2004
Transcrição
2004
i saqarTvelos Sromis, janmrTelobisa da socialuri dacvis saministro erovnuli moxseneba saqarTvelos mosaxleobis janmrTelobis mdgomareobis Sesaxeb 2004 weli Tbilisi 2006 ii saqarTvelos mosaxleobis janmrTelobis mdgomareoba 2004 erovnuli moxseneba momzadda socialuri da janmrTelobis erovnul institutSi instituti madlobas uxdis l.sayvareliZis saxelobis daavadebaTa kontrolisa da samedicino statistikis erovnul centrs da CoReform-s informaciis mopovebaSi gaweuli daxmarebisaTvis masalebiT sargeblobisaTvis specialuri nebarTva saWiro ar aris. sasurvelia wyaros miTiTeba. dokumentTan dakavSirebul sakiTxebze SegiZliaT mogvmarToT Semdeg misamarTze: Tbilisi, 0102, iv.javaxiSvilis 51, socialuri da janmrTelobis erovnuli instituti tel.: faqsi: el. fosta: 95 66 80 96 03 00 [email protected] iii winaTqma saqarTvelos prezidentis 2000 wlis 7 maisis brZanebuleba #179-is `saqarTvelos socialuri ganviTarebis konceftualuri safuZvlebis ganxorcielebis gadaudebel RonisZiebaTa Sesaxeb~ Tanaxmad saqarTvelos Sromis, janmrTelobisa da socialuri dacvis saministros daevala yovelwliurad `saqarTvelos mosaxleobis janmrTelobis mdgomareobis Sesaxeb erovnuli moxsenebis~ momzadeba da gamocema. mosaxleobis janmrTeloba qveynis ganviTarebis erT-erTi umTavresi maCvenebelia da Seesabameba arsebul ekonomikur situacias. adamianis sicocxlis jansaRi sawyisi, misi janmrTelobis SenarCunebisa da ganmtkicebis amocanis gadawyveta gansakuTrebul pirobebSi ayenebs sazogadoebas, gansazRvravs misi ganviTarebis dones. 2004 wlis `saqarTvelos mosaxleobis janmrTelobis mdgomareobis Sesaxeb~ erovnul moxsenebaSi ganxilulia janmrTelobis dacvis iseTi mniSvnelovani aspeqtebi, rogoricaa janmrTelobis ZiriTadi problemebi, qceviTi da ekologiuri determinantebi, janmrTelobis dacvis sistemis mdgomareoba, saqarTvelosa da evropis regionis zogierTi qveynis monacemTa Sedareba maTSi arsebuli tendenciebis gansazRvris mizniT. 2004 weli garkveulwilad gardamavali weliwadi iyo, amgvarad erovnul moxsenebaSi moyvanilia mxolod is informacia, romlis mopovebac gaxda SesaZlebeli. v sarCevi I . j anmrTelobis mdgomareoba saqarTveloSi _____________________________________________ 1 1. demografiuli ganviTarebis ZiriTadi tendenciebi __________________________________________________ 1 2. sicocxlis mosalodneli xangrZlivoba da sikvdilianoba ________________________________________ 6 3. avadobis tvirTi_________________________________________________________________________________________ 9 3.1. avadobisa da dainvalidebis Taviseburebebi _________________________________ 9 3.2. infeqciuri daavadebebi ___________________________________________________ 10 3.2.1. infeqciuri daavadebebis gavrceleba ________________________________________ 11 3.2.2. filtvis da filtvgareSe tuberkulozi ______________________________________ 17 3.2.3. sqesobrivi gziT gadamdebi daavadebebi ______________________________________ 20 3.2.4. SeZenili imunodeficitis sindromi (Sidsi) ___________________________________ 23 3.3. aragadamdebi daavadebebi _________________________________________________ 25 3.3.1. simsivneebi _____________________________________________________________ 26 3.3.2. sisxlis da sisxlmbadi organoebis daavadebebi _______________________________ 30 3.3.3 endokrinuli daavadebebi _________________________________________________ 32 3.3.4. nervuli sistemis da grZnobaTa organoebis daavadebebi _______________________ 35 3.3.5. sisxlis mimoqcevis sistemis daavadebebi _____________________________________ 37 3.3.6. sasunTqi organoebis daavadebebi __________________________________________ 40 3.3.7. saWmlis momnelebeli sistemis daavadebebi___________________________________ 43 3.3.8. Sardsasqeso sistemis daavadebebi __________________________________________ 45 3.4. fsiqikuri janmrTeloba ___________________________________________________ 48 3.5. ubeduri SemTxvevebi da travmebi _________________________________________ 51 4. mosaxleobis calkeuli jgufebis janmrTelobis mdgomareoba___________________________________ 54 4.1. bavSvTa janmrTeloba _____________________________________________________ 54 4.2. dedaTa janmrTeloba _____________________________________________________ 57 4.3. iZulebiT gadaadgilebul pirTa janmrTeloba ____________________________ 61 4.4. dabereba da janmrTeloba ________________________________________________ 62 II. janmrTelobis ZiriTadi determinantebi_________________________________ 64 1. socialur-ekonomikuri determinantebi ______________________________________________________________ 64 1.1. siRaribe da janmrTeloba ___________________________________________________________________ 65 1.2. dasaqmeba _________________________________________________________________ 71 1.3. ganaTleba ________________________________________________________________ 73 1.4. genderuli faqtorebi_____________________________________________________ 74 1.5. fsiqo-socialuri faqtorebi ______________________________________________ 76 2. cxovrebis wesi __________________________________________________________________________________________ 77 2.1. kveba _____________________________________________________________________ 77 2.2. Tambaqos moxmareba _______________________________________________________ 79 2.3. narkotikebis moxmareba ___________________________________________________ 79 2.4. alkoholis moxmareba_____________________________________________________ 81 vi saqarTvelos mosaxleobis janmrTelobis mdgomareoba 2004 3. garemos gavlena mosaxleobis janmrTelobaze _____________________________________________________ 83 3.1. atmosferuli haeris sanitariuli mdgomareoba ____________________________ 84 3.2. mosaxleobis wyalmomaragebis sanitariuli mdgomareoba___________________ 86 3.3. maionebeli gamosxivebis mdgomareoba ______________________________________ 88 3.4. profesiuli saqmianoba ____________________________________________________ 89 III. janmrTelobis dacvis sistema ____________________________________________ 92 1. saxelmwifos danaxarjebi janmrTelobis dacvaze__________________________________________________ 92 2. momsaxurebis miwodeba _________________________________________________________________________________ 96 2.1. samedicino kadrebi________________________________________________________ 96 2.2. dawesebulebaTa qseli ____________________________________________________ 98 3. medikamentebis mimoqceva saqarTveloSi ___________________________________________________________ 103 IV. daskvna_______________________________________________________________ 105 gamoyenebuli informaciis wyaroebi_________________________________ 109 janmrTelobis mdgomareoba saqarTveloSi 1 I. janmrTelobis mdgomareoba saqarTveloSi 1. demografiuli ganviTarebis ZiriTadi tendenciebi XIX-XX saukuneebSi momxdarma uprecedento demografiulma cvlilebebma mTel msoflioze moaxdina zegavlena. eqspertTa SefasebiT (http://demoscope.ru), msoflios demografiul ganviTarebaSi 4 ZiriTadi etapis gamoyofa aris SesaZlebeli. esenia: infeqciuri daavadebebiT gamowveuli sikvdilianobis Semcireba XIX saukunis me-2 naxevarSi; sicocxlis xangrZlivobis swrafi zrda XX saukunis dasawyisidan; sicocxlis xangrZlivobis zrdis tempis Seneleba XX saukunis 60-ian wlebSi; mamakacebsa da qalebs Soris arsebuli sxvaobebis Semcireba XX saukunis ukanasknel aTwleulSi. sicocxlis xangrZlivobis zrdas da Sobadobas farTomasStabian Semcirebas mTeli sazogadoebis struqturis kardinaluri cvlilebebi mohyva, yvelaze mniSvnelovani ki – axalgazrdebisa da xandazmulTa cxrili 1. ricxovnobis Sefardebis Secvla iyo. es procesebi saqarTvelos mosaxleobis saqarTveloSic sakmaod mkafiod aris gamoxatuli. raodenoba (aTasebSi) qveyanaSi mimdinare demografiuli procesis saSualo wlis wlebi Sefasebisas gaTvaliswinebul unda iqnes misi wliuri dasawyisi sistemuri buneba, romlis elementebs (mosaxleobis 1988 5377.3 5356.3 raodenoba, Sobadoba, sikvdilianoba da a.S.) Soris 1989 5400.8 5400.8 mWidro urTierTkavSiri arsebobs da erTi 1990 5424.4 5413.5 romelime maTganis cvlileba aisaxeba danarCenebzec. 1991 5453.3 5421.6 saqarTvelos amJamindeli demografiuli mdgomare1992 5467.4 5420.2 obis daxasiaTeba sakmaod rTulia Tundac imis gamo, 1993 5345.8 5404.5 rom mosaxleobis raodenobac ki ar aris zustad 1994 5208.9 5390.9 cnobili, radganac arasrulfasovnad xorcieldeba 1995 5061.7 5375.1 dabadebaTa, gardacvalebaTa da gare migraciis 1996 4933.3 5373.4 aRricxva. 1997 4808.8 5381.0 ukanaskneli aTwleulis ganmavlobaSi ganviTa1998 4749.5 5394.9 rebulma mniSvnelovanma social-ekonomikurma kri1999 4710.6 5402.1 zisma, samoqalaqo omma, devnilTa nakadma, gazrdilma 2000 4672.2 5100.5 umuSevrobam, mosaxleobis didi nawilis cxovrebis 2001 4634.8 4546.6 pirobebis gauaresebam da migraciis intensivobam 2002 4601.5 4371,5 uaryofiTi gavlena moaxdina ara marto mosaxleobis 2003 4571,1 4315,2 2004 4543.0 4289,1 janmrTelobaze, aramed demografiuli ganviTarebis wyaro: saqarTvelos statistikuri ZiriTad tendenciebzec (cxrili 1). saqarTvelos mosaxleobis saerTo ricxvis da weliwdeuli – 2005. rac gansakuTrebiT sagangaSoa – bunebrivi matebis mniSvnelovani Semcireba ukanasknel wlebSi metnaklebad gamoxatuli iyo yvela regionSi. statistikis saxelmwifo departamentis monacemebiT, qveynis masStabiT bunebrivi matebis maCvenebeli 1985 wels dafiqsirebuli 51,6-dan 1993 wels 0,8-mde, xolo 2000 wels 0-mde Semcirda. 2003-2004 w.w. bunebrivi mateba 0,1 da 0,2 iyo (cxrili 2). 1992 welTan SedarebiT, mudmivi mosaxleobis ricxovnoba 16,9%-iT aris Semcirebuli. es kleba qalaqis mosaxleobaSi ufro metadaa gamoxatuli (24,9%), vidre soflad (16,5%). 2 saqarTvelos mosaxleobis janmrTelobis mdgomareoba 2004 saqarTvelos mosaxleobis saerTo ricxvis gamoxatuli kleba ganpirobebulia mravali mizeziT, romlebmac Tavis mxriv, gavlena iqonia mosaxleobis rogorc bunebrivi, aseve meqanikuri (migraciuli) moZraobis maCveneblebis cvalebadobaze. mosaxleobis bunebrivi moZraobis dinamikaSi yvelaze SemaSfoTebelia Sobadobis 1990 6,7 1.4 17.1 9.3 7.6 ukiduresi Semcireba. 1985 welTan SedarebiT 1995 4.4 0.6 11.9 10.4 1.5 Sobadobis maCvenebeli (18,5) 1,6-jer Semcirda. 1996 4.0 0.5 11.9 10.4 1.5 Tumca, aRsaniSnavia is garemoebac, rom 1997 3.5 0.5 11.9 10.5 1.4 ukanaskneli 5 wlis monacemebis mixedviT 1998 3.1 0.4 11.5 10.5 1.0 gamoikveTa Sobadobis klebis tempis 1999 3.0 0.4 10.9 10.6 0.3 Senelebis tendencia, 2004 wels ki ukve wina 2000 2.8 0.4 11.0 10.7 0.3 wlis doneze maRalic ki iyo. 2001 3.0 0.4 10.8 10.5 0.3 1990-2003 wlebSi, statistikis saxel2002 2.9 0.4 10.7 10.7 0 2003 2.9 0.4 10.7 10.6 0.1 mwifo departamentis monacemebiT, fertilobis 2004 3,5 0,4 11.5 11.3 0.2 koeficienti (cocxladdabadebulTa raodenoba wyaro: saqarTvelos statistikuri 15-49 wlis asakis 1 qalze) 2,15-dan 1,37-mde weliwdeuli – 2005. Semcirda da 2004 w. odnav moimata – 1,44, maSin rodesac mSobelTa Taobis bavSvebis imave raodenobiT CanacvlebisaTvis es maCvenebeli 2,15-ze naklebi ar unda iyos, e.i. qveyana normalur reproduqtiulobis doneze bevrad dabali maCvenebliT xasiaTdeba (cxrili 3). demografiul mdgomareobaze mniSvnelovan gavlenas mcireSvilianoba axdens. saqarTveloSi sul ufro iklebs im dedaTa ricxvi, romlebsac 3 da meti Svili hyavT. Tu 1960 wels me-3 bavSvis dabadebis wili dabadebulTa 36,5%-s Seadgenda, amJamad es maCvenebeli 8,5%-mde aris Semcirebuli. cxrili 3. Sobadobis asakobrivi da jamobrivi koeficientebis dinamika (cocxladdabadebulTa raodenoba Sesabamisi asakis yovel 1000 qalze) bunebrivi mateba sikvdilianoba Sobadoba ganqorwineba qorwineba wlebi cxrili 2. bunebrivi moZraobis maCveneblebis dinamika 1000 sul mosaxleze dedis asaki wlebSi -20 20-24 25-29 30-34 35-39 40-44 1980 45,0 184,5 121,0 61,6 21,1 7,0 1985 49,1 183,7 124,9 63,0 26,0 4,8 1990 58,1 167,3 110,5 64,1 24,7 6,2 1995 64,2 113,3 66,4 419 16,6 4,2 1996 59,7 112,8 69,5 44,1 18,2 4,0 1997 55,2 111,3 72,2 44,6 19,4 5,2 1998 51,4 109,1 71,6 42,3 18,9 4,6 1999 46,5 104,0 70,3 42,5 19,0 4,7 2000 39,9 110,2 74,4 43,3 19,2 4,9 2001 32,5 112,2 71,1 45,2 21,0 5,4 2002 32,7 107,8 63,2 50,4 21,2 6,6 2003 33,7 93,8 75,3 47,4 18,9 5,4 2004 36,4 99,0 76,5 48,0 21,5 5,7 wyaro: saqarTvelos statistikuri weliwdeuli – 2005. weli 45+ 0,8 1,1 0,3 0,7 0,8 3,0 3,0 0,9 0,9 1,4 1,4 0,3 0,5 Sobadobis jamobrivi koeficienti 2,21 2,26 2,16 1,54 1,55 1,56 1,51 1,44 1,46 1,44 1,42 1,37 1,44 2004 wlis 1 ianvrisaTvis, iseve rogorc gasul wels, saqarTvelos mosaxleobis 52,8% Seadgendnen qalebi, xolo 47,2% - mamakacebi. amasTan, ukanasknel wlebSi axalSobilTa Soris moimata vaJebis raodenobam. Tu 1989 wels 0-4 wlamde asakobriv jgufSi 51,1%-s vaJebi Seadgendnen, xolo 20-24 wlis asakobriv jgufSi ukve qalTa raodenoba (50,6%) Warbobda, 2004 wels 0-4 wlamde asakobriv jgufSi vaJTa wilma 51,3%-s miaRwia, xolo qalebis raodenobam kvlav 20-24 wlis asakidan (50,3%) gadaaWarba kacebis raodenobas (cxrili 4). janmrTelobis mdgomareoba saqarTveloSi 3 cxrili 4. mudmivi mosaxleobis raodenoba asakobrivi jgufebis mixedviT (aTasi) 1989 wlis dasawyisi asaki sul kaci 2004 wlis dasawyisi qali abs. % abs. % sul kaci qali abs. % abs. % 0-4 460,9 253,7 55,0 207,2 45 240,7 123,5 51,3 117,2 48,7 5-9 438,8 223,4 50,9 215,4 49,1 252,3 129 51,1 123,3 48,9 10-14 434 220,9 50,9 213,1 49,1 310,7 159,2 51,2 151,5 48,8 15-19 421 218,3 51,9 202,7 48,1 349,2 177 50,7 172,2 49,3 20-24 414,2 203,7 49,2 210,5 50,8 367,5 182,8 49,7 184,7 50,3 25-29 465,1 225 48,4 240,1 51,6 339,1 167,8 49,5 171,3 50,5 30-34 415,7 200,7 48,3 215 51,7 292,7 140,9 48,1 151,8 51,9 35-39 364,6 175,4 48,1 189,2 51,9 296,5 141,9 47,9 154,6 52,1 40-44 269,9 128,8 47,7 141,1 52,3 325,9 154,6 47,4 171,3 52,6 45-49 297,1 139,1 46,8 158 53,2 323,4 152,5 41,2 170.9 52,8 50-54 344,7 163,3 47,4 181,4 52,6 282,8 129,4 47,6 153,4 52,4 55-59 300 138,9 46,3 161,1 53,7 158,5 71,1 44,9 87,4 55,1 60-64 298,9 130,8 43,8 168,1 56,2 203,9 89,4 43,8 114,5 56,2 65-69 164,6 59,8 36,3 104,8 63,7 197,4 84,1 42,6 113,3 57,4 70+ 321,2 103 32,1 218,2 67,9 374,6 135,8 36,3 238,8 63,7 sul 5412,5 2566,8 47,4 2845,7 52,6 4328,9 2039,0 47,1 2289,9 52,9 0-14 1333,7 680 51,0 653,7 49,0 803,7 411,7 51,2 392 48,8 15-64 3591,2 1724 48,0 1867,2 52,0 2953,2 1407,4 47,7 1545,8 52,3 65+ 487,6 162,8 33,4 324,8 66,6 572,0 219,9 38,4 352,1 61,6 wyaro: saqarTvelos statistikuri weliwdeuli - 2005 mosaxleobis asakobrivi struqturis cvlilebebi gasuli saukunis ganmavlobaSi mocemulia nax. 1-ze. monacemebi eyrdnoba 1897, 1959 da 1989 wlebSi Catarebul mosaxleobis aRwerebis masalebsa da statistikis saxelmwifo departamentis 2004 wlis oficialur monacemebs. XIX saukunis miwuruls saqarTvelos mosaxleobis sqesobriv-asakobrivi struqturis grafiks naTlad gamoxatuli tolferda piramidis forma aqvs, rac sicocxlis saSualo xangrZlivobis dabali maCvenebliT aixsneba. 1959 wlis grafikze aSkarad ikveTeba 35-44 da 10-19 wlis asakobrivi jgufebis mosaxleobis raodenobis mkveTri kleba, rac ganpirobebuli iyo 1915-1925 wlebSi (pirveli msoflio omi da saqarTvelos ZaldatanebiTi gasabWoeba) da 1940-1945 wlebSi (meore msoflio omi) Sobadobis mkveTri SemcirebiT. 1989 wlis grafikze zemoaRniSnuli cvlilebebi Sesabamisad gamoixata 65-74 da 40-49 wlis asakobriv jgufebSi. rac Seexeba grafiks 2004 wlisaTvis, masze kvlav rCeba `Rrmuli~ 0-9 wlis asakobriv jgufSi, rac ukanaskneli 10 wlis ganmavlobaSi Sobadobis mniSvnelovani klebiTaa ganpirobebuli (nax. 1). 4 2004 saqarTvelos mosaxleobis janmrTelobis mdgomareoba naxati 1. saqarTvelos mosaxleoba asakisa da sqesis mixedviT 1897 28.01* mamakaci 1959 15.01.* mamakaci qali 70+ 65-69 60-64 55-59 50-54 45-49 40-44 35-39 30-34 25-29 20-24 15-19 10-14 5-9 0-4 qali I I II 250 200 150 100 50 0 50 100 150 200 250 aTasi aTasi II 250 200 150 100 50 I 50 100 150 200 250 aTasi 1989 12.01.* 70+ 65-69 60-64 55-59 50-54 45-49 40-44 35-39 30-34 25-29 20-24 15-19 10-14 5-9 0-4 0 aTasi 2004 01.01. I II II II II III III 250 200 150 100 50 0 50 100 150 200 250 aTasi aTasi 250 200 150 100 50 0 50 100 150 200 250 aTasi aTasi I – pirveli msoflio omi da saqarTvelos ZaldatanebiTi gasabWoeba II – meore msoflio omi da omisSemdgomi periodi III – sabWoTa kavSiris daSlis Semdgom ganviTarebuli socialur-ekonomikuri krizisi * mosaxleobis aRweris masalebis mixedviT ukanasknel wlebSi saqarTveloSi sul ufro mcirdeba qorwinebaTa ricxvi, rac mniSvnelovnad aferxebs qveynis mosaxleobis gamravlebas, amasTan mraval mwvave socialur, fsiqikur da sxva xasiaTis problemas warmoSobs. ganqorwinebaTa ricxvi SedarebiT dabalia, magram is uaryofiT gavlenas axdens isedac dabali Sobadobis maCvenebelze. qorwinebisa da Sobadobis maCveneblebis Sedarebisas monacemTa gamoxatulia am TiTqmis paraleluri kleba 1990-98 wlebSi, Tumca ukanaskneli oTxi wlis ganmavlobaSi es maCveneblebi umniSvnelod matulobs (nax. 2). janmrTelobis mdgomareoba saqarTveloSi 5 naxati 2. qorwinebisa da Sobadobis zogadi maCveneblebi (daqorwinebulTa da cocxladdabadebulTa ricxvi 1000 sul mosaxleze) qorwineba Sobadoba 30 25 17,1 13,4 20 15 10 6,7 4,9 4,9 12 11,8 4,5 11,9 11,9 11,9 4,4 4 3,5 11,5 3,1 10,9 3 5 11 2,8 3 10,8 2,9 10,7 10,7 11,5 2,9 3,5 0 1990 1992 1993 1994 1995 1996 1997 1998 1999 2000 2001 2002 2003 2004 wyaro: saqarTvelos statistikuri weliwdeuli – 2005. statistikur monacemebze dayrdnobiT da demografiuli ganviTarebis gaTvaliswinebiT, g.wulaZe TanaavtorebTan erTad mosaxleobis raodenobis Semcirebis prognozs akeTebs. am gamokvleviT, 2050 wlamde saqarTvelos mosaxleobis raodenoba mniSvnelovnad naklebi iqneba 2000-2005 wlebTan SedarebiT. mosaxleobis formirebaSi gare migracias mniSvnelovani roli eqneba, gansakuTrebiT 2020 wlamde. amgvarad, qveyanaSi Tanamedrove demografiul situacias sistemuri krizisis xasiaTi aqvs. am sistemis Semadgeneli nawilebia: Sobadobis krizisul zRvramde Semcireba, garkveulwilad sikvdilianobis zrda, mosaxleobis progresirebadi Sekvecili kvlavwarmoeba zogierT raionSi, deformirebuli sqesobriv-asakobrivi struqtura, mosaxleobis bunebrivi matebis Semcireba, janmrTelobis gauareseba, gare da Sida migraciis farTo masStabebi, didi raodenobiT gandevnili mosaxleoba da demografiuli procesebis marTvis dabali done. 6 saqarTvelos mosaxleobis janmrTelobis mdgomareoba 2004 2. sicocxlis mosalodneli xangrZlivoba da sikvdilianoba statistikis saxelmwifo departamentis gaTvlebiT, 2004 wels saqarTveloSi sicocxlis mosalodneli saSualo xangrZlivoba dabadebisas Seadgenda 71,4 wels (mamakacebSi – 67,8, xolo qalebSi - 74,9 wels). saqarTveloSi sicocxlis saSualo xangrZlivoba sWarbobs axlad damoukidebeli qveynebis saSualo analogiur monacemebs, Tumca CamorCeba evropis monacems (nax 3). aRsaniSnavia is garemoebac, rom sxvaoba mosalodneli sicocxlis saSualo xangrZlivobaSi mamakacebsa da qalebs Soris (7,1), iseve rogorc samxreT kavkasiis mezobel qveynebSi, mniSvnelovnad naklebia yofili sabWoTa kavSiris respublikebis monacemebTan SedarebiT. g.wulaZisa da sxv. gamokvlevebiT, 2050 wlamde qveyanaSi gaizrdeba sicocxlis mosalodneli xangrZlivoba, Tumca is ufro naklebi iqneba, vidre dReisaTvis evropis ganviTarebul qveynebSi. naxati 3. sicocxlis mosalodneli saSualo xangrZlivoba Life expectancy at birth, in years (arsebuli uaxlesi monacemebi) <= 85 <= 81 <= 77 <= 73 Last European Region evropis regioni – 74,91 74.91 available <= 69 No data Min = 65 wyaro: monacemTa baza `janmrTeloba yvelasaTvis”, www.who.dk/hfadb. 