwvevs miRebuli produqciis xarisxis gauaresebas, mcenareul da calkeuli cxoveluri organizmebis mospobas, niadagebis dabinZurebas metalebis narCenebiT (spilenZi, nikeli, dariSxani, tyvia, radionuklidebi da sxva). aseve organuli Tu araorganuli SenaerTebiT da metalobolitebiT. 137 saqarTvelos soflis meurneobisa da sursaTis saministrodan miRebuli informaciiT 1999 wels qveyanaSi Semotanilia 21 dasaxelebis pesticidi da brunvaSia 50 dasaxelebis adre Semotanili sxvadasxva jgufis pesticidebi (monacemebi mocemulia 14.1 cxrilSi.). cxrili 14.1 qveyanaSi 1999 wels ganxorcielebuli Sxamqimikatebis importi # 1. 2. 3. 4. preparatis dasaxeleba Sabiamani 2,4Daminis marili karate akletiki 5. impaqt-25 6. fiuzilad superi ridomili bi-58 decisi fastaki nurel-d rubigani impaqti spilenZis qlorJangi brommeTili preparati 30 antrakoli bailetoni eupareni guldoki raqsili 7. 8. 9. 10. 11. 12. 13. 14. 15. 16. 17. 18. 19. 20. 21. raodenoba 699t 7,160t 4900l 3500l 200l 6500l 1000kg 1500l 1000l 500l 500l 500l 2000l 340t. 3640kg. 74000l 2t 4t 1t 1000l 0,5l ukanasknel aTwleulSi mavnebelTa winaaRmdeg brZolis RonisZiebaTa gautareblobis gamo 1999w dasavleT saqarTveloSi farTod gavrcelda saSiSi sakarantino mavnebeli `amerikuli TeTri pepela.~Mmavneblis biologiuri Taviseburebebidan gamomdinare Catarda brZolis RonisZiebebi, mxolod meore Taobis matlebis mimarT, ramac ganapiroba mavneblis rezervacia. mTlianad dasavleT saqarTveloSi damuSavebul iqna 5000 ha farTobi. galis r-nis mosaxleobas gaewia daxmareba, masobrivad gavrcelebuli amerikuli TeTri pepelas da mdelos xvataris sawinaaRmdego RonisZiebebis gasatareblad. kerZod, maT gadaecaT 6500 laris pesticidebi (cxrili 14.2). 138 cxrili 14.2 mcenareTa saSiSi mavnebel-daavadebebis gavrcelebisa da maT winaaRmdeg ganxorcielebuli RonisZiebebis Sesaxeb 1999 weli Mmavneblebisa da # daavadebebis dasaxeleba 1 gavrcelebis areali FfarTobi Hha gatarebuli RonisZiebebi SeniSvnebi 3 4 5 6 regionis mcenareTa dacvis samsaxurebs daurugdaT preparatebi karate, Serpa beldoki, aseve 5000m mili da 100c. bridsputi saxelmwifo biujetidan gatarda brZolis RonisZiebebi 4189 ha Seiwamla is farTobebi, sadac gavrcelebulia amerikuli TeTri pepela galis soflis meurneobis sammarTvelos gadaeca 330l karate 660 ha-ze Catarda xvatarisa da mdelos farvanis sawinaaRmdego RonisZiebebi 2 amerikuli TeTri pepela aWara guria samegrelo qvemo imereTi 4178 galis raioni galis mdelos xvatari raioni simindis farvana sul 822 5000 qveyanaSi mineraluri sasuqebis centralizebuli Semotana ar xorcieldeba. am saqmianobiT dakavebulia bevri kerZo struqtura, TviT miwaTmosargebleebs gaaqvT sasuqebi qarxnidan da iyeneben TavianT gamgeblobaSi arsebuli niadagebis gasanoyiereblad. sasuqebis gamoyeneba mniSvnelovnad Semcirda (3060 tona statistikis departamentis monacemebiT) ramac uaryofiTi gavlena iqonia niadagebis sakvebi elementebiT uzrunvelyofaze da Sesabamis sasoflosameurneo kulturaTa mosavlianobaze. MmcenareTa dacvis samsaxuris mier Catarebuli analiziT raionebSi mosalodneli iyo ufro meti raodenobis sasuqebis gamoyeneba, vidre es statistikis departamentis mier iyo aRricxuli. mcenareTa dacvis samsaxuris monacemebiT es raodenoba 1999 wels 40-50 aTasi tonis farglebSia, maSin rodesac 80-ian wlebSi qveyanaSi sasuqebis gamoyeneba Seadgenda 250-300 aTasi tonas. 139 3. vadagasuli qimiuri saSualebebis mdgomareoba, gatarebuli RonisZiebebi, mdgradi organuli damabinZurebelebi dResReobiT gansakuTrebul problemas warmoadgens sabWoTa kavSiris periodidan qveyanaSi dagrovili narCeni pesticidebi da mineraluri sasuqebi, romlebic centralizebuli wesiT iyo ganawilebuli mis teritoriaze. am miznebisaTvis gankuTvnili sawyobebis umetesi nawili avariul mdgomareobaSia an mwyobridanaa gamosuli. iq ar aris daculi sanitaruli normebi, ar gaaCniaT pasportebi da TiTqmis arcerTi maTgani ar pasuxobs garemosdacviT moTxovnebs. garemosa da bunebrivi resursebis dacvis saministros teritoriuli organoebis informaciiT, saqarTvelos aRmosavleT da dasavleT regionebSi 400 tonamde vadagasuli Sxamqimikati da 3500 tonamde mineraluri sasuqia ganTavsebuli, rac qmnis garemos dabinZurebis saSiSroebas. zog SemTxvevebSi sawyobebis didi nawili maTSi ganTavsebuli qimikatebiT TiTqmis upatronodaa mitovebuli. arsebobs didi riski imisa, rom es qimikatebi moxvdes garemoSi sxvadasxva qmedebebis Sedegad, kerZod maTi gadayriT mimdebare teritoriaze an uSualod mdinareebSi, aseve wvimis wylebis CarecxviT da maTi moxvedriT gruntis wylebSi, zedapirul wylebSi da mdinareebSi. xSir SemTxvevaSi amortizirebuli sawyobebis nawili gamoyenebulia sxvadasxva daniSnulebiT, gayidulia an Setanilia saprivatizacio obieqtebis siaSi. mZime finansuri mdgomareobis gamo ver xerxdeba qimiuri narCenebis utilizacia da gauvneblobis RonisZiebebis ganxorcieleba. didi raodenobis qimiuri narCeni nebarTvebis gareSe gaitaneba nagavsayrelebze. yovelive zemoT aRniSnulis gamo seriozuli safrTxe eqmneba adamianis janmrTelobasa da garemos. mdgomareobas arTulebs is garemoebac, rom qveyanaSi ar arsebobs toqsikuri narCenebis poligoni. iaRlujis mTaze arsebuli poligoni ukve 20 weliwadia ar funqcionirebs. axlis mSeneblobis sakiTxi ki dRemde gadawyvetili ar aris. sakiTxis gadaWris mizniT, mizanSewonilia qimiuri narCenebis da maTi sasawyobo meurneobebis detaluri invetarizacia da Sesabamisi RonisZiebebis proeqtebis SemuSaveba da ganxorcieleba. aRniSnulTan dakavSirebiT, garemosa da bunebrivi resursebis dacvis saministros mier SemuSavebulia programebi, magram usaxsrobis gamo es programebi ganuxorcielebeli rCeba. garemos did safrTxes uqmnis agreTve saqarTvelos teritoriaze yofili sabWoTa armiis mier datovebuli toqsikuri nivTierebebi, feTqebadi masalebi, mavne narCenebi, romelTagan nawili uvargisia da ar eqvemdebareba gadamuSavebas. amis magaliTia dasavleT da aRmosavleT saqarTveloSi datovebuli 1000t-ze 140 meti raketuli Txevadi sawvavis komponentebi, egreTwodebuli `melanJi~ da `samini~, romelic seriozul safrTxes uqmnis adamianis janmrTelobas da garemos. saqarTvelos prezidentis #401 28.08.97w. gankargulebis safuZvelze SemuSavda saxelmwifo miznobrivi programa, romelic etapobrivad iTvaliswinebda (1998-2000w.w.) gamoyofili 600 aTasi laris miRebis SemTxvevaSi programiT gaTvaliswinebuli gauvnebelyofis samuSaoebis gatarebas. aRniSnuli dafinansebiT, pirvel etapze, mTlianad gamotanili da ganeitralebuli iqna erT-erTi komponenti `samini~ sof. meriidan, Waladididan da soRanluRidan, riTac Tavidan iqna acilebuli afeTqebis saSiSroeba. moxda `melanJis~ ganeitraleba WaladidSi - 170t. da soRanluRSi - 80t, dafinansebis miuReblobis gamo ver iqna gamotanili da ganeitralebuli sawvavi komponenti `melanJi~ (sof. meriidan-480t.). aqve aRsaniSnavia, rom saqarTvelos prezidentis 1999 wlis 14 noembris #1387 gankargulebiT “saqarTvelos teritoriaze Zalovani struqturebisaTvis gadmocemuli da mitovebuli yofili sabWoTa kavSiris samxedro nawilebis samxedro qalaqebis, samxedro poligonebisa da sxva sawarmoo nagavsayrelebis teritoriebze qimiur-radiaciuli fonis mdgomareobis Semowmebis Sesaxeb” Seiqmna samTavrobo komisia, romelsac evaleboda dafinansebis miRebis SemTxvevaSi (20.000 lari) ganexorcielebina saqarTveloSi arsebuli maRaltoqsikuri narCenebis aRwera da 2000 wlis aprilSi maTi likvidaciautilizaciis programis wardgena. dRemde es samuSaoebi ver Sesrulda, Ddafinansebis miuReblobis gamo. msoflioSi adamianis janmrTelobisa da garemosaTvis seriozul safrTxes wamoadgenen qimiuri nivTierebebi, romlebic cnobilni arian mdgradi organuli damabinZurebelebis _ POPs-is saxelwodebiT. es maRalmdgradi SenaerTebi gamoiyeneba rogorc pesticidebis saxiT, aseve warmoebaSi. isini winaswari ganzraxvis gareSe SeiZleba gamomuSavdnen rogorc wvis produqtebi, samrewvelo procesebis mimdinareobisas. mod-ebi warmoSoben gansakuTrebuli xasiaTis problemebs, radganac SenarCunebulni arian garemoSi xangrZlivi drois ganmavlobaSi, srul daSlamde. maTi gadatana xdeba did manZilze. 16-dan 12 mdgradi organuli damabinZureblebi: aldrini, dieldrini, ddt, endrini, qlordani, heqsaqlorbenzoli, mireqsi, toqsafeni, heqtaqlori, poliqlorirebuli bifenilebi _ pesticidebia, romlebic xasiaTdebian garemoSi Tavisi mdgradobiT. aRsaniSnavia is, rom dReisaTvis saqarTveloSi gamosayeneblad nebadarTuli pesticidebis siidan aRniSnuli nivTierebebi amoRebulia, magram saSiSroebas warmoadgenen swored vadagasuli da xmarebidan amoRebuli pesticidebi, romlebic tonobiTaa ganTavsebuli saqarTvelos teritoriaze arsebul sawyobebSi, sadac ar aris gamoricxuli maTi arseboba, riTac saSiSroebas uqmnian adamianis janmrTelobasa da garemos, maTi zusti inventarizaciis Catareba dRemde ver xerxdeba, iseve rogorc organul 141 damabinZureblebis: dioqsinebis da furanebis warmoqmnis wyaroebis, rac finansur siZneleebTan aris dakavSirebuli. samTavrobaTaSoriso komitetis I sesiaze, romelic exeboda mdgradi organuli damabinZureblebis marTvis sakiTxebs, saqarTvelos mxarem gamoTqva mzadyofna (mod)-ebis konvenciasTan TanamSromlobisaTvis. gaeros garemosdacviTi programis aRmasrulebeli sabWos gadawyvetilebis Sesabamisad gadawyda, rom aucilebelia saerTaSoriso qmedebebis ganxorcieleba, raTa Semcirdes is riski, romelic eqmneba adamianis janmrTelobasa da garemos, mdgradi organuli damabinZureblebisagan. dResdReobiT mimdinareobs muSaoba mod-is konvenciasTan mimarTebaSi. bolo wlebSi msoflioSi qimiuri nivTierebebis warmoebisa da gamoyenebis swrafma zrdam safrTxe Seuqmna garemos. amitomac aucilebeli gaxda misi saerTaSoriso marTvis sistemis Camoyalibeba. 1998 wlis seqtemberSi saerTaSoriso organizaciebis UNEP-isa da FAO-s SeTanxmebiT xeli moewera roterdamis PIC konvencias, romelic iTvaliswinebs saSiSi qimiuri nivTierebebisa da pesticidebis marTvas saerTaSoriso bazarze. saqarTvelo muSaobs am konvenciasTan mierTebaze. 1999 wlidan ZalaSi Sevida kanoni `saSiSi qimiuri nivTierebebis Sesaxeb~ da kanoni `pesticidebisa da agroqimikatebis Sesaxeb~. ZalaSi Sesuli sakanonmdeblo aqtebis Sesabamisad warmoebs Sesabamisi saministroebisa da uwyebebis mier kanonqvemdebare normatiuli aqtebis SemuSaveba, rac momavalSi Seqmnis srulyofil samarTlebriv bazas qimiuri usafrTxoebis sferoSi. 142 Tavi 15 narCenebi 1. qveyanaSi warmoebuli narCenebis saerTo raodenoba, klasifikacia, teritoriuli ganawileba qveyanaSi narCenebi seriozul problemas warmoadgens. arsebuli monacemebi maTi warmoSobis, gamoyenebis, gauvneblobis, gadamuSavebisa da ganTavsebis Taobaze ar aris srulyofili da damajerebeli, vinaidan narCenebis statistikuri aRricxvianoba ar arsebobs, xolo narCenebis marTvis sainformacio sistema Seqmnis procesSia. mdgomareobas arTulebs “narCenebis marTvis Sesaxeb” kanonis ararseboba, romelic aseve SemuSavebis procesSia. 1988 wlis monacemebis mixedviT qveyanaSi yvela tipis narCenebis raodenobam 64,5 mln. tona Seadgina. narCenebis raodenoba da ganTavsebis adgilebi narCenebis warmoSobis wyaroebis mixedviT Semdegia: sawarmoo narCenebi. saqarTvelos teritoriaze akumulirebuli narCenebis mTeli masis daaxloebiT 30% metalurgiuli, saSen masalaTa, qimiuri, manqanaTmSeneblobis da mrewvelobis sxva dargebis narCenebia. qveyanaSi sawarmoo narCenebis nagavsayrelebi ar arsebobs, amitom isini ZiriTadad ganTavsebulia im sawarmoebis teritoriebze, sadac warmoiSvebian: magaliTad, aWaraSi galvanuri warmoebis toqsikuri narCenebi inaxeba manqanaTmSenebeli, eleqtromeqanikuri da gemTmSenebeli qarxnebis teritoriebze. navTobgadamamuSavebeli qarxnis 1,6ha miwis farTobi ukavia 40000 tona mJave gudrons, 1500 tona aluminis silikatur adsorbents. q. quTaisis samrewvelo sawarmoebis specialur sacavebSi dagrovilia 33 tona galvanuri narCenebi, liTofonis da saavtomobilo qarxnebis salame moednebze dagrovilia 300 aTasi tona bariumis, TuTiis Semcveli da Tboeleqtrocentralis Slami, rasac ukavia 24ha teritoria. zestafonis feroSenadnobTa qarxnis teritoriis 11ha-ze, md. yvirilis sanapiroze dagrovebulia 368 aTasi tona Termuli damuSavebis da eleqtrolizuri Slami, xolo q. rusTavis metalurgiuli kombinatis teritoriaze _ 400 aTasi tona wida da rkinis xenji. erovnuli meurneobis dargebis mixedviT Semdegi suraTia: qimiuri da navTobqimiuri sawarmoebis teritoriebze dagrovilia 336 aTasi tona narCeni, qvanaxSiris mrewvelobaSi sanayaroebze (terikonebze) _ 12 mln tona, manqanaTmSeneblobis sawarmoebis teritoriebze – 2mln tona, xolo energetikis obieqtebze – 600 aTasi tona narCeni. Savi da feradi metalurgiis sawarmoebis teritoriebze ganTavsebulia 1160 aTasi tona myari narCeni da Slami. sawarmoo narCenebSi toqsikuri naerTebis Semcveloba 2mln tonas Seadgens. maT Soris hidridebi – 650 tona, galvanuri Sxamebi – 15800 tona, kobaltSemcveli mtveri – 4,8 tona, dariSxanSemcveli narCenebi – 1829 tona, nikelSemcveli – 22,1 tona, navTobSemcveli – 70 aTasi tona, fosforSemcveli – 226 aTasi tona, qlorSemcveli – 72,6 tona, cianSemcveli – 410 tona, gadamuSavebuli eleqtrolitebi – 2680 tona, saRebavebisa da emalis Semcveli 143 – 1404 tona, mJave gudroni – 50 aTasi tona da sxva. (masalebi aRebulia S.p.s. “e.b.a.s.”-dan). sawarmoo narCenebis umetesoba warmoSobilia mrewvelobis intensiuri ganviTarebis periodSi. amJamad bevri sawarmo gaCerebulia, an muSaobs dabali simZlavriT. privatizaciis Semdeg bevrma sawarmom Seicvala profili, rig SemTxvevaSi axalma mesakuTrem moixsna pasuxismgebloba adre dagrovebul narCenebze. sawarmos teritoriebze dagrovebuli narCenebi warmoadgenen niadagisa da Semdgom gruntis wylebis mZime metalebiT da sxva toqsikuri naerTebiT dabinZurebis wyaros. 1992 wels Tbilisisa da rusTavis sawarmoebis mimdebare teritoriebze Seswavlil iqna niadagSi mZime liTonebis Semcveloba (cxrili 15.1). cxrili 15.1 niadagis dabinZureba mZime liTonebiT (mg/kg niadagSi) 1 vanadiumi 76,0-160,0 74,0-158,0 73,0 zRvrulad dasaSvebi koncentracia 150,0 2 manganumi 754,0-1100 502,0-1400,0 440,0 1500,0 3 spilenZi 157,0-270,0 88,0-160,0 8-25 3,0 4 molibdeni kvali kvali _ 5 nikeli 107,0-140,0 70,0-180,0 8-45 # dasaxeleba Tbilisi rusTavi fonuri koncentracia* (moZr. forma) _ 4,0 (moZr. forma) 6 tyvia _ 56,0-140,0 6-20 3,2 (moZr. forma) 7 qromi 132,0-280,0 123,0-200,0 53,0 90,0 8 TuTia 197,0-400,0 113,0-200,0 28,50 23,0 9 kala 24,0-60,0 7,0-18,0 2,5 4,5 samTo narCenebi. qveyanaSi dagrovili myari narCenebis daaxloebiT 70% wiaRiseuli simdidris mopovebisa da gadamuSavebis Sedegadaa miRebuli. isini ganlagebulia wiaRiseulis mompovebeli da gamamdidrebeli sawarmoebis mimdebare teritoriebze. magaliTad, tyibuli-Saoris sabados teritoriaze 5 mln tona naxSiris Semcveli fuWi qania ganTavsebuli, madneulis kombinatTan ki polimetaluri madnis mopovebisa da gamdidrebis Sedegad warmoqmnili 22,5mln tona fuWi qani da kudebi. raWis regionSi arsebobs uravis samTo qimiuri qarxnis sawarmoo narCenebis yofili samarxi. samarxi mdebareobs “nefisWalaSi” qarxnis teritoriidan 14 km-is daSorebiT da aris 6000 t tevadobis. samarxis saxuravi dangreulia, masSi Caedineba naleqebi, rac iwvevs mimdebare teritoriisa da miwisqveSa wylebis dabinZurebas. * SeniSvna: fonuri Semcvelobis sxvadasxva monacemebi damokidebulia niadagebis saxeebze. 144 maTi Semadgenlobidan gamomdinare es narCenebi SeiZleba CaiTvalos saxifaTod. samSeneblo narCenebi. qveynis teritoriaze 2,3 mln tonaze meti samSeneblo narCenia dagrovebuli, romlis meoradi gadamuSaveba ar xdeba. samSeneblo narCenebi ganlagebulia samSeneblo kompleqsebis teritoriebze da gabneulia qveynis mTel teritoriaze, maT Soris sayofacxovrebo narCenebis nagavsayrelebzec. sasoflo-sameurneo narCenebi. seriozul problemas warmoadgens qveynis mTel teritoriaze soflis meurneobis sawyobebSi yovelgvari sanitariuli moTxovnebis dacvisa da kontrolis gareSe ganTavsebulia wlebis manZilze dagrovili da vadagasuli 400 tona Sxamqimikati (pesticidi, herbicidi, fungicidi) da 3700 tona mineraluri sasuqi. am saxis narCenebi iTvleba saxifaTo narCenebad da gansakuTrebul yuradRebas moiTxoven. vadagasuli da usargeblo Sxam-qimikatebis Segroveba da Cabareba ver xerxdeba qveyanaSi specialuri samarxis ararsebobis gamo. samarxis mowyoba usaxsrobis gamo ver xorciledeba. igive mizeziT ar mimdinareobs samuSaoebi am saxis narCenebis utilizaciisa da gasauvnebelyofad. samedicino narCenebi. samedicino narCenebs ganekuTvneba rogorc samedicino qmedebebis Sedegad miRebuli narCenebi, romlebic xSir SemTxvevaSi inficirebulia, aseve saavadmyofoebidan, sanatoriumebidan, laboratoriebidan, kvleviTi institutebidan da farmacevtuli mrewvelobidan miRebuli narCenebi. amJamad praqtikaSia am saxis narCenebis ganTavseba nagavsayrelebze an gaSveba sakanalizacio sistemaSi (Txevadi narCeni). amJamad ar arsebobs samedicino narCenebis usafrTxo Segrovebis, transportirebis an ganTavsebis sistemebi. satransporto narCenebi. qveynis avtosatransporto parkis moZvelebam, ganviTarebuli qveynebidan naxmari avtomobilebis mniSvnelovanma importma qveyana satransporto narCenebis didi raodenobiT dagrovebis saSiSroebis winaSe daayena. dRes iSviaT sanaxaobas ar warmoadgens mdinaris xevebSi da dasaxlebuli punqtebis gareubnebSi avtomobilebis gaZarculi Zarebi, nagavSemkreb bunkerebTan mitovebuli akumulatorebi, romlebic sabolood sayofacxovrebo narCenebis nagavsayrelebze xvdebian. amas yovelwliurad emateba 600 tonaze meti gamoyenebuli zeTi, romlis garkveuli raodenoba marTalia avtosaremonto saxelosnoebSi grovdeba, magram vinaidan misi gadamuSavebis teqnologia Cvens qveyanaSi danergili ar aris, mosaxlobis mier is sawvavad gamoiyeneba TviTnakeT RumelebSi. municipaluri (sayofacxovrebo) narCenebi. qveynis masStabiT myari sayofacxovrebo narCenebis yovelwliuri moculoba Seadgens daaxloebiT 5,5mln m3. aWaraSi yovelwliurad 30 aTasi tona sayofacxovrebo narCeni grovdeba, imereTSi – 200 aTasi tona, qvemo qarTlSi, guriaSi, samegrelos regionSi daaxloebiT 8000 tona. q. TbilisSi yovelwliurad grovdeba 1,5mln m3 sayofacxovrebo narCeni. myari sayofacxovrebo narCenebis Semadgenloba (q. Tbilisis magaliTze): organuli masa _ 39%, qaRaldi da muyao – 34%, Cvari, liToni – 5-5%, mina, xe da plastmasebi daaxloebiT – 3%, danarCeni saxis narCenebi – 8%. amasTan, aRsaniSnavia, rom yovelwliurad izrdeba sxvadasxva saxis plastikuri masebis wili. 145 radioaqtiuri narCenebi. imis gamo, rom radioaqtiuri narCenebis yofili samarxi ar funqcionirebs, xolo axlisTvis jer miwis farTobic ar aris gamoyofili, radioaqtiuri naerTebis Semcveli narCenebi ar aris Tavmoyrili erT adgilze. isini umeteswilad inaxebian im samedicino dawesebulebebis, kvleviTi institutebisa da Tavdacvis saministros daqvemdebarebuli obieqtebis sacavebSi, romlebic mas moixmarebdnen. radioaqtiuri nivTierebebi da narCenebi ganTavsebulia specialur damcav konteinerebSi. saxsrebis naklebobis gamo, amJamad sawarmoebsa da organizaciebSi ar aris Catarebuli radioaqtiuri narCenebisa da danadgarebis inventarizacia. amis gamo saministro ver flobs srul monacemebs. mniSvnelovani problema warmoSva ssrk samxedro bazebze arsebulma radioaqtiurma wyaroebma, romlebic ruseTis jaris mier umeTvalyurod iqna mitovebuli. aseTi wyaroebis moZiebasa da amoRebas awarmoebs saministros birTvuli da radioaqtiuri usafrTxoebis samsaxuri. vinaidan specialuri samarxi ar arsebobs, amoRebuli wyaroebi inaxeba droebiT sacavebSi. 2. qveyanaSi arsebuli nagavsayrelebisa da samarxebis mdgomareoba, gatarebuli RonisZiebebi qveyanaSi arsebuli nagavsayrelebi metad sagangaSo mdgomareobaSia. sul aRricxulia 69 nagavsayreli, romelTa mier dakavebuli farTobi 0,5-42ha-s Seadgens, xolo saerTo farTobi daaxloebiT 300 heqtars. 51 nagavsayrelis teritoria gamoyofilia Sesabamisi samxareo administraciis an raionuli gamgeobis dadgenilebis safuZvelze, magram arcerTs ar gaaCnia nagavsayrelis mowyobis proeqti. 18 nagavsayreli, romelTa teritoriis farTobebi 0,4-5ha-s Seadgens, ukanonoa. amas garda, yovel dasaxlebul punqtTan aris mravali mcire zomis ukanono nagavsayreli, romlebic yovelgvari wesis da normis dacvis ugulvelyofiT funqcionireben wlebis ganmavlobaSi. didi raodenobiT sayofacxovrebo narCenebi grovdeba saqarTvelos msxvil qalaqebSi (TbilisSi, quTaisSi, baTumSi, rusTavSi, foTsa da zugdidSi). q. TbilisSi yovelwliurad grovdeba 1,5mln. m3 sayofacxovrebo da monaxveti narCeni. aRniSnuli moculobis gatana xdeba qalaqis SemogarenSi ganlagebul 3 nagavsayrelze. aqedan gldanis nagavsayrelze (farTobi 8ha; eqspluataciaSi Sesvlis weli 1972) gaitaneba mTeli masis daaxloebiT 55%. lilos nagavsayrelze (10ha; 1989w.) – 35%, xolo iaRlujis nagavsayrelze (5ha; 1985w.) – 20%. garda amisa, gldanis nagavsayrelTan funqcionirebs “bekeris” ormo, sadac xdeba Sinauri cxovelebis leSebis damarxva. q. quTaisis nagavsayreli dakavebuli teritoriis mixedviT qveyanaSi yvelaze didia (42ha). is funqcionirebs 1962 wlidan da emsaxureba quTaisis, baRdaTisa da wyaltubos raionebs. arcerTi nagavsayreli ar pasuxobs garemosdacviT da sanitariul moTxovnebs. maTTvis ar aris gansazRvruli moqmedebis vada, darRveulia myari narCenebis nagavsayrelebisadmi wayenebuli yvela Semdegi moTxovna: _ nagavsayrelebis umravlesoba mdinareebis pirasaa ganlagebuli. zugdidis, foTis, borjomis, xaSuris, zestafonis, adigenis nagavsayrelebi mdebareoben 146 uSualod mdinareebis kalapotis axlos. atmosferuli naleqebisa da wyaldidobis dros adgili aqvs mdinareSi Carecxvis faqtebs. adigenis, bolnisis, dedofliswyaros, zestafonis, lentexis, mcxeTis, ozurgeTis, onis, saCxeris, xulos, xonis raionebis nagavsayrelebis dasaxlebuli adgilebidan dacilebis manZili meryeobs 100-dan 700m-mde. _ nagavsayrelebi ar aris SemoRobili da daculi, ris Sedegad adgili aqvs nagavsayrelebis mTel teritoriaze pirutyvisa da adamianebis Tavisufal gadaadgilebas. nagavsayrelze gamokvebili pirutyvi daavadebis gamomwvevi baqteriebis potenciuri matarebelia. _ zogierT nagavsayrelze warmoebs narCenebis datkepna, xolo saizolacio miwis feniT dafarva xdeba iSviaTad. _ TviTaalebisa da wvis (xanZris) SemTxvevebis Tavidan asacileblad nagavsayrelebs ar gaaCniaT narCenebis dasanotivebeli brunviTi wyalmomaragebis sistema, ris Sedegadac zafxulis TveebSi xSirad adgili aqvs aalebiT procesebs. es gansakuTrebiT awuxebs im dasaxlebuli punqtebis macxovreblebs, sadac axlos aris ganlagebuli nagavsayrelebi. _ ar gaaCnia nagavsayrelebis gaswvriv mwvane zona. miwisqveSa wylebis kontrolisaTvis sinjis asaRebi Surfebi, Webi, an WaburRilebi. dReisaTvis praqtikulad dadgenili ar aris, ra gavlenas axdens qveynis teritoriaze ganlagebuli nagavsayrelebi adamianis janmrTelobasa da garemoze (Camonadeni wylis Semadgenloba, niadagis, gruntis wylebis da a.S. dabinZureba mavne nivTierebebiT). _ narCenebis ganTavsebisa da gauvneblobis teqnologiuri procesebi usistemod warimarTeba. upirveles yovlisa, dauSvebelia, rom narCenebi nagavsayrelebze gadis yovelgvari daxarisxebis gareSe. sayofacxovrebo narCenebTan erTad aq gvxvdeba sxva saxis narCenebi (mag. samrewvelo, samSeneblo, samedicino narCenebi, toqsikuri da sxva). nagavsayrelebis teritoriaze umeTvalyureod mitovebuli saxifaTo da toqsikuri narCenebi garemos dabinZurebis seriozul keras warmoadgenen. maTi umravlesoba Seicavs advilad xsnad toqsikur naerTebs, romlebic atmosferuli naleqebis meSveobiT advilad xvdebian gruntis wylebSi da abinZureben maT. magaliTad, galvanuri elementebi Seicaven vercxliswylis, tyviis, kadmiumis marilebs. akumulatorebi – tyvias, gogirdmJavas, tuteebs. sayofacxovrebo macivrebi da sayinule mowyobilobebi – advilad aqrolad qlororganul naerTebs – freonebs. maTi korpusebi mokle droSi ganicdian korozias, xolo am naerTebis mcire raodenobac ki sakmaod didi ekologiuri zianis momtania. toqsikuri fraqciebi nagavsayrelebze maTi moxvedris Semdeg kompostisTvis gamousadegars xdis biomasasac. nagasayrelebze narCenebis dauxarisxeblad gatana iwvevs gadasamuSavebeli masalis dakargvasac. nagavsayrelebze ganTavsebul narCenebSi didia metalis, minis, sxvadasxva saxis polimeruli masalis fraqciebi, romlebic eqvemdebarebian meorad gadamuSavebas. 