2004 wels registrirebuli iyo gardacvalebis 48793 SemTxveva (2003 wels – 46057). sikvdilianobis asakobrivi struqtura mocemulia cxril 5-Si. janmrTelobis mdgomareoba saqarTveloSi 7 cxrili 5. sikvdilianobis asakobrivi koeficientebi (gardacvlilTa ricxovnoba Sesabamisi asakobrivi jgufis 1000 kacze) 1998 1999 10.5 10.6 22.3 22.5 0.6 0.6 0.4 0.3 0.3 0.2 0.6 0.5 0.9 0.8 1.3 1.2 1.8 1.6 2.5 2.5 3.4 3.4 5.0 5.0 7.8 7.8 12.3 11.4 17.8 17.8 29.2 29.1 46.5 46.5 70.8 71.0 115.0 115.0 211.3 213.6 wyaro: saqarTvelos sul 0-1 1-4 5-9 10-14 15-19 20-24 25-29 30-34 35-39 40-44 45-49 50-54 55-59 60-64 65-69 70-74 75-79 80-84 85+ 2000 2001 10.7 10.5 23.1 23.7 0.6 0.6 0.3 0.3 0.3 0.3 0.5 0.7 0.8 0.7 1.2 1.4 1.6 1.8 2.4 2.5 3.4 3.5 5.0 4.9 7.6 7.4 11.4 10.0 17.8 16.3 29.0 26.9 46.4 45.7 71.4 71.0 115.0 114.4 216.9 216.2 statistikuri 2002 2003 10.7 10.6 24.4 25.4 0.6 0.7 0.3 0.1 0.3 0.2 0.7 0.3 0.7 0.6 1.4 1.0 1.8 1.4 2.5 1.8 3.5 2.7 4.9 4.0 7.4 7.4 10.0 11.7 16.3 14.7 26.9 26.7 45.7 40.5 71.1 76.4 114.6 113.2 217.6 264.4 weliwdeuli 2004 11.3 25.2 0.7 0.4 0.3 0.4 0.7 0.9 1.7 2.3 3.4 4.6 6.0 12.0 13.6 30.2 40.2 79.8 122.7 287.6 – 2005. 2004 wels, wina welTan SedarebiT, mosaxleobis sikvdilianobis struqtura ZiriTadad ar Secvlila (cxrili 6). cxrili 6. saqarTvelos mosaxleobis sikvdilianobis struqtura daavadebaTa ZiriTadi klasebis mixedviT (100000 sul mosaxleze) gardaicvala sul daavadebaTa ZiriTadi klasebi X dsk-s mixedviT s u l: infeqciuri da parazituli daavadebebi simsivneebi endokrinuli sistemis, kvebis moSlilobis da nivTierebaTa cvlis darRvevis daavadebebi sisxlisa da sisxlmbad organoTa daavadebebi, imunuri meqanizmis CaTreviT mimdinare calkeuli darR. fsiqiuri da qceviTi aSlilobebi nervuli sistemis daavadebebi sisxlis mimoqcevis sistemis daavadebebi sasunTqi organoebis daavadebebi saWmlis momnelebeli organoebis daavadebebi Sardsasqeso sistemis daavadebebi orsuloba, mSobiaroba da loginobis xanis garT. kanisa da kanqveSa ujredisis daavadebebi ZvalkunTovani sistemisa da SemaerTebel qsov. daav. Tandayolili anomaliebi, deformaciebi da qromosomuli dar. perinatalur periodSi warmoSobili calkeuli mdgomareobebi simptomebi, niSnebi da normidan gadaxrebi travmebi, mowamvlebi sikvdilianobis maCvenebeli 2003 46055 357 5681 2004 48793 399 5520 2003 1063,7 8,2 131,2 2004 1134.1 9.3 128.3 1630 850 37,7 19.8 29 45 0,7 0.7 1,3 3,6 697,5 39,3 51,4 8,8 0,3 0,2 0.3 1,9 19,3 33,2 28,8 1.1 4.0 707.9 92.8 39.7 9,5 0.5 0.1 0.4 1.5 20.0 53.9 44.5 55 49 157 171 30192 30455 1703 3991 2225 1708 379 407 21 21 8 6 13 18 84 63 836 859 1439 2317 1246 1914 wyaro: janmrTelobis dacva, saqarTvelo, 2004, statistikuri cnobari. 8 saqarTvelos mosaxleobis janmrTelobis mdgomareoba 2004 sikvdilianobis struqturaSi wamyvani adgili, iseve rogorc wina wlebSi, ekava sisxlis mimoqcevis sistemis daavadebebs (62,4%; maCvenebeli 100000 sul mosaxleze – 707,9) da simsivneebs (11,3%; maCvenebeli – 128,3), Semdgom modis sunTqvis organoebis daavadebebi (8,2%; maCvenebeli – 92,8), es maCveneblebi wina welTan SedarebiT gaizarda, Semcirebulia krinuli sistemis, kvebisa da nivTierebaTa cvlis darRveviT, saWmlis momnelebeli organoebis daavadebebiT gamowveuli sikvdilianobis maCveneblebi (cxrili 7). cxrili 7. sikvdilianobis struqtura ZiriTadi mizezebis mixedviT (%) 2002 71,6 10,7 2,6 2,8 9,1 wyaro: saqarTvelos statistikuri weliwdeuli - 2005. sisxlis mimoqcevis sistemis daavadebebi simsivneebi sunTqvis organoebis daavadebebi saWmlis momnelebeli organoebis daavadebebi sxva daavadebebi 2003 65,6 12,3 3,7 4,8 10,9 2004 62.4 11.3 8.2 3.5 14.6 aRsaniSnavia is garemoeba, rom gul-sisxlZarRvTa daavadebebisa da simsivneebis profilaqtika da, Sesabamisad, maT mier gamowveuli sikvdilianoba mniSvnelovnad SeiZleba Semcirdes mosaxleobaSi cxovrebis jansaRi wesis danergvisa da socialurekonomikuri mdgomareobis gaumjobesebis gziT, rac naklebadaa damokidebuli jandacvis samsaxurebis xarisxian muSaobaze. janmrTelobis mdgomareoba saqarTveloSi 9 3. avadobis tvirTi 3.1. avadobisa da dainvalidebis Taviseburebebi 2004 wlis daavadebianobisa da avadobis wina wlis monacemebTan Sedareba cxadyofs, rom zogadad qveyanaSi daavadebianobac da avadobac momatebulia daavadebaTa yvela ZiriTad klasSi, umniSvnelod Semcirda mxolod sasunTqi organoebis daavadebianiobis maCvenebeli (cxrili 8). cxrili 8. daavadebianobis da avadobis maCveneblebi samkurnalo-profilaqtikur dawesebulebebSi daavadebaTa ZiriTadi klasebi X dsk-s mixedviT infeqciuri da parazituli daavadebebi simsivneebi endokr. sistemis, kvebis, nivTier. cvlis da imun. darR. sisxlisa da sisxlmbadi organoebis daavadebebi fsiqikuri aSlilobebi nervuli sistemis da grZnobaTa organoebis daavadebebi sisxlis mimoqcevis sistemis daavadebebi sasunTqi organoebis daavadebebi saWmlis momnelebeli organoebis daavadebebi Sard-sasqeso sistemis daavadebebi orsulobis, mSobiarobis da mSobiarobis Semd. periodis garT. kanisa da kanqveSa ujredisis daavadebebi Zval-kunTovani sistemis da SemaerTebeli qsovilis daavad. Tandayolili anomaliebi perinatalur periodSi warmoqmnili calkeuli mdgomareobebi simptomebi da arazustad aRniSnuli mdgomareobebi travmebi da mowamvlebi sul daavadebianoba 2003 2004 1586,4 1786,1 874,4 935,6 3429,0 3628,1 339,5 370,0 2335,9 2445,8 2855,0 3289,1 5776,8 6494,8 7027,6 7022,3 2397,9 2591,1 1389,0 1599,3 131,4 631,6 720,2 774,5 602,4 731,5 134,5 147,3 85,2 86,7 112,7 133,0 785,6 845,2 30583,4 33053,4 avadoba 2003 2004 1002,8 1271,3 164,4 190,9 666,7 684,4 170,9 196,8 139,8 174,7 1043,7 1178,5 1481,7 1616,1 5453,8 5387,9 918,5 958,1 623,7 720,2 93,0 521,6 486,4 543,7 234,8 245,5 24,0 27,3 53,0 53,4 56,3 72,3 663,9 743,2 13277,5 14206,2 wyaro: janmrTelobis dacva, saqarTvelo, 2004, statistikuri cnobari. 2004 w. sicocxleSi pirvelad dadgenili diagnoziT aRricxuli daavadebebis SemTxvevebis raodenoba 8%-iT gaizarda. zogadi daavadebianoba 2004 wels, wina welTan SedarebiT, gaizarda saqarTvelos yvela regionSi, garda raWa-leCxumi/qvemo svaneTis, zemo svaneTis, imereTisa da kaxeTis, xolo avadobis maCveneblebi saqarTvelos umetes regionebSi gaizarda (cxrili 9). cxrili 9. zogadi daavadebianobisa da avadobis maCveneblebi regionebis mixedviT saqarTvelo Tbilisi aWara guria raWa-leCxumi da qv. svaneTi samegrelo zemo svaneTi mcxeTa-mTianeTi samcxe-javaxeTi qvemo qarTli imereTi kaxeTi Sida qarTli foTi daavadebianoba 2003 2004 30583,4 33053,4 40014,1 43827,9 19666,4 21391,1 26335,7 55320,2 30950,7 23866,0 54817,6 53510,6 26157,0 23434,3 22483,2 26571,4 14349,5 22018,0 24697,5 16066,8 27378,8 27125,2 24732,1 29206,3 16935,6 29081,4 avadoba 2003 13277,5 22654,1 8106,1 11771,3 14377,5 7874,0 25574,5 9975,8 7319,9 4947,8 8076,8 9173,7 12103,2 6843,3 wyaro: janmrTelobis dacva, saqarTvelo, 2004, statistikuri cnobari. 2004 14206,2 20921,9 9252,3 16631,9 11479,5 9375,9 11777,5 7644,6 5802,3 9968,8 10409,8 15132,8 10 saqarTvelos mosaxleobis janmrTelobis mdgomareoba 2004 aRniSnuli mdgomareoba unda miuTiTebdes registraciis sistemis gaumjobesebaze. miRebuli Sedegebis analizidan Cans, rom saqarTvelos mozrdili mosaxleobis avadobis struqturaSi wamyvani adgili ukavia sunTqvis organoTa, sisxlis mimoqcevis (gulis iSemiuri daavadeba da arteriuli hipertenzia), endokrinuli (difuzuri Ciyvi, Saqriani diabeti) sistemis, nervuli sistemisa da grZnobaTa organoebis daavadebebs. avadobis maCveneblebSi gansakuTrebiT maRalia sunTqvis organoTa daavadebebis maCvenebeli. 2004 wels SesaZleblobis SezRudviT invalidad pirveladad cnobil pirTa ricxvma 20198 Seadgina, rac 2003 w. SedarebiT, 2509 adamianiT metia. maTi ganawileba invalidobis mizezebis mixedviT mocemulia cxril 10-Si. simZimis xarisxis mixedviT mkveTrad gamoxatuli iyo 3363 SemTxveva, mniSvnelovnad gamoxatuli – 13200. cxrili 10. invalidad pirvelad cnobili pirebis ganawileba invalidobis mizezebis mixedviT 1999 sul 11567 maT Soris qalebi 5146 invalidebi SromiTi dasaxiCrebis an 55 prof. daavadebebis gamo invalidebi saerTo daavadebebiT 10155 invalidebi samxedro mosamsaxureTa 517 ricxvidan bavSvobidan invalidebi 840 uvadod daudgindaT invalidoba 3513 wyaro: saqarTvelos statistikuri weliwdeuli – 2005 2000 8914 3856 2001 11678 5647 2002 16024 7694 2003 17689 8271 2004 20198 9933 38 95 98 120 88 7701 10180 13868 15796 18566 382 373 1000 1106 872 793 2290 1030 2952 1058 4705 667 4164 672 4256 SezRuduli SesaZleblobebis mqone pirad cnobilTa (pirveladad da ganmeorebiT) raodenobam 68234 adamiani Seadgina, maT Soris umetesoba (47814) 40 wlidan sapensio asakamde (qalebSi – 60 wlis zeviT, mamakacebSi – 65 wlis zeviT) adamianebis jgufs miekuTvneba, 14133 – 39 wlamde asakSi iyo da mxolod 6287 – sapensio asaks zeviT. 2004 wels SromiTi dasaxiCrebiTa da profesiuli daavadebebiT SezRuduli SesaZleblobis mqone pirad cnobil iqna 88 adamiani (2003 w. - 120). oTxmocdaaTian wlebamde, aRniSnuli mizezebiT, SesaZleblobis SezRudvis statusi udgindeboda 500-mde adamians. aseTi donis Semcireba ZiriTadad gamowveulia umetes sawarmoTa funqcionirebis SewyvetiT. SezRuduli SesaZleblobis statusis mqone bavSvTa raodenobam 2004 w. 10722 Seadgina (2003 w. - 11015). 2004 wels dasaxiCrebiT da sxva daavadebebiT SesaZleblobis SezRudviT pensionerTa ricxvi Seadgenda 135,8 aTas kacs, rac 2003 wlis raodenobas 5,4 aTasi adamianiT aRemateba. 2004 wels 34,1 aTasamde gaizarda bavSvobidan invalidTa raodenoba (2003 w. – 32,2 aTasi), ramac 5,9% Seadgina. ukanasknel wlebSi gaizarda socialuri pensiis mimReb SezRuduli SesaZleblobis statusis mqone pirTa raodenoba da 2004 w. man 29,3 aTasi adamiani (2003 w. – 23,3 aTasi) Seadgina. 3.2. infeqciuri daavadebebi evropis regionis umravlesobaSi 21-e saukuneSic ki infeqciuri daavadevevi avadobisa da sikvdilianobis erT-erT umTavres mizezs warmoadgens. gaCnda axali daavadebebi, magaliTad, mwvave respiratoruli sindromi (SARS), aRmocenda TiTqosda miviwyebuli daavadebebic (maT Soris, difTeria), amave dros ukanasknel aTwleulSi ganviTarebulma movlenebma xeli Seuwyo msoflioSi janmrTelobis mdgomareoba saqarTveloSi 11 savaWro urTierTobebis mkveTr gaaqtiurebas da mosaxleobis didi nakadebis migracias, ramac, Tavis mxriv, kargi pirobebi Seqmna infeqciuri daavadebebis gavrcelebisaTvis rogorc calkeul qveynebSi, ise maT farglebs gareTac. gasaTvaliswinebelia `globaluri daTbobis~ Sedegad ganviTarebuli movlenebis gamo gadamtanebiT gadacemadi daavadebebis mateba bevr qveyanaSi. bolo aTwleulis manZilze saqarTveloSi mimdinare politikurma da socialurekonomikurma procesebma gamoiwvia rogorc mTlianad mosaxleobis ekonomikuri mdgomareobis gauareseba, aseve jandacvis sistemis bevri rgolis muSaobis dasusteba. rogorc Sedegi, Seiqmna pirobebi zogierTi socialurad saSiSi infeqciebiT avadobis matebisaTvis. amitom Zalze did mniSvnelobas iZens epidzedamxedvelobis gaZliereba, daavadebaTa kontrolis da profilaqtikis mwyobri sistemis Camoyalibeba, vinaidan infeqciuri sneulebebiT avadobis maCvenebeli qveynis ganviTarebisa da mosaxleobis keTildReobis realuri donis erT-erTi maCvenebelia. 3.2.1. infeqciuri daavadebebis gavrceleba 14669 saqarTveloSi arsebuli sakmaod daZabuli sanitariul-epidemiologiuri mdgomareoba, ganpirobebuli dasaxlebuli punqtebis sanitariuli keTilsaimedobis gauaresebiT, xarisxiani sasmeli wyliT momaragebaSi Seqmnili problemebiT, siRaribesTan dakavSirebuli socialuri pirobebis gauaresebiT da profilaqtikuri jandacviTi programebis dafinansebis uaRresad dabali doniT, mniSvnelovan sirTuleebs uqmnis infeqciur daavadebaTa kontrols da profilaqtikas. 2004 w. saqarTvelos yvela regionSi, garda samcxe-javaxeTisa, aRiniSna infeqciuri daavadebebis gavrcelebis maCvenebelTa zrda rogorc mTlian mosaxleobaSi, ise bavSvebSi. gansakuTrebiT moimata (1,9-jer) am daavadebebma TbilisSi mcxovreb bavSvebs Soris. infeqciur daavadebaTa gavrceleba regionebis mixedviT qveynis saSualo maCvenebelze maRali iyo Tbilissa da mcxeTa-mTianeTSi, bavSvebSi ki – TbilisSi, Sida qarTlsa da mcxeTa-mTianeTSi (nax. 4). naxati 4. infeqciur daavadebaTa gavrceleba mxareebis mixedviT 16000 14000 sul bavSvebi 12000 1241,3 3557 1203 3881,5 1793,2 934 1967,4 3946,8 2273,5 2007,8 645,4 1753,8 696,5 2817,4 1253,4 1040,9 2000 459,1 4000 3281 993,8 6000 1063,1 8000 2309,9 4840,9 10000 o i l ve T r sa qa r qa id S o em qv a qa av r ax T T l l i i eT i T xe mc sa mc xe T a- -j mT ka ia xe ne T i i eT r gr im e el o mi me aaW r sa l eC gu r xu ia a ar aW T bi l is i 0 wyaro: janmrTelobis dacva, saqarTvelo, 2004, statistikuri cnobari. magram unda aRiniSnos, rom ukanasknel aTwleulSi janmrTelobis dacvis sistemaSi saxelmwifo programebis amuSavebisa da registraciis gaumjobesebis pirobebSi, infeqciuri daavadebebis gavrcelebam kontrolirebadi xasiaTi miiRo. 2004 wels, wina welTan SedarebiT, dafiqsirda salmonelozebis, baqteriuli dizenteriis, eSerixiozebis, amebiazis, diareuli daavadebebis, jilexis, brucelozis, wiTelas, wiTuras, leiSmaniozis, mwvave respiratoruli infeqciebis registrirebuli SemTxvevebis mateba. danarCeni nozologiebis mixedviT dafiqsirda klebis dinamika. aRsaniSnavia, rom 2004 wels bavSvebSi ar dafiqsirebula malariis, difTriis baqteriomatareblebis, jilexisa da tetanusis SemTxvevebi (cxrili 11). 12 saqarTvelos mosaxleobis janmrTelobis mdgomareoba 2004 cxrili 11. infeqciuri daavadebebis gavrcelebis dinamika 2003 gripi fexsaxsrianTamieri da hemoragiuli virusuli cxelebebi maCvenebeli 100000 sul mosaxleze raodenoba maCvenebeli 100000 sul mosaxleze raodenoba maCvenebeli 100000 sul mosaxleze m.S. bavSvebi raodenoba sul maCvenebeli 100000 sul mosaxleze muclis tifi da paratifebi A, B, C salmonelozebi baqteriuli dizenteria (Sigelozi) eSerixiozebi kvebiTi toqsikoinfeqciebi m.S. botulizmi amebiazi daudgeneli etiologiis diareuli daavadebebi jilexi brucelozi difTeria difTeriis baqteriomatareblebi meningokokuri infeqcia tetanusi mwvave dune dambla wiTela wiTura virusuli hepatitebi sulHE maT Soris: A B С D da sxva cofi malaria malariis parazitmtarebeli leiSmaniozi mwvave respiratoruli infeqciebi m.S. bavSvebi raodenoba sul 2004 1 0,02 1 0,1 1 0.02 1 0.1 188 4,3 107 12,7 276 6.3 102 11.1 189 4,4 104 12,3 617 14.1 273 29.8 307 449 39 33 6020 7,1 10,4 0,9 0,8 139,1 243 107 4 6 4102 28,7 12,7 0,5 0,7 485,2 553 408 41 51 6035 12.7 9.3 0.9 1.2 138.1 412 96 5 29 4299 45.0 10.5 0.5 3.2 469.4 27 106 26 5 0,6 2,4 0,6 0,1 0 3 11 2 0,0 0,4 1,3 0,2 45 151 12 0 1.0 3.5 0.3 0.0 0 14 3 0 0.0 1.5 0.3 0.0 65 8 11 223 843 2999 1872 394 481 252 11 315 1 103 103728 1,5 0,2 0,3 5,2 19,5 69,3 43,2 9,1 11,1 5,8 0,3 7,3 0,0 2,4 2396,2 32 0 11 151 761 1181 1090 28 3 60 2 47 0 86 74038 3,8 0,0 1,3 17,9 90,0 139,7 128,9 3,3 0,4 7,1 0,2 5,6 0,0 10,2 8756,7 46 7 8 6847 4209 2712 1444 435 509 324 12 257 1 125 120594 1.1 0.2 0.2 156.6 96.3 62.0 33.0 10.0 11.6 7.4 0.3 5.9 0.02 2.9 2758.6 34 0 8 4179 3638 845 705 24 8 108 3 56 0 92 81458 3.7 0.0 0.9 456.3 397.2 92.3 77.0 2.6 0.9 11.8 0.3 6.1 0.0 10.0 8893.3 21663 500,4 7740 915,4 11399 260.8 4542 495.9 0 0,0 0 0,0 0 0.0 0 0.0 wyaro: janmrTelobis dacva, saqarTvelo, 2004, statistikuri cnobari. infeqciuri da parazituli daavadebebis aRricxul SemTxvevaTa raodenobam 2004 wels moimata 7,2%-iT. 90-iani wlebis dasawyisSi aRricxvianobis sruli moSlis Semdgom, registrirebul SemTxvevaTa raodenoba, gansakuTrebiT bavSvebSi, realurs miuaxlovda, rac mTlianad ambulatoriul avadmyofTa xarjze moxda (nax. 5). janmrTelobis mdgomareoba saqarTveloSi 13 835 737,5 1491,2 661,8 951,7 244,3 1994 1995 1996 1997 1998 1999 2000 2001 3557 2855,5 2002 2003 1271,3 834,7 1993 1002,8 2527,9 733,2 834,7 1992 1010,5 423,3 769,4 1746,7 1896,8 468,5 847,7 1991 626,8 1149,7 1990 bavSvebi 575 815,8 1281,2 2121,8 1989 961 1191,5 2074,1 sul 1623,7 4702,9 naxati 5. infeqciuri da parazituli daavadebebis maCveneblebi 100000 sul mosaxleze 2004 wyaro: janmrTelobis dacva, saqarTvelo, 2004, statistikuri cnobari. miuxedavad seriozuli siZneleebisa, qveyanaSi warmatebiT moqmedebs `imunizaciis~ saxelmwifo programa, romlis ganxorcielebaSi ukanasknel wlebSi miRweulia SesamCnevi progresi. saerTaSoriso gamocdilebaze dayrdnobiT Seicvala difTeriatetanusi-yivanaxvelas, poliomielitis savaqcinacio vadebi da daemata B hepatitis sawinaaRmdego vaqcinacia axalSobilebSi. 2004 wels aRiricxa wiTelaTi daavadebis 6847 SemTxveva (2003 wels 233 SemTxveva). saangariSo wels avadobis maCvenebeli gaizarda 5,2-dan 156,6-mde (bavSvebSi 5,2-dan 456,3mde). xuTjer moimata wiTuras SemTxvevebis raodenobam. difTeriis epidemia, romelmac saqarTveloSi 1993 wels ifeTqa, ZiriTadad asacreli masalebis uqonlobis gamo, 1995 wels dawyebuli gegmiuri acrebis gamosworebisa da masobrivi imunizaciis kampaniebis Sedegad mxolod 1998 wlidan gaxda kontrolirebadi (1998 wels dafiqsirda SemTxvevebis 60%-iT kleba). am periodSi aSS-is da sxva ganviTarebuli qveynebis mTavrobebisa da, gansakuTrebiT, gaeros bavSvTa fondis udidesi daxmarebis Sedegad SesaZlebeli gaxda jer gegmiuri acrebis dawyeba, xolo Semdeg mosaxleobis masiuri vaqcinacia. 2004 wels avadobis maCvenebeli orjer Semcirda, ar aRicxula arc erTi difTeriis matarebeli (nax. 6). naxati 6. difTeria saqarTveloSi SemTxvevebi 500 400 10 8 348 312 300 5,8 286 7,9 6 6,4 200 100 avadoba 429 5,6 114 4 2,1 28 0,5 60 1,3 28 0,6 22 0,5 28 0,6 26 0,6 2 12 0,3 0 1993 1994 1995 1996 1997 1998 1999 2000 2001 2002 2003 0 2004 wyaro: janmrTelobis dacva, saqarTvelo, 2004, statistikuri cnobari. qveyanaSi 1992 wlidan ar daregistrirebula poliomielitis arcerTi SemTxveva. da saqarTvelo sertificirebulia, rogorc poliomielitisagan Tavisufali zona, amis garantiaa acrebiT mocvis maRali done da mwvave dune damblis (mdd) sindromis 3 14 2004 saqarTvelos mosaxleobis janmrTelobis mdgomareoba gamovlenis maCvenebeli, romelic epidzedamxedvelobis xarisxs gansazRvravs (2004 w. gamovlinda 8 SemTxveva, rac wina welTan SedarebiT 3-iT naklebia). 2003 wlis doneze SenarCunda daudgeneli etiologiis diareuli daavadebebis maCvenebeli, aRiricxa salmonelezebisa da Sigelozis mateba (Sesabamisad, 88-iT da 428iT) (nax. 7). naxati 7. diareuli daavadebebis gavrceleba 250 diareuli daavadebebi 200 salmonelozi Sigelozi epidzedamxedvelobis saxelmwifo programis amuSaveba 150 100 50 0 1989 1990 1991 1992 1993 1994 1995 1996 1997 1998 1999 2000 2001 2002 2003 2004 wyaro: janmrTelobis dacva, saqarTvelo, 2004, statistikuri cnobari. arakeTilsaimedo situacia SenarCunebulia sakvebiT gadacemadi anTroponozuli da zoonozuri infeqciebis mxriv, rogorc kvebis produqtebis warmoebis, Senaxvis, transportirebisa da realizaciis saqmeSi arsebuli darRvevebis, aseve mosaxleobis nawilis dabali sanitariuli kulturis gamo. 2004 wels aRiricxa amebiazis 51 (wina wels - 33) SemTxveva, moimata botulizmisa da jilexis SemTxvevaTa ricxvma (nax. 8). naxati 8. jilexis da botulizmis SemTxvevebis dinamika 45 27 2003 39 15 botulizmi 39 26 2001 jilexi 41 34 29 39 1999 51 11 1997 6 0 83 53 18 20 40 60 80 100 120 140 160 wyaro: janmrTelobis dacva, saqarTvelo, 2004, statistikuri cnobari. miuxedavad wina wlebSi dafiqsirebuli klebisa, moimata brucelozis SemTxvevaTa raodenobam rogorc mTel mosaxleobaSi (2003 w. – 106, 2004 w. - 151), ise bavSvebSi (2003 w. - 3, 2004 w. – 14). saangariSo periodSi aRiricxa hepatitis 2712 SemTxveva, rac 9,6%-iT naklebia 2003 wels aRricxul SemTxvevebTan SedarebiT. es ZiriTadad gamowveulia A hepatitis raodenobis 22,9%-iT klebiT. moimata B, C, E, D da gauSifravi tipis hepatitebis SemTxvevaTa raodenobam (nax. 9). janmrTelobis mdgomareoba saqarTveloSi 15 naxati 9. virusuli hepatitebis avadobis maCveneblebi 50 40 30 20 43,7 41 45,9 Hepatitis B Hepatitis C 37,1 31,6 26,7 18,6 14,4 10,6 8,9 8,9 11,5 10,2 11,3 13 11,1 11,6 10 0,8 0 1,6 3,9 4,6 6 10,9 10,5 9,1 10 1988 1989 1990 1991 1992 1993 1994 1995 1996 1997 1998 1999 2000 2001 2002 2003 2004 wyaro: janmrTelobis dacva, saqarTvelo, 2004, statistikuri cnobari. ukanasknel wlebSi bavSvTa asakSi B virusuli hepatitis SemTxvevaTa umniSvnelo wili aRiniSneba (2004 w. aRiricxa 24 SemTxveva, maCvenebeli 2,6). rutinuli imunizaciis dawyeba saxelmwifo programiT, usafrTxo ineqciebis da samedicino manipulaciebis praqtikis danergva, usafrTxo sisxlis programa Tavis efeqts momaval wlebSi kidev ufro gamoavlens; samwuxarod, problemad rCeba da matulobs infeqciis gadacemis naxati 10. bunebrivi gzebi (sqesobrivi kontaqti) da gripis gavrcelebis dinamika arasamedicino manipulaciebis Sedegad 2004 260,8 gadacema (intravenuri narkomania). 2003 500,4 gripi msoflioSi erT-erT yvelaze 2002 146,6 gavrcelebul infeqcias warmoadgens. wina 2001 134,5 welTan SedarebiT, 2004 w. TiTqmis 2-jer 2000 298,7 Semcirda SemTxvevebis raodenoba – 11399 1999 136,45 (maT Soris 4542 bavSvi iyo) (nax. 10). 2004 1998 122,25 wels aRricxulia mwvave respiratoruli 1997 148,8 daavadebebis 120594 SemTxveva (maCvenebeli 1996 195,8 8893,3). 1988 90-iani wlebis dasawyisSi politi3164,5 kuri da ekonomikuri arastabilurobis, 0 500 1000 1500 2000 2500 3000 3500 mosaxleobis masobrivi migraciis da globaluri daTbobis Sedegad evropis wyaro: janmrTelobis dacva, saqarTvelo, regionSi mkveTrad gauaresda malariis 2004, statistikuri cnobari. gavrcelebis situacia. avadobis piki 1995 wels daregistrirda. saqarTveloSic kvlav aRiniSneboda malariis SemTxvevebi, romelic likvidirebul iyo, magram arsebobda yvela bunebrivi piroba Semotanis SemTxvevaSi misi gavrcelebisa da xelaxla CanergvisaTvis. wlebis ganmavlobaSi sxvadasxva uwyebebis mier kompleqsurad xorcieldeboda malariis likvidaciis RonisZiebebi - daWaobebuli adgilebis amoSroba, mcire bonifikacia, gadamtanebis masobrivi mospoba SxamqimikatebiT, malariasaSiS qveynebSi wamsvlel da Camosul pirTa registracia da samedicino-profilaqtikuri meTvalyureoba, qimioprofilaqtika antimalariuli saSualebebiT. 90-ian wlebSi malariis profilaqtikaze mimarTuli RonisZiebebis daufinanseblobam gamoiwvia saerTod koRoebisa da, maT Soris, malariis gadamtani anofelesis ricxobriobis zrda, rasac Tan daerTo azerbaijansa da somxeTSi malariis epidemia. saqarTveloSi malariis pirveli SemTxvevebi 1996 wels gamoCnda (4 SemTxveva), 1998 wels dafiqsirda 16 SemTxveva (14 adgilobrivi da 2 Semotanili), xolo 1999 wels maTma ricxvma 51-s miaRwia, maT Soris, 16 iyo Semotanili da 35 adgilobrivi. 16 saqarTvelos mosaxleobis janmrTelobis mdgomareoba 2004 2000 wels, gaizarda SemTxvevebis ricxvi da 170-s miaRwia, ZiriTadad, aRmosavleT saqarTveloSi. 2001 wels saqarTveloSi mkveTrad imata malariis SemTxvevebma da gafarTovda gavrcelebis geografiuli naxati 11. areali. es tendencia 2002 welsac malariis registrirebul SemTxvevaTa gagrZelda. 2003-2004w.w. dafiqsirda raodenoba SemTxvevaTa raodenobis kleba: jer 159-iT, Semdgom ki 58-iT. aRricxuli 474 500 SemTxvevebidan 56 bavSvebze modis (nax. 11). 437 450 malariasTan brZolis Tanamedrove 400 350 moTxovnebis gaTvaliswinebiT mTeli 300 yuradReba gadatanilia daavadebul pirTa 257 250 315 170 200 (daavadebis wyaros) adreul gamovlinebaze 150 da mkurnalobaze. 100 51 5 16 kvlav arakeTilsaimedo situaciaa 4 50 1 0 1 0 0 cofis sawinaaRmdego kompleqsur Ronis1992 1993 1994 1995 1996 1997 1998 1999 2000 2001 2002 2003 2004 ZiebaTa gatarebis TvalsazrisiT (gansakuTrebiT raionebSi). wyaro: janmrTelobis dacva, saqarTvelo, cofi cxovelebSi gamovlenilia 2004, statistikuri cnobari. saqarTvelos TiTqmis mTel teritoriaze. upatrono, moxetiale cxovelebis, kerZod, naxati 12. ZaRlebisa da katebis mniSvnelovani momravcofiT gardacvlilTa raodenoba lebis gamo mosalodnelia epizootiis kidev ufro swrafi gavrceleba. 2004 wels 25 21 SemTxvevebis raodenoba erTiT meti – 12 dafiqsirda (maCvenebeli 0,3), aqedan 3 20 bavSvebSi (maCvenebeli – 0,3) (nax. 12). 13 15 12 12 10 10 11 registrirebul dakbenil moqalaqeTa 10 7 ricxvma saangariSo wels 36478 Seadgina, 4 5 acra dasWirda 82,6%-s. aqedan vaqcinaciis sruli kursi daeniSna 32,5%, xolo 0 pirobiTi –54,7%. amgvarad, saswrafod 1996 1997 1998 1999 2000 2001 2002 2003 2004 misaRebia zomebi moxetiale cxovelebis populaciis regulirebisaTvis da wyaro: janmrTelobis dacva, saqarTvelo, 2004, statistikuri cnobari patroniani cxovelebis masiurad asacrelad. 2004 wels aRiniSna leiSmaniozis naxati 13. SemTxvevebis mateba (125 SemTxveva, leiSmanioziT avadobis maCveneblebi maCvenebeli – 2,9). vinaidan CvenSi bavSvebi gavrcelebuli leiSmaniozis tipi bavSvTa 14 12,4 sul daavadebaa, am SemTxvevaTa TiTqmis 74% 12 10,3 10,2 10 bavSvebze modis. 1990-94 wlebSi dafiqsirda 89,3 8,9 10 7,8 12 SemTxveva, 1995 wels - 20 SemTxveva, 1996 8 wels - 96, 1997 wels - 80, 1998 wels – 82, 1999 6 2,9 wels – 92 da 2000 wels – 103, 2001 wels – 125 4 2,4 2,5 2,8 2,3 2 1,6 (maCvenebeli 2,8), aqedan 112 bavSvebSi (89,6%), 2 0 2002 w. – 108 (maCvenebeli 2,5), bavSvebSi – 85 1998 1999 2000 2001 2002 2003 2004 (maCvenebeli 9,3). 2003 wels – 103 (maCvenebeli 2,4), aqedan 86 bavSvebSi (84%), 2004 w. – 125 (maCvenebeli 2,9), bavSvebSi – 92 (74%). (nax. 13). wyaro: janmrTelobis dacva, saqarTvelo, q. Tbilisze modis SemTxvevaTa 50%-ze meti, 2004, statistikuri cnobari. maSin roca ZiriTadi kerebi istoriulad ganTavsebuli iyo qvemo qarTlsa da kaxeTSi. TbilisSi SemTxvevebis mateba aSkarad dakavSirebulia daavadebis ZiriTadi rezervuaris - ZaRlebis raodenobis matebasTan. rac Seexeba gadamtanebs - flebotomusebs _ maTi mateba ukanono nagavsayrelebis momravlebasac unda ukavSirdebodes, Tumca aRsaniSnavia leiSmaniozis mateba bevr sxva janmrTelobis mdgomareoba saqarTveloSi 17 qveyanaSic, gansakuTrebiT ki centralur aziasa da amierkavkasiaSi (http://www.ecoprojects.ru), rac globaluri daTbobis problemebs ukavSirdeba. saqarTveloSi aRiniSneba Savi Wiris ori bunebrivi kera: maRalmTiani - javaxeTis zeganze da vake, mTis wina - qveynis samxreT aRmosavleTSi, naxevrad udabno zolSi. Savi Wiris epizootiebi mRrRnelebSi dafiqsirebulia maRalmTian zolSi – 1979–1983, 1992 da 1997 wlebSi, xolo vake mTis wina zolSi 1966 da 1968-71 wlebSi. adamianebSi Savi Wiri 1924 wlis Semdeg ar aRricxula. tularemiis bunebrivi kerebi ZiriTadad emTxveva Savi Wiris bunebriv kerebs, Tumca sivrcobrivad maT meti farTi ukavia da moicavs damatebiT kaxeTisa da qarTlis zonebsac. sporaduli SemTxvevebi dafiqsirda 1994 da 1995, 1998 wlebSi. 1997 wels adgili hqonda marcvleulis damuSavebasTan dakavSirebul umniSvnelo epidafeTqebas qarelis raionSi. epidemiologiuri, epizootologiuri da laboratoriuli gamokvlevebis safuZvelze gakeTda daskvna, rom 2004 wels Savi Wirisa da tularemiis epizootiebs bunebriv kerebSi adgili ar hqonda. sazogadoebrivi jandacvis qselis Camoyalibebas saqarTveloSi udidesi mniSvneloba hqonda, rogorc epidzedamxedvelobis mowesrigebisa da daavadebaTa kontrolis sistemis gaumjobesebis mxriv, romelic raionul doneze faqtiurad moSlili iyo, ise epidsituaciis prognozirebisa da adeqvaturi profilaqtikuri RonisZiebebis SemuSavebis da gatarebis TvalsazrisiT. janmrTelobis msoflio organizaciis moTxovniT, epidzedamxedvelobis erovnulma sistemebma unda uzrunvelyon infeqciuri daavadebebis gavrcelebis tendenciebsa da struqturis Sesaxeb monacemTa drouli miReba, Sefaseba da analizi, raTa SesaZlebeli gaxdes saTanado kontrolis RonisZiebebis drouli ganxorcieleba. 3.2.2. filtvis da filtvgareSe tuberkulozi miuxedavad imisa, rom tuberkulozi gankurnebadi daavadebebis ricxvs miekuTvneba, dReisaTvis tuberkuloziT inficirebulTa ricxvi msoflios mosaxleobis erT mesameds udris da yovelwliurad registrirdeba 8 mln. axali SemTxveva da 2 mln. sikvdili. swored amitom janmrTelobis msoflio organizaciam gadadga uprecedento nabiji da tuberkulozi globalur problemad gamoacxada. arc saqarTvelo darCa msoflioSi mimdinare procesebis miRma, kerZod, 1992-1996 wlebSi saqarTveloSi moxda tuberkulozuri infeqciis erTgvari afeTqeba. Seqmnili mdgomareoba qveyanaSi e.w. `cixis~ tuberkulozis gavrcelebasa da patimarTa sakmaod didi raodenobis amnistiiT gaTavisuflebasTan mWidrod iyo dakavSirebuli. mogvianebiT, mosaxleobis socialurekonomikuri mdgomareobis gauaresebis fonze tuberkulozma SeaRwia qveynis mosaxleobis im socialur fenebSic, sadac misi gavrceleba wina wlebSi tradiciulad dabali iyo. 2004 wels registrirebuli iyo tuberkulozis 4145 axali SemTxveva (avadobis maCvenebeli 100000 sul mosaxleze – 94,8), rac wina welTan SedarebiT 127-iT metia (nax. 14). 18 2004 saqarTvelos mosaxleobis janmrTelobis mdgomareoba naxati 14. tuberkulozis axali SemTxvevebi 160 140 120 100 134,1 119 96,5 86,4 80 60 27,6 40 22,7 20 0 1991 101 99,2 1992 96,5 92,8 67 94,8 57,9 21,9 1993 1994 1995 1996 1997 1998 1999 2000 2001 2002 2003 2004 wyaro: janmrTelobis dacva, saqarTvelo, 2004, statistikuri cnobari. janmrTelobis msoflio organizaciis rekomendebulDDOTS strategiaze orientirebuli mravalwliani saxelmwifo programis Seqmnam da danergvam epidemiologiuri situacia erTgvarad moawesriga, aRiniSna tuberkulozis kontrolirebadobis niSnebi, Tumca mdgomareoba jerjerobiT seriozulia. yofili sabWoTa kavSiris qveynebSi tuberkulozis axali SemTxvevebis maCvenebeli sakmaod varirebs 39,8-dan (estoneTi) 185,4-mde (yazaxeTi), Tumca, unda aRiniSnos, rom 2004 wlis saqarTvelos maCvenebeli (94,8) metia dsT-is qveynebis saSualo maCvenebelze (87,1) (nax. 15). naxati 15. tuberkulozis axali SemTxvevebi yofili sabWoTa kavSiris qveynebSi (2004) yazaxeTi 176,5 moldova 133,4 123,9 yirgizeTi saqarTvelo 94,8 dsT 87,1 84,4 ruseTi ukraina 81,2 uzbekeTi 78,4 tajikeTi 70,4 latvia 68,3 TurqmeneTi 66,8 azerbaijani 64,7 litva 59,3 55,4 belorusia somxeTi 51,7 evropa 41,8 39,8 estoneTi 0 50 100 150 200 wyaro: monacemTa baza `janmrTeloba yvelasaTvis~, www.who.dk/hfadb 2004 wels tuberkulozis registrirebul SemTxvevebSi axladgamovlenilTa wili (63,4%) TiTqmis orjer aRemateba e.w. Zvel SemTxvevebs (36,6%), rac janmrTelobis msoflio organizaciis SefasebiT tuberkulozTan brZolis programis efeqturobaze miuTiTebs. tuberkuloziT daavadebulTa registrirebul SemTxvevaTa saerTo raodenobam Seadgina 6543 (daavadebianoba 100000 mosaxleze _ 149,7). qveynis saSualo maCvenebelTan SedarebiT daavadebianoba maRali iyo samegreloSi _ 170,8; TbilisSi _ 173,0; aWaraSi _ 211,4. daavadebianobis SedarebiT dabali maCvenebeli dafiqsirda samcxe-javaxeTSi _ 67,4 (cxrili 12). janmrTelobis mdgomareoba saqarTveloSi 19 cxrili 12. tuberkulozis gavrceleba saqarTvelos mxareebis mixedviT daavadebianoba 2003 2004 2003 Tbilisi 173.0 171,8 114,8 aWara 186,1 211.4 140,7 guria 122,4 129.0 97,8 raWa - leCxumi 100,8 115.8 69,2 samegrelo 141,3 170.8 93,6 imereTi 107,9 117.8 70,6 kaxeTi 109,2 104.4 73,4 mcxeTa – mTianeTi 110,4 117.2 71,7 samcxe – javaxeTi 92,4 67.4 41,8 qvemo qarTli 100,1 119.0 58,5 Sida qarTli 125,8 125.5 83,9 saqarTvelo 145,2 149,7 96,5 wyaro: janmrTelobis dacva, saqarTvelo, 2004, statistikuri cnobari. mxare avadoba 2004 110.3 151.3 97.7 78.5 105.8 77.6 70.4 71.8 37.1 62.5 84.1 94,8 2004 w. registrirebulia filtvis tuberkulozis 5318 SemTxveva (maCvenebeli 121,7). baqteriogamoyofiT SemTxvevebis procentuli maCvenebeli qveynis saSualoze dabali mxolod guriaSi (43,3), TbilisSi (40,4), raWa-leCxumSi (38,7), aWarasa (32,8) da samcxe-javaxeTSi (20,8) iyo. 2002 welTan SedarebiT, baqteriogamoyofis SemTxvevaTa procentuli maCvenebeli TiTqmis yvela regionSi aris gazrdili, rac dadebiT tendencias warmoadgens (cxrili 13). cxrili 13. filtvis tuberkulozis axali SemTxvevebi nacxis analizi mxare mgb + mgb - abs. % abs. % Tbilisi 360 40.4 478 55 aWara 132 32.8 240 59.6 guria 42 43.3 55 56.7 raWa-leCxumi 12 38.7 18 58.1 samegrelo 184 50.3 173 47.3 imereTi 218 55.6 170 43.4 kaxeTi 88 45.8 103 53.6 mcxeTa-mTianeTi 31 44.3 34 48.6 samcxe-javaxeTi 10 20.8 37 77.1 qvemo qarTli 111 46.6 108 45.8 Sida qarTli 103 52.3 88 44.7 saqarTvelo 1395 46.1 1522 50.2 wyaro: janmrTelobis dacva, saqarTvelo, 2004, statistikuri cnobari. baqterioskopiis gareSe abs. % 31 4.6 31 20.8 0 0 1 3.2 9 2.4 4 1 1 0.6 7.1 5 1 2.1 19 7.6 6 3 109 3.6 tuberkulozis axali SemTxvevebis struqtura mocemulia cxril 14-Si. cxrili 14. tuberkulozis axali SemTxvevebis struqtura 2001 2002 100000 % abs. 100000 mosaxmosaxleze leze sul 3801 85.8 100 4220 96,5 filtvis 2756 62.2 72.5 3093 70,8 filtvgareSe 1045 23.6 27.5 1127 25,8 wyaro: janmrTelobis dacva, saqarTvelo, 2004, abs. 2003 100000 % mosaxleze 100 4018 92,8 100 73,3 2929 67,7 72,9 26,7 1089 25,2 27,1 statistikuri cnobari. % abs. abs. 4145 3026 1119 2004 100000 mosaxleze 94.8 69.2 25.6 % 100 73 27 20 saqarTvelos mosaxleobis janmrTelobis mdgomareoba 2004 w. registrirebuli tuberkulozis 4145 axali SemTxvevidan 1119 (27%) filtvgareSe tuberkulozze modis, maT Soris axali SemTxvevebis 44,8% - tuberkulozur plevritze, xolo 29,7% ki limfuri kvanZebis tuberkulozia (nax. 16). regionebis mixedviT filtvgareSe tuberkuloziT yvelaze maRali avadoba dafiqsirda aWaraSi (44,1) (cxrili 15). 2004 naxati 16. filtvgareSe tuberkulozis ganawileba formebis mixedviT (%) meningiti 2% ZvalsaxsarTa 10,5% urogenitaluri 6,8% sxva organoTa 2,6% plevriti 44,8% limfuri kvanZebis 29,7% wyaro: janmrTelobis dacva, saqarTvelo, 2004, statistikuri cnobari. cxrili 15. filtvgareSe tuberkulozis axali SemTxvevebi saqarTvelos mxareebis mixedviT avadoba mxare % tuberkuloziT daavadebulTa saerTo raodenobaSi 2003 2004 2003 2004 28,0 Tbilisi 32,2 30,0 22,9 aWara 32,2 44, 1 36,1 guria 27,4 30,0 23,7 raWa - leCxumi 29,6 17,7 29,2 samegrelo 27,3 27,2 27,6 imereTi 16,7 21,6 27,4 kaxeTi 26,5 23,6 28,1 mcxeTa – mTianeTi 16,9 15,9 46,5 samcxe – javaxeTi 19,4 14,0 23,6 qvemo qarTli 16 14,7 42,9 Sida qarTli 23,2 21,3 27,1 saqarTvelo 25,2 35,6 wyaro: janmrTelobis dacva, saqarTvelo, 2004, statistikuri cnobari. 27,2 29,2 30,7 22,5 25,8 27,8 33,3 22,2 37,7 23,5 25,4 27 mniSvnelovania, rom tuberkuloziT daavadebulTa didi nawili warmodgenilia uRaribesi mosaxleobiT, narkomanebiT, yofili patimrebiT, romelTa samedicino aqtivoba, rac sakuTari janmrTelobiT dainteresebas, eqimTan droul vizits, saWiro samkurnalo RonisZiebebis gatarebaSi Tanamonawileobas gulisxmobs, sakmarisad dabalia. amitom xSiria faqtebi, rodesac avadmyofi da misi garemocva araviTar zomebs ar Rebulobs piradi da sazogadoebrivi profilaqtikisaTvis. 