147 3. samrewvelo sawarmoebis mier gatarebuli RonisZiebebi SedarebiT mcirenarCeniani teqnologiebis dasanergad, samrewvelo narCenebis gauvneblobebisa da utilizaciis mizniT dRes, ekonomikuri krizisis pirobebSi, rodesac samrewvelo sawarmoebis umravlesoba gaCerebulia an muSaobs mcire simZlavriT, SeiZleba iTqvas, rom qveyanaSi samrewvelo narCenebis gauvneblobas da utilizacias yuradReba ar eqceva da miTumetes, sawarmoebisaTvis ar xdeba mastimulirebeli RonisZiebebis gatareba SedarebiT mcirenarCeniani teqnologiebis dasanergad. marTalia, samrewvelo sawarmoebis mier narCenebis warmoqmna Semcirebulia mrewvelobis simZlavreTa Semcirebis xarjze, magram maT teritoriebze yovelgavri kontrolisa da aRricxvis gareSe akumulirebuli sawarmoo narCenebi saWiroeben utilizaciasa da gauvneblobas. mrewvelobis adrindeli doniT ganviTarebis SemTxvevaSi samrewvelo narCenebi mniSvnelovan problemas warmoqmnian, amitom dauyovnebliv saWiroa garkveuli RonisZiebebis gatareba; pirvel rigSi, sawarmoo narCenebis inventarizacia, gadamuSavebisa da gauvneblobas arsebuli teqnologiebis daxvewa, axali teqnologiebis SemuSaveba. mrewvelobis calkeuli dargebis amuSavebasTan erTad uari unda vTqvaT narCenebian teqnologiaze da iseT teqnologiebze, romlebic toqsikuri Tvisebebis mqone masalebs gamoiyeneben an aseTsave narCenebs warmoqmnian. unda iqnas gaTvaliswinebuli finansuri berketebi aseTi narCenebis mwarmoebeli sawarmoebis winaaRmdeg, xolo mcirenarCenebiani teqnologiebis reklamireba da finansuri stimulireba aucilebel ganxorcielebas saWiroebs. sabWoTa kavSiris periodSi yvela sxva respublikis msgavsad, saqarTveloSic arsebobda narCenebis gadamuSavebisa da utilizaciis saxelmwifo sistema da misgan damoukideblad samrewvelo narCenebis meoreuli gadamuSavebis da Semdgom maTi sameurneo gamoyenebis sistema. amJamad saqarTveloSi ar funqcionirebs narCenebis gadamuSavebis industria, gaCerebulia qarxnebi, sadac adre safeiqro, qaRaldis, minis, feradi liTonis, polieTilenis narCenebis gadamuSaveba xdeboda. qveynis teritoriaze amJamadac xdeba garkveuli saxis meoradi resursebis Segroveba. magaliTad, minis WurWeli grovdeba mravaljeradi gamoyenebisaTvis, xolo minis namsxvrevis Segroveba da gadamuSaveba ar xdeba. Savi da feradi liTonebis Semgrovebeli punqtebi jarTs agroveben saeqsportod, xolo metalurgiuli qarxana nedleulis arqonis gamo gaCerebulia. ar xdeba makulaturis Segroveba da Tbilisis qaRaldis kombinati, aseve nedleulis ukmarisobis gamo, mcire datvirTviT funqcionirebs. 148 Tavi 16 teqnogenuri avariebi da katastrofebi 1. qveynis teritoriaze momxdari teqnogenuri avariebisa da katastrofebis saerTo raodenoba, maTi gamomwvevi mizezebi da Sedegebi 1999 wels saqarTvelos teritoriaze dafiqsirda mZime Sedegis mqone 22 teqnogenuri avariisa da katastrofis SemTxveva, maT Soris avtokatastrofis 3, afeTqebis 2, ngrevis, xanZris da qimiuri dabinZurebis 1, xolo mowamvlis 3 SemTxveva. baqo-sufsis milsadenze dafiqsirda gaJonvis 3 SemTxveva, rkinigziT transportirebisas moxda 5 avaria, mdinareSi CaiRvara 100 tona, xolo niadagSi CaiJona 150t. navTobi. mewyeris Camowolis gamo yazbegis raionis sofel karkuCTan dazianda gazsadeni. yovel aRniSnul SemTxvevaSi Catarebulia salikvidacio da sareabilitacio samuSaoebi. cxril 16.1-Si moyvanilia teqnogenuri avariebis da katastrofebis gamomwvevi mizezebis, Sedegebis da maxasiaTeblebis nusxa. cxrili 16.1 saqarTvelos teritoriaze momxdari teqnogenuri avariebi da katastrofebi # katastro fis saxeoba 1 1 2 avtokatastrofa 2 afeTqeba 3 ngreva 4 avtokatastrofa 5 __”__ 6 mowamvla 7 mowamvla obieqtis dasaxeleba 3 “pazis” tipis avtobusi sacxovrebeli saxli kulturis saxli “ikarusis” tipis avtobusi __”__ skolis mimdebare teritoria qimiuri dabinZureba raioni 4 yazbegis r-ni q. Tbilisi. Ciqovanis q.# 40 q. axalcixe gurjaanis r-ni sof. bakurcixe samtrediis r-ni. sof. sajavaxo q. zugdidi sof. kumisi gavrecelebis areali katastrofis dro katastrofis mizezi 5 6 08-01 7 teqnikuri gaumarTaoba daingra 2 sarTuli 12-01 bunebrivi airis afeTqeba 09-01 26-01 sof. sajavaxo 03-03 24-04 mimdebare teritoria 149 25-05 katastrofis Sedegi 8 daiRupa 38 adamiani gatarebuli RonisZiebebi 9 _ _ savali nawilis dazianeba matarebelTan Sejaxeba wyalmomaragemis sistemis dazianeba gaJonva (melanJi) daSavda 15 adamiani daiRupa 3 adamiani, daSavda 5 moiwamla 27 adamiani wyalsadeni aRdgenilia 1 8 2 __”__ 3 xonis r-ni 4 q. xoni 5 q. xoni 9 xanZari q. dedofliswyaro qimiuri sawyobi 10 afeTqeba q. Tbilisi 11 __”__ benzingasamarTi sadguri avtofarexi q. Tbilisi dodaSvilis moedani sionis q. #13 6 27-05 7 mowamvla 10-06 gogirdmJava da fosfatis dawva 8 1 adamiani gardaicvala 7 dazaralda 12-07 daSavda 3 adamiani 11-08 daiRupa 2 adamiani 9 2000 wels saqarTvelos teritoriaze dafiqsirda 30 teqnogenuri avariebis da katastrofebis SemTxveva. maT Soris xanZris _ 10, avtokatastrofis _ 6, afeTqebis _ 3, sarginigzo avariis _ 2, ngrevis _ 2, saqonlis daavadebis _ 2, aviakatastrofis da sasmeli wylis dabinZurebis TiTo SemTxveva. aRniSnuli katastrofebis Sedegad daiRupa 105, xolo daSavda 28 adamiani. yvela SemTxvevaSi Catarda salikvidacio da sareabilitacio samuSaoebi. cxril 16.2-Si moyvanilia teqnogenuri avariebis da katastrofebis mizezebis da maxasiaTeblebis nusxa. cxrili 16.2 saqarTvelos teritoriaze momxdari teqnogenuri avariebi da katastrofebi # katastrofis saxeoba 1 1 2 xanZari 2 avtokatastrofa 3 gruntis dajdoma 4 sasmeli wylis dabinZureba xanZari 5 6 cimbiris wyluli 7 8 jilexi avaria 9 dangreva 10 avtokatastrofa obieqtis dasaxeleba 3 sacxovrebel i saxli avtomanqana “niva” saSualo skolis Senoba wyalsadenis qseli sacxovrebeli saxli raioni 4 abaSis r-ni mestiis r-ni sof. xaiSi gurjaanis r-ni q. gurjaani q. mcxeTa dedofliswyaro sof. enji sabagiro xazi sacxovrebeli 2 sarT. saxli mikroavtobusi gavrecelebis areali 5 daiwva saxli _ katastrofis dro 6 06_01 17_01 xramSi gadavarda katastrofis Sedegi 8 daiRupa adamiani daiRupa 4 adamiani daingra Senoba 17_01 _ _ moiwamla wyali daiwva saxli _ 21_01 _ _ wyalsadeni gawmendilia 26-03 _ _ 19_04 _ _ salikvidacio samuSaoebi daavadebuli saqoneli ganadgurda “___” samaSvelo samuSaoebi “___” senakis r-ni q. WiaTura q. foTi 29_04 19_05 daingra saxli zugdidis raioni 21_05 28_05 150 katastrofis mizezi 7 _ _ bagias Caxveva _ _ 1 adamiani daiRupa 2 adamiani daiRupa xididan gadavarda 6 adamiani daiRupa 4 daSavda gatarebuli RonisZiebebi 9 samaSvelo samuSaoebi “___” “___” “___” 1 11 2 afeTqeba 12 sarkinigzo avaria sarkinigzo avaria 13 3 “fiatis” markis avtomanqana q. Tbilisis funikuliori satvirTo matarebeli 4 q. Tbilisi 21_06 xaragaulis r-ni 26_06 cofi sof. guzauri WiaTuris r-ni 15 avtokatastrofa vaz 21011 16 17 avtokatastrofa xanZari 18 afeTqeba javSantransportiori saswavlo centris sawyobi bazris teritoria mestiis r-ni, sof. laxamura zugdidis r-ni s. saguramo 20 “___” xanZari 21 “___” 22 “___” 23 “___” 24 afeTqeba 25 26 xanZari “___” 27 aviakatastrofa 28 aviakatastrofa 29 xanZari 30 31 “___” avtoavaria 6 01_06 q. Tbilisi 14 19 5 _ ZaRlis naklebi 03_07 _ 06_07 _ 15_07 daiwva sawyobi q. quTaisi 26_07 27_07 7 teroristuli aqti vagonis dagoreba relsebidan gadavarda 8 vagoni cisterna _ 8 1 adamiani daiRupa 2 daSavda 3 adamiani daSavda 1 cisterna mazuTi daiwva adamiani daiRupa 9 “___” “___” salikvidacio samuSaoebi cxoveli ganadgurebulia samaSvelo samuSaoebi md. engurSi gadavarda xididan gadavarda _ 3 adamiani daiRupa 1 adamiani dauRupa 2 daSavda 1 adamiani daiRupa “___” 1 adamiani daiRupa “___” 2 adamiani daiRupa _ “___” “___” izotopebis instituti q. Tbilisi institu tis Senoba 15_08 sacxovrebeli saxli q. Tbilisi 20_08 gamgeobis Senoba samoqalaqo Tavdacvis sawyobi barakis tipis 4 saxli sacxovrebeli saxli lentexis r-ni ozurgeTis r-ni, s. ixauri q. saSuri daiwva Senobis 20m2 farTi daiwva Senoba “___” xelyumbaris afeTqeba usafrTxoebis normebis darRveva _ 01_09 _ _ “___” 15_09 _ _ “___” daiwva Senobis 150 m2 24_09 _ _ “___” 4 adamiani daSavda “___” “___” sadrenaJo qarxana samxedro TviTmfrinavi il-18 “kaz”-is tipis avtobusi sacxovrebeli saxli meriis Senoba “kaz”-is tipis avtomanqana q. quTaisi q. zugdidi 13_10 16_10 bunebrivi airis afeTqeba _ _ _ _ _ “___” q. baTumi mtiralas mTa sof. patarZeulTan 26_10 _ “___” 06_11 _ 75 adamiani daiRupa 8 adamiani daiRupa q. zugdidi 16_11 _ _ “___” q. xobi gumaThesis mimd. teritoria 17_12 29_12 _ _ _ 1 adamiani daSavda “___” “___” q. Tbilisi 151 “___” “___” Tavi 17 saqarTvelos garemosdacviTi kanonmdebloba 1. garemosdacviTi saqmianobis normatiul-samarTlebrivi uzrunvelyofa 1999-2000 wlebSi saqarTvelo SeuerTda Semdeg saerTaSoriso samarTlebriv aqtebs: − “Sor manZilebze haeris transsasazRvro dabinZurebis Sesaxeb” (koncencia miRebulia 1979 wlis 13 noembers, depozitori – gaero. ZalaSi Sevida 1999 wlis 12 maisidan); − “saxifaTo narCenebis transsasazRvro gadazidvasa da ganTavsebis Sesaxeb” (koncencia miRebulia 1998 wls. ZalaSi Sevida 1999 wlis 18 agvistodan); − “gaeros klimatis cvlilebebis CarCo konvenciis” 1997 wlis 11 dekembris kiotos oqmi (ZalaSi Sevida 1999 wlis 16 seqtemberidan); − “gaudabnoebasTan brZolis Sesaxeb” gaeros 1994 wlis 17 ivnisis konvencia (ZalaSi Sevida 1999 wlis 17 oqtomberidan). − “garemosdacviT sakiTxebTan dakavSirebuli informaciis xelmisawvdomobis, gadawyvetilebebis miRebis procesSi sazogadoebis monawileobisa da am sferoSi marTlmsajulebis sakiTxebze xelmisawvdomobis Sesaxeb" (konvencia miRebulia orhusSi, dania 1998 w. ZalaSi Sevida 2000 w. 14 ivnisidan). − − − − miRebul iqna Semdegi sakanonmdeblo normatiuli aqtebi: “saqarTvelos tyis kodeqsi” (1999 wlis 22 ivnisi, #2124-IIs); saqarTvelos kanoni “atmosferuli haeris dacvis Sesaxeb” (1999 wlis 22 ivnisi, #2116-IIs); saqarTvelos kanoni “saSiSi nivTierebebiT gamowveuli zianis kompensaciis Sesaxeb” (1999 wlis 23 ivlisi); saqarTvelos sisxlis samarTlis kodeqsi. 1999w. 1999-2000 wlebis ganmavlobaSi ZalaSi Sevida Semdegi kanonqvemdebare normatiuli aqtebi: saqarTvelos prezidentis brZanebulebebi da gankargulebebi: − “Sor manZilze haeris transsasazRvro dabinZurebis Sesaxeb gaeros evropis ekonomikuri komisiis 1979 wlis 13 noembris konvenciasTan SeerTebis Taobaze” (1999 wlis 13 ianvari, brZanebuleba #8); − “sanapiro zonis integrirebuli marTvis centris Seqmnis Sesaxeb” (1999 wlis 15 aprili, brZanebuleba #144); − “q. bazelSi 1989 wels xelmowerili “saxifaTo narCenebis transsasazRvro gadazidvasa da maT ganTavsebaze kontrolis Sesaxeb” konvenciasTan saqarTvelos SeerTebis Taobaze” (1999 wlis 4 maisi, brZanebuleba #232); − “saqarTvelos niadagebis eroziisagan dacvis 1999-2005 wlebis saxelmwifo programis Sesaxeb” (1999 wlis 30 maisi, brZanebuleba #341); − “garemos mdgomareobis Sesaxeb erovnuli moxsenebis Sedgenis wesis Taobaze” (1999 wlis 25 ivnisi, brZanebuleba #389); 152 − “saqarTvelos tyeebSi mTavari sargeblobis Wris wesis Sesaxeb debulebis damtkicebisa da tyeebis dacvis, aRdgena-ganaxlebis mTel rig RonisZiebaTa Sesaxeb” (2000 wlis 10 ianvari, brZaneba #6). − “saqarTveloSi raketuli sawvavis komponentebis sacavebis avariuli mdgomareobis gamo mosalodneli ekologiuri katastrofis acilebisaTvis saWiro RonisZiebebis Sesaxeb” (2000 w. 4 aprili, gankarg. #335) − “saqarTvelos garemos dacvis moqmedebaTa erovnuli programis damtkicebis Sesaxeb” (2000w. 5 maisi, brZaneba #191) − tyiT sargeblobisaTvis licenziis gacemisa da xelSekrulebis dadebis mizniT tenderisa da auqcionis mowyobis wesis Sesaxeb debulebis damtkicebis Taobaze” (2000 w. 30 ivnisi, brZaneba #282) − “saqarTvelos zogierTi regionis sagangebo ekologiuri mdgomareobis zonad gamocxadebis Sesaxeb” (2000 w. 3 agvisto, brZaneba #341) − “saqarTvelos saxelmwifo sameurneo tyis fondis sazRvrebis dadgenis Sesaxeb debulebis damtkicebis Taobaze” (2000 w. 12 seqtemberi, brZaneba #403) − “yofili sakolmeurneo tyeebisa da sabWoTa meurneobebis gamgeblobaSi arsebul tyis fondis miwebis satyeo meurneobis saxelmwifo organoebisaTvis gadacemis wesis da vadebis Sesaxeb debulebis damtkicebis Taobaze” (2000 w. 12 seqtemberi, brZaneba #404) − “saqarTvelos satyeo seqtoris ganviTarebis centris sameTvalyureo sabWos Semadgenlobis damtkicebis Sesaxeb” (2000 w. 29 oqtomberi, gankarguleba #1172) − “borjom-xaragaulis erovnuli parkis sakoordinacio sabWos Seqmnis Sesaxeb”, 1998 w. 21 maisis #211 gankargulebSi cvlilebebis Setanis Taobaze” (2000 w. 8 dekemberi, gankarguleba #1299) − “garemos dacvis globaluri fondis sagranto xelSekrulebis (daculi teritoriebis ganviTarebis proeqti) Taobaze molaparakebis gamarTvis Sesaxeb” (2000 w. 13 dekemberi, gankarguleba #1329) − “gaeros gaudabnoebasTan brZolis konvenciis me-5 danarTis (centraluri da aRmosavleTi evropis qveynebisaTvis) xelmoweris Sesaxeb” (2000 w. 15 dekemberi, gankarguleba #1333) saqarTvelos garemosa da bunebrivi resursebis dacvis ministris brZanebebi: 1. brZaneba #3, 15.01.1999 w. _ “debuleba ekomarkirebis Sesaxeb”. registraciis #300.012.003.455; 2. brZaneba #30, 02.04.1999 w. _ “wiaRiT sargeblobis licenzirebis uwyebaTaSoriso eqspertTa sabWos debulebis” damtkicebis Taobaze. reg. #300.012.003.520; 3. brZaneba #31, 02.04.1999 w. _ “zogierTi adgilobrivi mniSvnelobis sasargeblo wiaRiseuliT sargeblobis licenzirebis regionaluri saeqsporto komisiebis Sesaxeb” debulebis damtkicebis Taobaze. reg. #300.012.003.521; 4. brZaneba #39, 26.04.1999 w. _ “samonadireo meurneobis Sesaqmnelad samonadireo savargulebis gamoyofisaTvis saWiro winaswari ekologiuri, biologiur-ekonomikuri gamokvlevis, cxovelTa samyaros obieqtTa 153 srulfasovani aRricxvisa da mdgomareobis dafiqsirebis, gareul cxovelTa aRwarmoebisa da mopovebis normebis dadgenisa da samonadireo meurneobis Seqmnaze daskvnis gacemis proceduris Sesaxeb” debulebis damtkicebis Taobaze. reg. #300.012.003.537; 5. brZaneba #59, 31.05.1999 w. _ “garemoze zemoqmedebis Sefasebis Sesaxeb” debulebis damtkicebis Taobaze. reg. #300.012.003.611; 6. brZaneba #64, 03.06.1999 w. _ “zoologiuri koleqciebis (zooparkebis, zoobaRebis, okeanarebebis, safrTxis winaSe myof saxeobaTa genofondis rezervatebis) garemodan gareul cxovelTa amoRebis gziT Seqmnisa da Sevsebis Sesaxeb” debulebis damtkicebis Taobaze. reg. #300.012.003.612; 7. brZaneba #65, 03.06.1999 w. _ “saqarTveloSi cxovelTa samyaros obieqtebiT sargeblobis sauwyebaTaSoriso eqspertTa sabWos da regionaluri saeqsperto komisiebis reglamentis Sesaxeb” debulebis damtkicebis Taobaze. reg. #300.012.003.613; 8. brZaneba #66, 03.06.1999 w. _ “cxovelTa samyaros obieqtebiT sargeblobis prioritetuli uflebis reJimis raionebisa da dasaxlebuli punqtebis CamonaTvalis Sesaxeb” debulebis damtkicebis Taobaze. reg. #300.012.003.614; 9. brZaneba #67, 03.06.1999 w. _ “cxovelTa samyaros specialuri sargeblobis obieqtebis CamonaTvalis gansazRvris wesis Sesaxeb” debulebis damtkicebis Taobaze. reg. #300.012.003.615; 10. brZaneba #68, 03.06.1999 w. _ “nadirobis obieqtebs mikuTvnebuli cxovelTa samyaros oboeqtebis CamonaTvalis Sesaxeb” damtkicebis Taobaze. reg. #300.012.003.616; 11. brZaneba #69, 03.06.1999 w. _ “saxelmwifo aRricxvas da saxelmwifo kadastrSi Setanas daqvemdebarebul gareul cxovelTa saxeobebis jgufebis nusxis Sesaxeb” damtkicebis Taobaze. reg. #300.012.003.617; 12. brZaneba#70, 03.06.1999 w. _ “cxovelTa samyaroTi specialuri sargeblobis (maT Soris adgilobrivi mniSvnelobis) obieqtebis CamonaTvalis Sesaxeb” damtkicebis Taobaze. reg. #300.012.003.618; 13. brZaneba #71, 03.06.1999 w. _ “samonadireo meurneobis Seqmnis, gaZRolisa da mis farglebSi da sxva teritoriebze erTjeradi saxelobiTi licenzirebis gacemis wesebis Sesaxeb” debulebis damtkicebis Taobaze. reg. #300.012.003.619; 14. brZaneba #72, 03.06.1999 w. _ “nadirobis obieqtebs mikuTvnebuli cxovelTa samyaros obieqtebis CamonaTvalis gansazRvris wesis Sesaxeb” debulebis damtkicebis Taobaze. reg. #300.012.003.620; 15. brZaneba #78, 22.06.1999 w. _ “garemosdacviTi nebarTvis misaRebad warsadgeni ganacxadisa da garemosdacviTi nebarTvis gaformebis wesis Sesaxeb” debulebis damtkicebis Taobaze. reg. #300.012.003.639; 16. brZaneba #79, 22.06.1999 w. _ “saxelmwifo ekologiuri eqspertizis Catarebis wesis Sesaxeb” debulebis damtkicebis Taobaze. reg. #300.012.003.640; 17. brZaneba #82, 22.07.1999 w. _ “saqarTveloSi mcenareuli resursebiT (maT Soris xe-tyiT) sargeblobis salicenzio sauwyebaTaSoriso saeqsperto sabWos muSaobis reglamentis Sesaxeb” damtkicebis Taobaze. reg. #300.012.003.672; 154 18. brZaneba #91, 19.07.1999 w. _ “zedapiruli wylis obieqtebiT sargeblobis licenzirebis sauwyebaTaSoriso eqspertTa sabWos Semadgenlobis” damtkicebis Sesaxeb Taobaze. reg. #300.012.003.691; 19. brZaneba #101, 10.08.1999 w. _ “sakurorto (wylis amoRebis gareSe) da sportuli mizniT wylis obieqtebis an misi nawiliT specialuri wyalsargeblobis licenziis Sesaxeb debulebis da masTan TandarTuli licenziis formis damtkicebis Taobaze”. reg. #240.012.003.761; 20. brZaneba #104, 17.08.1999 w. _ “cxovelTa samyaros obieqtebiT sargeblobis sauwyebaTaSoriso eqspertTa sabWos da regionaluri saeqsperto komisiebis Semadgenlobis Sesaxeb” damtkicebis Taobaze saqarTvelos garemosa da bunebrivi resursebis dacvis saministros 03.09.1998 wlis #97 brZanebaSi cvlilebebisa da damatebebis Setanis Sesaxeb”. reg. #290.012.003.772; 21. brZaneba #105, 17.08.1999 w. _ “cxovelTa samyaros obieqtebis, maTi saxeobebis mixedviT mopovebis wesebis, vadebisa da mopovebisTvis daSvebuli iaraRisa da mowyobilobebis CamonaTvalis Sesaxeb” damtkicebis Taobaze saqarTvelos garemosa da bunebrivi resursebis dacvis saministros 20.07.1998 wlis #95 brZanebaSi cvlilebebis Setanis Sesaxeb”. reg. #290.012.003.773; 22. brZaneba #129, 16.11.1999 w. _ “cxovelTa samyaros obieqtebiT sargeblobisTvis konkursisa da auqcionis Catarebis vadebis, wesisa da pirobebis Sesaxeb” debulebis damtkicebis Taobaze. reg. #290.012.003.943; 23. saqarTvelos garemosa da bunebrivi resursebis dacvis saministrosa da saqarTvelos transportis saministros #137, 01.12.99w. da #100, 15.12.99w. erToblivi brZaneba “saqarTvelos samoqalaqo aviaciisa da meteorologiuri uzrunvelyofis saxelmZRvanelos damtkicebis Sesaxeb”. reg. #180.012.003.991; 24. brZaneba #70, 11.12.2000 w. _ “mavne nivTierebis wliuri gafrqvevis zRvruli mniSvnelobisa da mavne nivTierebis wliuri gafrqvevis droebiTi SeTanxmebuli mniSvnelobis gaangariSebis meTodisa da limitis Sevsebis wesis Sesaxeb debulebis damtkicebis Taobaze” reg. #360.160.000.11103004543. 2000 wlis bolos garemos dacvis sferoSi moqmedebaSi iyo 24 kanoni da 39 kanonqvemdebare aqti. 1999-2000 wlebSi mimdinareobda muSaoba “hidrometeorologiuri saqmianobis Sesaxeb” da “narCenebis Sesaxeb” kanonproeqtebis SesamuSaveblad; daiwyo samuSaoebi kanonproeqtebze: “radiaqtiuri nivTierebebisa da radiaqtiuri narCenebis Sesaxeb”, “radiaqtiuri nivTierebebis gadazidvis Sesaxeb” da “gadaSenebis piras myofi florisa da faunis saxeobebiT saerTaSoriso vaWrobis Sesaxeb”. 155 2. garemosdacviTi kanonmdeblobis darRvevisaTvis ganxorcielebuli iuridiuli sanqciebi. sajarimo sanqciebisa da garemosaTvis miyenebuli zianis anazRaurebis Sedegad saxelmwifo biujetSi Sesuli Tanxebis raodenoba 1999-2000 wlebSi garemosdacviTi kanonmdeblobis darRvevisaTvis dadgenili iuridiuli sanqciebi ganxorcielda saqarTvelos administraciul samarTaldarRvevaTa kodeqsis Semdegi muxlebiT: wylis resursebis dacvis sferoSi – 58-611 muxlebiT, atmosferuli haeris dacvis sferoSi – 77-78 muxlebiT, miwis resursebis dacvis sferoSi – 51-554 muxlebiT, cxovelTa samyaros dacvis sferoSi – 85-854-e muxlebiT, daculi teritoriebisa da maTi teritoriul-funqcionaluri zonebis dacvis wesebisa da reJimis darRveva – 89-e muxliT, mcenareTa sakarantino mavneblebTan, daavadebebsa da sarevelebTan brZolis wesebis darRveva – 98-e muxliT, saqmianobis ganxorcieleba garemosdacviTi nebarTvebis gareSe an damasabuTebeli dokumentaciiT gaTvaliswinebuli saqmianobis ganxorcieleba garemosdacviT nebarTvaSi miTiTebuli, garemoze zemoqmedebis Semamcirebeli RonisZiebebis Sesrulebis pirobebis darRveviT – 791 da 792 muxlebiT, garemosdacviTi moTxovnebis darRveva sameurneo obieqtis eqspluataciaSi gadacemisas – 694 muxliT, garemosdacviTi saqmianobis licenzirebis wesis darRveva da garemoze mavne zemoqmedebisaTvis licenzirebis wesis darRveva _ 692, 693 muxlebiT. saqarTvelos sisxlis samarTlis kodeqsis Tanaxmad saqme aRiZra tyis resursebis dacvis (sisxlis samarTlis kodeqsis 178-e da 179-e muxlebiT), wiaRisa da wiaRiseuli resursebis dacvis (174-e muxliT) da cxovelTa samyaros dacvis sferoSi (175-e muxliT). 1999 wels garemosdacviTi kanonmdeblobis darRvevisaTvis administraciuli saxdelis (jarimis) gadaxda daekisra 6992 kacs, maT Soris tyis resursebis dacvis sferoSi _ 3179 kacs (45,4%); wylis resursebis dacvis sferoSi _ 378 kacs (5,4%); atmosferuli haeris dacvis sferoSi _ 119 kacs (1,7%); miwis resursebis dacvis sferoSi _ 408 kacs (5,8%); wiaRisa da wiaRiseulis dacvis sferoSi _ 313 kacs (4,5%); cxovelTa samyaros dacvis sferoSi _ 2086 kacs (29,8%); daculi teritoriebze reJimis darRvevaze _95 kacs (1,4%); garemosdacviTi kanonmdeblobis sxva darRvevebisaTvis _ 414 kacs (5,9%). gadasaxdeli Tanxis raodenobam Seadgina 32793 lari. 2000 wels administraciuli saxdelis gadaxda daekisra 8981 kacs, maT Soris tyis resursebis dacvis sferoSi _ 3506 kacs (39,1%); wylis resursebis dacvis sferoSi _ 484 kacs (5,3%); atmosferuli haeris dacvis sferoSi _ 133 kacs (1,5%); miwis resursebis dacvis sferoSi _ 144 kacs (1,6%); wiaRisa da wiaRiseulis dacvis sferoSi _ 375 kacs (4,2%); cxovelTa samyaros dacvis sferoSi _ 2082 kacs (23,1%) da a.S. Tanxis raodenobam 802487 lari Seadgina. rogorc zemoT aRiniSna, sul garemos dacvis sferoSi darRvevebis Sedegad dadgenili jarimis saerTo Tanxam 1999 wels Seadgina 327093 lari, xolo 2000 wels _ 802487 lari. garemos calkeuli komponentebis mixedviT momxdari darRvevebisaTvis miwis resursebis sferoSi jarimebis Tanxam 1999 wels Seadgina 287615 lari, rac administraciuli saxdelis mTeli raodenobis 156 87,9%-s Seadgens; wylis resursebis dacvis sferoSi _ 5766 lari (1,8%); atmosferuli haeris dacvis sferoSi _ 2942 lari (0,9%); wiaRisa da wiaRiseulis dacvis sferoSi _ 100 (0,03%); tyis resursebis dacvis sferoSi _ 2555 lari (0,8%); cxovelTa samyaros dacvis sferoSi _ 10751 lari (3,3%); garemosdacviTi kanonmdeblobis sxva darRvevebisaTvis _ 17364 lari (5,3%). 2000 wels garemos calkeuli komponentebis mixedviT momxdari darRvevebisaTvis miwis resursebis dacvis sferoSi jarimebis Tanxam 1999 welTan SedarebiT mniSvnelovnad iklo da Seadgina 58140 lari (7,3%). wylis resursebis dacvis sferoSi _ 44809 lari (5,6%); atmosferuli haeris dacvis sferoSi _ 5230 lari (0,7%), cxovelTa samyaros dacvis sferoSi _ 202229 lari (25,2%). am wels yvelaze didi jarima tyis resursebis dacvis sferoSi momxdar darRvevebze aRiniSna _ 351650 lari, anu mTeli saxdelis _ 43,8%. saxelmwifo biujetis sasargeblod amoRebuli Tanxebis raodenoba Zalze mcirea da man 1999 wels 26795 lari Seadina, rac jarimebis mTeli raodenobis mxolod 8,2%-ia. 2000 wlisaTvis es maCvenebeli 2-jer da metad Semcirda da 12779 lari, anu jarimebis mxolod 1,6% Seadgina. 1999 wels gamovlinda garemosaTvis miyenebuli zianis 3651 SemTxveva, romlis saerTo Tanxam Seadgina 1448545 lari. garemos calkeuli komponentebis mixedviT yvelaze meti SemTxveva modis tyis resursebis dacvis sferoSi _ 3176 faqti (mTeli SemTxvevebis 86,9%), razedac sul dakisrebuli iqna 989734 laris gadaxda. aqedan biujetis sasargeblod amoRebuli iqna mxolod 32841 lari (3,3 %). sul, garemos dacvis sferoSi saxelmwifosaTvis miyenebuli zianis anazRaurebis Sedegad saxelmwifo biujetSi Sesuli Tanxebis raodenobam 1999 wels 61956 lari Seadgina, rac amoRebuli Tanxebis mxolod 4,2%-ia. am mxriv, arcerTi lari ar aris Sesuli biujetSi dacul teritoriebze reJimis darRvevaTa Sedegad dakisrebuli Tanxidan (107512 lari) da atmosferuli haeris dacvis moTxovnaTa darRvevisaTvis dakisrebul Tanxidan (20956 lari). 2000 wels garemoze miyenebuli zianis 5112 SemTxveva dafiqsirda. Tanxis raodenobam 30241201 lars miaRwia. yvelaze meti SemTxveva am wels isev tyis resursebis dacvis sferoSi moxda _ 4734. 2000 wels biujetSi Sesuli Tanxebis raodenobam 157650 lari Seadgina, rac amosaRebi Tanxebis mxolod 0,52%-ia. 157 Tavi 18 kontroli garemos dacvis sferoSi 1. Catarebuli Semowmebebis da gamovlenili darRvevebis raodenoba (garemos komponentebis mixedviT), miRebuli zomebi saxelmwifo kontrols garemos dacvis sferoSi axorcieleben Semdegi uwyebebi: garemosa da bunebrivi resursebis dacvis saministro, Sromis, janmrTelobisa da socialuri dacvis saministro, Sinagan saqmeTa saministro, soflis meurneobisa da sursaTis saministro, miwis marTvis saxelmwifo departamenti, daculi teritoriebis, nakrZalebisa da samonadireo meurneobis saxelmwifo departamenti, satyeo meurneobis saxelmwifo departamenti. 1999 wels aRniSnuli uwyebebis mier garemos dacvis sferoSi Catarebulia 10694 Semowmeba (cxrili 18.1), maT Soris, soflis meurneobisa da sursaTis saministros mier _ 3050 Semowmeba, daculi teritoriebis, nakrZalebisa da samonadireo meurneobis saxelmwifo departamentis mier _ 163, satyeo meurneobis saxelmwifo departamentis mier _ 3400, miwis marTvis saxelmwifo departamentis mier _ 2090, garemosa da bunebrivi resursebis dacvis saministros mier _ 1911. 2000 wels Semowmebebis raodenoba Semcirda. igi Seadgenda 6389-s (cxrili 18.2). calkeuli uwyebebis mixedviT Semowmebebis raodenoba ase nawildeba: daculi teritoriebis, nakrZalebisa da samonadireo meurneobis saxelmwifo departamenti _ 100, miwis marTvis saxelmwifo departamenti _ 225, satyeo meurneobis saxelmwifo departamenti _ 4656, garemosa da bunebrivi resursebis dacvis saministro _ 1273. danarCen uwyebebs monacemebi garemos dacvis sferoSi Catarebul SemowmebaTa Taobaze ar warmoudgeniaT. garemosdacviTi kanonmdeblobis darRvevis faqtebze mokvlevisa da reagirebisaTvis samarTaldamcav organoebs gadaeca 5809 oqmi, romelTaganac ganxilul iqna 1276 anu gadacemuli oqmebis 22%. maT Soris, tyis resursebis dacvis sferoSi gadacemuli 3354 oqmidan ganxilulia 1051, wylis resursebis dacvis sferoSi gadacemuli 458 oqmidan _ 47, atmosferuli haeris dacvis sferoSi gadacemuli 132 oqmidan _ 30, miwis resursebis dacvis sferoSi gadacemuli 252 oqmidan _ 16, cxovelTa samyaros dacvis sferoSi gadacemuli 896 oqmidan _ 16, wiaRisa da wiaRiseuli resursebis dacvis sferoSi gadacemuli 25 oqmidan _ 10, garemosdacviTi kanonmdeblobis sxva darRvevebisaTvis gadacemuli 514 oqmidan _ 106. dacul teritoriebze reJimis darRvevisaTvis gadacemuli 178 oqmidan arcerTi ar aris ganxiluli. 2000 wels gadacemuli iyo sul 12210 oqmi. ganixiles 1690, anu oqmebis mxolod 13%, maT Soris tyis resursebis dacvis sferoSi gadacemuli 6791 oqmidan ganixiles 1482, wylis resursebis dacvis sferoSi 483 oqmidan _ 26, atmosferuli haeris dacvis sferoSi 175 oqmidan _ 21, cxovelTa samyaros sferoSi 2148 oqmidan _ 66, miwis resursebis dacvis sferoSi 71 oqmidan _ 5 da a.S. mcenareul mavneblebTan da sxva daavadebebTan brZolis wesis darRvevisaTvis gadacemul 310 oqmidan arc erTi ar iqna ganxiluli. 158 159 cxrili 18.1 160 cxrili 18.2 161 1999 wels garemosdacviTi kanonmdeblobis darRvevisaTvis aRZruli iqna sisxlis samarTlis 409 saqme, maT Soris, tyis resursebis dacvis sferoSi _ 267, cxovelTa samyaros dacvis sferoSi _ 134, wiaRisa da wiaRiseuli resursebis dacvis sferoSi _ 8. 2000 wels aRiZra 470 saqme, maT Soris tyis resursebis dacvis sferoSi _ 313, cxovelTa samyaros dacvis sferoSi _ 152, miwis resursebis dacvis sferoSi _ 3. 2. kontrolis sferoSi dasaqmebul muSakTa raodenoba 1999-2000 wlebis mixedviT garemosa da bunebrivi resursebis dacvis saministroSi kontrolis sferoSi dakavebuli iyo 170 specialisti, miwis marTvis saxelmwifo departamentSi _ 178, satyeo meurneobis saxelmwifo departamentSi _ 75, romlebic uSualod axorcieleben saxelmwifo kontrols, xolo 2400 _ tyis dacvis muSakia, romelTa ZiriTad funqcias warmoadgens tyis fizikuri dacva da darRvevebis gamovlenis SemTxvevaSi SeuZliaT Sesabamisi oqmis Sedgena. unda aRiniSnos, rom kontrolis sferoSi dasaqmebul muSakTa ricxovnoba arasrulia. monacemebi ar warmoadgines soflis meurneobisa da sursaTis saministrom, Sinagan saqmeTa saministrom da Sromis, janmrTelobisa da socialuri dacvis saministrom, agreTve daculi teritoriebis, nakrZalebisa da samonadireo meurneobebis dapartamentma. 162 Tavi 19 garemosdacviTi politika da saxelmwifo programebi 1. saqarTvelos garemosdacviTi politikis ZiriTadi da prioritetuli mimarTulebebi garemosdacviTi politikis gatarebisaTvis ZiriTad da aucilebel pirobas prioritetuli mimarTulebebis gansazRvra warmoadgens. saqarTvelos garemosdacviTi politikis prioritetuli mimarTulebebi gamoikveTa 90-iani wlebis Sua periodidan da Semdeg mkafiod Camoyalibda garkveuli problemebis saxiT. yvela prioritetuli mimarTulebebis mixedviT gansazRvrulia dRevandeli mdgomareoba, gadasawyveti amocanebi da dadgenilia mdgomareobis gamosworebisaTvis sainvesticio proeqtebis, instituciuri mowyobis da sakanonmdeblo saqmianobis ganxorcielebis gzebi. 1999-2000 wlebSi prioritetul problemebad miCneulia Semdegi mimarTulebebi: dadgenilia saqarTvelos qalaqebis sasmeli wyliT momaragebasTan dakavSirebuli siZneleebi, romlebic ganpirobebulia wyalmomaragebis sistemebis moZvelebiT, misi calkeuli elementebis xSiri dazianebiT da saremonto samuSaoebis CatarebisaTvis saWiro saxsrebis naklebobiT, rac iwvevs wyalmomaragebis sistemaSi 20-25% danakargs. saTanadod ar aris daculi sasmeli wylis saTave nagebobebis sanitariuli zonebi da qloris naklebobis gamo ver xerxdeba sasmeli wylebis regularuli dezinfeqcia. savalalo mdgomareobaSia sakanalizacio sistemebi, xSirad ferxdeba maTi eleqtroenergiiT uzrunvelyofa. dadgenilia, rom zedapiruli wylebis dabinZurebas iwvevs komunaluri sakanalizacio sistemebidan, samrewvelo obieqtebidan, infeqciuri klinikebidan da soflis meurneobis mecxoveleobis dargis obieqtebidan Camdinare wylebi, xolo miwisqveSa wylebis dabinZurebis ZiriTad wyaros warmoadgens soflis meurneobaSi gamoyenebuli Sxamqimikatebi. mdgomareobis gamosworebis mizniT sainvesticio proeqtebiT gansaxorcielebelia q. Tbilisis, quTaisis, Telavis, baTumis, foTis wyalmomaragebis sistemebis gaumjobeseba. sakanalizacio sistemebisa da gamwmendi nagebobebis reabilitacia. Ddasaxulia ”wylis Sesaxeb” kanonis moTxovnaTa Sesrulebis mizniT makontrolebeli organoebis muSaobis gaZliereba, xolo wlis xarisxis monitoringis sistemis SeqmnisaTvis saWiro iqneba donori qveynebis investiciebis mozidva. saqarTvelos qalaqebis atmosferuli haeris dabinZureba ZiriTadad gamowveulia amortizebuli avtotransportiT da dabali xarisxis sawvavis gamoyenebiT, romelTa uaryofiT gavlenas aZlierebs saavtomobilo gzebis dabali xarisxi. am saqmeSi wvlili Seaqvs saqarTvelos satranzito qveynad gaxdomas da komunaluri gaTbobis sitemis arsebobas gamonabolqvis gamwmendi saSualebebis gareSe. gansazRvrulia sainvesticio programebiT sazogadoebrivi eleqtrotransportis ganviTareba, avtotransportis gamonabolqvisa da sawvavis xarisxis kontrolis gaZliereba, siTbosa da eleqtroenergiis kombinirebuli generaciis sadgurebis mSenebloba. 163 unda dawesdes axali normebi sawvavis xarisxze da avtotransportis gamonabolqvze. misaRwevia saavtomobilo moZraobis optimizacia. saqarTveloSi wiaRiseuli resusebi umetess SemTxvevaSi Ria karieruli wesiT moipoveba, rac iwvevs miwis erozias da zedapiruli wylebis dabinZurebas. energetikuli resursebi sustadaa gamoyenebuli. hidroeleqtrosadgurebi saproeqto simZlavris mxolod naxevars iZleva. hidroresursebis garda sxva ganaxlebadi wyaroebis gamoyeneba Zalian CamorCeba qveynis procentials. 1999-2000 wlebSi gaizarda saqarTveloSi navTobis mopoveba da misi satranzito gadazidvebi. navTobis mopovebisaTvis gamoiyeneba saqarTveloSi aqamde ucnobi teqnologiebi. am mimarTulebiT garemosdacviTi politika iTvaliswinebs savdasxva xasiaTis sademonstracio proeqtebis ganxorcielebas ufro sufTa warmoebis, energoefeqturi teqnologiebis da ganaxlebadi energoresursebis sferoSi; agreTve iseTi axali kanonebisa da kanonqvemdebare aqtebis SemuSavebas, romlebic uzrunvelyofs saukeTeso teqnologiebis gamoyenebas da evrokavSiris qveynebSi aprobirebuli standartizebuli garemosdacviTi marTvis sistemis SemoRebas. yovelive amis ganxorcielebisaTvis saWiroa saTanado kadrebis momzadeba, risTvisac aucilebelia arsebuli ekologiurad ufro sufTa warmoebis centris gaZliereba. saqarTveloSi adre arsebuli da amJamindeli sayofacxovrebo da sawarmoo narCenebis marTvis praqtika mniSvnelovan zians ayenebs garemos, rac gamoixateba zedapiruli da gruntis wylebis, atmosferuli haeris, niadagis dabinZurebasa da epidemiur daavadebaTa gavrcelebis saSiSroebaSi. am mimarTulebiT sainvesticio proeqtebiT gansaxorcielebeli RonisZiebebi iTvaliswinebs narCenebis Segrovebisa da transportirebis saSualebaTa SeZenas, nagavsayrelTa mowyobas garemosdacviTi da sanitaruli normebis moTxovnebis gaTvaliswinebiT, agreTve radiaqtiuli, toqsikuri da sxva saxis saxifaTo narCenebis gansaTavsebeli adgilebis mowyobas Sesabamisi normebis moTxovnebis dakmayofilebiT. SesamuSavebulia kanoni da kanonqvemdebare aqtebi, romlebic uzrunvelyofen narCenebis klasifikacias, Camoayalibeben narCenebis Segrovebis, daxarisxebis, transportirebis, gadamuSavebis, gauvneblobis, gamoyenebisa da ganTavsebis wesebs, gansazRvraven organizaciaTa kompetenciebsa da funqciebs narCenebis marTvis sferoSi. narCenebis marTvis sferoSi mniSvnelovani berketi unda gaxdes ekonomikuri instrumentebis gamoyeneba. saSiS qimiur nivTierebaTa marTvis sferoSi sainvesticio proeqtebiT gaTvaliswinebulia narCenebis gauvnebloba da meorad resursad an nedleulad gamoyenebis sademonstracio proeqtis ganxorcieleba. sakanonmdeblo da instituciuri cvlilebebi iTvaliswinebs saSiS qimiur nivTierebebis marTvis sakiTxebis mowesrigebas, maTi gamocdis, aRricxvisa da registraciis sistemis srulyofas saerTaSoriso standartebis mixedviT da am nivTierebaTa narCenebis gauvnebloba-utilizaciis sferoSi saxelmwifo politikis gatarebis mizniT uwyebaTSorisi koordinaciis uzrunvelyofas. ekologiuri TvalsazrisiT soflis meurneobis yvelaze didi problemaa erozia. finansuri problemebis gamo bolo aTwleulSi eroziis sawinaaRmdego agroteqnikuri samuSaoebi TiTqmis ar tardeba. 164 qalaqebisa da dabebis miwebisaTvis ZiriTad problemas araswori dagegmva warmoadgens. sabWoTa kavSirSi qalaqebis dagegmvisas ar xdeboda iseTi garemosdacviTi aspeqtis gaTvaliswineba, rogoricaa xmauri. satransporto magistralebTan da samrewvelo obieqtebTan ar iqmneboda buferuli zonebi, xolo iq sadac iseTi zonebi Tavidan iyo gaTvaliswinebuli, SemdgomSi mainc Sendeboda sacxovrebeli saxlebi. sabWoTa kavSiris daSlis Semdeg ki dagegmvasa da mSeneblobaze kontroli kidev ufro Sesustda. xSirad komerciuli da momsaxurebis obieqtebi ixsneba parkebSi an maT mimdebare teritoriebze, riTac mcirdeba isedac mwiri mwvane nargavebis raodenoba. miwis resursebiT racionaluri sargeblobis sferoSi garemosdacviTi politika iTvaliswinebs sainvesticio proeqtebiT soflis meurneobaSi saukeTeso ekologiuri praqtikis gamoyenebis sademonstracio proeqtebis ganxorcielebas da niadagis eroziis sawinaaRmdego RonisZiebaTa Catarebas qarsacavi zolebisa da mTis ferdobebze mravalwliani nargavebis gaSenebis saxiT. aucilebladaa miCneuli niadagis dacvis saxelmwifo programis SemuSaveba, romelic aRwers niadagis degradaciis amJamindel mdgomareobas da dasaxavs realurad gansaxorcielebel sainvesticio RonisZiebebs. gamovlinebulia Savi zRvis ZiriTadi damabinZurebeli faqtorebi saqarTveloSi. es aris navTobproduqtebis CatvirTva da gadmotvirTva tankerebidan, navTobgadamamuSavebeli qarxnidan navTobproduqtebis Cadineba zRvaSi. mdinareebs zRvaSi CaaqvT sayofacxovrebo da samrewvelo Camdinare wylebi, romlebic dabinZurebulia sxvadasxva mavne narCenebiTa da nivTierebebiT. zRvis dabinZureba xdeba gemebidan, portebidan da zRvispira qalaqebis narCenebis gansaTavsebeli adgilebidan. garemosdacviTi politikiT gansazRvrulia Savi zRvis ekologiuri mdgomareobis gasaumjobeseblad gansaxorcielebeli RonisZiebebi, rac iTvaliswinebs Savi zRvis auzSi ganlagebuli qalaqebis sakanalizacio wylebis gauvnebelyofisaTvis saWiro teqnikuri sistemebis reabilitacias. portebis Camdinare da sabalsto wylebis kontrols da zRvis dacvis konvenciuri inspeqciis saTanado momzadebas. Savi zRvis ekologiuri mdgomareobis gasaumjobeseblad udidesi mniSvneloba eniWeba sanapiro zonis integrirebuli marTvis programas, romlis ganxorcieleba 1999 wels daiwyo. es programa xorcieldeba msoflio bankis, globaluri garemosdacviTi fondis da holandiis mTavrobis finansuri xelSewyobiT. aucilebelia sanapiro zonis integrirebuli marTvis Sesaxeb sakanonmdeblo aqtebis SemuSaveba. sainvesticio proeqtebiT gaTvaliswinebulia kolxeTis erovnuli parkis Camoyalibeba da ganviTareba. zRvis napirisa da wylis xarisxis monitoringis sistemebis Seqmna da navTobiT avariuli dabinZurebis SemTxvevaSi reagirebis gegmis SemuSaveba. tyes saqarTveloSi teritoriis daaxloebiT 40% ukavia. sabWoTa periodSi xis masala saqarTvelos ruseTidan Semoqonda, rac tyis dacvisa da xeluxleblad Senaxvis saSualebas iZleoda. saqarTvelos tyeebis udidesi nawili dResac kalsificirdeba rogorc dacviTi mniSvnelobis, magram xdeba misi ukanono Wra, romlis aRkveTa ver moxerxda. ukanono Wras xels uwyobs 165 tyis produqtebze msoflio bazarze maRali fasebi, saqarTveloSi ki gaumarTlebeli siiafe. tyis resursebis mdgradi gamoyenebis da ekologiuri wonasworobis SenarCunebis mizniT msoflio bankis mxardaWeriT SemuSavda “saqarTvelos satyeo meurneobis ganviTarebis strategia”, romliTac gansazRvrulia satyeo meurneobis mdgradi ganviTarebisaTvis gansaxorcielebeli instituciuri cvlilebebi da sainvesticio proeqtebis ZiriTadi mimarTulebebi. Dasaxulia satyeo meurneobis sferoSi reformebis gatareba Semdegi prioritetuli mimarTulebebiT: • tyis ekosistemebis SenarCunebis uzrunvelyofa; • tyis resursebis TviTaRdgeniTi procesebis stabilurobis uzrunvelyofa; • sakanonmdeblo bazis srulyofa; • satyeo meurneobis muSaTa kvalifikaciis amaRleba da maTi ekonomikuri mdgomareobis gaumjobeseba; • satyeo meurneobis sistemis reforma saxelmwifosaTvis samewarmeo funqciebis TandaTan Camocilebis gziT; • satyeo meurneobis dargSi kerZo investiciaTa mozidvis mizniT saTanado pirobebis Seqmna; garemos dacvis globaluri problemebidan unda aRiniSnos Semdegi problemebi: a) klimatis cvlileba 1994 wlidan saqarTvelo mierTebuli gaerTianebuli erebis CarCo-konvencias klimatis cvlilebis Sesaxeb (rio-de-Janeiro 1992 weli). saqarTvelos prezidentis 1996 wlis #630 brZanebulebiT Seiqmna klimatis cvlilebaTa saxelmwifo komisia. 1997 wlis ianvridan gaeros daxmarebiT da globaluri garemosdacviTi fondis dafinansebiT xorcieldeba proeqti “daxmarebis gaweva saqarTvelosaTvis klimatis cvlilebis CarCo-konvenciis farglebSi mis valdebulebaTa Sesasruleblad”. mimdinareobs saTburis efeqtis mqone airebis jamuri gafrqvevis inventarizacia. 1999-2000 wlebSi wina wlebTan SedarebiT am maCvenebelma imata. dasaxulia am konvenciis SesrulebisaTvis saWiro sainvesticio proeqtebis ganxorcieleba da SerCeulia prioritetuli mimarTulebebi. b) stratosferuli ozonis daSla 1995 wels saqarTvelo SeuerTda ozonis Sris dacvis Sesaxeb venis konvencias (vena, 1985w) da mis monrealis oqms. saqarTveloSi dadgenilia ozondamSlel nivTierebaTa sabazo done da miRebulia gadawyvetileba am nivTierebaTa importis srul Sewyvetaze 2005 wlisaTvis. am oqmis mravalmxrivi fondis sazedamxedvelo sabWom daamtkica 1998-2000 wlebSi gansaxorcielebeli RonisZiebebis dafinanseba. g) biomravalferovneba saqarTvelo 1994 wels SeuerTda konvencias “biologiuri mravalferovnebis Sesaxeb” (rio-de-Janeiro 1992 weli), xolo 1996 wels _ ramsarisa da vaSingtonis konvenciebs. amJamad saqarTveloSi 15 nakrZalia. 1999 wels amoqmedda borjom-xaragaulis erovnuli parki. dagegmilia TuSeTis erovnuli parkis Seqmna. gamokveTilia am mimarTulebis garemosdacviTi politikis prioritetuli problemebi. 166 garemos dacvis politikis warmarTvisaTvis gamovlenilia arsebuli problemebi da dadgenilia gansaxorcielebeli RonisZiebebi Semdegi ZiriTadi mimarTulebebi: a) sakanonmdeblo da kanonqvemdebare normatiuli aqtebi; b) ekonomikuri instrumentebi; g) garemos dacvaze saxelmwifo kontroli; d) garemos mdgomareobis da mavne emisiebis monitoringi; e) sazogadoebis informireba da misi monawileoba garemoze zemoqmedebis Sefasebis TvalsazrisiT mniSvnelovan gadawyvetilebaTa miRebis procesSi. 2. saxelmwifo da saerTaSoriso miznobrivi garemosdacviTi programebi saqarTvelos garemosa da bunebrivi resursebis dacvis saministros sistemaSi 1999-2000 wlebis ganmavlobaSi saxelmwifosa da saerTaSoriso organizaciebis mier dafinansebulia Semdegi proeqtebi: • ~saqarTvelos daculi teritoriebis ganviTarebis proeqti~. donori _ msoflio banki da garemos globaluri fondi. grantis saerTo odenoba 10 000 000 aSS dolari. proeqti ganxorcieldeba eqvsi wlis ganmavlobaSi. Semsr: saqarTvelos daculi teritoriebis ganviTarebis centri. • `Savi zRvis sanapiro zonis integrirebuli marTvis (szim) proeqti~ proeqti finansdeba saerTaSoriso ganviTarebis asociaciis kreditis saxsrebiT, globaluri garemosdacviTi fondis grantiT da agreTve holandiis da saqarTvelos mTavrobebis TanadafinansebiT. kerZod, kreditis sawyisi odenoba Seadgenda 4,4 mln. aSS dolars, grantis – 1,3 aSS dolars, saqarTvelos dafinansebis wvlili – 0.9 mln. aSS dolari. rac Seexeba holandiis mTavrobis wil Tanadafinansebas, misi administrireba xdeba holandiis mTavrobis mier da amdenad saqarTvelos mxares finansur aspeqtebTan kavSiri ar gaaCnia. proeqtis saerTo Rirebulebaa _ 7,6 mln. aSS dolari. proeqtis ganxorcieleba navaraudevia 6 wlis ganmavlobaSi. Semsr: sanapiro zonis integrirebuli marTvis centri • borjom-xaragaulis erovnuli parkis programa _Gproeqti finansdeba germaniis rekonstruqciis sakredito bankis mxardaWeriT. erovnuli parkis Camoyalibebis programa Semdeg komponentebs moicavs: − erovnuli parkis daarseba (grantis odenoba – 5 milioni germanuli marka); − treningisa da ekologiuri ganaTlebis programa (grantis odenoba – 1 700 000 germanuli marka).; − damxmare zonis municipaluri infrastruqturis reabilitaciis da ekonomikuri ganviTarebis programa − (7,5 milioni marka granti, 4,5 milioni SeRavaTiani sakredito xazi) − dasaqmebis RonisZiebebi borjom-xaragaulis erovnuli parkis damxmare zonaSi (grantis odenoba - 5 milioni marka) Semsr: `saqarTveloSi bunebis dacvis msoflio fondi (WWF). 167 • “kolxeTis daculi teritoriebis Camoyalibeba~ “Savi zRvis sanapiro zonis integrirebuli marTvis (szim) proeqti~-s erT-erTi komponenti. saerTo Rirebuleba _ 3,3 mln. aSS dolari. proeqti ganxorcieldeba 5 wlis ganmavlobaSi. • `saqarTvelos garemosa da bunebrivi resursebis dacvis saministros SesaZleblobaTa ganviTarebis programa~. saerTo Rirebuleba _ 620 000 aSS dolari. pasuxismgebeli: garemosdacviTi saqmianobis marTvisa da zedamxedvelobis departamenti. • `Savi zRvis sanapiro zolSi trans azia-evropis boWkovani kavSirgabmulobis kabelis gayvanisas, romelsac awarmoebs saaqcio sazogadoeba `bondi~, zRvis hidrobiontebze negatiuri zemoqmedebis Semcirebisa da aRwarmoebis samuSaoebis dafinanseba~. granti gacemulia s/s `bondis~ mier 50 aTasi amerikuli dolaris odenobiT. pasuxismgebeli: saministros biomravalferovnebis departamenti. • biomravalferovnebis dacvis strategiis gegmis da erovnuli moxsenebis programa. (dafinansebulia msoflio bankis mier 120 000 dolari grantis saxiT). xelSekruleba dafinansebis Sesaxeb xelmowerilia 1996 wlis 10 oqtombers. proeqtis xangrZlivoba gaTvaliswinebuli iyo 14 TviT. proeqti dasrulebulia. pasuxismgebeli: saministros biomravalferovnebis departamenti. • samacivro dargis specialistebisa da teqnikosebis swavleba. programas afinansebs monrealis oqmis mravalmxrivi fondi. Rirebuleba _ 32 aSS dolari. programis moqmedeba _ 2 weli. • dasavleT saqarTveloSi Terjolis raionis soflebis alisubani da RvankiTi fermerul meurneobebSi garemos dabinZurebis Semcirebis meTodebis danergvagavrceleba. donori _ msoflio banki, Rirebuleba _ 13250 aSS dolari. programis moqmedeba _ 2 weli. rva programa Tematikis mixedviT ekuTvnis saqarTvelos saxelmwifo hidrometeorologiis departaments. • `garemos dabinZurebaze dakvirvebisaTvis reaqtivebis SeZena~ - 5 335 marka • `meteorologiuri informaciis damuSavebis sistemis (klaikomis) SeZena~ 21524 aSS dolari • `saofise teqnika~ - 66 878 aSS dolari • `kavSirgabmulobis teqnikuri da meteorologiuri saSualebebis SeZena~ 19 470 aSS dolari • `Tanxebi aerologiuri saxarjo masalebis SesaZenad~ - 13 870 aSS dolari da 19 206 aSS dolari meteorologiuri sadguris SeZena~ 4 216 aSS • `sazRvao dolari.`aRmosavleT evropaSi sagangebo situaciebisaTvis, aerologiuri qselisaTvis teqnika~- 200 000 aSS dolari • `hidrometisaTvis kavSirgabmulobis Tanamedrove aRWurvilobis teqnikis gamoyofa - 45 000 aSS dolari 168 • `Savi zRvis ekologiisa da Tevzis institutis delfinariumis aRdgena, institutis Camoyalibeba - rogorc regionaluri centris~ - 225 000 aSS dolari • `baTumis centris laboratoriuli mowyoba~ - 18183 aSS dolari da 120000 franguli franki • `saamSeneblo masalebi institutis saCvenebeli akvariumisaTvis~ - 25 000 aSS dolari • `baTumis delfinariumis aRdgena~ - 495 000 ekiu. 169 Tavi 20 ekologiuri usafrTxoeba 1. ekologiuri usafrTxoebis uzrunvelsayofad ganxorcielebuli konceptualuri, normatiul-samarTlebrivi, meToduri da sainformacio bazis srulyofis RonisZiebani katastroful movlenebTan brZolis, saxelmwifo sakoordinacio samsaxuris mier: a) SemuSavda navTobsadenis didi xanZrebisagan dacvis da ekologiuri katastrofebis Tavidan acilebis RonisZiebebi. b) SemuSavda saxelmwifosaTvis strategiuli obieqtebis, gazis navTobsadenebis da portebis usafrTxoebis uzrunvelyofis RonisZiebebi. aRniSnuli proeqti saSualebas iZleva didi sizustiT ganisazRvros avariis dro da mdebareoba mosalodneli katastrofebis Sedegebis Serbilebis mizniT; g) q. yvarelSi, mestiis raionSi Rvarcofis saSiS mdgomareobasTan dakavSirebiT SemuSavda mosalodneli katastrofebis sawinaaRmdego gadaudebel RonisZiebaTa kompleqsebi, romelic wardgenili iqna saqarTvelos prezidentTan da finansTa saministroSi; d) momzadda ekologiuri auditoriuli saqmianobis kanonis CarCo proeqti; e) momzadda ekosocialuri kiTxvari, romlis mizania mosaxleobis gamokiTxvebis safuZvelze katastrofebis prognozirebis mecnieruli meTodebis damuSaveba; Tavi 21 bunebrivi resursebiT sargeblobis ekonomikuri meqanizmebi 1. bunebrivi resursebiT sargeblobis regulirebis ekonomikuri meqanizmebis srulyofisa da maTi normatiul-meTodologiuri uzrunvelyofis mizniT ganxorcielebuli RonisZiebebi ukanaskneli ori aTwleulis ganmavlobaSi msoflios ganviTarebul qveynebSi ufro metad mkvidrdeba garemosdacviT politikaSi ekonomikuri instrumentebis gamoyenebis praqtika. aRiarebulia, rom ekonomikuri stimulebis amoqmedeba xSirad ufro efeqturi saSualebaa garemos dabinZurebis Sesamcireblad, vidre am mizniT tradiciuli “mbrZaneblur-makontrolebeli” meTodebis gamoyeneba. saqarTvelos sakuTari gamocdileba aqvs garemosdacviTi mizniT ekonomikuri instrumentebis, kerZod garemosdacviTi gadasaxadebis gamoyenebaSi. garemosdacviTi gadasaxadebis SemoReba saqarTveloSi ukavSirdeba politikuri reformebis da sabazro-urTierTobebze gadasvlis procesis dasawyiss. 1993 wlidan amoqmedda dokumentebi: “gadasaxadi garemos mavne nivTierebebiT dabinZurebisaTvis” xolo 1994 wlidan _ “gadasaxadi bunebrivi resursebiT sargeblobisaTvis”. 1998 wels, rodesac miRebul iqna saqarTvelos erTiani sagadasaxado kodeqsi, zemoT aRniSnulma gadasaxadebma asaxva hpoves am kodeqsis X da XI TavebSi. dRes saqarTveloSi gamoyenebuli garemosdacviTi gadasaxadebi Semdegnairad klasificirdeba: a) gadasaxadi garemos mavne nivTierebebiT dabinZurebisaTvis, romelic moicavs Semdeg gadasaxadebs: − stacionaluri wyaroebidan atmosferuli haeris mavne nivTierebebiT dabinZurebisaTvis; − stacionaluri wyaroebidan zedapirul wylebSi mavne nivTierebebis CaSvebisaTvis; − benzinis, dizelis sawvavis, navTis, mazuTis, bunebrivi da Txevadi airis importze da warmoebaze. b) gadasaxadi bunebrivi resursebiT sargeblobisaTvis, romelic moicavs Semdeg gadasaxadebs: − wylis resursebiT sargeblobisaTvis; − wiaRiseuli resursebiT sargeblobisaTvis; − mcenareuli da cxovelTa samyaros resursebis sargeblobisaTvis; − tyis fondis zezeuli xeebis merqnuli resursebiT sargeblobisaTvis. 171 cxrili 21.1 garemosdacviTi gadasaxadebidan miRebuli Tanxebis sidideebi (1995-2000ww.) aTas larebSi # 1 2 3 gadasaxadebis saxeebi Semosavlebi mavne nivTierebebiT garemos dabinZurebisaTvis gadasaxadidan (mimdinare fasebSi) Semosavlebi bunebrivi resursebiT sargeblobisaTvis gadasaxadidan (mimdinare fasebSi) sul garemosdacviTi gadasaxadidan miRebuli Semosavlebi (mimdinare fasebSi) 1995w. 1996w. 1997w. 1998w. 1999w. 2000w. 265 2412 2581 6881 16548 10000 1932 2914 2720 2164 5214 7500 2197 5326 5301 9045 21762 17500 cxrilSi 21.1 mocemulia garemosdacviTi gadasaxadebidan miRebuli Tanxebis raodenoba calkeuli wlebis mixedviT, xolo nax. 21.1-Si garemosdacviTi gadasaxadebidan miRebuli Tanxebis dinamikaa naCvenebi. Tanxa aTas larebSi garemosdacviTi gadasaxadebidan miRebuli Tanxebis dinamika (aTasi lari, 1995-2000ww.) 24000 22000 20000 18000 16000 14000 12000 10000 8000 6000 4000 2000 0 3 1 2 1995 1996 1997 1998 1999 2000 wlebi 1-Semosavlebi mavne nivTierebebiT garemos dabinZurebisaTvis gadasaxadidan (mimdinare fasebSi) 2-Semosavlebi bunebrivi resursebiT sargeblobisaTvis gadasaxadidan (mimdinare fasebSi) 3-sul garemosdacviTi gadasaxadidan miRebuli Semosavlebi (mimdinare fasebSi) nax. 21.1 rogorc naxazidan Cans, mavne nivTierebebiT garemos dabinZurebisaTvis gadasaxadi da bunebrivi resursebiT sargeblobis gadasaxadebis raodenobebi 172 wlebis mixedviT izrdeba. 