3.2.3. sqesobrivi gziT gadamdebi daavadebebi 1997-1998 wlebSi saxelmwifo programis amuSavebis Sedegad sqesobrivi gziT gadamdebi daavadebebis aqtiuri gamovlenis gamo SemTxvevebis mniSvnelovani matebis Semdgom 1999-2000 wlebSi gamoikveTa klebis tendencia, rac kerebis sanaciiT iyo ganpirobebuli. 2000-2003 w.w. sifilisiTa da gonokokuri infeqciiT avadobis Sefardeba (1:0,7; 1:0,8; 1:0,9; 1:0,9) mkveTrad gansxvavdeboda saerTaSoriso monacemebisagan (1 : 2,5). es ki imaze miuTiTebs, rom gonokokuri infeqciis gamovlineba umetes SemTxvevebSi ar xorcieldeboda. 2004 wels aRiniSna am Sefardebis cvlileba da is 1:1,4 gaxda (nax. 17). janmrTelobis mdgomareoba saqarTveloSi 21 naxati 17. sqesobrivi gziT gadamdebi daavadebebis axlad registrirebuli SemTxvevebi 3251 2596 triqomoniazi 2969 3934 704 584 891 460 qlamidiozi 2004 935 832 gonorea 2003 1259 2002 970 2001 681 912 sifilisi 1366 1257 0 500 1000 1500 2000 2500 3000 3500 4000 4500 wyaro: janmrTelobis dacva, saqarTvelo, 2004, statistikuri cnobari. 2004 wels gamovlenilia sifilisis yvela formis 681 axali SemTxveva (avadobis maCvenebeli –15,6), maT Soris - 374 mamakacebSi da 307 - qalebSi. daavadebulTa 36,1% - 2029 wlis, xolo 33,8% ki - 30-39 wlis asakis iyo. gonokokuri infeqciis 935 axali SemTxveva dafiqsirda (avadobis maCvenebeli – 21,4). daavadebulTa umravlesoba 20-29 wlis asakisaa (59,4%). (cxrili 16). cxrili 16. sqesobrivi gziT gadamdebi daavadebebis ganawileba asakobrivi jgufebis mixedviT asakobrivi jgufebi 15 - 19 20 - 29 30 - 39 sul 0 - 14 40 da < sifilisiT daavadebis yvela forma 681 4 42 246 230 159 gonokokuri infeqcia sul 935 7 156 555 175 42 qlamidiuri infeqcia 704 0 109 404 144 47 triqomoniazi 3251 5 483 1781 753 229 wyaro: janmrTelobis dacva, saqarTvelo, 2004, statistikuri cnobari. 2004 wels 0-14 wlamde asakis bavSvebSi dafiqsirda sifilisis 4 (yvela gogonebSi), xolo gonoreis 7 SemTxveva biWebSi. sqesobrivi gziT gadamdebi daavadebebis ganawileba asakobrivi jgufebis mixedviT xasiaTdeba daavadebulTa saSualo asakis sagrZnobi SemcirebiT, rac SedarebiT axal problemas warmoadgens. miuxedavad imisa, rom dRes individualuri dacvis saSualebebi sakmarisad xelmisawvdomia, maT erTnairad iSviaTad xmaroben rogorc mamakacebi, ise qalebi. qalebi gacilebiT ufro xSirad arideben Tavs sqesobrivi gziT gadamdebi daavadebebis srulfasovan mkurnalobas, vinaidan am kontingentSi daavadeba xSirad mimdinareobs gamoxatuli simptomatikis gareSe. gasagebia, rom isini infeqciis Semdgomi gavrcelebis wyaros warmoadgenen. Tu sifilisi moiTxovs SedarebiT xangrZliv mkurnalobasa da sistematur kontrols, ris gamoc iSviaTad ifareba kerZo praqtikis eqimis mier, gonorea, rogorc mosaxleobis, ise zogjer eqimis TvalSi warmoisaxeba gacilebiT ufro iolad mosavlel daavadebad. amitom pacienti xSirad itarebs TviTmkurnalobas Zliermoqmedi antibiotikebiT (romelTa SeZena gaiolebulia `veluri~ farmacevtuli bazris arsebobis pirobebSi), an mimarTavs araspecialists. mniSvnelovania is garemoebac, rom 22 saqarTvelos mosaxleobis janmrTelobis mdgomareoba 2004 saqarTveloSi (sadac uSvilo ojaxuri wyvilebis xvedriTi wili erT-erTi yvelaze maRalia evropaSi), cudad namkurnalevi gonoreis garTulebebi uSvilobis wamyvan mizezs warmoadgens. 2004 wels, qveynis saSualo maCvenebelTan SedarebiT, sifilisiT avadoba maRali iyo TbilisSi (25,3), imereTsa (24,1) da aWaraSi (16,7) rac Seexeba gonoreas, qveynis saSualoze maRali maCvenebeli dafiqsirda TbilisSi (39,2), mcxeTa-mTianeTSi (34,2), kaxeTsa (28,0) da raWa-leCumsa da qvemo svaneTSi (23,51). samwuxarod, sifilisis 3 SemTxveva aRiricxa raWa-leCumsa da qvemo svaneTSi, sadac SarSan arc erTi SemTxveva ar iyo dafiqsirebuli. 2004 w. guriaSi gonoreis arc erTi SemTxveva ar aRricxula (cxrili 17). aRsaniSnavia, rom mosaxleobaSi farTodaa gavrcelebuli sqesobrivi gziT gadamdebi sxva daavadebebic, maT Soris seriozul problemas warmoadgens qlamidiuri infeqcia da triqomoniazi. 2004 wels aRiniSna triqomoniazis 3251 SemTxveva (avadoba 74.4), xolo qlamidiuri infeqciis – 704 SemTxveva (avadoba 16,1), rac metia, wina welTan SedarebiT. am daavadebebis klinika xasiaTdeba latenturi mimdinareobiT da iSviaTad gamoxatuli simptomatikiT. amasTan sayuradReboa, rom daavadebaTa es jgufi iseve, rogorc qronikuli gonorea, uSvilobis erT-erT ZiriTad mizezs warmoadgens, rac daavadebulTa axalgazrda asakis gaTvaliswinebiT uaryofiTad moqmedebs qveyanaSi arsebul isedac mZime demografiul mdgomareobaze. cxrili 17. sqesobrivi gziT gadamdebi daavadebebis axali SemTxvevebi sul 100000 mosaxleze sul 100000 mosaxleze sifilisis da gonokokuri infeqciebis Sefardeba 274 63 14 30 169 54 4 1 22 24 3 681 25.3 16.7 9.8 6.4 24.1 18.2 13.1 0.5 4.4 7.6 5.9 15.6 424 47 0 61 107 114 43 35 63 21 12 935 39.2 12.5 0 13.1 15.2 2.8 34.2 16.8 12.6 6.6 23.5 21.4 1:1,5 1:0,7 1:0,0 1:2 1:0,6 1:2,1 1:10,7 1:35 1:2,9 1:0,9 1:4 1:1,4 sifilisi mxare Tbilisi aWara guria samegrelo imereTi kaxeTi mcxeTa – mTianeTi samcxe – javaxeTi qvemo qarTli Sida qarTli raWa-leCxumi da qv. svaneTi saqarTvelo gonokokuri infeqciebi wyaro: janmrTelobis dacva, saqarTvelo, 2004, statistikuri cnobari. janmrTelobis mdgomareoba saqarTveloSi 23 3.2.4. SeZenili imunodeficitis sindromi (Sidsi) 2003 welTa SedarebiT, aiv-inficirebisa da Sidsis registrirebuli SemTxvevebis raodenoba 31,3%-iT gaizarda. 2004 wlis bolos registrirebuli iyo aiv infeqcia/Sidsis 508 SemTxveva (maT Soris aiv-iT inficirebis 458 da Sidsis 20 SemTxveva). mxolod 2004 wels gamovlenili iyo inficirebis 163 axali SemTxveva (nax. 18). aiv infeqcia/Sidsis diagnoziT saqarTveloSi 2004 w. gardaicvala 55 adamiani. naxati 18. aiv/Sidsis axal SemTxvevaTa dinamika 163 180 160 140 120 93 93 94 79 100 80 60 40 20 21 1 3 1 6 0 6 2 25 34 8 0 1989 1990 1991 1992 1993 1994 1995 1996 1997 1998 1999 2000 2001 2002 2003 2004 wyaro: janmrTelobis dacva, saqarTvelo, 2004, statistikuri cnobari. wina welTan SedarebiT avadobis maCvenebeli Seicvala 2,2-dan – 3,7-mde, daavadebianoba gaizarda 8,9-dan – 11,6-mde. unda aRiniSnos, rom 1996 welTan SedarebiT SeimCneva am maCvenebelTa mkveTri zrda, rac aiv/Sidsis swraf gavrcelebas asaxavs naxati 19. (nax. 19). aiv/Sidsis gavrceleba aiv-iT inficirebul da SidsiT daavadebianoba avadoba daavadebul 508 piridan – 407 (80,1%) 3,7 mamakacia da 101 (19,9%) qali. 2004 11,6 aiv infeqcia/SidsiT daavadebulTa 2,2 2003 8,9 ZiriTad kontingents Seadgendnen 2,1 2002 7,2 narkomanebi (344 SemTxveva, e.i. 67,7%) da 2,1 2001 SemTxveviTi sqesobrivi kavSiris mqone 5,2 1,8 pirebi (155 SemTxveva, e.i. 30,5%). (nax. 20). 2000 3,4 2004 w. saqarTveloSi gamovlinda aiv0,7 1999 1,8 inficirebisa da Sidsis 11 axali SemTxveva 0,5 1998 1,1 ucxoelebSi. 0,4 1997 aiv infeqciis SemTxvevebi maRali 0,7 0,2 riskis jgufebidan gavrcelda 1996 0,4 mosaxleobis farTo fenebSic. aRricxulia aiv/Sidsis meuRlidan meuRleze, sqesobriv 0 5 10 15 partniorebs Soris, Zmebs Soris da wyaro: janmrTelobis dacva, saqarTvelo, 2004, dedidan Svilze gadacemis SemTxvevebi. statistikuri cnobari miuxedavad imisa, rom jerjerobiT Sidsi mniSvnelovan adgils ar ikavebs qveynis mosaxleobis avadobisa da sikvdilianobis struqturaSi da saqarTvelo miekuTvneba Sidsis dabali prevalentobis qveynebs, Catarebuli situaciuri analiziT gamovlenili risk-faqtorebis gadacemis maCveneblebis (intravenuri narkomaniis da aiv infeqcia/Sidsis gadacemis maRali riskis 24 saqarTvelos mosaxleobis janmrTelobis mdgomareoba 2004 qcevebis gavrcelebis done da sxv.) naxati 20. gaTvaliswinebiT, saqarTveloSi arsebobs aiv-iT inficirebul da SidsiT aiv infeqcia/Sidsis epidemiis swrafi daavadebulTa procentuli ganawileba gavrcelebis yvela winapiroba. amitom infeqciis wyaroebis mixedviT udidesi mniSvneloba eniWeba profilaqtikuri RonisZiebebis gatarebas, seqs. kerZod, sisxlisa da misi preparatebis kontaqtiT; 30,5% usafrTxoebis garantirebas, mosaxleobis dedidan ganaTlebas, narkomaniis profilaqtikas da bavSvze; 0,6% sxv. miT umetes, rom janmrTelobis msoflio organizaciis mowodebaa am sisxlis mimarTulebiT gansakuTrebuli preparatebis mniSvneloba mieniWos saqmianobis iseT recipientebi; narkomanebi; 0,4% 67,7% mimarTulebebs, rogoricaa: sxvadasxva samedicino samsaxurebis integracia (profilaqtikuri, reproduqciuli janmrTelobis, pirveladi jandacvis, Sids- wyaro: janmrTelobis dacva, saqarTvelo, 2004, statistikuri cnobari. is, patimarTa samedicino momsaxurebis da sxv.); epidemiologiuri zedamxedvelobis srulyofa; aiv-infeqciasTan dakavSirebuli qceviTi risk-faqtorebis kvleva, nebayoflobiTi konsultireba da testireba, vertikaluri gadacemis profilaqtika, sanganaTlebis gaumjobeseba da sxv. janmrTelobis mdgomareoba saqarTveloSi 25 3.3. aragadamdebi daavadebebi ukanaskneli aTwleulebis ganmavlobaSi e.w. aragadamdebi daavadebebi gulsisxlZarRvTa daavadebebi, simsivneebi, diabeti, filtvis qronikuli obstruqciuli daavadeba, asTma da mentaluri darRvevebi - warmoadgens avadobis globaluri tvirTisa (DALY) da sikvdilianobis ZiriTad, mzard faqtors msoflioSi da gansakuTrebiT evropis regionSi. 2002 wels msoflioSi sikvdilianobis 59% da avadobis globaluri tvirTvis TiTqmis naxevari (47%), xolo evropaSi sikvdilianobis - 86% da avadobis globaluri tvirTis - 76% aragadamdeb daavadebebze modioda (nax. 21, 22). janmrTelobis msoflio organizaciis gaangariSebiT, uaxloesi 10 wlis ganmavlobaSi 388 milioni adamiani gardaicvleba am daavadebebiT, 2020 wlisaTvis kidev ufro gaizrdeba aragadamdebi daavadebebis wili da is msoflioSi - 60%, xolo evropis regionSi 80%-ze meti iqneba. nax. 21. sikvdilianoba daavadebaTa ZiriTadi jgufebis mixedviT, 2002 nax. 22. avadobis globaluri tvirTi (DALYs), 2002 dazianebebi dazianebebi aragadamdebi daavadebebi aragadamdebi daavadebebi gadamdebi daavadebebi gadamdebi daavadebebi 9% 8% 12% 59% 86% 47% 32% msoflio 76% 41% 6% evropa 14% msoflio 10% evropa wyaro: World Health Report 2004. aragadamdebi daavadebebis (xSirad moixsenieba qronikul daavadebebad) rogorc sazogadoebrivi jandacvis mniSvnelovani problemis ganmsazRvreli ZiriTadi faqtorebia: maRali avadoba da sikvdilianoba, avadobis maRali tvirTi da mzardi ekonomikuri Rirebuleba. amave dros, isini dakavSirebulia cxovrebis wesTan da iseT Tavidan acilebad risk-faqtorebTan, rogoricaa Tambaqos moxmareba, alkoholis gamoyeneba, arajansaRi kveba da hipodinamia. am risk-faqtorebs gaaCniaT ekonomikuri, socialuri, genderuli, politikuri, qceviTi da garemo determinantebi. aragadamdebi daavadebebis gavrcelebis swrafi mateba ganapirobebs samedicino momsaxurebis deficitis zrdas rogorc qveynis SigniT, aseve qveynebs Sorisac da safrTxes uqmnis mravali qveynis socialur-ekonomikur ganviTarebas. ganviTarebuli qveynebisagan gansxvavebiT, sadac es daavadebebi erTmniSvnelovnad wamyvan faqtors warmoadgens, afrikisa da aziis ganviTarebad qveynebSi ormag tvirTs qmnis, radgan iq izrdeba aragadamdebi daavadebebis gavrceleba da aseve maRali rCeba gadamdebi daavadebebis maCveneblebic. evropis Rarib qveynebSi ki, sadac makroekonomikuri monacemebi ganviTarebadi qveynebis parametrebs uaxlovdeba, daavadebaTa tvirTis xarisxi evropis ganviTarebuli qveynebis msgavsia, Tumca aseve maRali rCeba gadamdebi daavadebebis zrdis riskic. janmrTelobis msoflio organizaciis monacemebiT, saqarTveloSi 2002 wels avadobis tvirTis mixedviT (saqarTveloSi jer-jerobiT ar xdeba am indikatoris gamoTvla) aTi wamyvani daavadebidan cxra aragadamdebi daavadeba iyo (mTliani avadobis tvirTis 53%) (cxrili 18). 26 saqarTvelos mosaxleobis janmrTelobis mdgomareoba 2004 cxrili 18. avadobis tvirTi (DALYs) ZiriTadi mizezebis mixedviT, 2002 yvela SemTxveva 1 gulis iSemiuri daavadeba 2 cerebrovaskularuli daavadeba 3 unipolaruli depresia 4 perinataluri mdgomareobebi 5 osteoarTriti 6 wamlis miRebiT gamowveuli darRvevebi 7 RviZlis cirozi 8 smenis dakargva, SeZenili 9 diabeti 10 asakze damokidebuli mxedvelobis darRvevebi wyaro: World Health Statistics - 2005, WHO DALYs 891192 163411 122449 61490 37345 24362 21844 21203 19467 17864 17793 % 100 18,3 13,7 6,9 4,2 2,7 2,4 2,4 2,2 2,0 2,0 3.3.1. simsivneebi janmrTelobis msoflio organizaciis monacemebiT, yovelwliurad simsivnis 11 milioni axali SemTxvevis diagnostireba xdeba msoflioSi, aqedan 6 milioni mTavrdeba sikvdiliT. 2020 wlisaTvis mosalodnelia axali SemTxvevebis gaormageba, romelTagan 10 milioni aRmoCndeba fataluri anu simsivnis diagnoziT gardaicvleba 12,5%. 2004 wels avTvisebiani simsivneebis diagnoziT aRricxvaze imyofeboda 28853 avadmyofi (daavadebianoba – 660,0). gamovlenilia sicocxleSi pirvelad dadgenili diagnozis 5726 SemTxveva (avadoba 131,0), rac 9%-iT metia wina welTan SedarebiT. sicocxleSi pirvelad dadgenili avTvisebiani simsivneebiT aRricxul avadmyofebSi 54,2% (3100) qalia, xolo 45,8% mamakaci (nax. 23). naxati 23. avTvisebiani simsivneebis avadobis maCveneblebi kontingenti sul pirvelad dadgenili diagnozi - kaci 700 600 500 457,7 482,5 54,9 60,4 65,3 67,5 1995 1996 475,1 501,9 538,9 557,4 pirvelad dadgenili diagnozi - qali 660 637,8 603,3 586,8 400 300 200 100 80,6 86,8 88,1 89,4 95,1 96,2 119,7 124 98,3 94,9 111,8 112,7 120,9 121,7 121,7 134,3 0 1997 1998 1999 2000 2001 2002 2003 2004 wyaro: janmrTelobis dacva, saqarTvelo, 2004, statistikuri cnobari. simsivneebiT avadoba erT-erTi yvelaze metad gavrcelebulia rogorc evropis maRalganviTarebul, ise yofili sabWoTa kavSiris qveynebSi (nax. 24). simsivneebiTaa gamowveuli dasavleT evropaSi sikvdilianobis mesamedi, centralur da aRmosavleT evropaSi - mexuTedi, xolo dsT-is qveynebSi - 10%. simsivnur warmonaqmnebs Soris avadobis maRali tvirTiT gamoirCeva filtvis kibo da mkerdis kibo qalebSi. janmrTelobis mdgomareoba saqarTveloSi 27 naxati 24. simsivneebis axali SemTxvevebis maCvenebeli (100000 mosaxleze) yofili sabWoTa kavSiris qveynebSi (2004) litva 464,1 latvia 419 belorusia 376,8 369,7 329,7 325,4 evropa ukraina ruseTi dsT 267,1 194,2 192,1 190,1 yazaxeTi somxeTi moldova saqarTvelo 131 yirgizeTi 87,4 67,9 67,7 59,5 32,5 azerbaijani uzbekeTi TurqmeneTi tajikeTi 0 100 200 300 400 500 wyaro: monacemTa baza `janmrTeloba yvelasaTvis~, www.who.dk/hfadb. 2004 wels, 7%-iT klebis miuxedavad, isev maRalia (43%) daavadebis IV stadiaSi gamovlenil SemTxvevaTa raodenoba. onkologiuri avadmyofebis mxolod 29%-s daudgindaT daavadebis I da II stadia, rodesac st a di a mkurnalobis efeqturoba daavadebis g a mo v l eni l i lokalizaciis mixedviT 50-98% Seadgens, ar aris xolo III stadiis (rac saTanadod aqveiTebs 4% I-II 29 % mkurnalobis efeqturobas daavadebis lokalizaciis mixedviT 10-60%-mde) mqone IV pacientTa xvedriTi wili 24%-s Seadgenda 43 % (nax. 25). III zemoaRniSnulidan gamomdinare, unda 24% gaumjobesdes vizualuri simsivneebis gamovlena zogadi praqtikis eqimTa doneze, wyaro: janmrTelobis dacva, saqarTvelo, amasTan erTad, ufro farTod unda iqnes 2004, statistikuri cnobari. gamoyenebuli endoskopiuri teqnika (bronqoskopia, gastroskopia, kolonoskopia) Sinagani lokalizaciis simsivneebis gamosavlenad. onkologiuri daavadebebiT avadobis maCvenebeli qveynis saSualoze gansakuTrebiT maRali iyo raWa-leCxumsa (188,3) da Sida qarTlSi (150,9). daavadebianoba maRali iyo aWaraSi (992,5), Sida qarTlsa (950,5) da kaxeTSi (938,2) (cxrili 19). bavSvebSi rogorc axlad gamovlenil SemTxvevaTa, aseve daavadebianobis maCvenebeli yvelaze maRali iyo guriaSi. gasul welTan SedarebiT, avadobis maCveneblebis mateba aRiniSneba yvela regionSi, guriis garda, sadac TiTqmis 50%-iT Semcirda axal SemTxvevaTa raodenoba. yvela regionSi daavadebianobis zrdis fonze samcxe-javaxeTSi aRiniSneboda umniSvnelo kleba. naxati 25. pirvelad dadgenili avTvisebiani simsivnis sixSire stadiebis mixedviT 28 saqarTvelos mosaxleobis janmrTelobis mdgomareoba 2004 cxrili 19. avTvisebiani simsivneebis gavrceleba saqarTvelos regionebSi axali SemTxvevebi maCvene- bavSveb- maCvenebeli Si beli Tbilisi 1419 131.2 3 1.4 aWara 512 136.2 0 0.0 guria 104 72.5 3 10.6 raWa-leCxumi 96 188.3 0 0.0 samegrelo 591 126.8 2 2.1 imereTi 947 135.4 6 4.4 kaxeTi 510 125.3 1 1.2 mcxeTa–mTianeTi 173 137.9 2 7.7 samcxe–javaxeTi 209 100.7 1 2.0 qvemo qarTli 454 91.3 4 3.3 Sida qarTli 474 150.9 4 5.8 afxazeTi 88 1 saqarTvelo 5726 131.0 27 2.9 wyaro: janmrTelobis dacva, saqarTvelo, 2004, statistikuri sul sul 6133 3732 1038 297 2113 4755 3820 785 1008 1825 2985 80 28853 cnobari. kontingenti maCvene- bavSvebbeli Si 567.0 6 992.5 33 724.1 11 582.7 0 453.3 5 679.6 13 938.2 7 625.8 3 485.6 6 366.8 7 950.5 23 1 660.0 115 maCvenebeli 2.8 36.5 38.9 0.0 5.4 9.6 8.3 11.6 12.2 5.8 33.6 12.6 lokalizaciis mixedviT avTvisebian simsivneTa axali SemTxvevebis struqturaSi maRalia: qalebSi - sarZeve jirkvlis (35,6%), sasqeso organoebis (24,6%) da saWmlis momnelebeli organoebis (16,9%); mamakacebSi - sunTqvis da gulmkerdis organoebis (31,6%), saWmlis momnelebeli organoebis (25,9%) da sasqeso organoebis (8,9%) simsivneebi (cxrili 20). cxrili 20. gansakuTrebulad xSiri lokalizaciis avTvisebiani simsivneebis gavrceleba simsivnis lokalizacia aRricxvaze myofi 1998 1999 2000 2001 sul: 552,6 555,1 559,5 590,5 sul 101,6 98,6 96,9 113,0 pirvelad dadgenili mamak 102,1 99,2 100,0 114,1 diagnozi qali 101,3 98,0 94,1 112,1 mamak 1,0 0,9 1,0 1,0 saylapavi qali 0,5 0,2 0,3 0,4 mamak 6,1 5,6 6,0 6,9 kuWi qali 3,0 3,9 3,5 4,4 mamak 3,4 4,4 3,9 4,9 swori nawlavi qali 3,6 3,2 2,9 4,2 mamak 7,4 8,1 7,5 9,0 xorxi qali 0,3 0,2 0,3 0,2 traqea, bronqebi, mamak 25,8 27,1 27,5 30,2 filtvebi qali 3,3 3,6 3,3 4,3 sarZeve jirkvali qali 34,5 36,3 35,0 40,0 saSvilosnos yeli qali 10,6 9,8 7,9 10,7 winamdebare jirkvali mamak 5,1 4,3 5,5 6,3 limfuri da sisxlmbadi mamak 6,3 5,4 4,9 6,0 organoebi qali 4,4 3,7 3,0 3,8 wyaro: janmrTelobis dacva, saqarTvelo, 2004, statistikuri cnobari. 