2000 wels 1995 welTan SedarebiT mavne nivTierebebiT garemos dabinZurebisaTvis Semosavlebi gadasaxadidan 40-jer aris momatebuli (1999 welTan SedarebiT ki 0,6-jer naklebia), xolo bunebrivi resursebiT sargeblobisaTvis gadasaxadi _ 4-jer (aqve aRsaniSnavia, rom 2000 wels bunebrivi resursebiT sargeblobisaTvis Semosavlebma 1999 welTan SedarebiT daaxloebiT 1,4-jer imata. mTlianad 2000 wels garemosdacviTi gadasaxadebidan miRebuli Semosavlebi 8,0-jer aRemateba 1995 wlis maCvenebels, xolo 1999 welTan SedarebiT 0,8-jer naklebia. aRsaniSnavia, rom garemosdacviTi gadasaxadebidan miRebuli Semosavlebi yovelwliurad izrdeboda gadasaxadebis SemoRebis pirveli wlidan. aRniSnuli ukavSirdeba rogorc gadasaxadis ganakveTis zrdas da axali gadasaxadebis SemoRebas, aseve gadasaxadis amoRebis gaumjobesebas, Tumca realurad amoRebuli gadasaxadebis raodenoba kvlavac CamorCeba potenciuri Semosavlebis odenobas. miuxedavad imisa, rom Tavdapirvelad gadasaxadebis SemoRebis erT-erT mTavar mizans warmoadgenda miRebuli Semosavlebis xarjze saxelmwifos mier garemosdacviTi RonisZiebebis dafinansebis zrda (saqarTvelos mTavrobis #1010-1992w. dadgenileba), dRemde ar moxerxda am Semosavlebis miznobrivi xarjvis uzrunvelyofa. Semosavlebi akumulirdeba regionalur biujetSi da umTavresad socialuri da sxva ekonomikuri miznebisaTvis ixarjeba. aseTi mdgomareoba ukargavs garemosdacviT gadasaxadebs Tavis mniSvnelobas da isini mxolod saxelmwifo biujetis Sevsebis funqcias asruleben. 2. bunebrivi resursebiT sargeblobisaTvis da mavne nivTierebebiT garemos dabinZurebisaTvis gadasaxadebis sistemis mdgomareoba gadasaxadi stacionaluri wyaroebidan atmosferuli haeris mavne nivTierebebiT dabinZurebisaTvis moqmedebs 1993 wlidan saqarTvelos mTavrobis #1010 (oqtomberi, 1992w.) dadgenilebis, “garemos mavne nivTierebebiT dabinZurebisaTvis gadasaxadebis SemoRebis Sesaxeb”, safuZvelze. gadasaxadis gadamxdelia yvela iuridiuli da fizikuri piri, romelic Tavisi ekonomikuri saqmianobiT stacionaluri wyaroebidan abinZurebs atmosferul haers. gadasaxadebis dabegvris obieqtia mavne nivTierebebis masa _ saqarTvelos aRmasrulebeli xelisuflebis Sesabamisi garemosdacviTi organoebis mier dadgenili limitis farglebSi. limitis farglebs zemoT emisiisaTvis mewarme subieqti ixdis jarimas, rac regulirdeba saqarTvelos “administraciuli samarTaldarRvevaTa kodeqsis” Sesabamisad. stacionaluri wyaroebidan zedapirul wylebSi mavne nivTierebebis CaSvebisaTvis gadasaxadis gaangariSebis da gadaxdis wesi analogiuria atmosferuli haeris mavne nivTierebebiT dabinZurebis gadasaxadis gaangariSebis da gadaxdis wesisa, gansxvavebulia mxolod gadasaxadis ganakveTebi. gadasaxadi wiaRiseuli sawvavis importze da warmoebaze moqmedebs 1993 wlidan saqarTvelos mTavrobis #1010 (oqtomberi, 1992) dadgenilebis “garemos mavne nivTierebebiT dabinZurebisaTvis gadasaxadis SemoRebis Sesaxeb” 173 safuZvelze. gadasaxadi navTis, mazuTis sawvavis, Txevadi da bunebrivi airis importsa da warmoebaze moqmedebs 1998 wlidan. gadasaxadis gadamxdelia yvela iuridiuli da fizikuri piri, romelic axorcielebs zemoT aRniSnuli produqtis importsa da warmoebas. gadasaxadis ganakveTi da gadamxdeli subieqti xSirad icvleboda gadasaxadis SemoRebis Semdgom periodSi, rac ganpirobebuli iyo inflaciur procesebze reagirebis da gadasaxadis akrefis efeqturobis gazrdis mizniT. Tavdapirvelad gadasaxadis ganakveTi benzinis sawvavze diferencirebuli iyo masSi tyviis Semcvelobis mixedviT, Tumca 1998 wlidan amgvari diferencireba gauqmda benzinSi tyviis Semcvelobis kontrolis SeuZleblobis motiviT. 1999 wlis ivnisidan kvlav SemoRebuli iqna ganakveTis diferencireba benzinSi tyviis Semcvelobis mixedviT (1999 wlis ivlisSi saqarTvelos parlamentma miiRo kanoni, romlis mixedviTac aikrZala tyviis Semcveli benzinis importi da warmoeba. Sesabamisi cvlileba unda Sevides saqarTvelos sagadasaxado kodeqsSi tyviis Semcvel benzinze gadasaxadis gauqmebis Sesaxeb). diferencirebuli iqna aseve, mazuTis sawvavze gadasaxadis ganakveTi masSi gogirdis Semcvelobis mixedviT. 1994 wels benzinze da dizelze gadasaxadi iangariSeboda rogorc procenti minimaluri xelfasisa, romelic inflaciuri procesebis gamo regularulad isazRvreboda xelisuflebis mier. 1995 wels ki sawvavze gadasaxadi naturis saxiTac gadaixdeboda. 2000 wels mavne nivTierebebiT garemos dabinZurebisaTvis gadasaxadidan Semosavalma Seadgina 10,0mln.lari, xolo aqedan 9,9mln.lari Semovida sawvavis importze. saqarTvelos teritoriaze wylis resursebiT sargebloba fasiania. gadasaxadis gadamxdelebi arian fizikuri da iuridiuli pirebi, romelTa saqmianoba wylis Sesaxeb saqarTvelos kanoniT eqvemdebareba licenzirebas wylis resursebiT sargeblobisaTvis. gadasaxadi iangariSeba wylis resursis “sabazro fasis” mixedviT, romelsac regularulad adgens mrewvelobis, ekonomikisa da vaWrobis saministro wylis resursebiT sargeblobisaTvis sauwyebaTaSoriso salicenzio saeqsperto sabWos rekomendaciis safuZvelze. gadasaxadi wiaRiseuli resursebiT sargeblobisaTvis moqmedebs 1994 wlidan. gadasaxadis SemoRebas safuZvlad udevs saqarTvelos mTavrobis 1993 wlis #752 dadgenileba “bunebrivi resursebiT sargeblobisaTvis gadasaxadis SemoRebis Taobaze”, romlis mixedviTac saqarTveloSi bunebrivi resursebiT sargebloba fasiani gaxda. gadasaxadis gadamxdelebi arian fizikuri da iuridiuli pirebi, romelTa saqmianoba wiaRis Sesaxeb saqarTvelos kanoniT eqvemdebareba licenzirebas wiaRiseuli resursebiT sargeblobisaTvis. gadasaxadis odenoba ganisazRvreba procentebSi wiaRiseuli resursis fasis mixedviT, romelsac regularulad adgens mrewvelobis, ekonomikisa da vaWrobis saministro garemosa da bunebrivi resursebis dacvis saministrosTan SeTanxmebiT. gadasaxadiT ibegreba sasargeblo wiaRiseuli resursebis mTeli speqtri, miwisqveSa mineraluri da mtknari wylebi, aseve myari sasargeblo wiaRiseulis mopovebis da gadamuSavebis, narCenebis da samTamadno sawarmoTa gamdidrebis kodebi. 174 sagadasaxado kodeqsSi TiToeuli sasargeblo wiaRiseulisaTvis gansazRvrulia gadasaxadis minimaluri da maqsimaluri odenoba. gadasaxadis konkretul odenobas (procents), garda navTobis da gazis resursebisaTvis, sagadasaxado kodeqsSi gansazRvrul farglebSi, adgens wiaRiseuli resursebiT sargeblobis sauwyebaTaSoriso salicenzio saeqsperto sabWo (wiaRiseuli resursebiT sargeblobis Sesaxeb licenziis gacemis yovel konkretul SemTxvevaSi). gadasaxadis odenobis Sesaxeb gadawyvetilebis miRebisas sabWo, iTvaliswinebs resursis xarisxs da gavrcelebas. navTobisa da gazis resursebis sargeblobisaTvis gadasaxads, zRvruli odenobis farglebSi adgens navTobis da gazis resursebis maregulirebeli saxelmwifo saagento, romelic gascems licenzias am resursebiT sargeblobisaTvis. 175 Tavi 22 garemosdacviTi saqmianobis dafinanseba 1999 weli 1. garemosdacviTi RonisZiebebisaTvis saxelmwifo biujetidan gamoyofili da aTvisebuli Tanxebis moculoba dargebis mixedviT, maTi miznobrivi xarjva garemosa da bunebrivi resursebis dacvis saministros 1999 wels garemosdacviTi saqmianobis dafinansebisTvis saxelmwifo biujetiT daumtkicda 2204,3 aT. lari, magram qveynis sabiujeto SemosavlebSi Seqmnilma daZabulobam gamoiwvia saxelmwifo biujetis Sesaxeb damtkicebul kanonSi cvlilebebis Setana, ris Semdegac saministros biujeti dazustda da sabolood Seadgina 2 158, aT. lari. aqedan: muSa-mosamsaxureTa Sromis anazRaureba 1069,9 aT. lari, damqiraveblidan anaricxebi 331,9 aT. lari, samivlinebo xarjebi 78,0 aT. lari, sxva saqoneli da momsaxurebis xarjebi 291,7 aT. lari, specialuri programebis momsaxurebis xarjebi 386,7 aT. lari. kapitaluri xarjebisaTvis Tanxa ar gamoyofila. 2. mimdinare xarjebi, garemosdacviTi ZiriTadi fondebis kapitaluri remonti, kapitaldabandebebi garemos dacvaze faqtiurad, gamoyofili Tanxebis srulad aTviseba ver moxerxda qveynis biujetis SemosavlebSi Seqmnili daZabulobis gamo, ris Sedegad wlis bolos warmoiqmna davalianebebi sul 430,1 aT. lari, saidanac Sromis anazRaurebaSi 260,1 aT. lari, damqiraveblidan anaricxebSi 128,3 aT. lari, sxva saqonelsa da momsaxurebis xarjebSi 41,7 aT. lari. garemosa da bunebrivi resursebis dacvis saministroSi 1999 wels garemosdacviTi saqmianobisaTvis saxelmwifo biujetidan sul gamoyofili Tanxebidan (2158,2 aT. laridan) mimarTul iqna: − saministros sistemis SenaxvisaTvis mimdinare xarjebze 726,1 aT. lari; − saministros garemosdacviTi specialuri miznobrivi programebisaTvis _ 388,3 aT. lari; − hidrometeorologiuri saqmianobisaTvis _ 962,5 aT. lari; dacvis saministros gamoyenebiTi da eqsperimentuli − garemos gamokvlevebisaTvis _ 81,3 aT. lari. saministros sistemis SenaxvisaTvis mimdinare xarjebisaTvis gamoyofili 726,1 aT. laridan: − Sromis anazRaurebaze modis 428,1 aT. lari, damqiraveblidan anaricxebze 133,1 aT. lari, mivlinebisaTvis 61,4 aT. lari, sxva saqoneli da momsaxurebis xarjebisaTvis 103,5 aT. lari. kapitaluri xarjebi ar gamoyofila. 176 hidrometeorologiuri saqmianobisaTvis mimarTuli Tanxebidan (962,5 aT. lari): − Sromis anazRaureba Seadgens 590,8 aT. lars, damqiraveblidan anaricxebi 182,8 aT. lars, mivlinebebi 16,6 aT. lars, sxva saqoneli da momsaxurebis xarjebi 172,3 aT. lari. kapitaluri xarjebisaTvis Tanxebi ar gamoyofila. garemos dacvis saministros gamoyenebiTi da eqsperimentuli gamokvlevebisaTvis gamoyofili Tanxebidan (81,3 aT. lari): − Sromis anazRaureba Seadgens 51,0 aT lars, damqiraveblidan anaricxebi 15,8 aT. lars, sxva saqoneli da momsaxurebis xarjebi 14,5 aT. lari. kapitaluri xarjebisaTvis Tanxebi ar gamoyofila. 3. garemosdacviTi RonisZiebebis dafinansebis sxva wyaroebi (krediti, granti da sxva), aTvisebuli Tanxebis moculoba dargebis mixedviT, maTi miznobrivi xarjva saxelmwifo biujetidan saministros garemosdacviTi specialuri miznobrivi programebisTvis gaTvaliswinebuli 393,8 aT. laridan mimarTul iqna: − yofili sabWoTa armiis mier datovebuli raketuli sawvavis komponentebis gauvnebelyofis RonisZiebebis programisTvis _ 170,0aT. lari. aRniSnuli programa SemuSavda saqarTvelos prezidentis 1997 wlis 28 agvistos #401 gankargulebis “saqarTvelos teritoriaze yofili sabWoTa armiis mier datovebuli raketuli sawvavis komponentebis gauvnebelyofis aucilebel RonisZiebebaTa Sesaxeb” Sesabamisad da misi Sesruleba daevala p. meliqiSvilis saxelobis fizikuri da organuli qimiis instituts. programis saerTo moculoba Seadgens 600,0 aT. lars, romlis mizania yofili sabWoTa armiis mier saqarTvelos teritoriaze datovebuli maRaltoqsikuri feTqebadsaSiSi raketuli sawvavis komponentebis “melanJisa” da “saminis” gauvnebelyofa ekologiuri wonasworobis SenarCunebis mizniT, agreTve, gauvneblobis Sedegad miRebuli masis Semdgomi gamoyenebis mizniT soflis meurneobaSi sasuqis saxiT, rac finansurad momgebiania adgilobrivi mosaxleobisaTvis. aRniSnulidan gamomdinare, programiT gaTvaliswinebuli dafinansebis miuReblobis SemTxvevaSi Sesasrulebel samuSaoTa droSi gawelva gazrdis ekologiuri katastrofis riskis faqtors, romlis aRmofxvra gacilebiT met xarjebTan iqneba dakavSirebuli. 1999 wels aRniSnuli programa dafinansda 99%-iT. aqedan Sromis anazRaurebaze 4,8 aT. lari, damqiraveblidan anaricxebi _ 1,5 aT. lari, mivlinebis xarjebi _ 0,5 aT. lari, sxva saqoneli da momsaxurebis xarjebisaTvis _ 162,1 aT. lari. aRmosavleT saqarTveloSi, soRanluRis teqnikur divizionSi moxda raketuli sawvavis komponentebis “melanJis” da “saminis” Segroveba. aseve, fizikuri da organuli qimiis institutis teritoriaze, afeTqebis Tavidan acilebis mizniT, gadatanil iqna 59,8 tona “samini” daSoriSorebisaTvis, romelic Semdgom gauvnebelyofil iqna. dasavleT saqarTvelodan (Waladidi, 177 meria) Camotanil iqna institutis teritoriaze 112,2 tona “samini” da ganeitralda. sul ganeitralda 172,0 tona “samini”. garda amisa, Tavdacvis saministros muSakebma institutis teritoriaze ivlis-agvistoSi dasavleT saqarTvelodan (meriidan) Semoitanes 37,4 tona “samini”, romelic aseve Setanil da ganeitralebul iqna institutis teritoriaze. _ saqarTvelos mineraluri resursebis sabadoebis geologiuri samTo_teqnikuri, ekonomikuri da ekologiuri gadafaseba maTi kvlavwarmoebis programisaTvis _ 105,5 aT. lari. aRniSnuli programa damtkicda garemosa da bunebrivi resursebis dacvis ministris 1997 wlis 29 ivlisis #95 brZanebiT. programa Sedgeba sami proeqtisagan: _ “navTobisa da gazis resursebis dacva da racionaluri gamoyeneba” _ “myari wiaRiseulis aTvisebis teqnikuri mdgomareobis da ganviTarebis Seswavla” _ “miwisqveSa wylebis resursebis Sefaseba, dacva da gamoyeneba.” programis saerTo Rirebuleba Seadgens 2 679,4 aT. lars. misi mizania saqarTvelos teritoriaze wiaRiseulis saxelmwifo balansze sasargeblo wiaRiseuli speqtris gafarToeba da maTi maragebis gazrda. navTobis, gazis resursebis da samrewvelo maragebis Tanamedrove Seswavlilobis xarisxis gansazRvra, Seswavla-dazusteba, axali sabadoebis gamovlena saqarTvelos teritoriaze. programa mimdinareobs 1998 wlidan. 1999 wels 105,5 aT. laridan faqtiurad dafinansda mxolod 79,2 aT. lariT, maT Soris Sromis anazRaurebaze gaxarjulia 40,1 aT. lari, damqiraveblidan anaricxebze _ 12,6, mivlinebaze _ 2,0 aT. lari, sxva saqoneli da momsaxurebis xarjebisaTvis _ 24,5 aT. lari. dagegmili dafinansebis srulad miuReblobiT Seusrulebeli darCa samuSaoTa 75%. ver damuSavda samuSaoTa warmoebis meTodika, ver moxerxda mineraluri resursebis ekonomikuri sakiTxebis Seswavla, aseve ver Sefasda garemosdacviTi da sxvadasxva obieqtebis ekologiuri mdgomareoba da a. S. miRebuli dafinasebis farglebSi Sesrulebulia Semdegi samuSaoebi: pirveli proeqtiT Sesrulebulia salicenzio blokebze dagrovili masalis kameraluri damuSaveba, sistematizacia da analizi. yvela licenzirebuli blokebis farglebSi ganlagebuli sabadoebisaTvis mimdinareobda sarewao_geofizikuri kvlevebis Sedegebis Segroveba_Seswavla, grZeldeboda ekonomikuri xasiaTis informaciis mopoveba-sistematizacia. muSavdeboda navTobisa da gazis samrewvelo maragebis da perspeqtiuli da prognozuli resursebis ekonomikuri Sefasebis meTodebi. saangariSo periodSi Sesrulda licenzirebuli blokebis navTobisa da gazis perspeqtiuli prognozuli resursebis Tanamedrove mdgomareobis Seswavla. samwuxarod, finansuri mdgomareobis gamo ver Sesrulda navTobisa da gazis maragebis da resursebis ekonomikuri Sefaseba, Camoyalibeba da daxvewa. meore proeqtze - “myari wiaRiseulis aTvisebis teqnikuri mdgomareobis da ganviTarebis Seswavla”_ saangariSo periodSi Segrovil iqna monacemebi saaqcio sazogadoeba `madneulis~ da saaqcio sazogadoeba `WiaTur manganumis~ Seqmnili mdgomareobis Sesaxeb, ris safuZvelzec gaanalizda maTi teqnikurekonomikuri maCveneblebi, daisaxa am warmoebebis reabilitaciis sakvanZo RonisZiebebi. Seswavlilia agreTve, S.p.s. `askanas~ detonituri Tixebis 178 karieris mdgomareoba. dasaxulia RonisZiebebi sabados aTvisebis srulyofisaTvis. mesame proeqtze ”miwisqveSa wylebis resursebis Sefaseba, dacva da gamoyeneba” damuSavda mopovebuli fonduri da gamoqveynebuli masala, moxda maTi sistematizacia kompiuteruli damuSavebis mizniT. adgilze iqna Seswavlili wyaltubos, caiSis da squris mineraluri wylis sabadoebze arsebuli mdgomareoba da SemuSavebuli iqna rekomendaciebi viTarebis gamosworebis mizniT. _ 1999 wels saxelmwifo biujetiT saqarTvelos mosaxleobis radiaciuli usafrTxoebis uzrunvelyofis miznobrivi programisaTvis gaTvaliswinebuli iyo 60,6 aT. lari. aRniSnuli programa SemuSavda saqarTvelos prezidentis 1998 wlis 31 ivlisis #437 gankargulebis “saqarTvelos mosaxleobis radiaciuli uzrunvelyofis miznobrivi programis ganxorcielebis Sesaxeb” Tanaxmad, saerTo RirebulebiT 800,0 aT. lari, romlis mizania saqarTvelos garemosa da mosaxleobis dacva radiaciuli dabinZurebisagan, radiaqtiuri narCenebis moZieba-aRricxva, maTi usafrTxo Senaxva, kadastrireba da kontroli masobrivi dasxivebisa da ekologiuri katastrofis Tavidan acilebis mizniT. 1999 wels biujetiT gamoyofili 60,6 aT. lari dafinansda 54,2%-iT, anu 51,2 aT. lariT. aqedan Sromis anazRaureba _ 11,5 aT. lariT, damqiraveblidan anaricxebi _ 2,4 aT. lariT, mivlineba _ 1,6 aT. lariT, sxva saqoneli da momsaxureba _ 20,7 aT. lariT, kapitaluri xarjebisaTvis 15,0 aT. lari. xazinidan Tanxebis miuReblobis gamo ver ganxorcielda kaxeTis regionSi q. Telavsa da mis mimdebare teritoriaze ganlagebul samrewvelo da samxedro obieqtebSi radiaciuli fonis Semowmeba - usafrTxoebis samuSaoebi, imis gaTvaliswinebiT, rom didia regionis strategiuli mniSvneloba da ar aris gamoricxuli aq ukontrolo radiaciuli gamosxivebis wyaroebis arseboba. programis aqtualobidan gamomdinare, dauSvebelia programis Sekveca an SeCereba, vinaidan Zalze didia mosaxleobaze uaryofiTi Sedegebis gavlenis riskis faqtori. _ klimatis cvlilebis erovnuli programisaTvis 1999 wels biujetidan gaTvaliswinebuli iyo 32,0 aT.l. da dafinansda 80,6%-iT, rac mTlianad moxmarda Sromis anazRaurebas. aRniSnuli programa SemuSavebulia saqarTvelos prezidentis 1996 wlis 23 seqtembris #630 brZanebulebiT “klimatis cvlilebis erovnuli programis, klimatis cvlilebis problemaTa saxelmwifo komisiis, misi debulebisa da samuSao gegmis damtkicebis Sesaxeb” Tanaxmad, romlis dafinansebis saerTo moculoba biujetidan ganisazRvra 600,0 aT. lariT. programis mizania xelisuflebis organoebis, meurneobis dargebis da mosaxleobis uzrunvelyofa informaciebiT qveynis teritoriaze arsebuli hidrometeorologiuri pirobebisa da garemos komponentebis dabinZurebis mdgomareobis Sesaxeb, SesaZlo stiqiuri movlenebisa da mwvave ekologiuri situaciebis Sesaxeb informaciebis momzadeba da gavrceleba, klimatis cvlilebis fizikuri procesebis Seswavla da adaptaciis RonisZiebebis SemuSaveba. programis Seusruleblobis SemTxvevaSi ver iqneba uzrunvelyofili meurneobis dargebis efeqturi funqcionireba da mosaxleobis usafrTxoeba (saaviacio da sazRvao transporti, soflis meurneoba, energetika, Tavdacva, da a. S.). 179 _ “navTobiT dabinZurebuli wylis Rrmad gamwmendi sawarmoo modulis proeqtis damuSavebis da warmoebaSi danergvis programis’’ Semsrulebelia saministros saqveuwyebo dawesebuleba saqarTveloSi bunebrivi da anTropogenuli katastrofebis prognozirebis, maTi Sedegebis Serbilebis da mosaxleobis ekologiuri usafrTxoebis uzrunvelyofis saxelmwifo sakoordinacio samsaxuri. programis saerTo moculobaa 180,0 aT. lari, Sesrulebis vada 4 weli: 1999-2002 weli. programis ZiriTadi arsia navTobis da misi produqtebis mopovebis, transportirebis da moxmarebisas gaWuWyianebuli niadagebis da wylebis gamwmendi moZravi modulebis Seqmna da gamoyeneba, narCenebis utilizacia mazuTis sanacvlod. 1999 wlis biujetiT aRniSnuli programisaTvis gaTvaliswinebuli iyo 5,4 aT. lari. qveyanaSi mimdinare finansuri da ekonomikuri krizisis gamo, dafinansda mxolod 2,7 lariT, romelic mTlianad gaxarjulia Sromis anazRaurebis saxiT. programis Tanaxmad, Segrovda informacia saqarTveloSi navTobiT gaWuWyianebuli wylebis warmomqmnel sawarmoebze, ris Semdegac moxda sawarmoTa klasifikacia. programiT gaTvaliswinebul sakiTxebze Catarda literaturuli da sapatento Zieba, calkeul regionebSi aRebulia navTobis sxvadasxva xarisxiT gaWuWyianebuli niadagisa da wylis sinjebi, romelzec Catarda gawmendis eqsperimentebi. miRebuli Sedegebis mixedviT gakeTda daskvna programiT gaTvaliswinebuli samuSaoebis perspeqtiulobaze. adreuli navTobis transportirebis moculobis zrdasTan erTad izrdeba ekologiuri katastrofis riski. aqedan gamomdinare, aucilebelia programis Semdgomi dafinanseba. _ “Savi zRvis saqarTvelos sanapiro zolSi gavrcelebul zuTxisebrTa xelovnuri aRwarmoebis gziT restokingis RonisZiebaTa ganxorcielebisa da bunebrivi tofobis mdgomareobis Seswavlis programisaTvis” 1999 wels biujetiT ganisazRvra 20,0 aT. lari. aRniSnuli programa damtkicebulia garemosa da bunebrivi resursebis dacvis ministris 1998 wlis 24 martis #28 brZanebiT. saerTo Rirebuleba Seadgenda 105,0 aT. lars. programis mizania zuTxisebrTa (kolxuri zuTxi) bunebrivi maragis aRdgena xelovnuri aRwarmoebis gziT da samecniero kvleviTi samuSaoebis Catareba zuTxisebrTa Semdgomi reabilitaciis mizniT, rac mniSvnelovani faqtoria aramarto biomravalferovnebis dacvis saqmeSi, aramed erovnuli meurneobis ganviTarebaSi. programis ganuxorcielebloba gazrdis iSviaTi jiSis zuTxisebrTa sabolood gadaSenebis riskis faqtors. programa 1999 wels faqtiurad dafinansda 13,0 aT. lariT. aqedan Sromis anazRaurebaze gaxarjulia 2,2 aT. lari, damqiraveblidan anaricxebze _ 0,7 aT. lari, momsaxurebaze 10,1 aT. lari. programis I etapze, garemos dacvis institutis iSviaTi da gadaSenebis piras myofi Tevzis saxeobaTa aRwarmoebis ganyofilebis mier 1999 wels md. rionis zuTxsaSen qarxanaSi _ geguTis centrSi, Catarda sawarmoo eqsperimenti, ris Sedegadac xelovnuri aRwarmoebis gziT md. rionSi gaSvebuli iqna 117000-ze meti gamozrdili kolxuri zuTxis lifsita zomiT 15-16sm, woniT 5-6gr. 180 sul 1999 wlisTvis damtkicebuli asignebidan saxelmwifo biujetidan faqtiurad miRebulia 66% anu 1463,6 aT. lari. aqedan specialuri miznobrivi programebisTvis 340,8 aT. lari anu damtkicebuli gegmis 87,7%. garemosa da bunebrivi resursebis dacvis saministroSi sxvadasxva saerTaSoriso organizaciebTan dadebuli xelSekrulebebis safuZvelze grantuli dafinansebiT gansaxorcielebeli programebia: 1. saqarTvelos garemosa da bunebrivi resursebis dacvis saministros SesaZleblobebis ganviTarebis programa, romlis mizania saministros SesaZleblobebis ganviTareba. muSaoba daiwyo 1998 wels, saerTo moculoba Seadgens 620 000 a.S.S. dolars. programis mizania saqarTvelos garemosa da bunebrivi resursebis dacvis saministros SesaZleblobebis ganviTareba. 2. saqarTvelos sanapiro zonis integrirebuli marTvis proeqti, romlis mizania Savi zRvis sanapiro zonis marTvis intensiuri ganviTareba da kolxeTis erovnuli parkis Camoyalibeba. daiwyo 1999 wels, saerTo moculobaa 1 300000 a.S.S. dolari; 3. saqarTvelos daculi teritoriebis ganviTarebis proeqti, romlis mizania daculi teritoriebis ganviTarebis proeqtis mosamzadebeli samuSaoebi, TanxiT 350000 a.S.S. dolari; 4. borjom-xaragaulis erovnuli parki, romlis mizania erovnuli parkis mowyoba da damxmare zonis infrastruqturis ganviTareba, moculoba 5 mln. germanuli marka; 5. intensiuri gaZliereba monrealis oqmisadmi saqarTvelos valdebulebebis SesrulebisaTvis, romlis mizania saqarTveloSi ozondamSleli nivTierebebis xmarebidan amoRebis erovnuli proeqtis momzadeba. daiwyo 1998 wels da misi dafinansebis moculoba Seadgens 88 000 a.S.S. dolars; 6. macivarreagentebis Segrovebisa da reciklirebis erovnuli gegmis ganxorcieleba, romlis mizania ozondamSleli macivarreagentebis Semgrovebeli xelsawyoebis da reciklirebis danadgarebis saqarTveloSi Camotana. daiwyo 1998 wels da dafinansebis moculoba Seadgens 106 750 a.S.S. dolars. 7. samacivro dargis specialistebis da teqnikosebis momzadeba, romlis mizania ozondamSlel nivTierebebTan momuSave personalis swavleba, daiwyo 1999 wels, saerTo Rirebulebaa 32 000 a.S.S. dolari. 4. garemosdacviTi saqmianobis dafinansebis sferoSi arsebuli naklovanebebi, araswori an arasakmarisi dafinansebiT gamowveuli Sedegebi CamoTvlili programebis Sesrulebis mimdinareoba grZeldeba. qveynis biujetSi Seqmnili finansuri krizisis gamo srulad ar xerxdeba biujetiT damtkicebuli Tanxebis gamoyofa da aTviseba, ris gamo programebis Sesrulebis gadavadebas awarmoebs ekonomikis saministro da Sesabamisad, momdevno wels 181 finansirebis arsebobis SemTxvevaSi muSaoba gagrZeldeba programiT gansazRvruli RonisZiebebis SesrulebisaTvis. aqve unda aRiniSnos, rom saqarTveloSi garemosdacviTi RonisZiebebze saxelmwifo saxsrebidan mimarTuli Tanxebi saqarTvelos saxelmwifo biujetis kanonSi calke funqcionalur jgufad ar gamoiyofa, rac arTulebs saxelmwifos mxridan am mizniT gaweuli xarjebis analizs. miuxedavad garemosa da bunebrivi resursebis dacvis saministros araerTgzis mimarTvisa saqarTvelos parlamentis Sesabamis komitetsa da saqarTvelos finansTa saministrosadmi, raTa biujetis kanonSi calke asaxuliyo garemosdacviT RonisZiebebze mimarTuli saxelmwifo saxsrebi, dRemde ver moxerxda da “garemos dacva” asaxulia ekonomikur saqmianobasTan dakavSirebul sxva momsaxurebasTan erTad. rac Seexeba, qveynis sxva uwyebebidan da samxareo struqturebidan moZiebul informacias, Sesabamisi donis biujetebidan garemosdacviT RonisZiebebze 1999 wels gaweul xarjebs, Cans, rom biujetis simwiris gamo, ar xerxdeba raime Tanxis garemosdacviT RonisZiebebze mimarTva. vinaidan, adgilobrivi biujetis TanxebiT ZiriTadad finansdeba mxolod socialuri sfero (xelfasebi, pensiebi, daxmarebi da a.S.), xolo rac Seexeba sxva uwyebebs, xarjebi mimarTulia daculi muxlebisa da ZiriTadi saqmianobis dafinansebisaTvis. magaliTad, mcxeTa_mTianeTis samxareo administraciis cnobiT, 1999 wels mxareSi garemosdacviT RonisZiebebze daixarja 131,5 aT lari: aRdgenil iqna rigi soflebis wyalsadenebis sistema, SekeTebul iqna wyalkanalizaciis sistema mcxeTaSi da sofel werovanSi, Catarebulia gamwvanebis samuSaoebi. yvela zemoT CamoTvlili samuSaoebis Sesrulebis da dafinansebis sakiTxebi miRebulia mcxeTis raionis gamgeobis mier specialurad damtkicebul RonisZiebaTa gegmiT. transportis saministros informaciis mixedviT 1999 wels saministrom sakuTari biujetgareSe Semosavlebidan 5,2 aT. lari gaxarja garemos gamwvanebaze, kerZod, dairgo mwvane nargavebi, xe-buCqovani mcenareebi da sxvadasxva yvavilebi. kavSirgabmulobis saministros garemosdacviT RonisZiebebis dasafinanseblad araviTari saxsrebi ar gaaCnia, magram sakuTari SesaZleblobebiT periodulad asufTaveben mimdebare teritorias, razec nebayoflobiT imuSava 100 pirovnebam. bolos unda aRiniSnos isic, rom gadauWreli rCeba bunebrivi resursebiT sargeblobisaTvis adgilobrivi biujetebSi Caricxuli Tanxebis gamoyenebis problema. Mmiuxedavad imisa, rom sagadasaxado kodeqsi iTvaliswinebs am Tanxebis miznobrivad gamoyenebas bunebrivi resursebis kvlavwarmoebasa da dacvaze, faqtiurad ase ar xdeba, es Tanxebi ZiriTadad gamoiyeneba socialuri sferos dasafinanseblad. marTalia, aRniSnuli problema dRes jer kidev mwvaved dgas, magram unda aRiniSnos, rom garemosa da bunebrivi resursebis dacvis dargi qveynis ekonomikis ganviTarebis strategiis Semadgeneli nawilia da garemos dacvis problemebis specifiurobidan gamomdinare, maTi mogvarebis gadadeba momavalSi ufro did danaxarjebTan iqneba dakavSirebuli rasac ekosistemebis rRvevis Seuqcevadi procesebi mohyveba. 182 2000 weli 1. garemosdacviTi RonisZiebebisaTvis saxelmwifo biujetidan gamoyofili da aTvisebuli Tanxebis moculoba dargebis mixedviT, maTi miznobrivi xarjva saqarTvelos 2000 wlis saxelmwifo biujetis kanoniT saministros damtkicebuli biujeti ganisazRvra 901.8 aT. laris odenobiT, xolo saStato erTeulTa raodenoba ganisazRvra 583,5 erTeuliT. periodis ganmavlobaSi damtkicebulma gegmam da Sesabamisad, damtkicebulma limitma ganicada cvlileba da gaizarda Semcirebul muSakTa 1998 wlis daculi muxlebis davalianebis odenobiT _ 53,0 aTasi lariT da saqarTvelos prezidentis 17.04.2000w. #335 gankargulebis “saqarTveloSi raketuli sawvavis komponentebis sacavebis avariuli mdgomareobis gamo mosalodneli ekologiuri katastrofis acilebisaTvis saWiro RonisZiebaTa Sesaxeb” Tanaxmad, sarezervo fondidan 100,0 aT. lariT, ris Semdegac saministros dazustebulma biujetma (martis kanoniT) Seadgina 1014.6 aTasi lari. ivlisis TveSi miRebul iqna Sesworebuli biujetis kanoni, romlis Tanaxmad, saministros wliuri biujeti ganisazRvra 539.2 aT. lariT (m.S. saqarTvelos prezidentis 17.04.2000w. #335 gankargulebis “saqarTveloSi raketuli sawvavis komponentebis sacavebis avariuli mdgomareobis gamo mosalodneli ekologiuri katastrofis acilebisaTvis saWiro RonisZiebaTa Sesaxeb” Tanaxmad, sarezervo fondidan gamoyofili 100.0 aT. laris CaTvliT). Sesworebuli biujetis maCvenebeli SemuSavda Semdegnairad: wlis pirveli naxevris biujetad CaiTvala 6 TveSi faqtiurad miRebuli dafinanseba; wlis meore naxevris daculi muxlebis mxolod xelfasi Sesabamisi anaricxebiT (premiebisa da danamatebis gareSe) da Senaxvis xarjebis _ wliuri damtkicebulis odenobis saSualod 30%. 2. mimdinare xarjebi, garemosdacviTi ZiriTadi fondebis kapitaluri remonti, kapitaldabandebebi garemos dacvaze saministros faqtiurma dafinansebam 2000 wels Seadgina 491.4 aT. lari, rac Sesworebuli biujetis 91.1%-s, damtkicebuli biujetis (martis kanoniT) 54%-s Seadgens. faqtiurma dafinansebam dacul muxlebSi Seadgina sul 286.4 aTasi lari (gegmis 98%): aqedan, Sromis anazRaurebaSi 219.3 aT. lari, damqiraveblidan anaricxebSi _ 67.1 aTasi lari. rac Seexeba mivlinebis faqtiur dafinansebas, man Seadgina 1.3 aT. lari, rac Sesworebuli biujetis 12,2%-s, xolo damtkicebuli gegmis 1.2%-s Seadgens. sxva saqoneli da momsaxurebis xarjebSi (ofisi, komunaluri transporti) 183 faqtiurad xazinidan miRebulia 10.9 aTasi lari, rac Sesworebuli biujetis 41.7%-s, xolo damtkicebuli gegmis 11.5%-ia. saministros programuli xarjebisaTvis, dazustebuli gegmiT (martis kanoniT) gaTvalisiwinebuli 278,0 aTasi laridan, faqtiurad miRebulia mxolod 192,8 aTasi lari (69%). faqtiurad gaweulma danaxarjebma saministroSi Seadgina 771.6 aTasi lari, anu faqtiuri xarjebis davalianebam Seadgina 280.1 aTasi lari. aqedan: dacul muxlebSi _203.9 aTasi lari, m. S. Sromis anazRaurebaSi _ 154.2 aTasi lari, damqiraveblidan anaricxebSi _ 49,7 aTasi lari; mivlinebebSi _ 1.2 aTasi lari; ofisis, komunalurisa da transportis momsaxurebis xarjebSi _ 56.9 aTasi lari lari, programul xarjebSi _ 18.0 aTasi lari. 2000 wlis biujetgareSe Semosavlebis Semosavlebma Seadgina 304.1 aT. lari naSTis (6,7 aT. laris) CaTvliT. aqedan, saqmianobis saxeebis mixedviT: _ garemosdacviTi nebarTvis gacemis proceduridan _ sul 113.9 aT. lari (m.S. naSTi 5,2 aT. lari); _ garemoze miyenebuli zaralis anazRaurebidan _73.8 aT. lari (m.S. naSTi 0,1 aT. lari); _ garemosdacviTi kanonmdeblobis darRvevisaTvis wayenebuli jarimebidan _ 8.4 aT. lari ( m.S. naSTi 0,7 aT. lari); _ saministros teritoriuli samsaxurebis mier gaweuli fasiani momsaxurebidan _ 19.0 aT. lari ( m.S. naSTi 0,3 aT. lari); _ mecnierebaSi gaweuli fasiani momsaxureobidan _ 74,4 aT. lari _ sxva Semosavlebma _ 14.4 aT. lari. sul saministroSi biujetgareSe Semosavlebidan faqtiurad gaweulma xarjebma saqonelsa da momsaxurebaze Seadgina sul 193.3 aT. lari. aqedan, Sromis anazRaurebaze gaxarjulia 89.9 aT. lari, damqiraveblidan anaricxebze _ 29.3 aT. lari, mivlinebebze _ 5.3 aT. lari, sxva saqoneli da momsaxurebis xarjebze _ 68.6 aT. lari. biujetSi Setanilia 93.1 aT. lari, naSTi periodis bolos Seadgens 17.8 aT. lars. 3. garemosdacviTi RonisZiebebis dafinansebis sxva wyaroebi (krediti, granti da sxva), aTvisebuli Tanxebis moculoba dargebis mixedviT, maTi miznobrivi xarjva saqarTvelos garemosa da bunebrivi resursebis dacvis saministros, “saqarTvelos 2000 wlis saxelmwifo biujetis Sesaxeb’’ kanonis Tanaxmad, damtkicebuli hqonda oTxi saxelmwifo specialuri miznobrivi programa da erTi saministros specialuri miznobrivi programa: 184 1. saqarTvelos teritoriaze yofili sabWoTa kavSiris armiis mier datovebuli raketuli sawvavis komponentebis gauvneblobis programa (kodi 20 08 01), TanxiT 56,0 aT lari; 2. saqarTvelos mineraluri resursebis geologiuri samTo-teqnikuri, ekonomikuri gadafaseba maTi licenzirebisa da kvlavwarmoebis mizniT (kodi 20 08 02), TanxiT 35,0 aT lari; 3. klimatis cvlilebis erovnuli programa (kodi 20 08 03), TanxiT 30,0 aT lari; 4. saqarTvelos mosaxleobis radiaciuli usafrTxoebis uzrunvelyofis miznobrivi programa (kodi 20 06 04), TanxiT 42,0 aT. lari; 5. Savi zRvis saqarTvelos sanapiro zolSi gavrcelebul zuTxisebrTa xelovnuri aRwarmoebis gziT restokingis RonisZiebaTa ganxorcilebisa da bunebrivi tofobis mdgomareobis Seswavla _20,0 aT. lari. saqarTvelos teritoriaze yofili sabWoTa kavSiris armiis mier datovebuli raketuli sawvavis komponentebis gauvneblobis programa. “saqarTvelos teritoriaze yofili sabWoTa kavSiris armiis mier datovebuli raketuli sawvavis komponentebis gauvneblobis programisaTvis’’ (kodi 20 08 01), 2000 wlis biujetiT damtkicebul iqna 56,0 aT. lari, romelsac daemata saqarTvelos prezidentis 17. 04. 2000. wlis #335 gankargulebiT _ ,,saqarTveloSi raketuli sawvavis komponentebis sacavebis avariuli mdgomareobis gamo mosalodneli ekologiuri katastrofis acilebisaTvis saWiro RonisZiebaTa Sesaxeb’’ Tanaxmad sarezervo fondidan 100,0 aTasi lari da sul wlis pirvel naxevarSi Seadgina 156,0 aTasi lari. xazinidan miRebulia 156,0 aTasi lari, aqedan Sromis anazRaurebis saxiT gacemulia 6,2 aTasi lari, damqiraveblidan anaricxebi 1,9 aTasi lari, mivlinebebisaTvis _ 1,9 aT. lari, masalebisa da sxva xarjebisaTvis 146,5 lari. Sesrulebulia Semdegi samuSaoebi: ganeitralda dasavleT saqarTvelodan p. meliqiSvilis saxelobis fizikuri da organuli qimiis teritoriaze Tavdacvis saministros mier 1999 wels Setanili 37,4 tona “samini” da axlad Setanili 20 tona “samini”, sul 57,4 tona “samini.” amrigad, 2000 wels dasrulda “saminis” mTliani moculobis (230 tona) ganeitraleba. ganeitraleba moxda aseve, aRmosavleT saqarTveloSi soRanluRis teqnikur divizionSi Segrovili 115 tona “melanJisa”. amave periodSi aRmoifxvra dasavleT saqarTveloSi- WaladidSi, 122 tona “melanJis” gaJonvis Sedegad Seqmnili avariuli mdgomareoba, riTac Tavidan iqna acilebuli regionSi SesaZlo ekologiuri katastrofa. savaraudod, dafinansebis srulad miRebis SemTxvevaSi, 2001 wlisaTvis navaraudevia darCenili moculobidan 280 tona “melanJis” gauvnebloba dasavleT saqarTveloSi, meriis aerodromis teritoriaze, sadac jer kidev saSiSroebas warmoadgens “melanJis” sacavebi, saidanac mosaxleobam daitaca rezervuarebis xufebi, xolo arastandartuli xufebiT ar xerxdeba sruli hermetizacia, rac ekologiuri TvalsazrisiT mosaxleobisaTvis safrTxes warmoadgens. aseve 2002 wels gaTvalisiwinebulia, darCenili 200 tona “melanJis” gauvnebeluofa, Tanaxmad, saqarTvelos prezidentis 2000 wlis 20 aprilis #339 gankargulebisa “saqarTvelos 185 prezidentis 1997 wlis 28 agvistos #401 gankargulebaSi cvlilebis Setanis Taobaze”. saqarTvelos mineraluri resursebis geologiuri samTo-teqnikuri, ekonomikuri Sefaseba maTi licenzirebisa da kvlavwarmoebis mizniT. programa ,,saqarTvelos mineraluri resursebis geologiuri samTo teqnikuri, ekonomikuri Sefaseba maTi licenzirebisa da kvlavwarmoebis mizniT’’ (kodi 20 08 02) Sedgeba sami proeqtisagan: _”navTobisa da gazis resursebis dacva da racionaluri gamoyeneba” _”myari wiaRiseulis aTvisebis teqnikuri mdgomareobis da ganviTarebis Seswavla” _ ”miwisqveSa wylebis resursebis Sefaseba, dacva da gamoyeneba.” programis saerTo Rirebuleba Sedagens 2 679,4 aT. lars. aqedan 2000 wlis damtkicebuli biujeti ganisazRvra 35,0 aT. lariT (dasaqmebulTa raodenoba Seadgens 27 erTeuls), xolo biujetis sekvestris Semdeg 11,3 aT. lariT. faqtiurad xarjebi gaweulia 18,6 aT. lari, rac modis wlis pirvel naxevarze, am periodisaTvis gegma Sedgenda 18,0 aT. lars, xolo Sesworebuli biujetisan. Sedga mxolod wlis pirveli naxevris sakaso xarjisagan. 4. garemosdacviTi saqmianobis dafinansebis sferoSi arsebuli naklovanebebi, araswori an arasakmarisi dafinansebiT gamowveuli Sedegebi dagegmili dafinansebis srulad miuReblobiT Seusrulebeli darCa samuSaoTa 75%. ver damuSavda samuSaoTa warmoebis meTodika, ver moxerxda mineraluri resursebis ekonomikuri sakiTxebis Seswavla, aseve ver Sefasda garemosdacviTi da sxvadasxva obieqtebis ekologiuri mdgomareoba da a. S. miRebuli dafinasebis farglebSi Sesrulebulia Semdegi samuSaoebi: pirveli proeqtiT Sesrulebulia salicenzio blokebze dagrovili masalis kameraluri damuSaveba, sistematizacia da analizi. yvela licenzirebuli blokebis farglebSi ganlagebuli sabadoebisaTvis mimdinareobda sarewao_geofizikuri kvlevebis Sedegebis Segroveba_Seswavla, grZeldeboda ekonomikuri xasiaTis informaciis mopoveba-sistematizacia. muSavdeboda navTobisa da gazis samrewvelo maragebis da perspeqtiuli da prognozuli resursebis ekonomikuri Sefasebis meTodebi. saangariSo periodSi Sesrulda licenzirebuli blokebis navTobisa da gazis perspeqtiuli prognozuli resursebis Tanamedrove mdgomareobis Seswavla. samwuxarod, finansuri mdgomareobis gamo ver Sesrulda navTobisa da gazis maragebis da resursebis ekonomikuri Sefaseba, Camoyalibeba da daxvewa. meore proeqtze -”myari wiaRiseulis aTvisebis teqnikuri mdgomareobis da ganviTarebis Seswavla”_ saangariSo periodSi Segrovil iqna monacemebi saaqcio sazogadoeba `madneulis~ da saaqcio sazogadoeba `WiaTur manganumis~ Seqmnili mdgomareobis Sesaxeb, ris safuZvelzec gaanalizda maTi teqnikur-ekonomikuri 186 maCveneblebi, daisaxa am warmoebebis reabilitaciis sakvanZo RonisZiebebi. agreTve, Seswavlilia S.p.s. `askanas~ detonituri Tixebis karieris mdgomareoba. dasaxulia RonisZiebebi sabados aTvisebis srulyofisaTvis. mesame proeqtze ”miwisqveSa wylebis resursebis Sefaseba dacva da gamoyeneba” damuSavda mopovebuli fonduri da gamoqveynebuli masala, moxda maTi sistematizacia kompiuteruli damuSavebis mizniT. adgilze iqna Seswavlili wyaltubos, caiSis da squris mineraluri wylis sabadoebze arsebuli mdgomareoba da SemuSavebuli iqna rekomendaciebi viTarebis gamosworebis mizniT. saqarTvelos mosaxleobis radiaciuli usafrTxoebis uzrunvelyofis miznobrivi programa. ,,saqarTvelos mosaxleobis radiaciuli usafrTxoebis uzrunvelyofis miznobrivi programiT’’ (kodi 20 06 04) gaTvaliswinebuli saqmianobisaTvis, wlis ganmavlobaSi gamoyofili iyo damtkicebuli biujetiT _ 42,0 aT. lari, xolo Sesworebuli biujetiT 30,0 aT. lari. faqtiurad sakaso xarji gaweulia 25,5 aT. lari, xolo faqtiurad daricxulia 36,0 aT. lari. m.S. xelfasi –2,0 aT. lari, anaricxebi –0,6 aT. lari, mivlineba –19,9 aT. lari da sxva xarjebi _3,0 aT. lari. saangariSo periodSi Catarebulia ramdenime saeqspedicio gasvla q. tyibulSi, q senakSi, q. foTSi da q. Tbilisis aeroportis mimdebare teritoriaze, vinaidan arsebobda moZiebuli radiaciuli wyaroebis ganTavsebisaTvis obieqtis teqnikuri aRWurvis aucilebloba da maTi saimedo ganTavsebis problema. teqnikuri saSualebebiT aRWurvili iqna specobieqtebi, gakeTda specialuri Sesanaxebi da damzadda satransporto konteineri. Catarebul samuSaos maRali Sefaseba misces atomuri energiis saerTaSoriso saagentos eqspertebma (atensasa). atensasa-Tan erTad Catarda aeroradiometriuli eqspedicia, romlis mizani iyo upatrono radiaqtiuri gamosxivebis wyaroebis da radinukleidebiT dabinZurebuli teritoriebis aRmoCena. eqspediciam aRmoaCina erTi cezium _ 137 saSualo aqtivobis wyaro foTSi, romelic neitralizebulia, gamovlinda moWarbebuli radionukleidebis Semcveli farTobebi, romelTa Sesaxeb informacias atensasas mier mowodebuli iqneba radiometriuli analizis Catarebis Semdeg, es monacemebi gamoyenebuli iqneba agreTve saqarTvelos teritoriis msxvilmaStabovani radiaciuli fonis rukis agebisaTvis. amJamad, arsebuli operatiuli problemebidan sayiradReboa im radiaoqtiuri wyaroebis kondinicirebis sakiTxi, romlebic gamoiyeneboda samTo mrewvelobaSi da Txevadi gazis warmoebaSi, risTvisac mimdinareobs maTi moZieba Sesabamis uwyebebSi. Savi zRvis saqarTvelos sanapiro zolSi gavrcelebul zuTxisebrTa xelovnuri aRwarmoebis gziT restokingis RonisZiebaTa ganxorcilebisa da bunebrivi tofobis mdgomareobis Seswavlis programa. Savi zRvis saqarTvelos sanapiro zolSi gavrcelebul zuTxisebrTa xelovnuri aRwarmoebis gziT restokingis RonisZiebaTa ganxorcilebisa da bunebrivi tofobis mdgomareobis SeswavlisaTvis biujetiT damtkicda 20,0 aT. lari, xolo Sesworebuli biujetiT _6,0 aT. lari. miuxedavad amisa, wlis ganmavlobaSi ver moxerxda 187 xazinidan Tanxis miReba, ris gamoc ar moxda zuTxisebrTa mwarmoeblebis daWera, maTi Semdgomi xelovnuri ganayofierbisaTvis, ris Sedegadac unda momxdariyo miRebuli lifsitebis bunebaSi gaSveba, rogorc es moxda gasuli wlis 21 seqtembers, roca 100 aTasze xelovnurad gazrdili 12-16 santimetris, woniT 5-6,5 gramis lifsita gaSvebuli iqna bunebaSi, xolo eqsperimentisaTvis gankuTvnili mwarmoeblebi dabrunebuli iqna ukan bunebaSi. gamokvlevebma daadastura, rom xelovnurad gamoyvanili lifsita bevrad ufro sicocxlis unariania, vidre bunebrivi lifsita da aseve ufro metad swrafad mzardi. mimdinare wels dagegmili iyo foTSi damxmare bazis Seqmna, sadac SesaZlebeli iqneba eqstremalur pirobebSi qviriTis miReba da ganayofiereba, mwarmoeblebis droebiTi Senaxva, aseve unda gagrZelebuliyo zuTxisebrTa xelovnuri aRwarmoebiTi samuSaoebis ganxorcieleba, rogorc avRniSneT Tanxis miuReblobis gamo procesi gadaido momavali periodisaTvis. klimatis cvlilebis erovnuli programa. klimatis cvlilebis erovnuli programis dafinansebisaTvis 2000 wels damtkicebuli biujetiT ganisazRvra 20,0 aT. lari, xolo biujetis sekvestris programis Sesrulebis maCveneblebi da mokle anotacia ix. danarTi #6, 7. Semdeg _ 6,0 aT. lari. saxelmwifo SemosavlebSi Seqmnili daZabulobis gamo, programis dafinansebisaTvis ver moxerxda xazinidan Tanxebis miReba. aqedan gamomdinare, programa faqtiurad 2000 wels ar mimdinareobda da Sesabamisad ar aris gaweuli faqtiuri xarjic. 188 Tavi 23 garemos monitoringis sistema garemos monitoringis samuSaoTa sxvadasxva saxeobebs axorcielebdnen: atmosferuli haeris mavne qimiuri da radioaqtiuri dabinZurebis monitoringis sferoSi – garemosa da bunebrivi resursebis dacvis saministro; zedapiruli wylebis mavne qimiuri dabinZurebis monitoringis sferoSi – garemosa da bunebrivi resursebis dacvis saministro; niadagebis mavne qimiuri da radioaqtiuri dabinZurebis monitoringis sferoSi – garemosa da bunebrivi resursebis dacvis saministro, soflis meurneobisa da sursaTis saministro; Savi zRvis mavne qimiuri dabinZurebis monitoringis sferoSi – garemosa da bunebrivi resursebis dacvis saministro; Savi zRvis sabanao wylebis mikrobiologiuri dabinZurebis monitoringis sferoSi – janmrTelobis dacvis saministro; miwisqveSa wylebis mavne qimiuri dabinZurebis monitoringis sferoSi – geologiis saxelmwifo departamenti: garemoze mavne fizikuri faqtorebis zemoqmedebis monitoringis sferoSi – garemosa da bunebrivi resursebis dacvis saministro; ozonis Sris monitoringis sferoSi – garemosa da bunebrivi resursebis dacvis saministro, saqarTvelos mecnierebaTa akademia; sagangebo ekologiuri situaciebis monitoringis sferoSi – garemosa bunebrivi resursebis dacvis saministro, Sinagan saqmeTa saministro; aRniSnuli saministroebisa da uwyebebis mier, garemos monitoringis programiT gaTvaliswinebuli samuSaobebi mniSvnelovani xarvezebiT mimdinareobda. amis ZiriTadi mizezi finansuri saxsrebis mwvave deficiti iyo. SeuZlebeli gaxda araTu garemos dabinZurebaze dakvirvebebis mwarmoebeli analitikuri laboratoriebis teqnikuri gadaiaraReba, aramed am laboratoriebSi arsebuli fizikurad da moralurad moZvelebuli da mwyobridan gamosuli xelsawyo – danadgarebis SekeTeba, maTi metrologiuri uzrunvelyofa, laboratoriebis specifikuri saxarji masalebiT (qimiuri reaqtivebi, filtrebi da sxva) momarageba. xSiri iyo aseve laboratoriebisaTvis eleqtroenergiis gaTiSvis SemTxvevebi. aRniSnulis gamo, mniSvnelovnad Semcirda, rogorc garemos dabinZurebaze dakvirvebis stacionaluri punqtebis, aseve garemos sinjebSi gansasazRvravi ingredientebis raodenoba. amasTan, metrologiurad daumowmebeli analitikuri xelsawyoebis da calkeul SemTxvevebSi vadagasuli qimiuri reaqtivebis iZulebiT gamoyenebis, agreTve Sida da gare laboratoriuli kontrolis sistemebis moSlis gamo, bunebrivia, garemos dabinZurebis mdgomareobis Sesaxeb 1999-2000 wlebSi mopovebuli isedac mwiri monacemebi, sizustis TvalsazrisiTac nakleb saimedoa. 1999-2000 wlebSi SedarebiT damakmayofileblad tardeboda dakvirvebebi saqarTvelos msxvili qalaqebis atmosferuli haeris dabinZurebaze. xolo zedapiruli wylebis, atmosferuli naleqebis, Savi zRvis da niadagebis dabinZurebaze dakvirvebebi an Zalze Semcirebuli programiT, an saerTod ver sruldeboda. amitom winamdebare erovnuli moxsenebis Sesabamis TavebSi 189 mocemuli garemos komponentebis xarisxis Sefaseba metad mwir obieqtur monacemebze dayrdnobiTaa gakeTebuli. calkeul SemTxvevebSi ki es Sefasebebi iribi (gaangariSebiTi) meTodebis gamoyenebiT, an mravalwliuri statistikuri monacemebis meSveobiTaa momzadebuli. 2. garemos monitoringis erTiani saxelmwifo sistemis formirebis uzrunvelsayofad mimdinare samuSaoebi garemos mdgomareobaze dakvirvebis, Sefasebisa da prognozirebis saTanado doneze uzrunvelyofis mizniT, metad aqtualuria, qveyanaSi garemos monitoringis erTiani saxelmwifo sistemis Seqmna. am sistemam, unda uzrunvelyos garemos monitoringis sxvadasxva komponentebis mwarmoebeli saministroebisa da uwyebebis saqmianobis koordinacia, garemos dabinZurebaze dakvirvebis saxelmwifo qselis optimizacia, garemoSi mavne nivTierebaTa koncentraciebis zRvrulad dasaSvebi normebis da garemos sinjebis aRebisa da maTi analizis meTodikebis saerTaSoriso standartebTan harmonizacia, garemos xarisxis mdgomareobis amsaxveli monacemebis Sekrebis, damuSavebisa da gavrcelebis efeqturi sistemebis Camoyalibeba. Sesabamis monacemTa bazebis Seqmna da arqivacia. aRniSnuli sistemis formirebis mizniT, 1999-2000 wlebSi, garemosa da bunebrivi resursebis dacvis saministroSi SemuSavebul iqna garemos monitoringis erTiani saxelmwifo sistemis da erTiani kompiuteruli qselis Seqmnis proeqtebi. am proeqtebis Sesabamisad, garemos monitoringis erTiani saxelmwifo sistemis organizaciul - struqturuli sqema mocemulia nax. 23.1ze. amJamad zemoTaRniSnuli proeqtebi ganxilvis stadiaSia. garemosa da bunebrivi resursebis dacvis ministris brZanebis Sesabamisad, Seswavlil iqna saministros daqvemdebarebaSi myofi analitikuri samsaxurebis materialur – teqnikuri mdgomareoba da personalis kvalifikacia. SemuSavda da garemos monitoringis samuSaoTa mwarmoebel saministroebsa da uwyebebs daegzavnaT kiTxvarebi, romlis safuZvelzec garemosa da bunebrivi resursebis dacvis saministros unda moewodos garemos xarisxis mdgomareobis amsaxveli monacemebi. 190 naxazi 23.1 191 Tavi 24 garemosdacviTi nebarTva 1. wlis ganmavlobaSi ganxiluli proeqtebis, programebis, gegmebis da sxvaTa (saqmianobis kategoriaTa mixedviT) saerTo raodenoba, romelTac CautardaT saxelmwifo ekologiuri eqspertiza, maT Soris dadebiTi da uaryofiTi daskvnebis raodenoba 1999 wels gansaxilvelad da gadawyvetilebis misaRebad investorebis mxridan Semosuli iyo 370, xolo 2000 wels _ 287 saproeqto dokumentacia. warmodgenil masalebs kanonis moTxovnebidan gamomdinare CautardaT saxelmwifo ekologiuri eqspertiza da 1999 wels gaica 1 dadebiTi da 367 dadebiTi SeniSvnebiT, xolo 2000 wels 287 dadebiTi SeniSnebiT saxelmwifo ekologiuri eqspertizis daskvna proeqtze. Semosuli saproeqto dokumentaciebidan saqarTvelos kanoniT “garemosdacviTi nebarTvebis Sesaxeb” gansazRvrul saqmianobaTa CamonaTvalis Sesabamisad 16 maTgani miekuTvneboda pirvel kategorias, 43 _ meores, 170 _ mesames da 140 _ meoTxes. 2000 wels gacemulia 23 pirveli kategoriis, 41 meore, 138 mesame da 85 meoTxe kategoriis ekologiuri eqspertizis daskvna (ix. nax. 24.1). saxelmwifo ekologiuri eqspertizis mier gacemuli dadebiTi daskvnebis procentuli raodenoba saqmianobis kategoriebis mixedviT 2000 weli 1999 weli 4% 12% 38% 8% I kategoria 30% 14% II kategoria III kategoria 46% IV kategoria 48% nax. 24.1 2. obieqtebis saqmianoba, romlebzec gaica garemosdacviTi nebarTva 1999 wels garemosdacviTi nebarTva gacemul iqna mxolod erT proeqtze _ “saeqsporto navTobsadenis dasavleTis marSruti, saqarTvelos monakveTis da dasavleTis saeqsporto milsadeni. sufsis terminali da sazRvao gadasatvirTi mowyobiloba” _ garemoze zemoqmedebis Sefasebis angariSze. 192 am dokumentiT gaTvaliswinebuli moTxovnebis pirobebis Sesrulebis mizniT saqarTvelos milsadenis kompanias Tavdapirvelad warmodgenili dokumentaciis garda mouxda damatebiT 46 tomisagan Semdgari danarTis warmodgena, raTa srulfasovnad asaxuliyo garemoze zemoqmedebis Sefasebis yvela aspeqti. 2000 wels gacemuli garemosdacviTi nebarTvebis CamonaTvali moyvanilia cxrilSi. 2000 wels saqmianobaze gacemuli garemosdacviTi nebarTvebis CamonaTvali # saqmianobis kategoria 1 2 I kategoriis saqmianobaze 1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12 1 1 2 3 4 5 navTobisa da qimiuri nivTierebebis gadasatvirTi terminalis droebiTi mcuravi rezervuaris mowyoba foTis navsadguris #1 navmisadgomSi q. valedan TurqeTis sazRvramde navTobproduqtebis gadasatvirTi terminalis mSenebloba TbilisSi, qsnis q. #35-Si asfaltobetonis qarxnis mSenebloba TbilisSi qiziyis 1. 21-Si navTobbaza TbilisSi, moskovis gamz. #25-Si benzinisa da dizelis sawvavis sacavi rezervuarebi navTobsadenis gamouyenebeli dabrunebuli saSualebebis narCeni navTobproduqtebidan gawmendis operaciebi tyavis nedleulisa da matylis warmoeba yvarlis raionSi xaSuris raionis sof. agarebSi Txevadi gazis balonebSi Camosxma taribanaSi mopovebuli navTobis Sekreba da sarkinigzo vagoncisternebSi CatvirTva taribanis sabadoze 61 (C) Rrma WaburRilis mSenebloba napirdamcavi RonisZiebebi baqo-sufsis navTobsadeniT md. md. yvirila-2 da xaniswylis gadakveTaze TbilisSi, kaxeTis gzatkecilze akumulatorebis warmoeba II kategoriis saqmianobaze 2 q. quTaisSi limonaTis Camosasxmeli saamqro Tanamedrove tipis samonadireo meurneobebis Seqmna yazbegisa da duSeTis raionebSi q. quTasSi limonaTis warmoeba md. kaparWinaze da torfis karierebSi Tevzis moSeneba TbilisSi kaxeTis gzatkecilze rZis produqtebis qarxnis rekonstruqcia gafarToeba 193 1 2 6 devdorakis spilenZis gamovlinebaze keTilSobili, iSviaTi da feradi liTonebis Seswavla goris wyalmomaragebis sistemis gaumjobeseba foTis wyalmomaragebis sistemis gaumjobeseba Zevrulhesis wyalsacavze TevzsaWeri meurneobis Seqmna Tbilisis zRvis mimdebare teritoriaze arsebuli sakanalizacio sistemis rekonstruqcia da gaumjobeseba q. rusTavis wyalmomaragebis gaumjobeseba md.md. mtkvarsa da alazanze TevsaWeri meurneobis Seqmna 7 8 9 10 11 12 194 Tavi 25 saerTaSoriso TanamSromloba da saxelmwifoTaSoriso ekologiuri problemebi 43.1 garemos dacvis sferoSi saerTaSoriso organizaciebTan TanamSromloba saerTaSoriso mravalmxrivi garemosdacviTi xelSekrulebebisa da konvenciebis wevroba saqarTvelos, erTi mxriv, aZlevs sakanonmdeblo bazisa da saeqsporto potencialis srulyofis saSualebas da, meore mxriv, es aris sarbieli globaluri garemosdacviTi problemebis gadasaWrelad optimaluri gzebis Ziebis procesSi saqarTvelos interesebis asaxvisaTvis. am urTierTobebis bazaze donoruli daxmarebiT mimdinare programebi aumjobesebs qveynis unars, Seasrulos Tavisi saerTaSoriso valdebulebebi, daicvas sakuTari garemo da uzrunvelyos bunebrivi resursebis mdgradi gamoyeneba. 