2002 603,3 122,0 119,7 124,0 1,6 0,4 11,7 6,5 4,9 4,5 9,5 0,2 28,0 3,5 44,6 11,2 7,3 6,6 4,6 2003 637,8 121,3 120,9 121,7 0,9 0,4 7,5 5,4 6,0 4,0 9,6 0,2 28,0 4,4 43,8 12,5 8,1 5,4 3,8 2004 660,0 131,0 127,4 134,3 1,7 0,6 11,2 6,2 6,6 6,0 9,7 0,6 29,5 5,0 47,8 13,3 7,8 7,1 4,3 yuradRebas ipyrobs simsivnuri daavadebis gavrcelebis Taviseburebebi sqesis mixedviT. ase, magaliTad, qalebSi avadobis struqtura Semdegnairia: 35,6% - sarZeve jirkvlis, 24,6% sasqeso organoebis kibo. e.i. qalebSi onkologiuri avadobis 60,2% modis reproduqciuli organoebis kibos wilad. asakTan erTad avadoba TandaTanobiT janmrTelobis mdgomareoba saqarTveloSi 29 matulobs da ZuZus kiboian qalebSi maqsimalur maCvenebels aRwevda 55-59 wlis asakSi (nax. 26). naxati 26. sarZeve jirkvlis avTvisebiani simsivneebiT avadoba qalebSi asakobrivi jgufebis mixedviT 200 177 150 119,7 120,9 102,9 87,1 85,9 100 90,2 78,8 58,5 37,3 50 22 13,5 6,3 0 25-29 30-34 35-39 40-44 45-49 50-54 55-59 60-64 65-69 70-74 75-79 80-84 85 + wyaro: janmrTelobis dacva, saqarTvelo, 2004, statistikuri cnobari. mamakacebSi lokalizaciis mixedviT sicocxleSi pirvelad dadgenili simsivneebis struqturaSi 31,6% - sunTqvisa da gulmkerdis organioebis da 25,9% saWmlis momnelebeli organoebis kiboze modis. e.i. mamakacebSi onkologiuri avadobis naxevarze meti (57,5%) sasunTqi gzebisa da kuW-nawlavis simsivneebiTaa gamowveuli. asakobrivi jgufebis mixedviT sasunTqi organoebis simsivneebis sixSire yvelaze metad gamoxatuli 80-84 asakobriv jgufSi iyo (nax. 27). naxati 27. sunTqvisa da gulmkerdis organoebis avTvisebiani simsivneebiT avadoba mamakacebSi asakobrivi jgufebis mixedviT 250 207,6 200 172,8 165,8 187,5 140,7 150 120,6 94,2 100 50 24,7 0,6 0,6 0 2,1 74,2 43,3 5,9 0 15-19 20-24 25-29 30-34 35-39 40-44 45-49 50-54 55-59 60-64 65-69 70-74 75-79 80-84 85 + wyaro: janmrTelobis dacva, saqarTvelo, 2004, statistikuri cnobari. wina welTan SedarebiT, lokalizaciisa da sqesis mixedviT axali SemTxvevebis matebis fonze mamakacebSi 23%-iT Semcirda Tvalis, Tavis tvinisa da cns sxva nawilebis simsivneebi. aRricxuli avadmyofebidan gardaicvala 4322. avTvisebiani simsivnis diagnozis dadgenidan pirvel wels gardaicvala avadmyofTa 38,0%. 2004 wels kontingentis saerTo raodenobis 43,2% xuTi da meti wlis ganmavlobaSi aRricxvaze myofi avadmyofia. 2004 wels simsivneebis diagnoziT stacionarebSi hospitalizirebulia 9191 avadmyofi (maCvenebeli 210,2), letalobis maCvenebeli – 2.2, maT Soris 0-14 wlamde asakis 650 bavSvia. bavSvebSi simsivneebiT letalobis maCvenebeli Seadgenda 1,5%. specialur mkurnaloba utardeboda avTvisebiani simsivneebiT daavadebul 3002 avadmyofs II klinikur jgufSi, mkurnaloba daamTavra 2477 avadmyofma. mkurnaloba qirurgiuli meTodiT Cautarda 833 avadmyofs, sxivuri meTodiT – 252, medikamenturad – 375, xolo kombinirebuli meTodiT – 936 avadmyofs. 30 saqarTvelos mosaxleobis janmrTelobis mdgomareoba 2004 3.3.2. sisxlis da sisxlmbadi organoebis daavadebebi 2004 wels sisxlisa da sisxlmbadi organoebis daavadebebis diagnoziT registrirebuli iyo 16175 avadmyofi (2003 wels - 14695), daavadebianobis maCvenebelma Seadgina 370,0 (2003 wels – 339,5), maT Soris 8233 bavSvi iyo (maCvenebeli 898,8). sicocxleSi pirvelad dadgenili diagnoziT registrirebul iqna 8605 pacienti (2003 wels – 7400), avadobis maCvenebeli – 196,8 (2003 wels – 170,9), maT Soris bavSvebi – 4848. sisxlisa da sisxlmbadi organoebis daavadebebis gavrcelebis dinamikis analizi cxadyofs, rom 2000 da 2003 wlebSi umniSvnelo klebis miuxedavad qveyanaSi aRiniSneba am daavadebebis mateba. 2004 wlis daavadebianobis maCvenebeli 1,7-jer aRemateba 1997 wlis analogiur monacemebs. 2004 wels sicocxleSi pirvelad dadgenili diagnoziT aRricxul avadmyofTa raodenobam 2003 welTan SedarebiT, moimata da mTlianad registrirebul avadmyofTa 53% Seadgina (nax. 28, 29). naxati 28. sisxlisa da sisxlmbadi organoebis daavadebaTa gavrceleba naxati 29. sisxlisa da sisxlmbadi organoebis daavadebaTa gavrceleba bavSvebSi daavadebianoba daavadebianoba avadoba 1000 avadoba 400 900 350 800 300 700 250 600 200 500 400 150 300 100 200 50 100 0 0 1997 1998 1999 2000 2001 2002 2003 2004 1997 1998 1999 2000 2001 2002 2003 2004 wyaro: janmrTelobis dacva, saqarTvelo, 2004, statistikuri cnobari. sisxlisa da sisxlmbadi organoebis gavrceleba regionebis mixedviT qveynis saSualoze maRali iyo guriaSi (810), raWa-leCxumSi (755,4), samcxe-javaxeTsa (465,8) da samegreloSi (456,1). yvelaze dabali daavadebianobisa da avadobis maCveneblebi aRiniSna mcxeTa-mTianeTSi. bavSvebSi yvelaze maRali avadobisa da daavadebianobi maCveneblebi dafiqsirda guriaSi, yvelaze dabali maCveneblebi ki TbilisSi (cxrili 21). cxrili 21. sisxlis da sisxlmbadi organoebis daavadebaTa gavrceleba regionebis mixedviT aWara Tbilisi kaxeTi imereTi samegrelo Sida qarTli qvemo qarTli guria samcxe-javaxeTi mcxeTa-mTianeTi raWa-leCxumi da qv. svaneTi saqarTvelo 2003 daavadebianoba avadoba sul m.S. sul m.S. bavSvebSi bavSvebSi 212.2 561.2 98.8 266.9 148.5 249.0 94.9 135.3 351.0 794.2 169.4 465.1 280.4 855.9 135.2 410.9 447.3 679.4 277.7 412.2 342.2 1112.0 202.3 747.9 279.7 935.6 122.2 434.5 671.4 2089.9 339.9 978.4 551.8 1696.5 283.9 912.9 83.8 198.3 39.5 95.0 648.2 1070.7 276.7 555.6 339.5 836.4 170.9 437.6 2004 daavadebianoba avadoba sul m.S. sul m.S. bavSvebSi bavSvebSi 279.8 781.4 184.8 560.1 190.5 298.3 84.5 99.3 375.5 847.7 188.4 535.2 304.7 1003.4 163.5 558.4 456.1 895.5 267.3 575.5 359.5 972.6 236.6 693.7 292.0 733.2 143.7 431.3 810.6 2243.9 529.4 1557.3 465.8 1023.4 228.3 445.6 110.0 292.9 52.6 185.0 755.4 1387.9 198.2 406.8 370.0 898.9 196.8 529.3 janmrTelobis mdgomareoba saqarTveloSi 31 sisxlisa da sisxlmbadi organoebis daavadebebis registrirebuli SemTxvevebis 90% anemiebia (nax. 30, 31). 1997 welTan SedarebiT gaormagda anemiebis axladgamovlenili SemTxvevebis raodenoba. janmos SefasebiT, anemia aris dainvalidebis meore wamyvani mizezi msoflioSi da amis gamo is aris janmrTelobis globaluri da seriozuli problema. ganviTarebadi qveynebis mosaxleobis naxevars da ganviTarebuli qveynebis 3040% anu msoflioSi 2 miliardamde adamians aqvs anemia, aqedan 50% aris rkinadeficituri. anemia zrdis dedaTa da bavSvTa sikvdilianobis risks, rkinadeficituri anemia iwvevs bavSvis fizikuri ganviTarebis Seferxebas da mozrdilebSi Sromisunarianobis daqveiTebas. naxati 31. anemiebis gavrceleba bavSvebSi naxati 30. anemiebis gavrceleba daavadebianoba avadoba 304,6 400 350 300 250 200 daavadebianoba avadoba 900 340 340,9 309 333,5 800 700 275,4 619,6 600,1 600 246,7 182,3 500 825,9 691,7 764,6 731 556,5 555,2 400 150 100 93,3 124,8 142,2 143,7 176,7 163,5 170,9 185,6 200 50 267,5297,4 276,5 294,8 378,4 398,3 419,9 504,9 100 0 0 1997 300 1998 1999 2000 2001 2002 2003 2004 1997 1998 1999 2000 2001 2002 2003 2004 wyaro: janmrTelobis dacva, saqarTvelo, 2004, statistikuri cnobari 2004 wels saqarTveloSi sisxlisa da sisxlmbadi organoebis daavadebaTa diagnoziT stacionarebidan gavida 960 avadmyofi (maCvenebeli – 22,0), letaloba – 1,4. stacionaridan gasuli 404 bavSvia (maCvenebeli – 44,1), letaloba 0,7. hospitalizebul avadmyofTa saerTo raodenobis 58% mkurnalobda TbilisSi. q. Tbilisis monacemebiT, anemiebis struqturaSi 85% ukavia rkinadeficitur anemiebs, 4,3% kvebasTan dakavSirebul anemiebs, 2,1% vitamin-12 deficitur da fermentuli darRvevebiT gamowveul anemiebs, 1,3% foliumdeficitur anemiebs (nax. 32). naxati 32. anemiebis struqtura rkinadeficituri vitamin-12 deficituri foliumdeficituri kvebasTan dakavSirebuli sxva fermentuli darRvevebiT gamowveuli Talasemia sxva memkvidruli hemolizuri SeZenili hemolizuri sxva aplaziuri mwvave posthemoragiuli sxva wyaro: janmrTelobis dacva, saqarTvelo, 2004, statistikuri cnobari 32 saqarTvelos mosaxleobis janmrTelobis mdgomareoba 2004 3.3.3 endokrinuli daavadebebi 19 89 19 90 19 91 19 92 19 93 19 94 19 95 19 96 19 97 19 98 19 99 20 00 20 01 20 02 20 03 20 04 zogierTi sxva paTologiisagan gansxvavebiT, endokrinuli daavadebebi ara marto sul ufro did adgils ikavebs saqarTvelos mosaxleobis avadobis struqturaSi, aramed, rac gansakuTrebiT mniSvnelovania, moiTxovs sabiujeto saxsrebis mzard xarjvas. es ganpirobebulia imiT, rom pacientTa sakmarisad did ricxvs esaWiroeba specifikuri medikamentebiT, sakvebi produqtebiT, hormonaluri preparatebiT momarageba, romelTa umetesi nawilis warmoeba qveyanaSi gaZnelebulia. amasTan, importuli preparatebiT momaragebis wyvetiloba zogjer avadmyofis mkvlelobis tolfasia. zemoaRniSnulidan gamomdinare, am jgufis avadmyofTa naxati 33. saTanado uzrunvelyofa saxelmwifos endokrinuli sistemis daavadebebiT prerogativad rCeba. avadobis maCvenebeli 2004 wlis monacemebiT saqarTveloSi endokrinuli sistemis 1400 daavadebebis, kvebis, nivTierebaTa cvlis 1200 sul da imunitetis darRvevebis diagnoziT 1000 bavSvi registrirebuli iyo 129346 avadmyofi 800 (daavadebianoba 2958,8), aqedan sicocxleSi 600 pirvelad dadgenili diagnoziT 29920 400 (avadoba – 684,4), romelTa Soris 6580 200 (22%) iyo bavSvi (avadoba – 718,4). Tu 2003 wels, wina wlebTan SedarebiT, aRiniSna 0 axali SemTxvevebis kleba rogorc saerTod, ise bavSvebSi, 2004 wels moxda axali SemTxvevebis umniSvnelo mateba, bavSvebSi axali SemTxvevebis 18%-iani wyaro: janmrTelobis dacva, saqarTvelo, 2004, statistikuri cnobari. klebis fonze (nax. 33). registrirebul SemTxvevaTa struqtura Semdegnairad gamoiyureba: 39% - farisebri jirkvlis gadideba da dauzustebeli Ciyvi (daavadebianoba – 1149,4); 28% - insulindamoukidebeli Saqriani diabeti (daavadebianoba – 827,7); 10% insulindamokidebuli Saqriani diabeti (daavadebianoba – 316,3); 8,4% - Tireotoqsikozi CiyviT da Ciyvis gareSe (daavadebianoba – 250,1), 5,4% aratoqsiuri kvanZovani Ciyvi (daavadebianoba – 160,4), 2% - simsuqne (daavadebianoba – 53,6) da sxv. (cxrili 22). cxrili 22. endokrinuli daavadebebis struqtura m.S. sicocxleSi pirvelad dadgenili diagnoziT sul m.S. bavSvebi registrirebuli avadmyofebi sul m.S. bavSvebi raode- daavade- raode- daavade- raoderaodeavadoba avadoba noba bianoba noba bianoba noba noba sul m.S. Tireotoqsikozi CiyviT an Ciyvis gareSe farisebri jirkvlis gadideba da dauzustebeli Ciyvi aratoqsiuri kvanZovani Ciyvi Saqriani diabeti insulindamokidebuli Saqriani diabeti insulindamoukidebeli simsuqne 129346 2958,8 22227 2426,7 29920 684,4 6580 718,4 10932 250,1 1352 147,6 3274 74,9 374 40,8 50248 1149,4 17563 1917,5 13597 311,0 4276 466,8 7010 160,4 649 70,9 2299 52,6 116 12,7 13826 316,3 202 22,1 2418 55,3 39 4,3 36184 827,7 40 4,4 4813 110,1 16 1,7 2344 53,62 468 51,1 812 18,6 227 24,8 wyaro: janmrTelobis dacva, saqarTvelo, 2004, statistikuri cnobari. janmrTelobis mdgomareoba saqarTveloSi 33 8210,9 sagulisxmoa, rom sxvadasxva regionis mosaxleobaSi am jgufis daavadebaTa gavrceleba gamoxatulad gansxvavdeba, rac dakavSirebulia rogorc geografiul, aseve ekologiur faqtorebTan. am mxriv gansakuTrebiT sagangaSo mdgomareobaa raWaleCxumsa da zemo svaneTSi (nax. 34). naxati 34. endokrinuli sistemis daavadebaTa gavrceleba mxareebis mixedviT daavadebianoba 684,4 726,3 2958,8 3365,5 440,2 646 1402,1 2782,8 4236,2 avadoba 959 1669,4 1512,7 2026,4 493,9 1000 310,4 2000 254 3000 1787,1 4000 2299,6 5000 1151,8 6000 780,5 4292 7000 860,5 8000 5540,3 9000 0 Tbilisi aWara guria raWa-leCxumi samegrelo imereTi kaxeTi mcxeTamTianeTi samcxejavaxeTi qvemo qarTli Sida qarTli saqarTvelo wyaro: janmrTelobis dacva, saqarTvelo, 2004, statistikuri cnobari. diabeti aris mzardi, Cumi epidemia, romelsac SeuZlia `gamanadgurebeli dartyma~ miayenos jandacvis samsaxurebs mTels msoflioSi. ukanasknel wlebSi swrafad izrdeba diabetiT daavadebulTa ricxvi. Tu 1985 naxati 35. wels mxolod 30 milion adamians Saqriani diabetis axali SemTxvevebi evropis hqonda diabeti, 2002 wels ukve 179 zogierT qveyanaSi, 2004 milioni adamiani iyo daavadebuli da CexeTi janmrTelobis msoflio organizaciis 532 Evro gaerTaienba 413,9 monacemebiT 2025 wlisaTvis es ricxvi slovakeTi 387,1 300 milionamde gaizrdeba, xolo 2030 litva 306,3 wels 366 milions miaRwevs da avad estoneTi 297,3 iqneba mTliani mosaxleobis 6,8%. fineTi 274,3 diabetiT daavadebulTa 90%-s aqvs ukraina 195,6 meore tipis diabeti. latvia 188,3 amJamad ganviTarebul qveynebSi belorusia 168 diabetis gavrceleba ufro maRalia ruseTi 167,1 ganviTarebad qveynebTan SedarebiT. saqarTvelo 165,4 diabetis saerTaSoriso federaciis dsT 145,2 monacemebiT, 2025 wlisaTvis somxeTi 112,7 ganviTarebul qveynebSi gaormagdeba yazaxeTi 106,3 diabetianTa raodenoba, xolo yirgizeTi 63,1 ganviTarebad qveynebSi maTi ricxvi TurqmeneTi 5,1 gasammagdeba, es niSnavs, rom 0 100 200 300 400 500 600 diabetianTa 76% icxovrebs am qveynebSi. Saqriani diabetiT avadobis wyaro: monacemTa baza `janmrTeloba yvelasaTvis~, maCvenebeli evropis regionis zogiwww.who.dk/hfadb erTi qveynisaTvis mocemulia nax. 35-Si iseve, rogorc mTlianad evropis regionSi, sadac Saqriani dibetiT 36,6 milioni mozrdili aris daavadebuli, saqarTveloSic es daavadeba farTodaa gavrcelebuli da 2004 wlis bolos endokrinuli sistemis daavadebebis, kvebis, nivTierebaTa cvlisa da imunitetis darRvevebis mqone avadmyofTa 39%-s Seadgenda. meTvalyureobaze myofi 50010 avadmyofidan (daavadebianoba – 1144,0) 242 (daavadebianoba – 26,4) bavSvi iyo. pirvelad dadgenili diagnoziT aRricxuli iyo 7231 (avadoba – 165,4) avadmyofi, maT Soris 55 (avadoba 6,0) bavSvi. Saqriani diabetis socialuri mniSvneloba miT ufro yuradsaRebia, rom meTvalyureobaze myof avadmyofTa saerTo raodenobidan 28% (13826 avadmyofi) insulinis momxmarebelia. amasTan erTad bavSvebSi, sadac daavadeba gansakuTrebiT mZimed mimdinareobs, aRiricxeba 202 (83,5%) insulindamokidebuli pacienti (cxrili 23). 34 saqarTvelos mosaxleobis janmrTelobis mdgomareoba 2004 cxrili 23. Saqriani diabetis gavrceleba 2002 2003 abs. maCveabs. maCvemniSvn. nebeli mniSvn. nebeli sul registrirebuli 51889 1187,0 52504 1212,9 m.S. bavSvi 323 35,3 286 33,8 meTvalyureobaze myofi kontingenti 47164 1078,9 48200 1113,4 m.S. bavSvi 257 28,8 228 27,0 insulindamokidebuli 14114 322,9 14279 329,9 m.S. bavSvi 208 22,7 195 23,1 pirvelad dadgenili diagnoziT 5888 134,7 5983 138,2 m.S. bavSvi 76 8,3 40 4,7 wyaro: janmrTelobis dacva, saqarTvelo, 2004, statistikuri cnobari. 2004 abs. maCvemniSvn. nebeli 56598 1294,7 235 25,6 50010 1144,0 242 26,4 13836 316,3 202 22,0 7231 165,4 55 6,0 ukanasknel wlebSi aranakleb seriozuli problemebi warmoCinda mosaxleobaSi farisebri jirkvlis paTologiis farTo gavrcelebasTan dakavSirebiT, romelic gascda saqarTveloSi tradiciulad arsebul ioddeficitis regionebs. 2004 wels CiyviT da Ciyvis gareSe Tireotoqsikozis diagnoziT registrirebuli iyo 10932 avadmyofi (daavadebianoba 250,1), farisebri jirkvlis gadidebiTa da dauzustebeli Ciyvis diagnoziT – 50248 (daavadebianoba – 1149,4), xolo aratoqsikuri kvanZovani Ciyvis diagnoziT – 7010 (daavadebianoba – 160,4). sicocxleSi pirvelad Ciyvis da Ciyvis gareSe Tireotoqsikozis diagnozi daudginda 3274 adamians (avadoba – 74,9), farisebri jirkvlis gadidebisa da dauzustebeli Ciyvis diagnozi – 13597 (avadoba – 311,0), aratoqsikuri kvanZovani Ciyvis diagnozi – 2299 avadmyofs (avadoba 52,6) (cxrili 22). registrirebul avadmyofTa struqturaSi bavSvebi TireotoqsikoziT daavadebulebs Soris 12,4%-s Seadgendnen, farisebri jirkvlis gadidebiTa da dauzustebeli CiyviT – 35%-s, xolo aratoqsikuri kvanZovani CiyviT – 9,3%-s. sicocxleSi pirvelad dadgenili diagnoziT bavSvebze modioda am daavadebebis 11,4%, 31,4% da 5%. saqarTveloSi 2004 wels farisebri jirkvlis gamosakvlevad samkurnalo dawesebulebebs mimarTa 64667 adamianma, maT Soris 29701 bavSvma. aRniSnuli kontingentidan farisebri jirkvlis gadideba aRmoaCnda 28922 (44,7%) adamians, maT Soris 12507 (42,1%) bavSvs. farisebri jirkvlis gadidebis SemTxvevaTa struqtura mocemulia nax. 36-ze. gamokvleul pirTa saerTo raodenobidan mkurnaloba daeniSna 20861 adamians, maT Soris 7354 – bavSvs. iodiT profilaqtika Cautarda 22065 adamians, maT Soris 10447 bavSvs. naxati 36. farisebri jirkvlis gadidebis SemTxvevaTa struqtura stadiebis mixedviT II 24,1% III 10,6% Ib 28,7% Ia 36,6% endokrinuli sistemis, kvebis, nivTierebaTa cvlis da imunitetis darRvevebis diagnoziT stacionarebSi mkurnalobda 3343 avadmyofi (letaloba 2,0) da 298 bavSvi (arc erTi ar gardacvlila). avadmyofTa 67% (2248 SemTxveva) Saqriani diabetis diagnoziT iyo hospitalizebuli (letaloba 1,5). janmrTelobis mdgomareoba saqarTveloSi 35 3.3.4. nervuli sistemis da grZnobaTa organoebis daavadebebi dResdReobiT fsiqikuri da nervuli sistemis daavadebebiT 450 milioni adamiania daavadebuli msoflioSi, am daavadebebze modis sikvdilianobis 1% da avadobis globaluri tvirTis 11%. gamokvlevebma aCvena, rom sicocxlis saSualo xangrZlivobis zrdisa da ganviTarebul da ganviTarebad qveynebSi mosaxleobis daberebis fonze, izrdeba bevri qronikuli daavavadeba da progresirebs fizikuri da gonebrivi darRvevebi, maT Soris nervuli sistemis daavadebebi. winaswari gaTvlebiT, 2020 wlisaTvis fsiqonevrologiuri sistemis daavadebebiT gamowveuli avadobis globaluri tvirTi 14,7%-mde gaizrdeba. 2004 wels saqarTveloSi nervuli sistemisa da grZnobaTa organoebis daavadebebiT daavadebianobis maCvenebeli 3289,1 iyo. daavadebebis aRricxul SemTxvevaTa mniSvnelovani klebis Semdeg daiwyo maCveneblebis mateba da 2004 wels man eqvsjer da metad gadaaWarba 1995 wlis monacemebs. avadobis maCvenebelma ki 1178,5 Seadgina (nax. 37). naxati 37. nervuli sistemis da grZnobaTa organoebis daavadebebis gavrceleba 5000 2855,0 daavadebianoba avadoba 4000 3000 2220,9 2151,9 2213,4 2639,6 1798,6 1481,1 930,4 2000 1986,2 737,0 632,8 1122,7 515,9 559,0 549,3 1992 1993 459,9 366,7 1994 1995 1996 1997 1998 973,3 721,3 644,9 363,7 341,8 0 1991 805,4 805,2 1000 708,7 3289,1 1999 2000 2001 2002 1043,7 1178,5 2003 2004 wyaro: janmrTelobis dacva, saqarTvelo, 2004, statistikuri cnobari. 