1999 wels saqarTvelo miuerTda 3 mniSvnelovan konvencias (“Sor manZilze haeris transsasazRvro dabinZurebis Sesaxeb”, “gaudabnoebasTan brZolis Sesaxeb” da “saxifaTo narCenebis transsasazRvro gadazidvebisa da maT ganTavsebaze kontrolis Sesaxeb”). momzadda dokumentebis sruli paketi 1 konvenciasTan SeerTebaze (“migrirebadi saxeobebis dacvis konvencia” _ bonis konvencia da am konvenciis egidiT SemuSavebuli SeTanxmebebi). saqarTvelo aqtiurad TanamSromlobs mraval saerTaSoriso organizaciasTan, romelTagan aRsaniSnavia: − globaluri garemosdacviTi fondi (GEF); − gaeros garemosdacviTi programa (UNEP); − msoflio banki (WB); − gaeros ganviTarebis programa (UNDP); − evropis garemosdacviTi saagento (EEA); − atomuri energiis saerTaSoriso saagento (IAEA); − msoflio meteorologiuri organizacia (WMO); − Savi zRvis ekonomikuri TanamSromlobis organizacia (BSEC); − bunebis dacvis msoflio fondi (WWF); − saerTaSoriso fondi (TACIS). 2. saerTaSoriso konvenciebi, romelTac miuerTda saqarTvelo 1999-2000 wlebs mdgomareobiT saqarTvelo garemos dacvis sferoSi 12 saerTaSoriso konvenciasTanaa mierTebuli (cxrili 25.1). 195 cxrili 25.1 saerTaSoriso garemosdacviTi konvenciebi # dasaxeleba miRebis adgili da TariRi 1 2 3 1 2 3 4 konvencia biomravalferovnebis Sesaxeb konvencia gadaSenebis piras myofi veluri faunisa da floris saxeobebiT saerTaSoriso vaWrobis Sesaxeb (CITES) konvencia saerTaSoriso mniSvnelobis Warbteniani, gansakuTrebiT wylis frinvelTa sabinadrod vargisi teritoriebis Sesaxeb a) saerTaSoriso konvencia gemebidan dabinZurebis Tavidan acilebis Sesaxeb “MARPOL” b) 1978 wlis oqmi saerTaSoriso konvenciaze gemebidan dabinZurebis Tavidan acilebis Sesaxeb 5 a) ozonis Sris dacvis Sesaxeb venis konvencia rio de Janeiro 1992w. vaSingtoni 1973 ZalaSi Sesvlis TariRi saqarTvelosaTvis 4 5 2 ivnisi, 1994 w 13 seqtemberi, 31 agvisto, 1994w. 12 dekemberi, 1996w. 1996w. ramsari 30 aprili, 28 ivlisi, 1971w. 1996w. 1996w. londoni 19 aprili, 8 Tebervali, 1995w. 1973w. londoni 1978w. vena 1985w. b) monrealis oqmi ozonis Sris damSlel nivTierebaTa Sesaxeb saqarTvelos mier ratificirebis (an mierTebis) TariRi monreali 1987w. 6 Savi zRvis dabinZurebisagan dacvis konvencia buqaresti 1992w. 7 a) gaeros klimatis cvlilebis CarCo konvencia niu-iorki 1994w 8 Tebervali, 8 Tebervali, 1996w. 1995w. 21 marti, 21 marti, 1996 w. 1996 w. 21 marti, 21 marti, 1996w. 1996 w. 21 aprili, w. 1992 29 ivlisi, 1994w. 12 ianvari, 1994w. 27.10.1994w. 1994w. 8 9 b) gaeros klimatis cvlilebebis CarCo-konvenciis kiotos oqmi Sor manZilebze haeris transsasazRvro dabinZurebis konvencia gaeros konvencia gaudabnoebis winaaRmdeg brZolis Sesaxeb kioto 1999w. Jeneva 13 ianvari, 1979w. parizi 1994. 196 12 maisi, 1999w 1999 w. 1997w. 17oqtomberi, 1999w. csrili 25.1-is gagrZeleba 1 2 3 10 konvencia gareuli cxovelebis migrirebad saxeobaTa dacvis Sesaxeb 11 konvencia saxifaTo narCenebis transsasazRvro gadazidvis da ganTavsebis Sesaxeb 12 konvencia garemosdacviT sakiTxebTan dakavSirebuli informaciis xelmisawvdomobis, gadawyvetilebebis miRebis procesSi sazogadoebis monawileobisa da am sferoSi marTlmsajulebis sakiTxebze xelmisawvdomobis Sesaxeb (orhusis konvencia) 4 5 boni, 1979 w. 1999w. xelmowerilia ori oqmi (samidan) bazeli, 1989w. 18 agvisto, 1999 w. orhusi, dania 2000 w. 1998w. 14 ivnisi aRniSnuli konvenciebis egidiT saqarTvelos samTavrobo da arasamTavrobo organizaciebis mier 1999 wlis ganmavlobaSi ganxorcielebulia mTeli rigi RonisZiebebi konvenciebis aRmasrulebeli organoebis sesiebis muSaobaSi monawileobis miRebis, qveynis SigniT samuSaoTa organizebis, Sesabamisi proeqtebis Sesrulebis da sxva saxiT. 3. saerTaSoriso konvenciebi, romlebTanac mimdinareobs mierTebis mosamzadebeli samuSaoebi 1999-2000 wlis ganmavlobaSi saqarTveloSi mimdinareobda mosamzadebeli samuSaoebi 6 saerTaSoriso konvenciasTan misaerTeblad (cxrili 25.2). cxrili 25.2 saerTaSoriso garemosdacviTi konvenciebi # dasaxeleba miRebis adgili da TariRi 1 2 3 1 2 3 konvencia transasazRvro aspeqtSi garemoze zemoqmedebis Sefasebis Sesaxeb konvencia sawarmoo avariebis transsazRvro zemoqmedebis Sesaxeb konvencia transsazRvro mdinareebisa da saerTaSoriso tbebis dacvisa da gamoyenebis Sesaxeb espuu, 1991w. helsinki, 1992w. helsinki, 1992w. 197 saqarTvelos mier ratificirebis (an mierTebis) TariRi ZalaSi Sesvlis TariRi saqarTvelosaTvis 4 5 1 4 5 6 2 evropis veluri bunebisa da bunebrivi habitatebis dacvis konvencia evropis landSaptis konvencia gaeros konvencia mdgradi organuli damabinZureblebis Sesaxeb. 3 4 5 berni, 1979w. florencia, 2000w. stokholmi, 2001 7. konvencia winaswari SeTanxmebis proveduris Sesaxeb. calkeuli saSiSi qimiuri nivTierebebis da pesticidebis saerTaSoriso vaWrobaSi. roterdami, 1998 w. 4 qveynebi, romlebTanac saqarTvelo mWidrod TanamSromlobs garemosdacviT sferoSi, gatarebuli RonisZiebebi saxelmwifoTaSorisi TanamSromlobis ganxorcielebis mizniT, garemos dacvis sferoSi 1999 wlisaTvis saqarTvelos dadebuli aqvs 8 xelSekruleba, romelTaganac 6 ZalaSia Sesuli: 1) memorandumi saqarTvelos respublikis mTavrobasa da uzbekeTis respublikis mTavrobas Soris garemos dacvis sferoSi TanamSromlobis Sesaxeb. 04.09.95 ZalaSia xelmoweris dRidan. 2) memorandumi saqarTvelos respublikis mTavrobasa da ukrainis respublikis mTavrobas Soris garemos dacvis sferoSi TanamSromlobis Sesaxeb. kievi, 13.04.93 ZalaSia xelmoweris dRidan. 3) SeTanxmeba saqarTvelos respublikis mTavrobasa da yazaxeTis respublikis mTavrobas Soris bunebis dacvis sferoSi TanamSromlobis Sesaxeb. 17.09.96 ZalaSia xelmoweris dRidan. 4) SeTanxmeba saqarTvelos respublikis mTavrobasa da azerbaijanis respublikis mTavrobas Soris garemos dacvis sferoSi TanamSromlobis Sesaxeb. 18.02.97 ZalaSia 08.05.97. 5) SeTanxmeba saqarTvelos respublikis mTavrobasa da TurqeTis respublikis mTavrobas Soris garemos dacvis sferoSi TanamSromlobis Sesaxeb. 14.07.97 ZalaSia 28.03.98. 6) SeTanxmeba saqarTvelos respublikis mTavrobasa da somxeTis respublikis mTavrobas Soris garemosa da bunebrivi resursebis dacvis sferoSi TanamSromlobis Sesaxeb. 03.06.97. ZalaSi Sevida 1997 wlis 9 seqtembers. 7) SeTanxmeba saqarTvelos garemosa da bunebrivi resursebis dacvis saministrosa da TurqmeneTis garemoTi sargeblobisa da dacvis saministros Soris garemosa da bunebrivi resursebis dacvis sferoSi TanamSromlobis Sesaxeb. 05.12.97. ar aris ZalaSi. 8) SeTanxmeba saqarTvelos respublikis mTavrobasa da saberZneTis respublikis mTavrobas Soris ganviTarebisa da garemos dacvis sferoSi TanamSromlobis Sesaxeb. 16.09.97. daamtkica saqarTvelos prezidentma 08.11.97. ar aris ZalaSi. 198 am xelSekrulebebiT gaTvaliswinebuli RonisZiebebidan aRsaniSnavia TanamSromloba TurqeTis respublikasTan, mis mier mdinare Woroxis auzis energetikuli resursebis aTvisebis proeqtTan dakavSirebuli garemosdacviTi problemebis mogvarebis sferoSi. SemuSavda ramdenime ormxrivi dokumenti, riTac dasabami mieca md. WoroxTan dakavSirebuli sakiTxebis Semdgom erTobliv kvlevas; daigegma garemoze zemoqmedebis Semcirebisa da maTi Tavidan acilebis RonisZiebebi. 1999 wlis 22-27 marts daiwyo qarTveli da Turqi eqspertebis wina wlis Sexvedrebis (ankara, Caqvi, baTumi) Sedegad dagegmili samuSaoebis praqtikuli ganxorcielebis sawyisi etapi. aRniSnul samuSaoTa ZiriTadi mizania, dadgindes kaSxlis mSeneblobisagan gamowveuli negatiuri zemoqmedebis saxeobani da maTi masStabi; dagegmili iqna am zegavlenisagan gamowveuli Sedegebis kompensirebis adekvaturi zomebi. Seswavlil iqna samcxe-javaxeTis tbebis ekologiuri mdgomareoba da Sedga proeqti gasatarebel RonisZiebaTa Sesaxeb. 199 Tavi 26 samecniero-kvleviTi samuSaoebi garemosdacviTi problemebis gadaWrisa da ekologiuri usafrTxoebis uzrunvelyofis saqmeSi 1. qveynis grZelvadiani garemosdacviTi politikis mecnieruli winamZRvrebi saqarTvelos konstituciis 37-e muxlis Sesabamisad qveynis nebismieri moqalaqis uflebas warmoadgens cxovrobdes misi janmrTelobisaTvis uvnebel da usafrTxo garemoSi da amasTan erTad, sargeblobdes bunebrivi da kulturuli garemos SesaZleblobebiT. aRniSnuli muxlis Tanaxmad saxelmwifo valdebulia uzrunvelyos garemos dacva da bunebaTsargeblobis racionaluri gamoyeneba, rac ganpirobebulia sazogadoebis ekonomikuri da ekologiuri moTxovnebis dakmayofilebiT. amave moTxovnaSi nagulisxmebia agreTve, momavali Taobebis interesebis gaTvaliswineba. am principebs eyrdnoba ara marto Cveni qveynis garemosdacviTi politika, aramed msoflios yvela civilizebuli qveynebis Sesabamisi politika garemosdacviT saqmianobaSi. gasuli saukunis dasawyisSi da Semdgom wlebSic, xSir SemTxvevebSi, ganviTarebuli qveynebis ekonomika, mrewveloba da misi socialuri ganviTarebis sxva sferoebi, ugulvebelyofdnen ekologiuri problemebis mniSvnelobas, ramac me-20 saukunis 80-iani wlebis dasawyisisaTvis msoflio globaluri safrTxis winaSe daayena. mxolod mecnierebis uSualo ZalisxmeviT, pirvel xanebSi maTi hipoTezebis, xolo Semdeg, realuri gaangariSebisa da mtkicebulebebis saSualebiT iqna danaxuli is saSiSroeba, rac SeiZleba momxdariyo garemos dacvis problemebis ignorirebis Sedegad. swored aRniSnulis Semdeg Camoyalibda mraval civilizebul qveyanaSi, garemosdacviTi politikis mcneba, rasac win uZRoda garemos sxvadasxva komponentebis dacvis mizniT Catarebuli samecniero-kvleviTi samuSaoebi. amJamad msoflios mraval qveyanaSi mecnieruli kvlevebis niadagze iqmneba grZelvadiani garemosdacviTi politika, romelic moicavs bunebrivi da kulturuli garemos dacvis SenarCunebisa da gamoyenebis aucilebel moTxovnebsa da RonisZiebebs. grZelvadiani garemosdacviTi politikis SemuSavebis, xolo Semdeg misi cxovrebaSi gatarebis Sedegadaa SesaZlebeli garemos calkeuli komponentebis dacva da SenarCuneba, gansakuTrebuli funqciis mqone ekosistemebis, bunebrivi landSaftebis, specialuri daniSnulebis teritoriebis, aRkveTilebis, nakrZalebis da sxv. gadarCena da aRdgena. grZelvadiani garemosdacviTi politikis gansazRvris dros mxedvelobaSi miiReba ama Tu im sakiTxis mniSvnelobis xarisxi garemos dacvis kuTxiT da saerTod, qveynis ekonomikuri mdgomareobis TvalsazrisiT. aRniSnulidan gamomdinare, xdeba prioritetis gamokveTa. prioriteti eniWeba garemos dacvis globalur problemebs, romlebic ufro did geografiul masStabebs moicaven, vidre regionalur an erovnul doneebze gadasawyveti sakiTxebi (Tumca zogierT SemTxvevaSi SesaZlebelia adgilobrivi mniSvnelobis problemebis 200 CarTva politikaSi, gamomdinare isev misi specifikisa da qveynis garemosdacviTi problemebis sirTuleebisagan). garemos dacvis globaluri problemebidan gansakuTrebul mniSvnelobas iZens iseTi sakiTxi, rogoricaa klimatis cvlileba anu klimatis mdgomareobaze adamianis saqmianobis potenciuri zegavlenis problema. 1992 wels rio-de-JaneiroSi msoflios 155-ma qveyanam moawera xeli gaerTianebuli erebis organizaciis CarCo-konvencias, romelic iTvaliswinebs konvenciis monawile qveynebis mier saTburis efeqtis mqone nivTierebaTa emisiis Semcirebas momaval aTwleulebSi. aRniSnul koncencias 1994 wels SeuerTda saqarTvelo. Seiqmna klimatis cvlilebis problemaTa saxelmwifo komisia. miRebul iqna gadawyvetileba klimatis cvlilebis erovnuli programis da samoqmedo gegmis SemuSavebis Sesaxeb. aRniSnulis Sedegad Catarda saqarTveloSi saTburis efeqtis mqone airebis gafrqvevaTa inventarizacia. dadgenilia qveynis 1 sul mosaxleze saTburis efeqtis mqone airebis jamuri gafrqvevis raodenobebi da sxva monacemebi. klimatis cvlilebis erovnuli programis da samoqmedo gegmis SemuSavebis procesSi gamoikveTa sainvesticio proeqtebis ganxorcielebis ramdenime mimarTuleba, kerZod, Savi zRvis sanapiro zonis adaptacia klimatis cvlilebebisadmi; ganaxlebadi energoresursebis (mzisa da qaris energiebi, hidroenergia, geoTermuli wylebi) gamoyeneba eleqtroenergiis warmoebaSi da sxva. aseve mniSvnelovan problemas warmoadgens iseTi globaluri sakiTxi, rogoricaa ozonis Sris daSla, rac ganapirobebs ultraiisferi gamosxivebis ufro meti raodenobiT moxvedras dedamiwaze. aRniSnulma problemam SeiZleba gamoiwvios mravali daavadebebi da florisa da faunis ganadgureba. 1995 wels saqarTvelo SeuerTda ozonis Sris Sesaxeb dacvis konvencias (1985w. vena) da monrealis oqms (1987w. monreali), romelic exeba ozondamSlel nivTierebebs. am oqmis safuZvelze 2000 wlisaTvis SeiZleba ganxorcieldes sxvadasxva RonisZiebebi, romelTa Soris aRsaniSnavia: ozondamSlel nivTierebaTa importis aRricxvisa da kontrolis swavleba, samacivro dargis teqnikosTa gadamzadeba, macivaragregatebis Segrovebisa da gasufTavebis programis ganxorcieleba da sxva. globalur problemas warmoadgens agreTve, biomravalferovnebis SenarCunebis programac. rogorc cnobilia, planetis biologiuri resursebi katastrofulad mcirdeba. msoflios yvela qveyana valdebulia daicvas Tavis teritoriaze florisa da faunis saxeobebi. am TvalsazrisiT Cveni qveyana erTerTi mniSvnelovani regionia. mas floris, faunis, landSaftebis da ekosistemebis iSviaTi mravalferovneba axasiaTebs. aq xarobs 5000-mde saxeobis veluri da gavelurebuli farul da SiSvelTeslovanni da 8000-ze meti sporovani mcenare. aseve mravalferovania cxovelTa samyaro (ZuZumwovrebis 100-mde, frinvelTa 300-ze meti, Tevzebis 160-mde, qvewarmavlebis 50-mde da sxva saxeobebi). 1994 wels saqarTvelo SeuerTda konvencias “biologiuri mravalferovnebis Sesaxeb” (1992w. rio-de-Janeiro), 1996 wels konvenciebs _ “saerTaSoriso mniSvnelobis Warbteniani, gansakuTrebiT wylis frinvelTa sabinadrod vargisi teritoriebis Sesaxeb” (ramsari, 1971w.) da “gadaSenebis piras myofi veluri fauniTa da floriT saerTaSoriso vaWrobis Sesaxeb” (vaSingtoni, 201 1973w.), ramac Seqmna biomravalferovnebis dacvis sferoSi TanamSromlobis gafarToebis safuZveli. aRniSnulis magaliTs warmoadgens saangariSo periodSi germaniis finansuri daxmarebiT daarsebuli borjom-xaragaulis erovnuli parkis amoqmedeba. mniSvnelovan grZelvadian programas warmoadgens agreTve, Savi zRvis integrirebuli marTvis proeqti, romelic xorcieldeba globaluri garemosdacviTi fondisa da msoflio bankis finansuri mxardaWeriT. saqarTveloSi biomravalferovnebis SesanarCuneblad mTavar mimarTulebas daculi teritoriebis ganviTareba warmoadgens, Tumca Cvens garemosdacviT politikaSi bolo dros gamoikveTa sxva prioritetuli mimarTulebebic (konservacia, veluri bunebis genofondis Seqmna, aRwarmoeba da sxva), romlebsac aranaklebi mniSvneloba gaaCniaT. 2. mdgradi ganviTarebis koncefciis ZiriTadi socialur-politikuri, organizaciuli, finansur-sameurneo da meTodologiuri principebi, romlebic uzrunvelyofen qveynis ekologiur usafrTxoebas, regionalur da erovnul doneebze mdgradi ganviTarebis koncefcia faqtobrivad axali XXI saukunis Teorias warmoadgens, romlis mizani msoflios sazogadoebis harmoniuli ekonomikurekologiuri marTvis procesis mogvareba da warmarTvaa. dResdReobiT msoflioSi industriis giganturi zrdis Sedegad garemoSi arsebulma ekologiurma wonasworobam rRveva daiwyo. sicocxlis uzrunvelmyofeli nebismieri bunebrivi komponenti degradacias ganicdis. adamianisaTvis prioritetul mimarTulebas usaTuod garemosdacviTi interesebi warmoadgens. aRniSnulidan gamomdinare igi sul ufro rwmundeba imaSi, rom dResdReobiT aucilebelia mecnierulad gaazrebuli specialuri RonisZiebebis garemosdacviTi politikis SemuSaveba da misi cxovrebaSi gatareba. Tanamedrove mecnierebam SeimuSava aseTi dokumenti. es aris “mdgradi ganviTarebis koncefcia”, sazogadoebis ganviTarebis iseTi sistema, romelic ekonomikuri ganviTarebisa da garemos dacvis interesebis gaTvaliswinebiT uzrunvelyofs adamianis cxovrebis donis xarisxis zrdas da momavali Taobis uflebas _ isargeblon Seuqcevadi raodenobrivi da xarisxobrivi cvlilebebisagan maqsimalurad daculi bunebrivi resursebiT da garemoTi. rogorc cnobilia, mdgradi ganviTarebis koncefciis saSualebiT unda ganxorcieldes adamianis saqmianobis im mimarTebiT warmarTva, romelic uaryofiTad ar imoqmedebs bunebrivi garemos komponentebze da maT pirobebze kerZod, atmosferoze, niadagze, wylis xarisxze, klimatze, faunaze, floraze da a.S. ekonomikis yvela dargi metnaklebad damokidebulia bunebrivi resursebis gamoyenebaze. Tumca, aRniSnuli qmedeba moiTxovs procesis garkveul CarCoSi Casmas da bunebrivi resursebis racionalurad gamoyenebis damkvidrebas. winaaRmdeg SemTxvevaSi SesaZlebelia gauTvaliswinebeli Sedegebis miReba, ramac kacobrioba globalur katastrofamde SeiZleba miiyvanos. ase magaliTad, gasul saukuneSi wiaRiseuli sawvavis kolosaluri raodenobiT moxmarebam atmosferoSi, naxSirJangis koncentraciis mniSvnelovani zrda gamoiwvia, rasac 202 uciloblad moyveba klimatis mniSvnelovani cvlileba daTbobis saxiT. igi gamoiwvevs bunebrivi resursebis geografiuli ganawilebis garkveul cvlilebas da masTan dakavSirebul saTanado Zvrebs msoflio ekonomikasa da demografiaSi. ekonomikis erT-erTi upirvelesi berketi da misi safuZveli energetika, qveynis mdidari energoresursebis gamoyenebiT, mniSvnelovnadaa damokidebuli wylis resursebis cvalebadobaze. Tu klimatis mosalodneli daTboba gamoiwvevs Cvens teritoriaze arsebuli myinvarebis degradaciis procesis daCqarebas, aman SeiZleba gazardos kavkasionis samxreT ferdobebidan mdinareebis wylis resursebi, magram SemdgomSi gamoiwvios maTi mniSvnelovani Semcireba. aramyinvaruli kvebis mqone mdinareebisaTvis amocana uSualodaa dakavSirebuli atmosferuli naleqebisa da haeris sinotivis reJimis mosalodneli cvlilebasTan, romelic haeris temperaturis cvlilebiT iqneba ganpirobebuli. garemos calkeuli komponentebis da maTi pirobebis (haeris temperatura, naleqebisa da wylis resursebi da a.S) cvlilebam aranaklebi reaqcia SeiZleba gamoiwvios qveynis ekonomikis iseT mniSvnelovan sferoSi, rogoricaa soflis meurneoba. wamyvani sasoflo-sameurneo kulturebis arealis Secvla, savegetacio periodisa da mosavlianobis cvlileba, axali jiSebis danergvis aucilebloba, mecxoveleobis struqturaSi saTanado koreqtivebis Setana da a.S., agreTve, gadamamuSavebeli mrewvelobis Sesabamisi cvlilebebis ganxorcieleba, Rrma gaanalizebas moiTxovs ukve amJamad, raTa momzadebuli SevxvdeT im sirTuleebs, romlebic klimatis TandaTanobiTi cvlilebebiT iqneba gamowveuli. aranakleb mniSvnelovani problemebi SeiZleba wamoiWras, bunebrivi ekosistemebis da zRvis sanapiro zonis marTvis sferoSic. Jenevis samTavrobaTaSoriso eqspertTa sabWos (IPCC) 1990 wlis SefasebiT ekosistemebis umetesobisaTvis 0,1°C/aTwleuli warmoadgens Semgueblobis SesaZlo zRvars. temperaturis 1°C-iT momateba eqvivalenturi iqneba geografiuli ganedis gadaadgilebiT CrdiloeTisaken 500km-iT. daaxloebiT 0,2°C-iT temperaturis mateba aTwleulSi gautoldeba weliwadSi 10km-iT ganedis Secvlas. bevr saxeobas gauWirdeba klimatis cvlilebis aseT tempebTan Segueba. saqarTvelos mTiani reliefis pirobebSi, sadac bunebrivi ekosistemebis vertikaluri zonaloba metad mkveTradaa gamoxatuli, aRniSnuli movlena gansakuTrebul midgomas moiTxovs. ganaxlebadi energoresursebis mdidari potencialis wyalobiT, saqarTvelos gaaCnia kargi pirobebi isargeblos aRniSnul sferoSi saerTaSoriso TanamSromlobis im sistemiT, romelsac ewodeba “erToblivi ganxorcielebis” politika. kerZod, qaris, mzis, geoTermuli wylebisa da hidroenergoresursebis, agreTve biomasis adgiloblivi energetikuli resursebis gamosayeneblad (am sistemis farglebSi) SesaZlebelia konkretuli proeqtebis gansaxorcieleblad ganviTarebuli qveynebidan finansuri da teqnikuri daxmarebis miReba. ZiriTadi moTxovna, romelsac unda akmayofilebdes gansaxorcielebeli proeqti mdgomareobs imaSi, rom samuSaoebis Sesrulebis Sedegad unda Semcirdes Cveni qveynis teritoriidan saTburi gazebis (ZiriTadad CO2) emisia atmosferoSi. CarCo konvenciis Tanaxmad, emisiis Semcireba dadebiTi faqtori iqneba, rogorc proeqtis xelSemwyob 203 (damfinansebel) ganviTarebul qveynisaTvis, ise proeqtis Semsrulebel ganviTarebad mxarisTvisac. amrigad, “erToblivi ganxorcielebis” politikis gatarebis Sedegad miiRweva ganviTarebadi qveynis ekonomikis potencialis zrda da garemos erT-erTi mniSvnelovani komponentis _ atmosferuli haeris dacva saTburi gazebiT dabinZurebisagan. swored aseT ZiriTad princips eyrdnoba mdgradi ganviTarebis koncefcia, romlis mixedviTac ekonomikis (mrewvelobis) ganviTareba unda moxdes garemos dacvis problemebis gadawyvetis paralelurad. amrigad, “erToblivi ganxorcielebis” meqanizmi warmoadgens saTburi gazebis emisiis Sesamcireblad gamiznul saerTaSoriso TanamSromlobis erT-erT formas, romelSic mWidrodaa gadaxlarTuli qveynebs Soris saerTaSoriso ekonomikuri da politikuri TanamSromlobis aspeqtebi da rac mTavaria, gamomdinare mdgradi ganviTarebis koncefciidan, aRniSnul fonze, garemos dacvis problemis paralelurad gadawyveta (Cvens SemTxvevaSi klimatis cvlilebis CarCo konvenciis Sesruleba). aRniSnulis Sedegad Camoyalibda axali tipis strategia, romlis drosac mogebuli rCeba samive mxare _ maspinZeli qveyana, investori da garemo, romlis dacvac aRniSnuli strategiis ZiriTad nawils warmoadgens. amasTan dakavSirebiT aucilebelia qveynis politikosebma, mewarmeebma, biznesmenebma, specialistebma gaiTavison zemoT aRniSnuli strategiis mniSvneloba da misi Sedegebi, rom igi ekonomikis ganviTarebis da garemos dacvis axleburad gaazrebul mZlavr mimarTulebas warmoadgens. axali strategiis meSveobiT qveynis ekonomikasTan dakavSirebuli samrewvelo Tu sasoflo-sameurneo politika sul ufro daefuZneba garemos dacvis ZiriTad principebs, rac mdgradi ganviTarebis koncefciis ZiriTad ideas warmoadgens. es ki uzrunvelyofs qveynis ekologiur usafrTxoebas, rogorc regionalur, ise erovnul doneze. 3. damtkicebuli miznobrivi mecnierul-teqnikuri programebi, s/k samuSaoebis Sedegebi, romlebic mimarTuli arian ekologiuri wonasworobis SesanarCuneblad da konkretuli garemosdacviTi problemebis gadasaWrelad 1999 wels, mxolod sasoflo-sameurneo mecnierebaTa akademiis egidiT, ganzraxuli iyo oTxi miznobrivi samecniero-teqnikuri programis dafinanseba da Sesabamisi samuSaoebis warmarTva. mTlianad aRniSnuli programebis SemuSavebaSi monawileoba unda mieRoT akademiis 9 samecniero dawesebulebas (institutebi, samecniero centri). miznobriv programaze “mcenareTa integrirebuli dacva mavne organizmebisagan” CarTuli iyo mcenareTa dacvis, Cais da subtropikul kulturaTa, miwaTmoqmedebis, sasoflo-sameurneo radiologiis da agroekologiis samecniero-kvleviTi institutebi, agreTve biologiuri brZolis meTodebis samecniero centri. proeqtis ZiriTad mizans warmoadgenda sasoflo-sameurneo kulturebis mavne organizmebisagan dacvis integrirebuli brZolis RonisZiebaTa sistemis 204 SemuSaveba da srulyofa biologiurad sufTa produqtebis miRebis uzrunvelsayofad. miznobrivi programis _ “maRalxarisxovani, vitaminizebuli bavSvTa kvebis produqtebis Senaxvis vadebis gaxangrZlivebisa da kvebiTi xarisxis SenarCunebis uzrunvelsayofad Tanamedrove teqnologiuri reJimebisa da recefcebis Seqmna bioteqnologiuri meTodebis gamoyenebiT” SemuSavebas axorcielebdnen kvebis mrewvelobis ski da Cais, subtropikul kulturaTa da Cais mrewvelobis ski. programis ZiriTad mizans Seadgenda kompleqsuri kvlevebis Catareba bavSvTa kvebis produqtebis Sesaqmnelad adgilobrivi introducirebuli mcenareuli nedleulis gamoyenebis safuZvelze. miznobrivi programis _ “saxnav miwebze da bunebriv savargulebze mecxoveleobis ganviTarebisaTvis saWiro srulfasovani sakvebis warmoebis ekologiurad usafrTxo da ekonomikurad gamarTlebuli normebisa da wesebis dadgena da srulyofa” SemuSavebaze ganpirovnebuli iyo ori samecniero organizacia: mecxoveleobasa da sakvebwarmoebis ski da mefutkreobis instituti. programis mizans warmoadgenda sakvebi kulturebisaTvis gankuTvnili qimiuri saSualebebis ekologiurad usafrTxo da ekonomikurad gamarTlebuli normebis da wesebis dadgena, bunebrivi sakvebi savargulebis zedapiruli gaumjobesebis ekologiurad usafrTxo avroteqnikuri xerxebis damuSaveba. meoTxe programa _ “Savi zRvis auzis resursebis aTviseba da regionis mdgradi ganviTareba”, romelic soflis meurneobis sxvadasxva sferoSi arsebuli problemebis Seswavlis da masTan dakavSirebuli garemos dacvis, rogorc globaluri, ise konkretuli adgilobrivi mniSvnelobis amocanebis gadawyvetas isaxavda miznad. programis SemuSavebaSi, TavianTi specifikis gaTvaliswinebiT, monawileoba unda mieRoT niadagmcodneobis, miwaTmoqmedebis, sasoflo sameurneo radiologiisa da agroekologiis samecniero-kvleviT institutebs. programis SemuSavebis Sedegad miRebuli saorientacio Sedegebi sxvadasxva teqnologiebis, teqnikuri saSualebebis Tu axali xerxebis Seqmnas iTvaliswinebda, rac regionis mdgradi ganviTarebis SesaZlo safuZveli SeiZleba yofiliyo. 2000 wlisaTvis saxelmwifo biujetidan arcerTi miznobrivi samecniero programa, romelic garemosdacviTi problemebis gadaWris sakiTxebTan iyo dakavSirebuli, ar dafinansebula. 1999-2000 wlebSi garemos dacvis sferoSi samecniero-kvleviTi samuSaoebi xorcieldeboda mxolod garemosa da bunebrivi resursebis dacvis saministros garemos dacvis institutSi. samuSaoebi finansirdeboda saxelmwifo biujetidan (samecniero Tematikaze momuSave TanamSromlebze xelfasis gacemiT). aRniSnul wlebSi institutis calkeuli ganyofilebebisa da laboratoriebis mier Sesrulebuli iqna 14 samuSao, maT Soris unda aRiniSnos Semdegi samuSaoebi: 1. “standartizaciis saerTaSoriso organizaciis garemos dacvis marTvis sistemis standartis iso 14050 “garemosdacviTi menejmenti. leqsikoni”-s saqarTvelos standartizaciis sistemaSi Semoyvana”. samuSaos mizans warmoadgenda saqarTvelos standartizaciis saxelmwifo sistemaSi iso-s 14000 seriis standartebis pirveli standartis SemoReba da 205 moqmedebaSi Seyvana. standartis teqstis Targmnis, agreTve, Targmnis dedanTan Sesabamisobis (verifikaciis) procesis ganxorcielebis, misTvis saqarTvelos standartizaciis saTao standartebis moTxovnebiT gaTvaliswinebuli Sesabamisi formis micemis da sxva procedurebis Sesrulebis Semdeg proeqtis saboloo redaqcia Tanmxlebi dokumentaciiT gadaeca saqstandartis Sesabamis samsaxurs misi eqspertizis da sauwyebaTaSoriso sabWoze ganxilvisa da damtkicebis mizniT. 2. “q. Tbilisis sayofacxovrebo narCenebis Segrovebis mdgomareobis Sefaseba da maTi utilizaciis ZiriTadi mimarTulebebis gansazRvra”. samuSaos mizans warmoadgenda q. Tbilisis sayofacxovrebo narCenebis Segrovebis Sefaseba da Seqmnili mdgomareobis gamosworebis mizniT saTanado RonisZiebebis SemuSaveba. Temis Sesrulebis periodSi Seswavlili iqna qalaqis 3 nagavsayrelze (gldanis, lilos da iaRlujis) arsebuli mdgomareoba. dadginda, rom isini ar akmayofileben garemosdacviTi normativebisa da wesebis moTxovnebs. Sesabamisi analizis safuZvelze SemuSavda RonisZiebebi, romelTa danergvac xels Seuwyobs nagavsayrelebis mdgomareobis gaumjobesebas. 3. “Savi zRvis zuTxisnairTa Tanamedrove mdgomareobis Seswavla da maTi Semdgomi aRwarmoebis gaumjobesebis mizniT rekomendaciebis SemuSaveba”. kvlevis ZiriTad mizans warmoadgenda Savi zRvis samxreT-aRmosavleT nawilSi da mdinare rionSi gavrcelebuli sarewao Tevzebis gadarCena, maTi sarewao donemde miyvana, ekologiuri da ekonomikuri efeqtis miReba, mecnieruli siaxleebis saSualebiT Teoriuli da praqtikuli RonisZiebebis ganxorcieleba. 1999 wels dagegmili iyo zuTxisnairTa Tanamedrove mdgomareobis Seswavla. samuSaoebi ZiriTadaT Catarda geguTis centrSi, sadac ganxorcielda eqsperimenti kolxuri zuTxis STamomavlobis miRebis mizniT. daWerili mdedrisagan miRebul iqna 4,5kg momwifebuli qviriTi. misi ganayofierebis Sedegad ki – 117000 lifsita. gamozrdili lifsitebi ori Tvis Semdeg gaSvebuli iqna md. rionSi. aRniSnul Temaze samuSaoebi grZeldeboda 2000 welsac. 4. am mizniT saxelmwifo biujetidan gamoyofili da arasabiujeto saxsrebis aTvisebis mdgomareoba sasoflo-sameurneo mecnierebaTa akademiis egidiT gansaxorcielebeli zemoT miTiTebuli calkeuli programebis mixedviTYsaxelmwifo biujetidan gamoyofili iyo Semdegi saxsrebi: pirvel programaze _ 56.475lari, meore programaze _ 42620 lari, mesameze _ 14613 lari, xolo bolo kompleqsur programaze _ 254957 lari. sul oTxive programaze _ 368665 lari. imasTan dakavSirebiT, rom ukve 1998 wlis meore naxevarSi biujetidan dafinanseba Seuwyda yvela miznobriv samecniero-teqnikur programebs, Sesabamisad Sewyda samecniero-kvleviTi samuSaoebi oTxive programaze. 2000 wlisaTvis saxelmwifo biujetidan ar yofila gamoyofili Tanxebi garemosdacviTi programebis ganxorcielebis mizniT. 206 Tavi 27 garemosdacviTi ganaTleba da informaciul-saganmanaTleblo saqmianoba 1. garemosdacviTi ganaTlebis sferoSi ZiriTadi mimarTulebebi, erovnuli da saerTaSoriso programebi, ganxorcielebuli RonisZiebebi qveyanaSi garemosdacviTi politikis erT-erTi ZiriTadi mimarTuleba sazogadoebis cnobierebis amaRlebaa, vinaidan sazogadoebis monawileobis gareSe garemosdacviTi problemebis gadaWra did sirTules warmoadgens, xolo nebismieri cnobierebis amaRleba SeuZlebelia Sesabamisi ganaTlebis gareSe. amitom dRis wesrigSi dadga garemosdacviTi ganaTlebis danergvis aucilebloba. kerZod, codnis etapobrivi miRebis sistemidan uwyvet sistemaze gadasvla. am mizniT, prezidentis 1998 wlis 11 ivlisis #888 gankargulebis safuZvelze saqarTvelos ganaTlebis, garemosa da bunebrivi resursebis dacvis, Sromis, socialuri uzrunvelyofisa da janmrTelobis dacvis saministroebs daevalaT “mosaxleobis ekologiuri ganaTlebis saxelmwifo programis SemuSaveba”. prezidentis davalebis Sesasruleblad Seiqmna saxelmwifo komisia, romlis Tavmjdomarea garemosa da bunebrivi resursebis dacvis ministri q-n nino CxobaZe. saministro aqtiurad exmareba muSaobaSi skolebsa da ekoklubebs (konsultaciebi, leqtorebi, seminarebisa da konferenciebis organizeba da a.S.). garemosdacviT sferoSi momuSave arasamTavrobo organizaciebs. es aris arasruli CamonaTvali im qmedebebisa, rasac saqarTvelos garemosa da bunebrivi resursebis dacvis saministro dReisaTvis axorcielebs sazogadoebis informirebis TvalsazrisiT. Tumca aRniSnuli sakmarisi ar aris. 2. garemosdacviTi ganaTlebis mdgomareoba ganaTlebis saministros sistemaSi garemosa da bunebrivi resursebis dacvis saministros sazogadoebasTan urTierTobisa da garemosdacviTi ganaTlebis sammarTvelos mier Seswavlil iqna qveyanaSi garemosdacviTi ganaTlebis kuTxiT arsebuli mdgomareoba. miRebuli informaciidan gairkva, rom mTeli regionebis, rogorebicaa – kaxeTi, samcxe-javaxeTi, Sida qarTli, guria, svaneTi, raWa-leCxumi – zogadsaganmanaTleblo skolebSi garemosdacviTi ganaTleba rogorc aseTi, ar arsebobs. sxva regionebSi swavleba mimdinareobs ZiriTadad ganaTlebis saministros mier damtkicebuli saxelmZRvaneloebiT, sadac garemosdacviTi ganaTlebis elementebi aradamakmayofileblad aris warmodgenili. skolamdeli 207 aRzrdis dawesebulebebis programebSi ar aris gaTvaliswinebuli garemosdacviTi ganaTlebis martivi elementebic ki. amiT TavisTavad irRveva garemosdacviTi ganaTlebis ZiriTadi principi – uwyvetoba. SedarebiT ukeTesi mdgomareobaa Tbilissa da quTaisSi. arsebobs ramdenime skola, sadac garemosdacviT ganaTlebas met yuradRebas uTmoben. esenia: q. Tbilisis #151 skola, me-2 qarTuli gimnazia, me-4, me-5 gimnazia, skola “balavari”, #66 qarTuli saswavlebeli, #18, 22, 47, 51, 53, 62, 104, 119, 130, 143, 159, 167, 170, 174, 184 skolebi, me-10 saswavlo kompleqsi; calke sagnad ekologia mxolod qalaqis me-8 gimnaziaSi iswavleba, ruseTis federaciis gamocemuli programis mixedviT. xolo 123-e skola-liceumSi moqmedebs ekologiuri klasebi, sadac swavleba mimdinareobs interaqtiuri meTodiT. aq mTlianad, saswavlo procesi ekologizirebulia. q. quTaisSi moqmedebs me-13, me-17 da me-19 baga-baRebi, sadac bavSvebis asakis mixedviT Sedgenilia saTanado programebi, moqmedebs “mwvane kuTxeebi”. zemoxsenebuli skolebidan aRniSvnas imsaxurebs q. quTaisis sabunebismetyvelo liceumi, sadac calke sagnad isawvleba “ekologiis safuZvlebi”. liceumSi funqcionirebs agreTve, ekologiuri aRzrdisa da ganaTlebis kabineti. gamoica quTaisis sabunebismetyvelo liceumis liceistTa Sromis krebuli. quTaisis me-4 zogadsaganmanaTleblo skolaSi pirvel-mexuTe klasebSi iswavleba sagani “buneba”. moswavleTa ekologiuri aRzrdis mizniT skolaSi muSaobs arasamTavrobo organizacia imereTis mxaris mecnierTa kavSiri “speqtri”. aseve aRsaniSnavia mcxeTis raionis sof. werovanSi moqmedi miwaTmoqmedebis samecniero-kvleviT institutTan arsebuli biologiur-ekologiuri profilis mqone saSualo skola, sadac ekologia iswavleba rogorc calke disciplina. rac Seexeba samegrelos regions, aq SedarebiT mowesrigebulia swavleba skolamdeli aRzrdis dawesebulebebSi. zogadsaganmanaTleblo skolebSi ki mdgomareoba aradamakmayofilebelia. saqarTvelos umaRles saswavleblebSi specialistTa momzadebis procesSi aqtiur minawileobas iRebs garemosdacviTi profilis disciplinebis specialuri kaTedrebi. aseTi kaTedrebi arsebobs dedaqalaqisa da regionebis umetes saswavleblebSi. garda aRniSnulisa, rogorc saxelmwifo, aseve arasaxelmwifo saero saswavleblebSi xdeba specialistTa momzadeba garemosdacviTi, ekologiuri samsaxuris profiliT. gansakuTrebul yuradRebas, swavlebis aradamakmayofilebeli mdgomareobis gamo, moiTxovs arasaxelmwifo saero umaRlesi saswavleblebi. saWiroa programebis srulyofa da Sesabamisi literaturiT maTi uzrunvelyofa. am sakiTxis mogvarebaSi Tavisi sityva unda Tqvas ganaTlebis saministrom garemosa da bunebrivi resursebis dacvis saministrosTan erTad. 208 warmodgenili masalidan cxadia, rom garemosdacviTi ganaTlebis mdgomareoba qveyanaSi mimdinareobs spontanurad, xSirad piradi enTuziazmis xarjze (ZiriTadad skolebSi), rac aradamakmayofilebelia. unda Camoyalibdes garemosdacviTi swavlebis erTiani uwyveti sistema, aseve mosagvarebelia saxelmZRvaneloebis sakiTxic, gamomdinare im faqtidan, rom swavlebis arcerTi safexurisaTvis saxelmZRvaneloebi faqtobrivad ar arsebobs. amitom xazgasmiT unda aRiniSnos, rom dRis wesrigSi dadga ganaTlebis, rogorc sistemis Secvlis aucilebloba. saWiro gaxda ara iseTi sistema, romelic uzrunvelyofs codnis etapobriv miRebas, aramed iseTi principebis SemuSaveba, romlebic myar da zneobriv safuZvels Seuqmnian nebismieri codnis aTvisebas da miscemen adamianebs swori gadawyvetilebebis miRebis saSualebas. ganaTlebis am axal sistemas SeiZleba zogadad ekologiuri ganaTleba vuwodoT, romelic aucileblad unda eyrdnobodes bunebis adgilobriv Taviseburebasa da aqedan gamomdinare, adgilobriv garemosdacviT realobas. saangariSo periodis garemosdacviTi ganaTlebis da informaciulsaganmanaTleblo saqmianobis analizis Sedegad ZiriTadad prioritetul mimarTulebebs warmoadgens: 1. garemosdacviTi ganaTlebis sistemis ganviTarebis programis SemuSaveba, maT Soris araqarTulenovani skolebisaTvis; 2. garemosdacviT sakiTxebze momuSave JurnalistebisaTvis kvalifikaciis amaRlebis kursebis mowyoba; 3. saxelmZRvaneloebis momzadeba garemosdacviTi disciplinebis swavlebisaTvis dawyebiT da saSualo (maT Soris araqarTulenovan) skolebsa da umaRles saswavleblebSi. 3. garemos dacvis sferoSi informaciul-saganmanaTleblo saqmianoba da am mizniT saxelmwifo biujetidan gamoyofili da aTvisebuli Tanxebi garemosdacviTi saqmianobis informaciuli uzrunvelyofa 1998w. (dania, q. ophusi) saqarTvelom xeli moawera konvencias “garemosTan dakavSirebul sakiTxebze informaciis xelmisawvdomobis, gadawyvetilebebis miRebis procesSi sazogadoebis monawileobisa da marTlmsajulebasTan daSvebis Sesaxeb” e.w. `orhusis konvencia~. konvenciis moTxovnebidan gamomdinare, sazogadoebis informaciuli uzrunvelyofa upirveles yovlisa gulisxmobs - mosaxleobis sando da drouli informaciiT uzrunvelyofas, sazogadoebis CarTvas gadawyvetilebebis miRebis procesSi da saministros saqmianobis gaSuqebas, rac Seqmnis mosaxleobis mier saministros saqmianobis obieqturi Sefasebis safuZvels. 209 saangariSo periodSi saministros iniciativiT Catarda 22 Sexvedra arasamTavrobo organizaciebTan (e.w. `SabaTis Sexvedrebi~) kavkasiis regionaluri ekologiuri centris, borjom-xaragaulis erovnuli parkis proeqtis, sanapiro zonis integrirebuli marTvis proeqtis, saxelmwifo kontrolisa da monitoringis sistemis (garemos dacvis sferoSi), orhusis konvenciis, satyeo kodeqsis, navTobis daRvris, `samonadireo meurneobis Sesaxeb~ kanonis, `genuri injineriis Sesaxeb~ kanonis, genofondis dacvis, yulevis terminalisa da daculi teritoriebis proeqtebis da sxva mniSvnelovani sakiTxebis Sesaxeb, SemsruleblebTan da sazogadoebis farTo fenebTan. saministrosTan Seqmnilia e.w. sadiskusio klubi, romelzedac sxvadsxva uwyebis, mecnierebis, sazogadoebis warmomadgenlebTan erTad xdeba mravali saintereso da mniSvnelovani garemosdacviTi sakiTxis ganxilva. saangariSo periodSi Catarebulia sadiskusio klubis 8 Sexvedra. garda aRniSnulisa, saministroSi regularulad tardeba preskonferenciebi. saministros xelmZRvanelobasa da wamyvan specialistebTan Catarebulia 22 preskonferencia. gansakuTrebiT didi muSaoba gaswia sazogadoebasTan urTierTobisa da garemosdacviTi ganaTlebis sammarTvelom, saqarTvelos teritoriaze yofili sabWoTa armiis mier datovebuli radiaciuli da qimiuri narCenebis moZiebisa da likvidaciis samuSaoebis gaSuqebisTvis, sazogadoebas regularulad miewodeboda informacia pres-konferenciebis, pres-relizebis, interviuebis da video masalebis saxiT (yvela likvidacia sammarTvelos pres-centris mier iqna gadaRebuli). didi daxmareba gaswia mas-mediam radiaciuli da qimiurad saSiSi nivTierebebis niSnebis reklamirebiT (anazRaurebis gareSe). “ozondamSleli nivTierebebis xmarebidan amoRebis erovnuli programis” farglebSi ganxorcielda satelevizio sabavSvo gadacema “televiziisaTvis”, bavSvTa naxatebis saSualebiT gakeTda ori multiplikaciuri filmi – “uzarmazari... (ca), anu Canaxatebi mocemul Temaze, “ozonis Sre!” da “Semodgoma anu lomi Semodgomaze da Semodgomis avtobusi”. “saqarTveloSi monrealis oqmis ganxorcielebisaTvis institucionaluri gaZlierebis proeqtis” farglebSi gakeTda sareklamo rgoli “memacivreTa asociacia”, ozondamSleli nivTierebebis xmarebidan amoRebis erovnuli programis farglebSi gakeTda SemecnebiTi filmebi, romlebic araerTxel iqna naCvenebi saqarTvelos televiziis 1-li arxiT gadacema “wonasworobiT”. saministroSi, saerTaSoriso organizacia “TACIS”-is daxmarebiT, Seqmnilia sabavSvo garemosdacviTi filmebis videoTeka, romlebic saministros regionaluri struqturebis saSualebiT demonstrirebuli iqna regionebSi. garda amisa, saministros gaaCnia sakuTari ZalebiT Seqmnili videoTeka, romelsac regularulad iyeneben sxvadasxva satelevizio gadacemebSi. yoveldRiur samuSaos warmoadgens “moqalaqeTa fosta”. moqalaqeebidan Semosuli werilebi, romlebic sakiTxebis farTo speqtrs moicavs (saCivrebi, Txovnebi, daxmarebis aRmoCena, ganmartebebi da a.S.), yuradRebiT ganixileba da 210 SesaZleblobis farglebSi xdeba daxmarebis gaweva. saministrom, “msoflio veluri bunebis dacvis fondTan” (WWF) erTad, JurnalistebisaTvis ori gasvliTi seminari Caatara (yazbegi, bakuriani) borjom-xaragaulis erovnuli parkis daarsebasTan dakavSirebiT. samwuxarod, JurnalistTa wayvana mivlinebebSi (rac informaciis saimedobisa da obieqturobisaTvis Zalzed efeqturia) saxsrebis uqonlobis gamo, xSirad ver xerxdeba. saministrom, gaeros ganviTarebis programasTan (UNDP) da gaerTianebuli erebis proeqtTa momsaxurebis ofisTan (UNOPS) erTad Caatara ori samuSao Sexvedra `saqarTveloSi tyviaSemcveli benzinis xmarebidan amoRebis SesaZleblobebis Seswavlis~ Sesaxeb. saministros TanamSromlebis informirebis mizniT Catarda seminari `globaluri garemosdacviTi fondi (GEF) da misi proeqtebis cikli.~ gaeros gaudabnoebasTan brZolis konvenciis farglebSi, saministrom gvalvisagan dazaralebul regionebSi, mosaxleobis sainformacio uzrunvelyofis mizniT moawyo infobusiT mogzauroba. aRsaniSnavia, rom garemosa da bunebrivi resursebis dacvis saministrosTan arsebuli yvela uwyebaTaSoriso saeqsperto-salicenzio sabWos sxdomebi Riaa sazogadoebisTvis. sabWos SemadgenlobaSi Seyvanilia arasamTavrobo organizaciis gamocdili specialisti, romelsac ufleba aqvs monawileoba miiRos sakiTxis gadasawyvetad gamarTul kenWisyraSi. 211 Tavi 28 garemosdacviTi arasamTavrobo organizaciebi 1. garemosdacviTi arasamTavrobo organizaciebTan TanamSromloba saministrosTan TanamSromlobs ormocdaaTamde garemosdacviTi arasamTavrobo organizacia. ukve tradiciad iqca arasamTavrobo organizaciebTan SabaTis Sexvedrebi. am Sexvedrebis mTavari mizania informaciis gacvla samTavrobo da arasamTavrobo struqturebs Soris. yovel Sexvedraze Tanxmdeba momavali Sexvedrebis Tema da maTi survilis gaTvaliswinebiT xdeba momxseneblis SerCeva. amasTanave xorcieldeba saministros TanamSromlebisaTvis saintereso sakiTxebze informaciis mowodeba arasamTavrobo organizaciebis mxridan. es Sexvedrebi Zalian popularulobiT sargeblobs JurnalistebSi, romlebic am Sexvedrebis xSiri stumrebi arian. garda aRniSnulisa, garemosa da bunebrivi resursebis dacvis saministroSi, arasamTavrobo organizaciebis warmomadgenlebi monawileobas Rebuloben garemosdacviTi problemebis ganxilvis dros sxvadasxva gadawyvetilebis miRebis procesSi, saeqsperto–salicenzio uwyebaTSoriso sabWoebis muSaobaSi (wiaRiT sargeblobis licenzirebis, zedapiruli wylis obieqtebiT sargeblobis, mcenareuli resursebiT sargeblobis da cxovelTa samyaros obieqtebiT sargeblobis) xmis uflebiT, amasTanave garkveuli profesionaluri profilis mqone arasamTavrobo organizaciebi, saministros dakveTiT, monawileoben saerTaSoriso safinanso organizaciebis da sxvadasxva investorebis mier dafinansebul programebSi da proeqtebis ganxorcielebaSi. garemosa da bunebrivi resursebis dacvis saministrosTan arsebuli yvela uwyebaTSorisi saeqsperto-salicenzio sabWos sxdomebi Riaa sazogadoebisaTvis. TiToeuli sabWos SemadgenlobaSi Sedis Sesabamisi kompetenciis mqone arasamTavrobo organizaciis gamocdili warmomadgeneli. 2. arasamTavrobo organizaciebis mier garemosdacviT sferoSi Sesasrulebeli samuSaoebi 1999-2000 wlebSi samuSaoebSi monawileobas Rebulobda qveynis 8 regionis (maT Soris aWaris) 20-mde arasamTavrobo organizacia. aRniSnuli samuSaoebis ganxorcielebas xels uwyobda sxvadasxva saerTaSoriso organizaciebis Zalisxmeva; kerZod, msoflio bankis, WWF-s, TACIS-is da a.S. Sesrulebul samuSaoebSi monawileoba mimdinareobda sxvadasxva saxiT: SeniSvnebisa da winadadebebis momzadeba proeqtebze, samoqmedo gegmis ganxilva, ekologiuri pasportizaciis ganxorcieleba, ekomuzeumis Camoyalibeba, ekogazeTis gamocema, satelevizio gadacemis momzadeba, internetSi ekologiuri informaciis Seyvana, samecniero seminarebsa da konferenciebSi monawileoba, konkursebis mowyoba da a.S. 212 qvemoT moyvanil cxrilSi 28.1 mocemulia arasamTavrobo organizaciebis samuSaoebSi monawileobis Sesaxeb amsaxveli informacia. cxrili 28.1 arasamTavrobo organizaciebis mier 1999 wels Catarebuli samuSaoebi # arasamTavrobo organizaciebis sruli dasaxeleba (adgilmdebareoba) arasamTavrobo organizaciebis mier garemosdacviT sferoSi Sesrulebuli samuSao an ganxorcielebuli proeqti 1 2 3 garemosdacviTi sakiTxebis (proeqtebi) ganxilvaSi organizaciebis da sazogadoebis monawileoba (ra saxiT monawileobda) 4 aWaris saministro 1 Savi zRvis ekoakademia 1. “SevamciroT sayofacxovrebo narCenebi” (Tacis-is garemosadacviTi cnobierebis programa) 2. “sufTa zRva, sufTa sanapi ro, sufTa qalaqi” (Tacisis Savi zRvis programa) mimdinare proeqtebi 1. “baTumi TeTri qalaqi” 2. sufTa qalaqi _ jansaRi garemo (“horizonti”) 31 oqtombers moewyo Savi zRvis erovnuli samoqmedo gegmis ganxilva, romelSic monawileobda NGO, LGO adgilobrivi mTavroba da masmediis warmomadgenlebi, momzadda SeniSvnebi da komentarebi guriis regionaluri sammarTvelo 1 2 3 4 “guriis mTebi” turistul-alpinisturi sazogadoeba q. ozurgeTi anaseulis sainiciativo jgufi. ozurgeTi, anaseuli ozurgeTi, makvaneTi, gogieTis sainiciativo jgufi ozurgeTi, WanieTis sainiciativo jgufi proeqti “bunebis megobari” ozurgeTi, sof. askanis ekologiuri pasportizacia saSualo skolis moswavleebTan da maswavleblebTan erTad. “ekologiurad jansaRi dabis teritoriaze garemo” _ sulieri nagavsayrelis mowyobaSi moTxovnileba mosaxleobis monawileoba “ekomuzeumi bunebis saxli” sainiciativo jgufma kerZo sakuTrebis miwis nakveTi ekomuzeumad aqcia “gadarCenili buneba – soflis centrSi skveris ganaxlebuli sofeli” mowyoba, aRdgena – ganaxleba samegrelo _ zemo svaneTis regionaluri sammarTvelo 1 “kulturulsaganmanaTleblo centri”. zugdidi, berias Cixi #5 gadavarCinoT biomravalferov- Sexvedrebi mosaxleobasTan, neba zugdidis botanikur gamovida gazeTi “eqo” baRSi 213 cxrili 28.1-is gagrZeleba 1 2 3 4 Sida qarTlis regionaluri sammarTvelo 1 “saqarTvelos mwvaneTa moZraobis goris regionaluri organizacia” q. gori proeqti ar ganxorcielebula arasamTavro organizaciebs saxelmwifo ekologiuri eqspertizis ganxorcielebaSi monawileoba ar miuRia samcxe-javaxeTis regionaluri sammarTvelo 1. garemos dacvisa da mdgradi ganviTarebis xeSelmwyobi kavSiri “awyuri” 2 garemosdacviTi arasamTavrobo organizacia “biota” 3 arasamTavrobo ekologiuri organizacia “biosfero” 4 kavSiri “mwvane jvari” 1197w fondi “horizonti” proeqti “mozardi da garemo” 1998w fondi WWF proeqti “borjom-xaragaulis erovnuli parkis dafuZnebis xelSemwyobi programa” 1999w fondi WWF garemos dacviTi ekologiuri viqtorina 2000w fondi WWF garemos dacviTi ekologiuri viqtorina gamofena WWF – Si ganxorcielda proeqti “regionSi SemorCenili kulturuli mcenareebis aborigenuli jiSebis mcire koleqcia – sanergis Seqmna” ara 1. borjomis raionis mosaxleobis informireba da ekologiuri viqtorinis Catareba borjomis saS. skolebs Soris zemo varZiis xeobis movla patronoba diskusiebi, Sexvedrebi. viqtorina. konkursi, presiT gaSuqeba Tbilisis komiteti 1 saqarTvelos mwvaneebi _ Tbilisi komitetma saq. mwvaneebTan erTad dedamiwis dRis 22 aprilisadmi Caatara ra RonisZieba dedaqalaqis dasufTavebisa da keTilmowyobis mizniT. 214 ara baqoSi 1997 wels ECORES –is mier mowyobil seminarze “mwvane jvarma” dasva md. mtkvris problemebi cxrili 28.1-is gagrZeleba 1 2 2 3 WWF _ Tbilisi 4 5 asocoacia “Tavisufali masmedia” _ Tbilisi TACIS 6 GRID _ Tbilisi 7 fondi “mwvane dedamiwa” _ Tbilisi 8 garemosdacviTi kvlevis centri 9 mwvane jvari 10 mwvane talRa 11 ekologiuri samarTlis klubi 12 msoflio banki 13 kologiuri biomonitoringis asociacia “eba” 3 saq. prezidentis brZanebuleba “saqarTvelos tyeebis dacvisa da gamwvaneba-gatyevebis erTTviuris da tyeebis daTvalierebis tradiciebis aRdgenis Sesaxeb” _ ewyoba sagazafxulo ekologiuri SabaTobebi. garemos dacvis msoflio dRis 5 ivnisisadmi Catarebul RonisZiebebSi monawileobas iRebs komitetTan erTad. ek. ganaTlebis erovnuli programis SemuSaveba qalaqis ekologiuri problemebis gaSuqeba periodulad garemosdacviTi cnobierebis amaRlebis programa axorcielebs ramodenime proeqts, maT Soris saq-sa da Tbilisis garemosdacviTi mdgomareobis angariSebis momzadebas internetisaTvis dedamiwisa da garemos dacvis dReebis aRsaniSnav RonisZiebebSi monawileobas iRebs komitetebTan erTad ” ” ” ” ” ” 215 4 saerTaSoriso seminari _ sayofacxovrebo narCenebis menejmenti saq-Si gadawyvetilebis Zieba GRID _ Tbilisi valdebulebas iRebs internetSi miuTiTos informaciis wyaro cxrili 28.1-is gagrZeleba 1 2 3 4 xaSuris saq. sammarTvelo 1 2 garemos dacvis regionaluri fondi ekologiuri biomonitoringis asociacia 1. ekologiuri “wiTeli gazeTi” (gamodis 1995 wlidan) 2. xaSuris raionuli gazeTi “xaSuris moambe” specialuri gverdi 1997 wlis ganmavlobaSi “ekologia da ekonomika” 3. raionis mcire mdinareeebis gawmenda respublikuri seminari xaS. raioni “sofelSi ekologiurad sufTa produqciis warmoeba” monawileobdnen raionis zogadsaganmanaTleblo skolis moswavleebi “______________” “______________” monawileobda, rogorc xaSuris raionis, aseve sxva raionebidan mowveuli sxvadasxva dargis specialistebi da mosaxleoba 3. sazogadoebis monawileoba garemosdacviTi sakiTxebis ganxilvaSi. 1998 wlis noembridan, saministroSi funqcionirebs sadiskusio klubi, romlis mTavari mizania gadawyvetilebis miRebis procesSi sazogadoebis CarTva, iseTi problemebis gaTviTcnobierebaSi, rogoricaa: 1. garemosdacviTi standartizaciis sferoSi arsebuli mdgomareoba, saerTaSoriso organizaciis (ISO) 14000 seriis standartebi da momaclis perspeqtiva. 2. miwisZvrebi 3. kolxeTis erovnuli parki 4. garemosdacviTi auditi arasamTavrobo organizaciebTan 1999 wels ganxorcielda Sexvedrebi, sadac ganxiluli iqna Semdegi sakiTxebi: 1. kavkasiis regionaluri ekologiuri centris (REC) wesdeba da struqtura. 2. borjom-xaragulis erovnuli parkis problemebi. 3. sanapiro zonis integrirebuli marTvis proeqti. 4. saxelmwifo kontroli da monitoringi 5. orxusis konvencia. 6. arasamTavrobo organizaciebis mier msoflio bankisadmi gagzavnili werilis Taobaze, romelic Seexeba kaspiis adreuli navTobis transportirebisas usafrTxoebis zomebis gatarebis aucileblobas. 