2004 wels, wina welTan SedarebiT, aRiniSna nervuli sistemisa da grZnobaTa organoebis daavadebebiT avadobisa da daavadebianobis maCveneblebis mateba yvela nozologiur jgufSi, garda fsiqozisa da Wkuasustobis gareSe mimdinare epilefsiiT avadobisa. nervuli sistemisa da grZnobaTa organoebis daavadebebis gavrcelebas bavSvebSi, 2001 wels dafiqsirebuli klebis fonze, mesame welia, rac moimata glaukomiT, kataraqtiTa da axlomxedvelobiT daavadebianobam. rac Seexeba avadobas, aRiniSna kataraqtiTa da qronikuli otitiT avadobis umniSvnelo kleba (cxrili 24). cxrili 24. nervuli sistemis da grZnobaTa organoebis daavadebebis struqtura 2003 daavaavadebidoba anoba sul 2004 daavaavadebidoba anoba m. S. bavSvebi 2003 2004 daavadaavaavaavadebidebidoba doba anoba anoba 2855,0 39,2 1043,7 5,8 3289,1 43,1 1178,5 9,3 3527,7 184,9 1602,6 24,5 3698,7 179,4 1711,9 31,8 epilefsia fsiqozisa da Wkuasustobis gareSe 162,9 29,4 169,4 27,3 220,9 38,8 215,4 39,6 periferiuli nervuli sistemis daavadebebi 606,2 231,3 684,7 296,6 204,4 75,7 198,8 83,8 glaukoma 114,9 31,6 140,2 38,5 5,6 1,9 6,3 2,2 kataraqta 301,5 106,7 376,0 114,5 16,8 6,5 19,0 4,7 axlomxedveloba qronikuli otiti 307,6 95,0 384,4 126,2 411,0 120,3 523,2 187,2 219,5 103,4 241,8 116,7 457,2 304,9 429,6 285,5 sul bavSvTa cerebruli dambla wyaro: janmrTelobis dacva, saqarTvelo, 2004, statistikuri cnobari. 36 saqarTvelos mosaxleobis janmrTelobis mdgomareoba 2004 2004 wels nervuli sistemisa da grZnobaTa organoebis daavadebaTa sixSire qveynis saSualo maCvenebelze maRali iyo Tbilissa (avadoba – 1714,9) da Sida qarTlSi (1627,8) (cxrili 25). cxrili 25. nervuli sistemis da grZnobaTa organoebiT avadobis maCveneblebi sul 2003 m.S. bavSvebi sul 2004 m.S. bavSvebi Tbilisi 1924,4 3511,0 1714,9 3701,0 aWara 429,5 521,3 596,5 484,8 guria 613,7 1931,7 991,2 2622,6 raWa-leCxumi 837,9 767,7 992,8 1364,0 samegrelo 493,8 580,2 612,3 695,8 imereTi 512,7 611,2 776,2 983,6 kaxeTi 615,5 526,0 681,0 630,7 mcxeTa-mTianeTi 650,3 409,1 837,8 605,1 samcxe-javaxeTi 541,1 236,3 448,9 168,9 qvemo qarTli 358,1 534,3 475,5 690,9 Sida qarTli saqarTvelo 1237,1 3125,2 1627,8 3266,7 1043,7 1602,6 1178,5 1711,9 wyaro: janmrTelobis dacva, saqarTvelo, 2004, statistikuri cnobari. 2004 wels saqarTveloSi nervuli sistemisa da grZnobaTa organoebis daavadebaTa diagnoziT stacionarebidan gavida 10629 avadmyofi (maCvenebeli – 243,1), letaloba – 1,3. stacionaridan gasuli 2708 bavSvia (maCvenebeli – 295,7), letaloba 1,14. bavSvTa cerebruli damblis diagnoziT stacionarebSi mkurnalobda 1 wlamde asakis 27 bavSvi da periferiuli nervuli sistemis daavadebebiT - 179 bavSvi. hospitalizebul avadmyofTa saerTo raodenobis 61,3% mkurnalobda TbilisSi (cxrili 26). cxrili 26. nervuli sistemis da grZnobaTa organoebis daavadebebis diagnoziT stacionarebidan gasuli avadmyofebi sul stacionaridan gavida letaloba sul maCvenebeli m.S. bavSvebi stacionaridan gavida sul maCvenebeli letaloba Tbilisi 6515 602.3 1640 779.0 1.8 1.65 aWara 1374 365.4 223 246.8 0.7 0 guria 95 66.3 63 223.0 0.0 0 raWa-leCxumi 23 45.1 3 35.9 4.4 0 samegrelo 469 100.6 71 76.2 0.2 1.4 imereTi 993 141.9 397 292.1 0.5 0.8 kaxeTi 473 116.2 119 140.3 0.0 0 mcxeTa-mTianeTi 0 0.0 0 0.0 0.0 0 samcxe-javaxeTi 128 61.7 33 67.1 0.8 0 qvemo qarTli 147 29.5 73 60.5 0.7 0 Sida qarTli 149 47.4 86 125.6 2.0 0 sxva uwyeba saqarTvelo 263 - 0 - 0,4 0 10629 243.1 2708 295.7 1.3 1.14 wyaro: janmrTelobis dacva, saqarTvelo, 2004, statistikuri cnobari. janmrTelobis mdgomareoba saqarTveloSi 37 2004 wels nervuli sistemisa da grZnobaTa organoebze Catarda 1932 operacia, (maCvenebeli 42,2; letaloba 4,7), maT Soris Tavis tvinze gakeTda 871 (maCvenebeli 19,9) operacia, letaloba 9,3 (nax. 38). Tavis tvinze operaciebis 75% gakeTda TbilisSi; 10,3% imereTSi, 6,1% - sxva uwyebebSi; 5,6% - aWaraSi. mxedvelobis organoebze gakeTebulia 5077 operacia. kataraqtis gamo operacia gaukeTda 3100 avadmyofs, rac mxedvelobis organoebze gakeTebuli operaciebis 61%-s Seadgens (nax. 39). naxati 38. nervuli sistemisa da grZnobaTa organoebze Catarebuli qirurgiuli operaciebi 278 periferiul nervul sistemaze 617 562 871 993 822 Tavis tvinze 2004 2003 kataraqta 2002 enukleacia sul 1563 500 1000 3100 2943 2216 1500 2000 2004 2003 126 121 173 728 735 544 glaukoma 1932 1932 0 naxati 39. mxedvelobis organoebze Catarebuli qirurgiuli operaciebi 2002 5077 sul 4829 4211 0 1000 2000 3000 4000 5000 6000 7000 wyaro: janmrTelobis dacva, saqarTvelo, 2004, statistikuri cnobari. 3.3.5. sisxlis mimoqcevis sistemis daavadebebi 6494,8 5776,8 1616,1 5322,4 1481,7 4838,1 1299,6 1297,3 4257,4 999 3527,1 1029,2 3221,3 1000,6 3124,1 523,7 323,6 4524,7 janmrTelobis msoflio organizaciis monacemebiT, sisxlis mimoqcevis sistemis daavadebebi pirvel adgilzea avadobis tvirTis Sefasebisas evropis regionSi, rac marTebulia saqarTvelos SemTxvevaSic. msoflios mosaxleobis avadobis struqturaSi gulsisxlZarRvTa daavadebebs wamyvani adgili ekava, kerZod, 1,2 miliardi, anu mosaxleobis 20% aris daavadebuli, aseve maRalia am daavadebebis gavrceleba evropaSi - mosaxleobis daaxloebiT 25%. saqarTveloSi 2004 wels sisxlis mimoqcevis sistemis daavadebebis diagnoziT registrirebuli iyo 283921 avadmyofi (2003 wels - 250072), daavadebianobis maCvenebelma Seadgina 6494,8 (2003 wels – 5776,8), maT Soris 6473 bavSvi iyo (maCvenebeli 706,9). sicocnaxati 40. xleSi pirvelad dadgenili diagnoziT registrirebul iqna 70648 pacienti (2003 sisxlis mimoqcevis sistemis daavadebaTa wels – 64140), avadobis maCvenebeli – 1616,1 gavrceleba (2003 wels - 1481,7), maT Soris bavSvebi – 1614. avadoba daavadebianoba sisxlis mimoqcevis sistemis daavadebebis gavrcelebis dinamikis analizi 7000 cxadyofs, rom Tu 1996 wlamde aRiniSne6000 boda avadmyofTa raodenobis Semcirebis 5000 tendencia, 1997 wlidan is Seicvala 4000 daavadebulTa raodenobis matebiT, rac 3000 registraciis gaumjobesebasa da Sesabamisi 2000 saxelmwifo programebis amoqmedebasTan 1000 unda iyos dakavSirebuli. 2004 wels, wina 0 1996 1997 1998 1999 2000 2001 2002 2003 2004 welTan SedarebiT, aRiniSna rogorc daavadebianobis, ise avadobis maCveneblebis wyaro: janmrTelobis dacva, saqarTvelo, mateba (nax. 40). 2004, statistikuri cnobari. 38 2004 saqarTvelos mosaxleobis janmrTelobis mdgomareoba 24,9% 25,6% 24,4% 26,8% 23,5% 22,7% 16,3% 10,4% 10,3% 19 94 19 95 19 96 19 97 19 98 19 99 20 00 20 01 20 02 20 03 20 04 11,1% 28,4% naxati 41. 2004 wels sicocxleSi pirvelad sisxlis mimoqcevis sistemis avadobis dadgenili diagnoziT aRricxul avadmyofTa xvedriTi wili registrirebul raodenobam wina welTan SedarebiT, moimata kontingentSi da mTlianad registrirebul avadmyofTa 40% 24,9% Seadgina, Tumca 1993-1996 wlebSi es 35% maCvenebeli 9-11%-is farglebSi meryeobda 30% 25% (nax. 41). 20% gulsisxlZarRvTa registrirebuli 15% daavadebebis struqturaSi 47,8% ukavia 10% hipertonul, 30,1% - gulis iSemiur, 5,4% 5% 0% revmatiul da 4,5% Tavis tvinis vaskularul daavadebebs. TiTqmis aseTivea sicocxleSi pirvelad gamovlenil daavadebaTa struqturac. amave dros, bavSvebSi umetes wyaro: janmrTelobis dacva, saqarTvelo, nawils gulis revmatiuli daavadebebi 2004, statistikuri cnobari. Seadgens (daavadebianoba – 33,5%, avadoba 32,8%). naxati 42. 90-iani wlebis dasawyisSi qveynis kardioqirurgiuli operaciebis raodenoba mosaxleoba da, pirvel rigSi bavSvebi, faqtobrivad kardioqirurgiuli daxmarebis 2004 gareSe darCa. saerTaSoriso organizaciebis m.S. Ria 2003 xelSewyobiT moxerxda sakiTxis gulze 2002 nawilobrivi gadawyveta. ganviTarda 2001 medicinis iseTi maRalteqnologiuri dargebi, rogoricaa bavSvTa sul kardioqirurgia, gulis iSemiuri daavadebis diagnostikisa da mkurnalobis invaziuri meTodebis gamoyeneba. 0 200 400 600 800 2004 wels saqarTveloSi gulze gakeTda 739 operacia (letaloba 3,1). Ria wyaro: janmrTelobis dacva, saqarTvelo, 2003, gulze Catarda 142 operacia, maT Soris 131 statistikuri cnobari. kardiostimulatoris implantacia da 184 endovaskuluri balonuri dilatacia. sisxlZarRvebze Catarda 1359 operacia (letaloba – 3,2) (nax. 42). marTalia, qveyanaSi arsebuli maRalkvalificiuri kadrebi da Sesabamisi simZlavreebi operaciaTa ricxvis gazrdis saSualebas iZleva, programebis dafinansebasTan dakavSirebuli siZneleebis gamo ver xerxdeba kardio-qirurgiuli aqtivobis mniSvnelovani gazrda, maSin rodesac sayovelTaod cnobilia, Tu ramdenad aumjobesebs gulis iSemiuri daavadebis mimdinareobas qirurgiuli mkurnalobis meTodebi. gulis iSemiuri daavadebis axlad gamovlenili SemTxvevebis 2,4% gulis mwvave infarqtia, xolo 8,7% - stenokardia. stacionarebSi miokardiumis mwvave infarqtis diagnoziT Semosuli 3608 avadmyofidan daavadebis dawyebis pirvel 24 saaTSi, rodesac saeqimo dakvirvebas da saTanado specializebul mkurnalobas gadamwyveti mniSvneloba aqvs, Semovida mxolod 1626 (45,1%) avadmyofi. saqarTvelos stacionarebSi sisxlis mimoqcevis sistemis daavadebebis diagnoziT mkurnalobda 27740 avadmyofi (letaloba 6,0%), aqedan 925 bavSvia (letaloba 5,0%). sisxlis mimoqcevis sistemis daavadebebis maCveneblebi momatebulia yvela nozologiis mixedviT, garda avadobis maCveneblisa stenokardiisa da gulis iSemiuri daavadebebis dros (cxrili 27). janmrTelobis mdgomareoba saqarTveloSi 39 cxrili 27. sisxlis mimoqcevis sistemis daavadebebis gavrceleba 1997 1998 1999 2000 2001 2002 2003 2004 sisxlis mimoqcevis sistemis daavadebebi m.S. pirvelad dadgenili diagnoziT 3221,3 523,7 3527,1 1000,6 4524,7 1029,2 4257,4 999,0 4838,1 1297,3 5322,4 1299,6 5776,8 1481,7 6494,8 1616,1 gulis revmatiuli daavadebebi m.S. pirvelad dadgenili diagnoziT 349,1 57,2 321,5 62,6 335,6 65,8 332,7 70,6 341,2 73,4 356,3 73,6 358,8 68,9 350,6 76,0 hipertenzia – sul m.S. pirvelad dadgenili diagnoziT 1189,1 180,7 1422,1 380,7 1872,4 429,8 1853,5 412,0 2158,9 535,6 2410,4 569,9 2730,6 686,4 3108,2 801,9 gulis iSemiuri daavadeba - sul m.S. pirvelad dadgenili diagnoziT 1089,5 167,8 1219,7 385,9 1536,6 300,8 1392,2 289,3 1602,6 432,9 1760,8 400,1 1875,7 441,0 1955,1 449,8 mwvave infarqti m.S. pirvelad dadgenili diagnoziT 75,9 18,1 54,6 16,7 89,3 22,0 54,8 20,6 55,9 22,4 70,9 35,1 69,8 32,0 75,8 39,6 stenokardia m.S. pirvelad dadgenili diagnoziT 209,1 48,8 369,4 157,0 473,4 108,1 415,3 95,2 488,0 122,0 519,6 117,8 560,0 125,5 575,9 140,0 155,9 11,4 138,0 16,7 124,0 36,2 215,9 82,2 216,1 87,4 235,6 82,8 244,2 91,3 189,9 107,8 daavadebebis dasaxeleba Tavis tvinis vaskularuli daavadebebi m.S. pirvelad dadgenili diagnoziT wyaro: janmrTelobis dacva, saqarTvelo, 2004, statistikuri cnobari. ukanasknel wlebSi gansakuTrebiT sagangaSoa arteriuli hipertenziis gavrcelebis maCvenebelis gamudmebiT mateba, rac qveynis mosaxleobisaTvis SedarebiT axali risk-faqtorebis (siRaribe, kvebiTi reJimis darRvevebi, Tambaqosa da alkoholis moxmarebis zrda, stresuli mdgomareobebis momravleba da sxv.) wina planze wamoweviT unda yofiliyo ganpirobebuli (nax. 43). naxati 43. arteriuli hipertenziis gavrcelebis dinamika daavadebianoba 3500 avadoba 2730,6 3000 2410,4 2158,9 2500 1872,4 2000 1500 3108,2 1853,5 1422,1 1214,4 1189,1 1000 500 0 110,1 1996 180,7 380,7 429,8 1997 1998 1999 412 2000 536,6 2001 569,9 2002 686,4 2003 801,9 2004 wyaro: janmrTelobis dacva, saqarTvelo, 2004, statistikuri cnobari. 2004 wels qveynis masStabiT sisxlis mimoqcevis daavadebaTa matebis fonze daavadebianobis maCvenebelma moiklo aWaraSi. rac Seexeba avadobis maCveneblebs, is wina welTan SedarebiT yvela regionSi aris momatebuli (cxrili 28). 40 saqarTvelos mosaxleobis janmrTelobis mdgomareoba 2004 cxrili 28. sisxlis mimoqcevis sistemis daavadebebi regionebis mixedviT mxare 2003 daavadebianoba 2004 daavadebianoba avadoba 9086,7 Tbilisi 7765,8 224,1 2496,4 aWara 2116,6 701,3 5101,9 guria 4769,9 1109,8 22019,3 raWa-leCxumi 20978,3 2626,5 5337,5 samegrelo 4947,6 1123,7 5614,3 imereTi 4603,9 1223,5 6001,0 kaxeTi 5965,5 1184,1 5020,6 mcxeTa-mTianeTi 4654,3 1369,9 4880,1 samcxe-javaxeTi 4581,9 1217,3 2920,6 qvemo qarTli 2416,3 615,0 3790,3 Sida qarTli 2864,9 922,5 6494,8 saqarTvelo 5776,8 1481,7 wyaro: janmrTelobis dacva, saqarTvelo, 2004, statistikuri cnobari. avadoba 1688,6 1077,9 1477,4 2515,8 1199,3 1902,6 1305,1 1318,5 1582,4 809,0 1297,0 1616,1 3.3.6. sasunTqi organoebis daavadebebi 5387,9 7022,3 5453,8 7027,6 4306,1 5966,1 3532,7 5083,7 4848,1 3382,8 3291,8 4662,7 2526,5 3562,2 2380,1 3607,2 3063,6 4206,3 msoflioSi yoveldRiurad asobiT adamiani itanjeba sasunTqi sistemis daavadebebiT. dResdReobiT 300 milion adamians aqvs asTma, 80 milioni adamiania avad filtvis qronikuli obstruqciuli naxati 44. daavadebis mZime formiT, milioniobiT sasunTq organoTa daavadebebis gavrceleba adamians awuxebs qronikuli riniti da sasunTqi sistemis dauzustebeli qronikuli avadoba 8000 daavadebebi. janmos monacemebiT 2004 wels 4 daavadebianoba 7000 milionamde adamiani gardaicvala 6000 qronikuli respiratoruli daavadebebiT da 5000 uaxloes 10 weliwadSi es ricxvi 30%-iT 4000 gaizrdeba. 3000 2004 wels sasunTqi organoebis daava2000 debebis diagnoziT registrirebuli iyo 1000 0 306984 SemTxveva (2003 wels – 304217), 1996 1997 1998 1999 2000 2001 2002 2003 2004 daavadebianobis maCvenebeli – 7022,3 (2003 wels – 7027,6), maT Soris sicocxleSi pirvelad dadgenili diagnoziT 235532 (77%) wyaro: janmrTelobis dacva, saqarTvelo, 2004, (2003 wels – 236091), avadobis maCvenebeli – statistikuri cnobari. 5387,9 (2003 wels – 5453,8) (nax. 44). 15 wlamde asakis bavSvebSi registrirebuli iyo sasunTqi organoebis daavadebebis 161811 SemTxveva (daavadebianobis maCvenebeli – 17666,0), maT Soris sicocxleSi pirvelad dadgenili diagnoziT - 139364 (avadobis maCvenebeli – 15215,3). 2004 wels, wina welTan SedarebiT, aRiniSneba sasunTqi organoebis daavadebebiT gamowveuli daavadebianobisa da avadobis maCveneblebis umniSvnelo kleba, Tumca 2003 welTan SedarebiT, maRalia am daavadebebis registrirebuli SemTxvevebi (cxrili 29). janmrTelobis mdgomareoba saqarTveloSi 41 cxrili 29. sasunTqi organoebis daavadebebis gavrceleba 2003 2004 m.S. bavSvebi sasunTqi organoebis daavadebebi - sul sicocxleSi pirvelad dadgenili diagnoziT qronikuli faringiti, nazofaringiti, sinusiti sicocxleSi pirvelad dadgenili diagnoziT nuSisebri jirkvlis da danamatebis qronikuli daavadeba sicocxleSi pirvelad dadgenili diagnoziT polinozi sicocxleSi pirvelad dadgenili diagnoziT pnevmonia - sul sicocxleSi pirvelad dadgenili diagnoziT qr. da dauzust. bronqiti, emfizema sicocxleSi pirvelad dadgenili diagnoziT bronquli asTma sicocxleSi pirvelad dadgenili diagnoziT filtvis sxva qronik. obstruqciuli daavadebebi sicocxleSi pirvelad dadgenili diagnoziT danarCeni respir. daavadebebi sicocxleSi pirvelad dadgenili diagnoziT sul maCvenebeli sul maCvenebeli 304217 7027,6 157730 236091 5453,8 17615 m.S. bavSvebi sul maCvenebeli sul maCvenebeli 18655,2 306984 7022,3 161811 17666,0 137155 16221,8 235532 5387,9 139364 15215,3 406,9 4874 576,5 21553 493,3 7322 799,4 7394 170,8 1998 236,3 10053 229,0 3632 396,5 19908 459,9 10701 1265,6 22781 521,1 12679 1384,3 8032 185,5 4308 509,5 9010 206,1 4993 545,1 7235 167,1 2158 255,2 7983 182,6 2664 290,9 2597 60,0 789 93,3 3837 87,8 1453 158,6 22988 531,0 7732 914,5 21790 498,4 7272 793,9 15094 348,7 5204 615,5 15650 358,0 5227 576,1 17006 392,8 2933 346,9 17422 398,5 2808 306,6 6790 156,9 1394 164,9 6379 145,9 1215 132,7 12875 297,4 1873 221,5 13949 319,9 2180 238,1 2926 67,6 445 51,6 3273 74,8 668 72,9 3650 84,3 400 47,3 3904 89,3 826 90,2 1352 31,2 243 28,7 1440 32,9 474 51,8 46759 1080,2 22174 2622,6 54332 1242,9 28790 3143,2 38338 885,6 19080 2256,7 45669 1044,7 25721 2808,1 2004 wels sasunTqi organoebis daavadebebis struqturaSi wamyvani adgili ekava tonzilitebs (7,4%), pnevmonias (7,1%), qronikul faringitebs, nazofaringits da qr. sinusits (7%) da qronikul da dauzustebel faringitebi pnevmonia bronqitebsa da emfizemas (5,7%) (nax. 45). 7,0% 7,1% tonziliti sicocxleSi pirvelad dadgenili 7,4% bronqiti da diagnoziT sasunTqi organoebis emfizema 5,7% daavadebebis struqtura gansxvavdeba sul registrirebul daavadebaTa struqtubronquli asTma risagan. pirvelad dadgenili faringitebi, filtvisa da sxva sasunTq alergiuli 4,5% nazofaringitebi da sinusitebi – 4,3%-s, sxva organoTa surdo qronikuli daavadebebi nuSisebri jirkvlebisa da adenoidebis 2,6% daavadebebi 64,4% qronikuli daavadebebi – 3,8%-s, alergiuli 1,3% surdo – 1,6%-s, pnevmonia – 6,6%-s, wyaro: janmrTelobis dacva, saqarTvelo, qronikuli da dauzustebeli bronqitebi da 2004, statistikuri cnobari, Tbilisi, 2005. emfizema – 2,7%-s, bronquli asTma 1,4%-s, filtvis sxva qronikuli da obstruqciuli daavadebebi – 0,6%-s da sasunTi organoebis sxva daavadebebi 78,9%-s (sasunTq organoTa mwvave infeqciebis CaTvliT) Seadgenen. sasunTqi organoebis daavadebebis diagnoziT saqarTvelos stacionarebSi mkurnalobda 38395 avadmyofi (maCvenebeli – 878,3, letaloba – 0,7%), aqedan 26552 bavSvi naxati 45. sasunTqi organoebis daavadebebis struqtura 42 2004 saqarTvelos mosaxleobis janmrTelobis mdgomareoba (maCvenebeli – 2755,9, letaloba 0,3%), maT Soris, erT wlamde asakis – 7627 (maCvenebeli – 16748,3, letaloba 0,6%). regionebis mixedviT sasunTqi organoebis axlad registrirebuli SemTxvevebis raodenoba qveynis saSualo maCvenebelze (5387,9) maRali iyo TbilisSi (avadoba – 11086,4), guriaSi (avadoba – 7108,8) da Sida qarTlSi (avadoba – 1194,0), xolo dabali qvemo qarTlsa (1433,1) da samcxe-javaxeTSi (1460,0). daavadebianobis maRali maCveneblebi iyo TbilisSi, xolo dabali qvemo qarTlsa da aWaraSi da a.S. (cxrili 30). cxrili 30. sasunTqi organoTebis daavadebebis gavrceleba regionebis mixedviT 2004 2003 daavadebianoba avadoba daavadebianoba avadoba sul bavSvebi sul bavSvebi sul bavSvebi sul bavSvebi Tbilisi 13524,1 43995,7 12927,5 43112,8 11833,9 40153,6 11086,4 38696,9 aWara 3015,8 7275,1 2036,0 5668,5 2665,3 4332,1 1694,9 3064,8 guria 7012,7 17640,3 5477,8 15201,4 8640,7 20025,5 7108,8 17838,2 raWa-leCxumi 6673,9 8313,1 2978,3 5030,3 6058,6 8554,7 2738,9 5037,1 imereTi 3868,4 7702,9 2345,6 5032,5 4213,9 8543,9 2660,3 5787,4 kaxeTi 4610,5 9071,2 3167,0 7212,2 5244,1 10373,6 3734,4 8674,7 samegrelo 3583,0 6404,6 1593,6 3134,9 4216,0 7665,1 2143,1 4397,9 mcxeTa-mTianeTi 4585,0 9789,3 3497,2 8223,1 4362,9 8356,1 3097,0 6772,0 samcxe-javaxeTi 3274,2 4014,9 1286,8 1542,3 3315,1 3426,2 1433,1 1428,3 qvemo qarTli 2406,4 6278,6 1418,2 4286,9 2622,2 5058,6 1460,0 3616,3 Sida qarTli 6051,5 1995,1 5107,8 17945,6 7353,9 22671,5 6337,7 20852,0 saqarTvelo 7027,6 18655,2 5453,8 16221,8 7022,3 17666,0 5387,9 15215,3 wyaro: janmrTelobis dacva, saqarTvelo, 2004, statistikuri cnobari. pnevmoniis diagnoziT registrirebulia 21790 SemTxveva (daavadebianoba – 498,4), maT Soris sicocxleSi pirvelad dadgenili diagnoziT aRricxulia 15650 SemTxveva (avadoba – 358,0). bavSvebSi pnevmoniis diagnoziT registirebulia 7272 SemTxveva (daavadebianoba – 793,9); pirvelad dadgenili diagnoziT – 5227 (avadoba – 576,1) (nax. 46). pnevmoniis diagnoziT stacionarSi gatarebul iqna 9757 avadmyofi (maCvenebeli – 223,2), maT Soris 6508 bavSvi, rac avadmyofTa saerTo raodenobis 66,7% iyo. letalobam, Sesabamisad, 0,7% da 0,3% Seadgina. stacionarSi gatarebul bavSvTa saerTo raodenobidan 7627 iyo erT wlamde asakis (letaloba - 0,6). asTma jandacvis seriozul problemas warmoadgens mTel msoflioSi, mas nacionaluri epidemiac ki uwodes. igi iSviaTad klavs, magram xangrZlivi droiT aavadebs uamrav adamians. msoflioSi dReisaTvis asTmiT daavadebulia mTliani populaciis 5%. naxati 46. pnevmoniiT avadobis dinamika 576,1 2004 615,5 348,7 622,6 2002 327,3 518,7 2001 404,5 387,8 342,9 1998 100 200 53,7 62,8 56,1 56,9 400 500 600 700 bavSvi 49,7 46,1 1998 300 62,7 47,1 sul 152,2 0 2002 1999 bavSvi 220,6 67,6 67 64,8 2000 230,4 1999 52,5 2003 2001 282 2000 72,9 74,8 2004 358 2003 naxati 47. bronquli asTmiT avadobis dinamika 0 10 20 30 40 50 wyaro: janmrTelobis dacva, saqarTvelo, 2004, statistikuri cnobari. sul 60 70 80 janmrTelobis mdgomareoba saqarTveloSi 43 2004 wels saqarTveloSi bronquli asTmis diagnoziT registrirebuli iyo 13949 avadmyofi (daavadebianobis maCvenebeli – 319,9). asTmis diagnozi sicocxleSi pirvelad daudginda 3273 avadmyofs (avadobis maCvenebeli – 74,8). bavSvebSi bronquli asTmis diagnoziT regitrirebuli iyo 2180 (daavadebianoba – 238,1); maT Soris sicocxleSi pirvelad dadgenili diagnoziT - 668 (avadoba – 72,9). ukanasknel eqvs weliwadSi bronquli asTmiT avadobis dinamika mocemulia nax. 47-ze. bronquli asTmis diagnoziT stacionarSi gatarebuli iyo 1560 avadmyofi (maCvenebeli 35,7, letaloba 0,7%), maT Soris 373 bavSvi. bronquli asTmis oficialurad registrirebuli maCveneblebis SedarebiT dabali sidide, samwuxarod, ar asaxavs qveyanaSi Seqmnil realur mdgomareobas. amas mowmobs bavSvTa Soris asTmisa da alergiis gavrcelebis Seswavlis saerTaSoriso programis (ISAAC) I da II fazis farglebSi Catarebuli epidemiologiuri kvlevis Sedegad miRebuli monacemebi, romlebic 10-15-jer maRalia oficialur statistikur monacemebze. 3.3.7. saWmlis momnelebeli sistemis daavadebebi 2004 wels saWmlis momnelebeli sistemis daavadebebis diagnoziT registrirebuli iyo 113272 avadmyofi (daavadebianoba 100000 mosaxleze – 2591,1), 882,7 sicocxleSi pirvelad dadgenili diag2004 958,1 noziT aRricxulia 41885 avadmyofi (avadoba 805,8 2003 918,5 - 958,1). 1112,8 2002 registrirebuli SemTxvevebidan – 13398 832,2 785,9 bavSvi bavSvebSia aRricxuli (daavadebianoba – 2001 902,7 1462,8); aqedan 8085 SemTxveva sicocxleSi sul 654,6 2000 628,9 pirvelad dadgenili diagnozia (avadoba – 633,7 1999 882,7) (nax. 48). 899,4 1031,7 1988-2004 wlebSi saWmlis momne1998 863,1 lebeli sistemis daavadebebis maCveneblebs 0 200 400 600 800 1000 1200 gadaxris didi amplituda axasiaTebs. avadobis maCvenebeli, rogorc mTel wyaro: janmrTelobis dacva, saqarTvelo, mosaxleobaSi, aseve bavSvebSi ori pikiT 2004, statistikuri cnobari. (1990 weli da 1994 weli) xasiaTdeba. 1995 wlidan saWmlis momnelebeli sistemis daavadebaTa sicocxleSi pirvelad dadgenili diagnoziT aRricxuli SemTxvevebi iwyebs klebas da 2000 wlisaTvis minimalur mniSvnelobas aRwevs, Tumca 2001 wlidan kvlav daiwyo maCveneblebis mateba. 2003 wels dawyebuli klebis fonze kvlav dafiqsirda saWmlis momnelebeli sistemis daavadebaTa sicocxleSi pirvelad dadgenili SemTxvevebis raodenobis mateba bavSvebSi. saWmlis momnelebeli sistemis daavadebebiT daavadebianobis maCvenebeli nozologiebis mixedviT maRalia naRvlis buStis kenWovani daavadebebiT da qolecistitiT (daavadebianoba – 882,0) da gastritiT da duodenitiT daavadebulebSi (daavadebianoba – 679,3), xolo yvelaze dabali maCvenebeli - kuWukana jirkvlis daavadebebis SemTxvevaSi (daavadebianoba – 30,5) (cxrili 31). naxati 48. saWmlis momnelebeli sistemis avadobis dinamika 44 saqarTvelos mosaxleobis janmrTelobis mdgomareoba 2004 cxrili 31. saWmlis momnelebeli sistemis daavadebebis gavrceleba zogierTi nozologiis mixedviT sul daavadebianoba 100000 mosaxlezze m.S bavSvebSi daavadebianoba 100000 bavSvze kuWisa da Tormetgoja nawlavis wyluli 18272 418,0 286 31,2 gastriti, duodeniti 29697 679,3 2688 293,5 38557 882,0 3307 361,1 1332 30,5 25 2,7 113272 2591,1 13398 1462,8 naRvlis buStis kenWovani daavadebebi qolecistiti, qolangiti kuWukana jirkvlis daavadebebi sul saWmlis momnelebeli sistemis daavadebebiT avadobis maCvenebelma 2004 wels, 2003 welTan SedarebiT, moimata yvela regionSi kaxeTis, raWa-leCxumisa da samegrelos garda (cxrili 32). cxrili 32. saWmlis momnelebeli sistemis daavadebebiT avadobis maCveneblebi regionebis mixedviT 2003 sul m.S. bavSvebSi sul sul avadoba sul avadoba sul avadoba Tbilisi 14883 1389,5 2157 1031,1 15534 1436,1 aWara 1679 451,0 270 371,4 1931 513,5 guria 1293 909,9 511 1838,1 1960 1367,2 raWa-leCxumi 473 934,8 85 858,6 295 578,8 samegrelo 4149 1030,6 452 575,1 3832 822,1 imereTi 4185 603,9 933 684,5 5567 795,7 kaxeTi 3145 780,2 606 770,0 2824 693,5 mcxeTa-mTianeTi 670 539,9 103 425,6 789 629,0 samcxe-javaxeTi 1134 551,3 25 62,2 1305 628,6 qvemo qarTli 1440 292,3 162 168,4 1584 318,4 Sida qarTli 1740 559,7 531 874,8 1853 590,1 saqarTvelo 39759 918,5 6813 805,8 41885 958,1 wyaro: janmrTelobis dacva, saqarTvelo, 2004, statistikuri cnobari. 2004 m.S. bavSvebSi sul avadoba 3240 1538,9 372 411,7 650 2300,6 74 885,4 516 554,0 836 615,0 682 804,0 122 470,2 31 63,1 208 172,5 543 793,0 8085 882,7 2004 wels saqarTvelos stacionarebSi saWmlis momnelebeli sistemis daavadebebis diagnoziT mkurnalobda 26269 avadmyofi, maT Soris 3909 bavSvi (15%). letalobam sul Seadgina 1,6; xolo 0-14 wlamde asakis bavSvebSi – 0,3. avadmyofTa saerTo raodenobidan umravlesoba (38%) mkurnalobda Tbilisis stacionarebSi; imereTSi – 14,6%; qvemo qarTlSi – 8%; aWaraSi – 7,5%; Sida qarTlSi – 6%; danarCeni 26% ganawilda saqarTvelos sxva regionebSi. saWmlis momnelebeli davadebebis 34% naRvlis buStis kenWovani daavadebebiT, qolecistitiTa da qolangitiT daavadebulebze modis da am nozologiiT daavadebianoba da avadoba ganuxrelad izrdeba 2000 wlidan. 2004 wels naRvlis buStis kenWovani daavadebebiT, qolecistitiTa da qolangitiT hospitalizebul iqna 3377 avadmyofi (maCvenebeli 77,2), aqedan 72 bavSvi (maCvenebeli 7,9) (nax. 49). janmrTelobis mdgomareoba saqarTveloSi 45 naxati 49. naRvlis buStis kenWovani daavadebebis, qolecistitis, qolangitis gavrceleba daavadebianoba 1000 avadoba 800 737,5 624,7 618,0 600 882,0 842,6 774,9 698,2 513,6 400 200 166,3 184,2 237,8 141,4 207,8 245,6 175,3 1999 2000 2001 2002 2003 2004 73,1 0 1997 1998 wyaro: janmrTelobis dacva, saqarTvelo, 2004, statistikuri cnobari. 3.3.8. Sardsasqeso sistemis daavadebebi 2004 wels ambulatorul-poliklinikur dawesebulebebSi registrirebuli iyo Sardsasqeso sistemis daavadebebis 69913 SemTxveva (daavadebianoba – 1599,3), maT Soris 6895 bavSvebSi (daavadebianoba – 752,8). sicocxleSi pirvelad dadgenili diagnoziT aRiricxa 31485 SemTxveva (avadoba – 720,2), maT Soris 4671 bavSvi (avadoba – 510,0). 1989-1996 wlebSi Sardsasqeso sistemis daavadebebis aRricxuli SemTxvevebis ricxvma 2-jer iklo da, Sesabamisad, daavadebianobis maCvenebeli 1768,4-dan – 787,6-mde Semcirda, rac aRricxvianobis sistemis moSlasTan unda yofiliyo dakavSirebuli. 1999 wels, wina welTan SedarebiT, dafiqsirda avadmyofTa ricxvis 29,2%-iani mateba, rasac 2000 wels mohyva rogorc daavadebianobis, ise avadobis maCveneblebis garkveuli kleba. 20012004 wlebSi dafiqsirda rogorc daavadebianobis, ise avadobis maCveneblebis umniSvnelo mateba (nax. 50). registirebul avadmyofTa saerTo raodenobidan 45%-s sicocxleSi pirvelad daudginda diagnozi. naxati 50. Sardsasqeso sistemis daavadebebis gavrceleba daavadebianoba 2500 avadoba 1389,0 1200,0 2000 1500 787,6 822,3 1599,3 1245,9 938,3 1348,4 828,8 1158,4 1000 500 304,7 720,2 571,9 476,9 351,2 296,8 623,7 569,2 529,5 286,9 0 1995 1996 1997 1998 1999 2000 2001 2002 2003 2004 wyaro: janmrTelobis dacva, saqarTvelo, 2004, statistikuri cnobari. avadobis maCvenebeli Semcirda Semdeg daavadebebSi: sindromi, nefrozi, mamakacTa unayofoba (cxrili 33). nefriti, nefrozuli 46 saqarTvelos mosaxleobis janmrTelobis mdgomareoba 2004 cxrili 33. Sardsasqeso sistemis daavadebaTa struqtura abs. mniSvneloba 2003 maCvenebeli 2004 sul 27001 31485 nefriti, nefrozuli sindromi, nefrozi 2176 3033 Tirkmlis infeqciebi 3053 4226 Tirkmlebis da SardsawveTis kenWebi 2025 2784 winamdebare jirkvlis daavadebebi 1461 1841 mamakacTa unayofoba 102 227 salfingiti, ooforiti 2078 2505 endometriozi 509 557 saSvilosnos yelis erozia da eqtropioni 2389 2708 menstrualuri ciklis darRveva 2142 2488 qalTa unayofoba 945 1075 wyaro: janmrTelobis dacva, saqarTvelo, 2004, statistikuri cnobari 2003 2004 623,7 50,3 70,5 46,8 71,4 12,9 91,0 22,3 104,6 183,6 81,0 720,2 69,4 96,7 63,7 89,3 19,6 108,4 24,1 117,2 214,4 92,6 2004 wels Sardsasqeso sistemis daavadebebiT daavadebianoba qveynis saSualo maCvenebelze maRali iyo raWa-leCxumSi (2646,7) da samegreloSi (1669,8). rac Seexeba avadobis maCveneblebs, is maRali iyo guriasa (873,3) da samegreloSi (cxrili 34). cxrili 34. Sardsasqeso sistemis daavadebebis maCveneblebi regionebis mixedviT daavadebianoba 2003 2004 avadoba 2003 2004 1033,4 1342.9 565,2 519.3 1220,8 1571.2 513,3 831.1 1089,4 1545.8 446,9 873.3 2642,3 2646.7 670,0 496,4 1511,9 1669.8 589,9 728.8 1173,4 1273.2 525,1 581.4 1031,5 1127.5 393,7 466.9 645,4 868.9 266,7 519,8 1410,8 1459.6 526,0 633.4 968,0 1162.3 434,2 503.7 796,4 1109.1 530,7 690.0 1389,0 1599,3 623,7 720,2 wyaro: janmrTelobis dacva, saqarTvelo, 2004, statistikuri cnobari. Tbilisi aWara guria raWa-leCxumi da qv. svaneTi samegrelo imereTi kaxeTi mcxeTa-mTianeTi samcxe-javaxeTi qvemo qarTli Sida qarTli saqarTvelo Sardsasqeso sistemis daavadebaTa registrirebul struqturaSi yvelaze xSirad gvxvdeboda: Tirkmlis infeqciebi (13,4%), nefriti, nefrozuli sindromi da nefrozi (9,6%), saSvilosnos yelis erozia da eqtropioni 8,6%), salpingiti da ooforiti (8%), Tirkmlisa da SardsawveTis kenWebi (8,8%), menstrualuri ciklis darRveva (7,9%), winamdebare jirkvlis daavadebebi (5,8%) da a.S. (nax. 51). janmrTelobis mdgomareoba saqarTveloSi 47 naxati 51. Sardsasqeso sistemis daavadebebis struqtura Tirkmlis infeqciebi; 13,4% nefriti, nefrozi; 9,6% sxva; 31,9% saSvilosnos yelis erozia; 8,6% mamakacTa unayofoba; 0,8% endometriozi; 1,8% salpingiti, ooforiti; 8,0% qalis unayofoba; 3,4% prostatis kenWovani daavadebebi; 5,8% daavadebebi; 8,8% menstrualuri ciklis darRveva; 7,9% wyaro: janmrTelobis dacva, saqarTvelo, 2004, statistikuri cnobari. 2004 wels saqarTveloSi Sardsasqeso sistemis daavadebebis diagnoziT stacionarebidan gaewera 9207 avadmyofi, gardaicvala 92 (letaloba – 1,0). gaweril avadmyofTa saerTo raodenobidan 1172 bavSvia. stacionarebidan nefritis da nefrozis diagnoziT gaewera 859 avadmyofi (letaloba – 0,5), maT Soris 155 bavSvi; Tirkmlebis infeqciebiT gaewera 721 avadmyofi (letaloba – 0,7), maT Soris 193 bavSvi; Tirkmlisa da SardsawveTis kenWovani daavadebis diagnoziT gaewera 638 (letaloba – 0,6), maT Soris 5 bavSvi; winamdebare jirkvlis daavadebebiT gaewera 1517 (letaloba – 1,2) avadmyofi, maT Soris 53 bavSvi. stacionarebSi registrirebul avadmyofTa Soris yvelaze xSiri iyo winamdebare jirkvlis daavadebebis (16%), nefritis da nefrozis (9%), Tirkmlis infeqciebis (8%) da Tirkmlisa da SardsawveTis kenWebis (7%) diagnozebi. 2004 wels saqarTvelos stacionarebSi Tirkmlebsa da SardsawveTebze Catarda 1964 operacia (letaloba – 0,97), winamdebare jirkvalze Catarda 1179 operacia (letaloba – 0,42). 2004 wels Catarda Tirkmlis gadanergvis 8 operacia, romelTa Sedegad arc erTi pacienti ar gardacvlila (nax. 52). naxati 52. operaciebi Tirkmlebsa da SardsawveTze operaciebi Tirkmlebsa da SardsawveTze operaciebi winamdebare jirkvalze 2296 2485 2246 1964 2500 1463 2000 1500 1000 1256 1341 500 1065 1260 1179 0 2000 2001 2002 2003 2004 wyaro: janmrTelobis dacva, saqarTvelo, 2004, statistikuri cnobari 48 saqarTvelos mosaxleobis janmrTelobis mdgomareoba 2004 3.4. fsiqikuri janmrTeloba adamianis cxovrebis erT-erT umTavres nawils misi fsiqikuri janmrTeloba warmoadgens, misi mniSvneloba xazgasmulia janmos mier SemoTavazebul janmrTelobis ganmartebaSi: “janmrTeloba ganisazRvreba, rogorc sruli fizikuri, gonebrivi da socialuri keTildReoba da ara mxolod daavadebis ararseboba”, ris gamoc fsiqikuri janmrTelobis dacvis problemebi sul ufro did mniSvnelobas iZens. dReisaTvis daaxloebiT 450 adamiani itanjeba fsiqikuri darRvevebiT. yovel meoTxe ojaxSi erTi wevri mainc iyo an aris avad fsiqikuri moSlilobebiT. SefasebebiT, fsiqikuri da nevrologiuri aSlilobebi avadobisa da dainvalidebis mizezTa Soris wamyvan adgils ikavebs. neirofsiqiatriul aSlilobebze modis avadobis globaluri tvirTis 12%. Sromisuunarobis 10 ZiriTad mizezTagan 5 swored fsiqikur aSlilobebs ukavSirdeba da mosalodnelia, rom 2020 wlisaTvis invalidobis gamo dakarguli wlebis (DALYs) mixedviT is 15%-mde gaizrdeba, depresiuli mdgomareobebi ki meore adgils daikavebs (gulis iSemiuri daavadebebis Semdeg) (www.who.int). fsiqikur aSlilobaTa mizezebi da Sedegebi mraval socialur da ekonomikur faqtors ukavSirdeba. aRmosavleT evropaSi ukanaskneli aTi wlis ganmavlobaSi momxdar socialur-ekonomikur cvlilebebs depresiebis gavrceleba mohyva, xolo TviTmkvlelobebiT gamowveuli sikvdilianobis maCvenebeli zogierT qveyanaSi aRemateba sagzao-satransporto SemTxvevebiT gamowveul sikvdilianobis maCvenebels. zemoaRniSnulma ganapiroba is, rom janmrTelobis msoflio organizacia udides mniSvnelobas aniWebs fsiqikuri aSlilobebis profilaqtikas, mkurnalobas, avadmyofTa movlis problemebs, fsiqikuri cxrili 35. janmrTelobis ganmtkicebasa da dacvas. fsiqikuri aSlilobebis gavrceleba 2004 wels saqarTvelos 2003 2004 ambulatorul-poliklinikur dawesebulebebSi fsiqikuri da qceviTi registrirebul avadmyofTa 101118 106921 raodenoba aSlilobis diagnoziT registrirebuli daavadebianoba 2335,9 2445,8 iyo 106921 avadmyofi (daavadebianoba – registrirebul avadmyofTa 2445,8). sicocxleSi pirvelad dadgenili 4027 4967 raodenoba bavSvbebSi diagnoziT aRricxuli iyo 7537 daavadebianoba 476,3 542,3 avadmyofi (avadoba – 174,7), maT Soris axal SemTxvevaTa 1290 bavSvi (avadoba – 140,8) (cxrili 35). 6051 7637 raodenoba ukanaskneli 10 wlis ganmavloavadoba 139,8 174,7 baSi fsiqikuri aSlilobebis axladreaxal SemTxvevaTa gistrirebuli SemTxvevebis dinamikaSi 1021 1290 raodenoba bavSvebSi mniSvnelovani Zvrebi moxda. kerZod, avadoba bavSvebSi 120,8 140,8 oTxmocdaaTiani wlebis dasawyisSi wyaro: janmrTelobis dacva, saqarTvelo, 2004, qveyanaSi ganviTarebuli Rrma krizisis fonze mniSvnelovnad Semcirda avadobis statistikuri cnobari. maCvenebeli, rac ganpirobebuli iyo ara naxati 53. marto aRricxvianobis sistemis moSliT, fsiqikuri aSlilobebiT avadobis dinamika aramed janmrTelobis dacvis sistemis 200 dafinansebaSi Seqmnili umZimesi sul 174,7 180 141,1 139,8 138,1 mdgomareobiTac, ris gamoc sazogadoebis bavSvebi 160 140,8 140 132,7 135,2 yvelaze daucveli fena praqtikulad 134,4 120 120,8 samedicino daxmarebis gareSe aRmoCnda. 100 82,1 106,2 69,2 67 1995 wlidan saxelmwifom Tavis Tavze aiRo 80 56,8 59,6 60 63,7 fsiqikur avadmyofTa garkveuli nawilis 40 45,6 16,5 18 25,1 samedicino momsaxurebis xarjebi. 20 0 samedicino momsaxurebis gaumjobesebisa 1995 1996 1997 1998 1999 2000 2001 2002 2003 2004 da aRricxvianobis mowesrigebis fonze dafiqsirda avadobis maCveneblebis zrda wyaro: janmrTelobis dacva, saqarTvelo, 2004, da 1998-2004 wlebSi oTxmociani wlebis statistikuri cnobari. janmrTelobis mdgomareoba saqarTveloSi 49 dafiqsirebul donesac ki gadaaWarba (nax. 53). sakmarisia aRiniSnos, rom 199638,92 litva (2004) 2004 wlebSi saqarTvelos ambulatorul31,74 ruseTi (2004) poliklinikur dawesebulebebSi regis31,56 belorusia (2004) trirebul fsiqikur avadmyofTa 24,55 kontingentis saerTo raodenoba TiTqmis dsT (2004) 2-jer gaizarda, xolo 8-jer gaizarda 23,66 estoneTi (2004) registrirebuli axali SemTxvevebis 22,34 latvia (2004) raodenoba bavSvebSi. 