7. satyeo kodeqsi. 8. REC-is direqtorTa sabWoSi arasamTavrobo organizaciebis warmomadgenlis arCeva. 216 daskvnebi, prognozebi da rekomendaciebi garemos dacvis sferoSi arsebuli mdgomareobis Sesaxeb informaciis analizi iZleva imis SesaZleblobas, rom winamdebare moxsenebis calkeuli Tavebis mixedviT gamotanili iqnas daskvnebi, prognozebi da rekomendaciebi. saqarTvelos atmosferuli haeris ZiriTad damabinZurebel wyaros warmoadgens avtotransporti, romelzedac modis saerTo dabinZurebis 88%-mde. avtotransportiT atmosferuli haeris dabinZurebis ZiriTadi mizezebia: gamoyenebuli sawvavis dabali xarisxi, qveynis avtoparkSi moZvelebuli avtosatransporto saSualebebis siWarbe, moZraobis regulirebis dabali done, gzebis gaumarTaoba da a.S. qveynis atmosferuli haeris gajansaRebis mizniT saWiroa samuSaoebi warimarTos Semdegi ZiriTadi mimarTulebebis mixedviT: sakanonmdeblo_normatiuli bazis srulyofa, organizaciul-teqnikuri RonisZiebebis ganxorcieleba, teqnikuri saSualebebis srulyofa. axlo momavlisTvis atmosferuli haeris dacvis sakiTxebis regulirebisaTvis aucilebelia yvela im moTxovnebis gaTvaliswineba, rac asaxulia saqarTvelos kanonSi “atmosferuli haeris dacvis Sesaxeb”; amasTanave droulad unda ganxorcieldes aRniSnul sferoSi monitoringis sistemis moqmedebaSi Sesvla. agreTve, aucilebelia dabali xarisxis sawvavis Semotanis akrZalva. saWiroa avtoparkis teqnikuri mdgomareobis gaumjobeseba, qalaqebisa da saraionTaSoriso gzebis wesrigSi moyvana, sawarmoTa airmtverdamWeri nagebobebis ganaxleba da aRdgena, maTi muSaobis margi qmedebis koeficientis amaRleba. saqarTvelos wylis resursebi farTod gamoiyeneba qveynis energetikis, mrewvelobis, melioraciis, mosaxleobis sayofacxovrebo moTxovnilebebis, rekreaciuli da sxva miznebis dasakmayofileblad. aRmosavleT saqarTveloSi wylis resursebis simcirisa da maTze mzardi datvirTvis gamo Tanamedrove mdgomareoba qveyanas karnaxobs deficituri zonebisaTvis wyalsameurneo politikis gadaxedvas. aucilebeli xdeba wylis resursebis moxmarebis mkacri kontroli da marTvad wyalmoxmarebaze gadasvla, radganac umetes SemTxvevebSi, qveynis sarwyavi sistemebi ar Seesabamebian Tanamedrove melioraciuli teqnologiebis teqnikur moTxovnebs da saWiroeben rekonstruqciasa da gardaqmnas. hidroenergetika, romelic eleqtroenergiis miRebis ekologiurad erTerT sufTa wyaros warmoadgens, qveynis hidroenergetikuli potencialis 20%s Seadgens. saqarTveloSi didia asaTvisebeli hidroresursebis maragi, rac energetikis ganviTarebis strategiuli mimarTuleba unda gaxdes. amasTanave, wyalsacaviani hidrokvanZebis mSeneblobisas gaTvaliswinebuli unda iqnas principi _ minimaluri datborili farTobiT wylis dagrovebis maqsimaluri 217 SesaZlebloba. moqmedi wyalmomaragebis sistemebi, maTi teqnikuri maCveneblebi da eqspluataciis pirobebi arasaxarbieloa. xSir SemTxvevaSi miwodebuli wylis xarisxi (qimiuri da baqteriologiuri maCveneblebi) ar Seesabameba saxelmwifo standartebis moTxovnebs, vinaidan aradamakmayofilebel mdgomareobaSi imyofeba saqloratoroebi, satumbo sadgurebi, rezervuarebi, milsadenebi, gamwmendi nagebobebi. prezidentis 1998 wlis 23 seqtembris #531 brZanebulebiT saWiroa ganxorcieldes 45 mln laris Rirebulebis samuSaoebi. kerZod, saTave nagebobebis sanitaruli dacvis zonebis SemoRobva, saqloratoro sadgurebis kapitaluri SekeTeba, wylis analizis laboratoriebis aRWurva, amortizebuli milsadenebis Secvla da aRdgena-SekeTeba. wylis resursebis sxvadasxva daniSnulebebiT gamoyenebas aregulirebs saqarTvelos garemosa da bunebrivi resursebis dacvis saministro. aRniSnuli sistema emsaxureba Semdegi ZiriTadi miznebis ganxorcielebas: dabinZurebis kontrolis saSualebiT mdinareebis wylis xarisxis saerTo gaumjobesebas, garemosa da momxmareblis moTxovnebs Soris balansis miRwevas, mdinareebsa da wyalsatevebSi Tevzis saxeobaTa aRwarmoebas, maTi gamravlebis xelSewyobas, zedapiruli wylis obieqtebis movlasa da ganaxlebas, rekreaciuli potencialis ganviTarebas, wylis obieqtebTan dakavSirebuli veluri samyaros landSaftis dacvas. wlebis manZilze niadagdamuSavebis wesebis darRvevebma mniSvnelovan farTobebze gamoiwvies miwis resursebis degradireba da niadagis nayofierebis katastrofuli Semcireba. niadagdacviTi RonisZiebebis drouli ganxorcielebis gareSe mosalodnelia savalalo Sedegebi. saqarTvelo mciremiwiani qveyanaa da mZime ekonomikuri mdgomareobis miuxedavad unda gamoinaxos saxsrebi qveynis erovnuli simdidris – miwisa da miwis resursebis gadasarCenad. unda ganxorcieldes niadagze negatiuri anTropogenuri zemoqmedebis monitoringi da Tanamedrove mecnierul-teqnikuri miRwevebis danergva niadagis dacvisa da misi nayofierebis amaRlebis mizniT. saqarTvelo mdidaria wiaRiseuliT. mis teritoriaze aRricxulia mineraluri nedleulis yvela ZiriTadi jgufebi: navTobi da airi, miwisqveSa wylebi, madneulebi, samTo-qimiuri nedleuli, samSeneblo masalebi da sxva. mravali am sabadoTagan dasaZiebelia. wiaRiseuliT sargeblobis dros sxvadasxva sawarmoebSi adgili aqvs saproeqto moTxovnilebebidan gadaxvevebs, wiaRiseulis did danakargebs, damuSavebeli miwebis aradamakmayofilebel rekultivacias da sxv. wiaRiT sargeblobis Semdgomi ganviTarebis, wiaRiseulis dacvisa da misi racionalurad gamoyenebis mizniT saWiroa: axali sabadoebis gamovlena da arsebulis Sefaseba, maTi maragebis dadgena-Sefaseba kategoriebis da xarisxobrivi maCveneblebis damuSavebis mixedviT. wiaRiseulis mopovebisa da 218 gadamuSavebis srulyofili meTodebis SerCeva-ganxorcieleba, danakargebis Semcirebis gaTvaliswinebiT. Tanmdevi sasargeblo wiaRiseulis Senaxvadasawyobeba, momavalSi maTi gamoyenebis mizniT. damuSavebuli teritoriebis rekultivacia da wiaRiseulis damuSavebisas garemos dacvis sakiTxebis gaTvaliswineba. aucilebelia uaxloes periodSi daiwyos tyis masivebis inventarizacia, ris Sedegadac gairkveva 10 wlis mouwesrigebeli eqspluataciis Sedegad am sferoSi arsebuli saerTo mdgomareoba, kerZod tyis sixSireebis realuri mniSvnelobebi da sxva maCveneblebi. saqarTvelos faunis warmomadgenelTa ricxovnoba 1999-2000 wlebSi 1990 welTan SedarebiT saSualod 50-60%-iT Semcirda. ZiriTadad es ganapiroba katastrofulma brakonierobam da adamianis mier cxovelTa saarsebo garemos mospobam (tyis ukontrolo Cexva, dabinZureba, brakonieruli TevzWera da sxva.). SemdgomSic movlenebis aseTive tempiT ganviTarebis SemTxvevaSi 10-15 weliwadSi qveyana sabolood dakargavs saxeobaTa biomravalferovnebas. sagadasaxado kodeqsis 268-e muxlis mixedviT saqarTvelos garemosa da bunebrivi resursebis dacvis saministrosaTvis akrZalulia sagadasaxado organoebidan gadamxdelis Sesaxeb identificirebuli informaciis gacema. aRniSnuli mdgomareobis gamosworebis SemTxvevaSi saministros eqneba saSualeba bunebrivi resursiT mosargeble subieqtze momdevno licenziis gacemis Taobaze eqspertTa sabWos sxdomebze ganxilvis procesSi gaamaxvilos yuradReba am sakiTxze da gamoiyenos igi, rogorc erT-erTi argumenti gadawyvetilebis miRebisas. nadirfrinvelTa brakonierobis aRkveTis mizniT saWiroa Seiqmnas specialuri swrafi reagirebis kontigenti, romelsac SeeZleba cxel kvalze brakonierTa dakaveba da maTi qmedebebis aRkveTa. aRniSnuli specreagirebis razmi saWiroebs samarTlebrivi bazis Seqmnas, Tanamedrove materialur aRWurvilobas da gansakuTrebiT maRal xelfass. iSviaTi da gadaSenebis piras myofi saxeobebis gadarCenis mizniT saWiroa aRwarmoebiTi da samecniero-kvleviTi samuSaoebis gafarToeba, kerZod, morfometriuli monacemebis, saxeobebis gavrcelebis arealis, raodenobrivTvisobrivi, genetikuri mdgomareobis Seswavla da saxeobebis identificireba. aucilebelia sazogadoebrivi organizaciebis CarTva iqTiofaunis dacviTi problemis gadaWris saqmeSi. saqarTveloSi radiaciuli usafrTxoebis problemas gansakuTrebuli mniSvneloba eniWeba, Tumca gamomdinare im garemoebidan, rom saqarTvelos teritoriaze amJamad ar arsebobs potenciuri wyaro, romelsac SeuZlia gamoiwvios globaluri radioaqtiuri dabinZureba (atomuri eleqtrosadguri, moqmedi samecniero birTvuli reaqtori), eqstremaluri da eqstremalurad maRali dabinZurebis done saqarTvelos mTel teritoriaze mosalodneli ar aris. radiaciuli fonis momateba aseve ar aris mosalodneli, Tu mezobel saxelmwifoebSi ar moxda katastrofa da radioaqtiuri nivTierebebis 219 transasazRvro gadmotana saqarTvelos teritoriaze. ar aris gamoricxuli axali upatrono wyaroebis aRmoCena, romlebic gabneulia garemoSi sxvadasxva uwyebebis, organizaciebis da fizikuri pirebis saqmianobis Sedegad, ramac SeiZleba gamoiwvios uaryofiTi gavlena garemoze da adamianze. im SemTxvevaSi, Tu ar Catarda radiaciuli wyaroebis drouli inventarizacia da saboloo Senaxvis organizeba, mosalodnelia am nivTierebebis garemoSi gabneva da upatrono wyaroebis mkveTri zrda. aRniSnulis ganxorcielebis mizniT aucilebelia radiaciuli usafrTxoebis sferoSi sakanonmdeblo da normatiuli aqtebis sruli paketis drouli miReba, uwyebebSi da organizaciebSi radioaqtiuri wyaroebis inventarizaciis Catareba, narCenebisa da gamouyenebeli nivTierebebis saboloo centralizebuli Senaxvis organizeba. saqarTvelos ekonomikis dRevandeli mdgomareobis gaTvaliswinebiT, rodesac calkeuli dargebis aRdgena mimdinareobs araTanabari tempebiT, SeuZlebelia akustikuri situaciis saimedo prognozis gakeTeba. savaraudod SeiZleba Semdegi prognozis Camoyalibeba: uaxloesi 2-3 wlis ganmavlobaSi saqarTvelos qalaqebis ZiriTad quCebsa da saqalaqTaSoriso magistralebze mosalodnelia avtotransportis moZraobiT gamowveuli xmauris ekvivalenturi doneebis mciredi (1-2 dbA sididiT) momateba 1995 welTan SedarebiT. es dakavSirebulia moZraobis intensiurobis zrdasTan, romelic SeimCneva ukanaskneli 4-5 wlis manZilze. uaxloes wlebSi mosalodnelia saqarTvelos sarkinigzo transportis ganviTareba daCqarebuli tempebiT. aseT pirobebSi rkinigzis magistralebis mimdebare teritoriebze SesaZlebelia xmauris ekvivalenturi doneebis momateba. amis Sedegad gafarTovdeba rkinigzis zolis sigane, romelSic xmauris ekvivalenturi doneebi gadaaWarbeben zRvrulad dasaSveb sidideebs. saaviacio transportis mier sacxovrebeli ganaSenianebis raionebSi, warmoqmnili xmauris doneebis gazrda uaxloes wlebSi mosalodneli ar aris. saWiroa sakanonmdeblo dokumentebis, kanonqvemdebare da normatiuli aqtebis SemuSaveba, romlebic daaregulireben xmaurTan brZolis sferoSi arsebuli problemebis gadawyvetis sakiTxebs (magaliTad: monitoringis qselis Seqmna, uwyebebaTa Soris kompetenciebis gamijvna da sxva). aucilebelia xmaurisagan garemos dacvis RonisZiebaTa SemuSaveba da gaTvaliswineba dasaxlebuli punqtebis, satransporto magistralebisa da samrewvelo obieqtebis dagegmarebis dros, qalaqebis generaluri gegmebis ganaxlebis procesSi. sxvadasxva obieqtebis (wyaroebis) xmauris maxasiaTeblebis dadgenas da xmaurdamcavi RonisZiebebis SemuSavebas unda awarmoebdnen specializebuli akreditebuli samsaxurebi. pirveli rigis amocanebis gamovlena da efeqturi damcavi RonisZiebebis ganxorcieleba unda xdebodes adgilobrivi mmarTvelobisa da TviTmmarTvelobis organoebis iniciativiT da zedamxedvelobiT. 220 maRali da zemaRali sixSiris eleqtromagnituri velebi garemoze zemoqmedebis axal mavne faqtors warmoadgens. aRniSnulidan gamomdinare, saWiroa zemoqmedebis am faqtoris detalurad Seswavla, mavneobis xarisxis dadgena da dacvis saTanado RonisZiebebis SemuSaveba. uaxloes droSi mosalodnelia Tanamgzavrebze mimarTuli antenebis raodenobis zrda da mobiluri telefonebis kompaniebis mier axali teritoriebis aTviseba, rac sagrZnoblad gazrdis eleqtromagnitur fons. maRali da zemaRali Zabvis samrewvelo sixSiris xazebis reabilitaciasTan da energomiwodebis stabilizaciasTan dakavSirebiT mosalodnelia agreTve eleqtromagnituri velis moqmedebis zrda garemoSi. zemoT miTiTebuli problemebis mogvarebis mizniT aucilebelia upirveles yovlisa SemuSavdes da moqmedebaSi Sevides kanoni “aramaionebeli gamosxivebis Sesaxeb”. kanonSi zustad unda ganisazRvros Sesabamisi saministroebis movaleobani mavne eleqtromagnituri gamosxivebis, xmaurisa da vibraciis garemoze zemoqmedebis Tavidan acilebis mizniT. eleqtromagnituri gamosxivebis garemoze SesaZlo mavne zegavlenis dasadgenad saqarTvelos msxvil qalaqebSi da dasaxlebul punqtebSi unda ganxorcieldes yovelwliuri monitoringi. teqnogenuri avariebis metnaklebi sizustiT prognozirebisaTvis aucilebelia sistemuri dakvirvebebis Sedegad miRebuli masalebis analizis safuZvelze katastrofebis prognozirebis mecnieruli meTodebis SemuSaveba. maRali riskfaqtoris mqone teqnogenur obieqtebze momsaxure da pasuxismgebeli personalis momzadeba. teqnikuri usafrTxoebis normatiuli dokumentebis SemuSaveba saerTaSoriso moTxovnebis doneze da misi moqmedebaSi Seyvana. qveyanaSi dRes arsebuli mdgomareoba elementarul doneze ver uzrunvelyofs baR-parkebis dacvas iuridiuli Tu fizikuri pirebis xelyofisagan. mkacrad unda ganisazRvros baR-parkebis farTobebi, gaimijnos Semogarenisagan, detalurad dakonkretdes saqmianobis saxeebi da dawesdes teritoriis xelyofis aRmkveTi gazrdili jarimebi. bunebis Zeglebis sruli inventarizaciis gareSe gaWirdeba maTi SenarCuneba da sazRvrebis dacva. saqarTveloSi arsebuli da aRricxuli bunebis Zeglebis gadarCena unda daiwyos maTi sruli inventarizaciiT da Semdgom dawesdes kontroli maT dacvaze. dacul teritoriebs gansakuTrebuli mniSvneloba eniWeba. maTi saSualebiT unda SenarCundes qveynis floris, faunis, landSaftebisa da garemos sxva TvalsaCino komponentebis arseboba, romlebic anTropogenuli Tu sxva faqtorebis zemoqmedebis Sedegad gadaSenebis an ganadgurebis piras arian misuli. 221 daculi teritoriebis funqcionireba ver miaRwevs sasurvel mizans, Tu iq mkacrad ar iqna daculi is reJimi, rac kanonmdeblobiT aris gansazRvruli daculi teritoriebis calkeuli kategoriebisaTvis. mizanmimarTulad unda gaizardos daculi teritoriebis farTobi. yoveli axali teritoriis menejmenti unda ganxorcieldes qveynis mosaxleobis interesebis dacviT kargad momzadebuli da gaazrebuli winaswari saproeqto, Sejerebuli monacemebis analizis safuZvelze. 1999-2000 wlebSi saqarTveloSi Segrovebuli da gaanalizebuli iqna qimiur nivTierebaTa marTvasTan dakavSirebuli informacia, SemuSavda rekomendaciebi, gamoikveTa prioritetebi da RonisZiebebi, romelTa gadawyveta aucilebelia am etapze. kerZod, aucilebelia sakanonmdeblo, normatiuli da samarTlebrivi bazis srulyofa; qimiuri nivTierebebis gamocdis, aRricxvisa da registraciis sistemis Seqmna, saerTaSoriso standartis mixedviT; saerTaSoriso organizaciebTan da qveynis SigniT informaciis gacvlis mizniT sainformacio sistemis Seqmna; regulirebis da kontrolis meqanizmis SemuSaveba da Camoyalibeba misi gamoyenebis yvela etapze; vadagasuli da xmarebidan amoRebuli pesticidebis sruli inventarizaciis Catareba; qimiur nivTierebaTa, maT Soris pesticidebis, Sesanaxi sawyobebis pasportizacia; qimiur nivTierebaTa utilizacia, ganadgurebis programebis SemuSaveba; qimiuri nivTierebebiT garemos dabinZurebis monitoringis sistemis srulyofa. qveynis garemos dacvis problemebidan narCenebis problema erT-erTi mniSvnelovania da saWiroa misi drouli gadawyveta. arsebul nagavsayrelebze problemis aRmosafxvrelad saWiroa Semdgomi RonisZiebebis Catareba: − axali nagavsayrelebisaTvis miwis farTobebis gamoyofa da maTi mowyoba garemosdacviTi Tanamedrove moTxovnebis gaTvaliswinebiT, raTa Tavidan iqnas acilebuli garemos dabinZureba; − Zveli nagavsayrelebis daxurcisa da rekultivaciis proeqtebis gakeTeba; − narCenebis Segrovebisa da transportirebis Tanamedrove sistemebis danergva; Tanamedrove teqnologiebis danergva _ maTgan − narCenebis gadamuSavebis energiis miRebis mizniT; − narCenebis gamoyeneba rogorc meoradi resursebi; − mosaxleobis informireba narCenebTan mopyrobis TvalsazrisiT; − narCenebis marTvis sistemaSi sagadasaxado sistemis srulyofa. udidesi sirTuleebia samrewvelo narCenebis kuTxiTac. samrewvelo narCenebis sakmaod didi nawili maRaltoqsiuria da isini yovelgvari kontrolisa da aRricxvis gareSe ganTavsebulia sawarmoTa teritoriaze an sayofacxovrebo narCenebis nagavsayrelebze. aRniSnuli problemebis efeqturad gadawyvetisaTvis aucilebelia Semdegi RonisZiebebis Catareba: narCenebis (gansakuTrebiT maRaltoqsiuri narCenebis) − samrewvelo inventarizacia; 222 − samrewvelo narCenebis utilizacia-gauvnebelyofis RonisZiebaTa proeqtebis SemuSaveba da ganxorcieleba; − saxifaTo narCenebis importisa da tranzitis kontrolis gaZliereba; − maRaltoqsiuri arautilizebadi narCenebis ganTavsebisaTvis specialuri samarxis mowyoba. garemos dacvisa da bunebrivi resursebiT sargeblobis sferoSi moqmedi kanonmdeblobis nakls warmoadgens is faqti, rom maregulirebeli kanonebi dadgenilia samarTlis zogadi normebis safuZvelze. kanonebSi mocemuli moTxovnebis ganxorcieleba unda moxdes kanonqvemdebare aqtebis meSveobiT. aseTi detalizirebuli aqtebi umetes SemTxvevaSi ar aris miRebuli, ris mizezsac upirvelesad yovlisa Sesabamisi Tanxebis uqonloba, maTi SemuSavebis mcire gamocdileba da sxva obieqturi pirobebi warmoadgens. kanonmdeblobis moTxovnaTa dacvis mizniT gadamwyveti mniSvneloba unda mieniWos kontrolis sistemis gaZlierebas. mkacrad unda gaimijnos makontrolebel organoTa Soris kontrolis sferoebi. sworad Camoyalibebul garemosdacviT politikaze didadaa damokidebuli qveynis garemosdacviTi problemebis daregulireba da gadawyveta. saqarTvelos garemosdacviTi politikis prioritetuli mimarTulebebidan uaxloesi 5 wlis ganmavlobaSi gamoikveTeba ramdenime strategiuli mimarTuleba, romelTa mixedviTac SemuSavdeba grZelvadiani strategiuli gegmebi. amasTanave SesaZlebelia prioritetuli mimarTulebebis ricxobrivi zrda, rac niSnavs amJamad arsebuli prioritetebis (mag. biomravalferovnebis) ramdenime mimarTulebad gayofas. momavalSi aucilebelia gaizardos globaluri garemosdacviTi fondis (GEF) da msoflio bankis (WB) egidiT saqarTveloSi warmoebul garemosdacviT samuSaoebSi garemosa da bunebrivi resursebis dacvis saministros organizaciuli roli. mecniereba gansakuTrebul adgils iWers garemos dacvis problemebis gadawyvetis saqmeSi. iseTi globaluri problemebis daregulireba, rogoricaa klimatis cvlilebebi, ozonis Sris daSla, gaudabnoebis saSiSroeba da a.S., gamiznuli samecniero kvlevebis gareSe SeuZlebelia. aqve unda aRiniSnos isic, rom momavalSi saqarTvelos ekonomikuri ganviTarebis politikis safuZvlianad daxvewis gareSe nebismieri garemosdacviTi problemebis gadaWra mTel rig sirTuleebTan iqneba dakavSirebuli. am mizniT saWiroa mdgradi ganviTarebis erovnuli koncefciis Camoyalibeba, sadac gaTvaliswinebuli iqneba rios deklaraciis 27 principi. momavalSi gansakuTrebuli yuradReba unda mieqces im programebisa da samecniero Tematikis dafinansebas, romelTa ganxorcieleba ukve dawyebulia da miRebulia garkveuli dadebiTi Sedegebi. yuradsaRebia agreTve, iseTi proeqtebis dafinansebac, romelTa ganxorcielebis Sedegad adgili eqneba rogorc garemosdacviTi problemebis gadawyvetas, ise ekonomikis sferoSi Sesabamisi dadebiTi Sedegebis miRwevas. garda amisa, aucilebelia: garemosa da bunebrivi resursebis dacvis saministros bazaze erTiani garemosdacviTi sainformacio bankis Seqmna, garemos 223 dacvis sferoSi momuSave samTavrobo struqturebis sainformacio qselis Camoyalibeba, internet-gverdis gaxsna, sadac sistematurad ganTavsdeba da ganaxldeba garemosdacviTi informacia, specialuri saswavlo programebis SemuSaveba da masmediis warmomadgenlebisaTvis misi realizacia. 224 danarTi 1 gv. 224-dan 279-mde danarTi 2 gv. 280-281 225 informacia erovnuli moxsenebis Sesadgenad warmoadgines: 1. saqarTvelos soflis meurneobis mecnierebaTa akademiam, 2. soflis meurneobisa da sursaTis saministrom, 3. transportisa da komunikaciebis saministrom, 4. kavSirgabmulobisa da fostis saministrom, 5. Sinagan saqmeTa saministrom, 6. Semosavlebis saministrom (sagadasaxado departamenti), 7. vaWrobisa da sagareo ekonomikuri urTierTobebis saministrom, 8. Tavdacvis saministrom, 9. urbanizaciis da mSeneblobis saministrom, 10. ekonomikis saministrom, 11. iusticiis saministrom, 12. ganaTlebis saministrom, 13. statistikis saxelmwifo departamentma, 14. daculi teritoriebis, nakrZalebisa da samonadireo meurneobis departamentma, 15. geologiis saxelmwifo departamentma, 16. turizmisa da kurortebis sax. departamentma, 17. hidrometeorologiis departamentma, 18. miwis marTvis saxelmwifo departamentma, 19. satyeo meurneobis saxelmwifo departamentma, 20. teqnikuri zedamxedvelobis saxelmwifo inspeqciam, 21. saqarTvelos istoriisa da kulturis ZeglTa dacvisa da gamoyenebis mTavarma samecniero-sawarmoo sammarTvelom. 22. saqarTvelos mecnierebaTa akademiis prezidiumTan arsebuli sawarmoo Zalebisa da bunebrivi resursebis Semswavlelma komisiam, sax. informacia erovnuli moxsenebis Sesadgenad ar warmoadgines: 1. 2. 3. 4. 5. 6. 7. mrewvelobis saministrom, saTbob-energetikis saministrom, finansTa saministrom, Semosavlebis saministrom (sabaJo departamenti); geodeziis da kartografiis sax. departamentma, saavtomobilo gzebis departamentma, sazRvris dacvis sax. departamentma. gamoyenebuli informaciis wyaroebi: 1. saqarTvelos garemos dacvis moqmedebaTa erovnuli programa. Tbilisi, 2000w. 2. klimatis kvlevis erovnuli centris sainformacio biuleteni. #3, #7, 1999w. 3. saqarTvelos biomravalferovnebis programis masalebi. nekresi. Tbilisi, 1996. 226 4. 1952-1986ww. saqarTvelos teritoriaze arqeologiuri gaTxrebis Sedegad aRmoCenili Zeglebis maCvenebeli. “akad. i. javaxiSvilis sax. istoriis institutis samecniero sesiis” krebuli, miZRvnili savele arqeologiuri gamokvlevebis Sedegebisadmi. 5. saqarTvelos strategiuli kvlevisa da ganviTarebis centris biuleteni, #16, 1998w. #31, 32, Tbilisi, 1999w. 6. 1999 wlis erovnuli moxseneba saqarTvelos mosaxleobis janmrTelobis mdgomareobis Sesaxeb. 7. magTi-GSM-is sainformacio-samecniero Jurnali “mudmivi kavSiris samyaro”, ## 1-4, 1999w, 2000w. 8. “megakomi”-s sareklamo informacia “Белами-сетевая связь”, 1999w, 2000w. 9. saqarTveloSi moqmedi satelefono sistemebis sabazo mimReb-gadamcemi radiosadgurebis garemoze zemoqmedebis xarisxis dadgenis sauwyebaTaSoriso komisiis masalebi, 1999-2000ww. 10. saqarTvelos ekonomikis mimarTulebebi. statistikuri mimoxilva. tasisi, 1999-2000ww. erovnuli moxsenebis SedgenaSi monawileobdnen: • saqarTvelos garemosa da bunebrivi resursebis dacvis saministro: r. CageliSvili, z. TavarTqilaZe, g. Wyonia, z. lomTaZe, z. adamia, a. adamia, g. biTaZe, n. gvajava, a. budaRaSvili, j. daTeSiZe, n. darsaZe, T. TeTvaZe, o. TurmaniZe, l. iakobiZe, m. ivaniaSvili, i. kakuSaZe, m. kapanaZe, z. kereseliZe, g. kolbini, T. laRiZe, g. lolua, s. maCabliSvili, i. oSoriZe, n. saluqvaZe, j. qarCava, i. qarcivaZe, z. quTelia, d. Rlonti, o. yenia, T. yvavilaSvili, n. CxeiZe, a. Canqseliani, n. cxelaSvili, r. WiTanava, T. Wolokava, m. xavTasi. • garemos dacvis samecniero-kvleviTi instituti: a. fanCuliZe, T. koCinaSvili, m. javaxiSvili, g. alvariZe, v. boWoriSvili, T. goginaSvili, T. dvali, g. TavdgiriZe, n. iakobiZe, d. kalandaZe, T. kartozia, m. kacitaZe, n. labaZe, m. metreveli, n. nasyidaSvili, e. nacvliSvili, a. nikolaiSvili, n. ninua, o. rexviaSvili, m. frodiaSvili, o. qurdaSvili, s. yenia, T. WavWaniZe, S. WilaSvili. biomravalferovnebis sferoSi piradi iniciativiT samecniero-kvlevis masalebi warmoadgines: • saqarTvelos mecnierebaTa akademiis zoologiis instituti: a. maruaSvili, T. WilaZe, a. buxnikaSvili, a. kandaurovi. • saqarTvelos mecnierebaTa akademiis akad. s. janaSias sax. saxelmwifo muzeumi. e. didmaniZe, i. sxirtlaZe. • saqarTvelos mecnierebaTa akademis paleobiologiis instituti. v. CxikvaZe, d. berCaki. 227
Documentos relacionados
atmosferuli haeris xarisxobrivi mdgomareoba
Tavi 11. ekologiuri faqtorebis gavlena kulturuli memkvidreobis
SenarCunebaze............................................................................................................................
garemos mdgomareobis Sesaxeb 2001 w.
maregulirebel unikaluri mravalferovani florisa da faunis Sesaswavl
cocxal laboratorias warmoadgens evraziis SemaerTebel yelze.
samwuxarod, mdidari da unikaluri bunebrivi landSaftebis xelyofa, maTi
...
erovnuli moxseneba garemos mdgomareobis Sesaxeb 2002 w.
warmoiSva saTburi gazebiT atmosferos dabinZurebis problema, romelic planetas atmosferos klimatis mniSvnelovani cvlilebiT emuqreba.
tyis masivebi garemos klimatis erT-erT ZiriTad maregulirebel faqto...
danarTi 2
2.2.3.4 garemoze zemoqmedebis Sefaseba (gzS) . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .
2.2.3.4.1 skriningi
garemo da mdgradi ganviTareba
wlisTvis, savaraudod, 8 mlrd-s (UNCSD, 2002) miaRwevs. naTelia, rom ekonomikurma ganviTarebam, romelic ugulebelyofs garemos dacvas da socialur
faqtors, SeiZleba moitanos iseTi arasasurveli da gauTv...