22,03 ukraina (2004) qveyanaSi mkveTrad moimata 17,62 evro-25 (2004) fsiqogenurma, e.w. reaqtiulma aSlilo17,03 moldova (2004) bebma, gansakuTrebiT xandazmul asakSi, 11,43 fsiqosomaturma darRvevebma, depreyirgizeTi (2004) siebma, ukanasknel aTwleulSi gaizarda 4,1 saqarTvelo (2004) TviTmkvlelobaTa ricxvi. miuxedavad 2,13 somxeTi (2003) amisa, saqarTveloSi TviTmkvlelobiT 0 10 20 30 40 50 ganpirobebuli sikvdilianobis maCvenebeli yvelaze dabalia evropis wyaro: monacemTa baza `janmrTeloba regionSi (garda somxeTisa) (nax. 54). yvelasaTvis~, www.who.dk/hfadb. msoflioSi yovelwliurad suicidis 870 000-mde SemTxveva aRiricxeba, 2020 wlisaTvis es ricxvi 1,5 milionamde gaizrdeba. TviTmkvlelobebiTaa ganpirobebuli avadobis globaluri tvirTis 1,4% (nax. 55). naxati 54. TviTmkvleloba naxati 55. suicidebi, maCvenebeli 100000 mosaxleze wyaro: www.who.int 2004 wels saqarTveloSi Tavi moikla 175-ma adamianma (maCvenebeli – 4,1), maT Soris 147-ma kacma da 28-ma qalma. CamoxrCobiT, mogudviT, moxrCobiT da dauzustebeli wyalSi daxrCobiT Tavi ganzrax daiziana 20 143-ma; TviTmkvleloba cecxlsasroli TviTmowamvla 3 iaraRiT, sxva basri sagniT ganaxorciela 9m; ganzrax TviTmowamvliT – 3-mma, ganzrax cecxlsasroli iaraRiT 8 TviTdazianebiT dauzustebeli moqmedebis CamoxrCobiT 143 meSveobiT 20-ma adamianma (nax. 56). 2004 wels dispanserul aRricxvaze 0 50 100 150 200 myof avadmyofTa fsiqikuri da qceviTi aSlilobebiT daavadebianobam moimata wyaro: statistikis saxelmwifo departamenti yvela regionSi, garda samegrelosi. avadobis maCvenebeli ki mxolod mcxeTa-mTianeTSi Semcirda (nax. 57). naxati 56. sikvdilis mizezebi suicidebis dros 50 2004 saqarTvelos mosaxleobis janmrTelobis mdgomareoba naxati 57. fsiqikuri aSlilobebiT dispanserul aRricxvaze myof avadmyofTa ganawileba mxareebis mixedviT 2500 2068,2 avadoba 1874,3 2000 1578,2 1505 1500 1000 daavadebianoba 2368,8 2297,1 1427,1 1288,1 1258,7 962,4 787,1 500 38,1 97,3 215 97 47,7 55,7 27 52,6 73,2 64,1 73,3 0 Tbilisi aWara guria samegrelo imereTi samcxejavaxeTi Sida qarTli mcxeTamTianeTi qvemo qarTli kaxeTi saqarTvelo wyaro: janmrTelobis dacva, saqarTvelo, 2004, statistikuri cnobari. naxati 58. dispanserebis monacemebiT, 2004 wels fsiqikuri aSlilobebis struqtura fsiqikuri da qceviTi aSlilobebis axali SemTxvevebis 13%-s (412) 0-14 wlamde bavSvebi epilefsia Seadgendnen. reaqtiuli fsiqoziT da fsiqozi iseve, rogorc wina wels, 2004 welsac WkuasustobiT 8% 12% fsiqikuri daavadebebis struqturaSi wamyvani moxucebulobi sxva s fsiqozi da adgili ekava fsiqozebs, romlebic fsiqikuri 12% Wkuasustoba aSlilobebiT registrirebuli yvela avadmyofis 11% 41%-s Seadgenda (am ricxvSi ar Sedis alkoholuri fsiqozebi), xolo gonebrivi Sizofrenia 57% CamorCenilobebiT (oligofrenia) – 30% da arafsiqozuri xasiaTis fsiqikuri darRvevebiT 29%. fsiqozebis struqturaSi 57%-s Sizofrenia Seadgenda. arafsiqozuri xasiaTis fsiqikuri fsiqozi darRvevebis klasSi 38% ekava nevrozebs, 12% 41% fsiqopaTias, 11% - epilefsias arafsiqoturi darRvevebiT. arafsiqozuri oligofrenia darRvevebi 30% gonebrivi CamorCenilobis saerTo raode29% nobidan 42,5%-s debiloba Seadgenda (nax. 58). ukanaskneli 4 wlis ganmavlobaSi aRiniSna konsultaciur momsaxurebaze myof fsiqikur avadmyofTa kontingentisa da axali SemTxvevebis TiTqmis 1,5-jer Semcireba (nax. 59). naxati 59. konsultaciur momsaxurebaze myof fsiqikur avadmyofTa kontingenti 21,9 2004 0,8 daavadebianoba avadoba 18,4 2003 1,1 36,3 2002 0,7 34,9 2001 0,7 3,2 50,9 2000 0 20 40 60 wyaro: janmrTelobis dacva, saqarTvelo, 2004, statistikuri cnobari janmrTelobis mdgomareoba saqarTveloSi 51 3.5. ubeduri SemTxvevebi da travmebi janmrTelobis msiflio organizaciisa da msoflio bankis mier gamoqveynebuli monacemebis mixedviT, sagzao-satransporto trvmatizmi jandacvis sistemaTa mzard problebas warmoadgens. avtokatastrofebSi daRupulTa mTliani raodenobidan (1,2 mln yovelwliurad) 50%-e meti 15-dan 44 wlamde asakis adamianebze modis, maT Soris umetesoba – ojaxis marCenalia (www.who.int). dabali da saSualo Semosavlebis mqone qveynebSi sagzao-satransporto travmatizmis Rirebuleba mTliani erovnuli Semosavlebis 1-2%-s Seadgens. swored amitom janmrTelobis msoflio organizaciam 2004 w. Catarebuli janmrTelobis dRe pirvelad sagzao moZraobis usafrTxoebas miuZRvna. saqarTveloSi iseve, rogorc evropis regionis mTel teritoriaze, erT-erT mniSvnelovan problemas ubeduri SemTxvevebi da travmebi warmoadgens, rac sul ufro met sazrunavs uCens janmrTelobis dacvis sistemebs, radganac izrdeba maTi zegavlena avadobis globalur tvirTze. evropis regionis mTliani sikvdilianobis daaxleobiT erTi meaTedi swored ubedur SemTxvevebze, mowamvlebsa da sxva travmebze modis (saSualod 6% da 12% regionis dasavleT da aRmosavleT nawilebSi). sagangaSoa isic, rom 0-14 wlamde asakis bavSvTa sikvdilianobis 40% swored sagzao-satransporto da sxva saxis travmebiTaa ganpirobebuli. amave dros, travmebi bavSvTa dainvalidebis ZiriTad mizezs warmoadgens. 2004 wels saqarTveloSi registrirebuli travmebis, damwvrobisa da mowamvlebis raodenobam Seadgina 36948 SemTxveva (daavadebianoba – 845,2), maT Soris 32488 axali SemTxvevaa (avadoba – 743,2). bavSvebSi registrirebuli iyo 6836 axali SemTxveva (avadoba - 757,3) (nax. 60). naxati 60. travmebis, damwvrobisa da mowamvlebis axali SemTxvevebis raodenoba sul bavSvebi 6936 2004 32488 6058 2003 28741 6908 2002 28714 4979 2001 23709 4435 2000 19811 4219 1999 19144 4526 1998 20765 6226 1997 21807 7163 1996 22159 0 5000 10000 15000 20000 25000 30000 35000 wyaro: janmrTelobis dacva, saqarTvelo, 2004, statistikuri cnobari. sxvadasxva lokalizaciis travmebis, damwvrobebisa da mowamvlebis axal SemTxvevaTa Soris yvelaze xSiri iyo Wrilobebis, sisxlZarRvTa dazianebebis, zedapiruli travmebis, daJeJilobebis da daCeCqvilobebis SemTxvevebi (avadoba - 348), rac am klasis daavadebebis 56,6%-s Seadgenda (nax. 61). 52 2004 saqarTvelos mosaxleobis janmrTelobis mdgomareoba naxati 61. travmebis, damwvrobisa da mowamvlebis struqtura procentebSi mowamvlebi 4,6% 13,4% nervebis da zurgis tvinis travmebi 0,6% 3,9% Wrilobebi, sisxlZarRvTa dazianebebi, zedapiruli travmebi, daJeJilobebi da daCeCqvilobebi 50,1% 1,7% Tavis qalis Sida travmebi 3,0% 11,6% qveda kidurebis motexiloba 7,9% 7,6% xerxemlis, Tavis qalis da tanis Zvlebis motexiloba 1,5% 0% 10% 20% 30% 40% 50% 60% wyaro: janmrTelobis dacva, saqarTvelo, 2004, statistikuri cnobari travmatizmis gamo samedicino dawesebulebebSi mosaxleobis mimarTvianobis ZiriTadi mizezebi araproporciulad nawildeboda. travmebis umetesoba WrilobebiT, amovardnilobebiTa da Zvlebis motexilobebiT iyo warmodgenili, rac sagrZnoblad zrdida am pacientebis samkurnalo da sareabilitacio xarjebs. analogiuri tendenciebiT xasiaTdeba bavSvTa travmatizmis struqturac (cxrili 36). cxrili 36. registrirebuli travmebis, damwvrobebisa da mowamvlebis raodenoba da struqtura travmebi, mowamvlebi, damwvrobebi - sul xerxemlis, Tavis qalisa da tanis Zvlebis motexiloba zeda kidurebis motexiloba qveda kidurebis motexiloba amovardniloba (motexilobis gareSe), daWimuloba, saxsrebis da mimdebare kunTebis deformireba Tavis qalis Sida travmebi Tavis qalis motexil. gareSe gul-mkerdis, muclis da menjis Rruebis Sin. organ. travmebi Wrilobebi, sisxlZarRvebis dazianebebi, zedapiruli travmebi, daJeJilobebi da daCeCqvilobebi nervebis da zurgis tvinis travmebi sxva travmebi damwvroba mowamvlebi sul registrirebuli sul avadoba % sul avadoba % bavSvebi 32488 490 2055 1859 743,2 11,2 47,0 44,8 100 1,5 6,3 5,7 6936 29 376 244 757,2 3,2 41,0 26,6 100 0,4 5,4 3,5 3003 68,7 9,2 780 85,1 11,2 969 546 22,2 12,5 3,0 1,7 93 55 10,1 6,0 1,3 0,8 16272 372,2 50,1 3300 360,2 47,6 196 4351 1260 1487 4,5 99,5 28,8 34,0 0,6 13,4 3,9 4,6 76 1291 322 370 8,3 140,9 35,1 40,4 1,1 18,6 4,6 5,3 wyaro: janmrTelobis dacva, saqarTvelo, 2004, statistikuri cnobari. 0-14 wlis asakis bavSvebSi travmebis, damwvrobebisa da mowamvlebis struqturaSi gansakuTrebiT maRalia Wrilobebis, sisxlZarRvTa dazianebebis, zedapiruli travmebis, daJeJilobebisa da daCeCqvilobebis SemTxvevebi (avadoba – 360,2), rac Seadgens bavSvebSi travmuli paTologiis 47,6%-s. maRali daavadebianoba regionebis mixedviT aRiniSneboda guriaSi, Sida qarTlsa da mcxeTa-mTianeTSi; yvelaze dabali – qvemo qarTlSi. igive suraTs iZleva avadobis maCvenebeli (cxrili 37). janmrTelobis mdgomareoba saqarTveloSi 53 cxrili 37. travmebisa da mowamvlebis daavadebianobisa da avadobis maCveneblebi regionebis mixedviT sul daavadebianoba 714,6 426,7 899,1 786,5 868,5 1474,7 390,7 1552,8 891,1 1222,9 979,0 845,2 regioni aWara Tbilisi kaxeTi imereTi samegrelo Sida qarTli qvemo qarTli guria samcxe-javaxeTi mcxeTa-mTianeTi raWa-leCxumi saqarTvelo avadoba 552,1 371,0 795,5 728,8 801,1 1382,0 319,6 1511,6 579,0 1117,6 879,0 743,2 m.S. bavSvebSi daavadebianoba avadoba 744,9 547,9 578,0 548,1 1243,8 1180,1 941,6 860,0 744,1 693,6 1251,5 1188,7 311,0 271,2 2304,1 2212,1 655,1 463,9 458,7 400,8 777,7 646,1 842,5 757,3 wyaro: janmrTelobis dacva, saqarTvelo, 2004, statistikuri cnobari, Tbilisi, 2005. travmebiT, damwvrobebiT, mowamvlebis diagnoziT stacionaridan gasulia 18835 avadmyofi (letaloba – 3,2%), maT Soris - 3130 bavSvi (letaloba 0,9%); aqedan travmebiT – 5737 (bavSvi – 602); damwvrobebiT – 625 (bavSvi 249); mowamvlebiT – 3060 (bavSvi – 647). travmebiT, damwvrobebiT da mowamvlevis diagnoziT hospitalizebulTa 50% mkurnalobda TbilisSi, 11% - imereTSi, 8% - samegreloSi (cxrili 38). cxrili 38. travmebiT, damwvrobebiT da mowamvlebiT hospitalizebul avadmyofTa raodenoba da letaloba regionebis mixedviT sul gavida m.S. gardaicvala maT Soris bavSvebi letaloba % gavida aWara 1186 47 4,0 212 Tbilisi 9487 324 3,4 1957 kaxeTi 821 16 1,9 146 imereTi 2062 57 2,8 380 saamegrelo 1518 49 3,2 100 Sida qarTli 965 27 2,8 74 qvemo qarTli 762 23 3,0 81 guria 246 15 6,1 91 samcxe-javaxeTi 315 9 2,9 50 mcxeTa-mTianeTi 140 3 2,1 8 raWa-leCxumi 162 5 3,1 30 afxazeTi 2 0 0 0 sxva uwyeba 1169 28 0 1 saqarTvelo 18835 603 3,2 3130 wyaro: janmrTelobis dacva, saqarTvelo, 2004, statistikuri cnobari. m.S. letaloba gardaicvala (%) 2 24 0 1 0 0 2 0 0 0 0 0 0 29 0,9 1,2 0 0,3 0 0 2,5 0 0 0 0 0 0 0,9 54 saqarTvelos mosaxleobis janmrTelobis mdgomareoba 2004 4. mosaxleobis calkeuli jgufebis janmrTelobis mdgomareoba 4.1. bavSvTa janmrTeloba qveyanaSi arsebuli demografiuli situaciidan gamomdinare, erT-erT umniSvnelovanes problemas bavSvTa janmrTelobis mdgomareoba warmoadgens. bavSvTa janmrTelobis mravali Semadgeneli nawili ukavSirdeba iseT parametrebs, rogoricaa dedis janmrTelobis mdgomareoba, organizmis ganviTareba pre- da perinatalur periodebSi, socialuri da fizikuri pirobebi sicocxlis pirvel wlebSi. kerZod, siRaribe da arakeTilsaimedo garemo SeiZleba im socialur faqtorTa rigSi aRmoCndes, romlebic mTeli cxovrebis ganmavlobaSi gamanadgureblad imoqmedebs janmrTelobaze. saqarTvelos Sromis, janmrTelobisa da socialuri dacvis saministros monacemebiT, 2004 wels sul cocxali daibada 46373 bavSvi. avadmyofi daibada an avad gaxda 4948 bavSvi, aqedan aRricxulia perinatalur periodSi warmoqmnili calkeuli mdgomareobebis 4617 da Tandayolili anomaliebis 301 SemTxveva. wina welTan SedarebiT Semcirda Tandayolili anomaliebis, respiratoruli moSlilobis sindromisa da izoimunizaciiT gamowveuli hemolizuri daavadebebis raodenoba (cxrili 39). cxrili 39. axalSobilTa avadoba 2003 2004 raodenoba 1000 cocxal- raodenoba 1000 cocxalSobilze Sobilze 347 18 522 607 678 1625 325 Tandayolili anomaliebi sefsisi respiratoruli moSlilobis sindromi zrdis Seferxeba Tavis qalas da sxva samSobiaro travmebi saSvilosnosSida hipoqsia da asfiqsia izoimunizaciiT gamow. hemolizuri daavad. 8,1 0,4 12,2 14,1 7,1 37,8 7,6 301 60 505 658 681 1741 252 6,5 1,3 10,9 14,2 14,7 37,5 5,4 wyaro: janmrTelobis dacva, saqarTvelo, 2004, statistikuri cnobari. 1995 1996 1997 1999 1 wlamde bavSvTa sikvdilianoba adreuli neonataluri perinataluri 2001 neonataluri postnataluri wyaro: janmrTelobis dacva, saqarTvelo, 2004, statistikuri cnobari. 2003 12,1 3,2 4,1 12,3 18 27,7 28,1 28,8 2002 18,5 13,5 20,1 16,3 2,6 5,2 11,1 14,7 26,4 29,6 2000 20 12,2 7,3 21,2 13,8 32,1 23,4 14,4 8,9 4,3 1998 13 8,9 31,6 22,7 10 32,3 4,910,4 25 11,6 11,3 3,7 13,5 8,1 3 13,7 9,9 35 30 25 20 15 10 5 0 27,8 2004 wels 0-6 dRemde asakSi gardaicvala 561 bavSvi (maCvenebeli 12,1 – 1000 cocxalSobilze), rac 3,1%-iT metia wina welTan SedarebiT. saqarTvelos samedicino dawesebulebebma (stacionari, poliklinika) aRricxes erT wlamde asakis 834 bavSvis gardacvaleba (sikvdilianobis maCvenebeli 1000 cocxalSobilze 18,0), miuxedavad gardacvlilTa raodenobis matebisa, es maCvenebeli Semcirda wina welTan SedarebiT (2003w. – 18,5 yovel 1000 dabadebulze). 2004 wels Semcirda adreuli neonataluri sikvdilianobis maCvenebeli (2004 w.- 12,1; 2003 w. – 12,3), gviani neonataluri sikvdilianobis maCvenebeli (2004 w. – 3,2; 2003 w., - 4,1) da perinataluri sikvdilianoba (2002 w. – 28,8; 2003 w. – 28,1) (nax. 62). naxati 62. erT wlamde asakis bavSvTa sikvdilianoba (1000 cocxladSobilze) 2004 janmrTelobis mdgomareoba saqarTveloSi 55 saqarTveloSi erT wlamde asakis bavSvTa sikvdilianobis oficialurad registrirebuli maCvenebeli garkveulwilad maRalia yofili sabWoTa kavSiris sxva respublikebTan SedarebiT da mniSvnelovnad sWarbobs evrokavSiris saSualo maCvenebels (nax. 63). naxati 63. erT wlamde asakis bavSvTa sikvdilianoba (arsebuli uaxlesi monacemebi) 28,66 yirgizeTi (2004) 27,9 tajikeTi (2001) 18 saqarTvelo (2004) 15,2 uzbekeTi (2004) yazaxeTi (2004) 13,98 dsT (2004) 13,88 12,84 azerbaijani (2002) 12,12 moldova (2004) somxeTi (2003) 11,79 ruseTi (2004) 11,54 ukraina (2004) 9,42 latvia (2004) 9,38 7,89 litva (2004) 6,9 belorusia (2004) 6,49 evro-25 (2004) 5,44 estoneTi (2004) maCvenebeli 1000 cocxladSobilze 0 5 10 15 20 25 30 35 wyaro: monacemTa baza `janmrTeloba yvelasaTvis~, www.who.dk/hfadb g.wulaZis, m.maRlaferiZisa da d.vadaWkorias gaTvlebiT, 2050 wlamde prognozirebulia CvilTa sikvdilianobis Semcireba, Tumca es maCvenebeli mainc ufro maRalia iqneba, vidre sadReisod aris ganviTarebul qveynebSi. socialur-ekonomikuri siZneleebis gamo jer kidev maRalia mkvdradSobadobis maCvenebeli. 2004 wels daibada 722 mkvdari bavSvi naxati 64. (mkvdradSobadobis maCvenebeli 15,3), rac wina mkvdradSobadobis maCvenebeli wlis maCveneblebTan SedarebiT dabalia (nax. 64). 25 samSobiaro saxlebis monacemebiT, 22,3 20,2 19,3 46373 cocxalSobilidan 95,7% (44386 bavSvi) 20 17,6 15,415,4 16 15,3 imyofeboda bunebriv kvebaze. maT Soris 12,9 15 pirveli saaTis ganmavlobaSi ZuZuze 10 miyvanili iyo 29705 (64,1%), 1-8 saaTis 6,0 ganmavlobaSi - 7878 (17%), 8-24 saaTis 5 ganmavlobaSi - 4550 (9,8%) axalSobili. 0 bavSvTa poliklinikebis monacemebiT, im 1995 1997 1999 2001 2003 bavSvTa raodenobidan, romelTac 2004 wels SeusruldaT 1 weli, 3 Tvis asakamde bunebriv wyaro: janmrTelobis dacva, saqarTvelo, kvebaze imyofeboda 22927 bavSvi. 2004, statistikuri cnobari. 2000 wlamde qveyanaSi ar moipoveboda rutinuli statistika 5 wlamde asakis bavSvTa gardacvalebis Sesaxeb. 2000 wlidan ukve aRiricxeba stacionarebSi 5 wlamde asakis gardacvlil bavSvTa, xolo 2002 wlidan ki binaze gardacvlil bavSvTa raodenobac. 2004 wels samedicino dawesebulebebSi (stacionari, poliklinika) aRiricxa 0-14 wlamde asakis 1025 gardacvlili bavSvi. aqedan 0-1 wlamde asakis – 834, 0-5 wlamde asakis – 929 bavSvi. bavSvTa 91,2% stacionarebSi gardaicvala. 56 saqarTvelos mosaxleobis janmrTelobis mdgomareoba 2004 seriozuli problemebi wamoiWra imasTan cxrili 40. dakavSirebiT, rom arsebul socialurerT wlamde asakis bavSvTa avadoba ekonomikur pirobebSi ojaxi xSirad saTanadod ver uzrunvelyofs bavSvis gamozrdas da, weli raodenoba rogorc Sedegi - progresulad matulobda 1 1998 80396 wlamde asakis bavSvTa avadobis SemTxvevebi. 1999 81331 Tumca 2004 wels es monacemi Semcirda: 2000 83282 aRricxulia 1 wlamde asakis bavSvTa avadobis 2001 84951 61418 SemTxveva (maCvenebeli 134869,0) (cxrili 40). 2002 64296 2004 wels samedicino dawesebulebebSi 2003 62860 2004 61418 registrirebuli iyo 342459 daavadebis SemTxveva 0-14 wlis asakis bavSvebSi (daavadebianobis wyaro: janmrTelobis dacva, saqarTvelo, maCvenebeli – 37388,6), maT Soris sicocxleSi 2004, statistikuri cnobari. pirvelad dadgenili diagnoziT aRricxulia 237332 SemTxveva (avadobis maCvenebeli 25911,2). naxati 65. bavSvebSi avadobis SemTxvevaTa raodenoba bavSvTa avadobis struqtura maRalia daavadebaTa Semdeg klasebSi: 14% sasunTqi organoebis daavadebebi 139364 3% 4% (avadobis maCvenebeli – 15215,3); infeqciuri da 7% parazituli daavadebebi – 32580 (avadobis maCvenebeli – 3557,0); nervuli sistemis da 58% grZnobaTa organoebis – 15680 (avadobis 14% maCvenebeli – 1711,9), kanisa da kanqveSa ujredisis daavadebebi – 9965 (avadobis sasunTqi organoebis daavadebebi infeqciuri da parazituli daavadebebi maCvenebeli – 1087,9), travmebi da mowamvlebi nervuli da grZnobaTa organoebis daavadebebi – 6936 (avadobis maCvenebeli – 757,3) (nax. 65). kanisa da kanqveSa ujredisis daavadebebi stacionarebSi hospitalizebul iqna 56617 travmebi da mowamvlebi bavSvi, maT Soris 1 wlamde asakis - 18334. sxva 2004 wels afxazeTis avtonomiuri respublikis janmrTelobis dacvis wyaro: janmrTelobis dacva, saqarTvelo, 2004, statistikuri cnobari. saministros samedicino dawesebulebebis mier registrirebuli iyo 40789 (wina wels – 34039) devnili avadmyofi bavSvis mimarTva (saerTo mimarTvianobis 17,6%). devnil bavSvTa daavadebebis struqturaSi maRalia sasunTqi organoebis (45%) da infeqciuri (31,3%) daavadebebis xvedriTi wili. mosaxleobis optimaluri asakobrivi struqturiT uzrunvelyofa qveynis socialuri politikis erT-erTi umTavresi problemaa, romelTanac mWidrod aris dakavSirebuli bavSvTa sxvadasxva asakobriv jgufebze janmrTelobisaTvis mavne faqtorebis zemoqmedebis Semcireba,AmaTi normaluri swavla-aRzrdisa da dasvenebis, kvebis, fizikuri da fsiqoemociuri statusis gaumjobesebis sakiTxebi. janmrTelobis mdgomareoba saqarTveloSi 57 4.2. dedaTa janmrTeloba saqarTveloSi arsebuli rTuli demografiuli situaciis fonze umniSvnelovanesia dedaTa janmrTelobis gaumjobeseba da sikvdilianobis Semcireba. 2004 wels saqarTveloSi imSobiara 44396 qalma, rac wina welTan SedarebiT 2338 mSobiarobiT metia. maTgan 45554 qalma (97,5%) imSobiara samSobiaro saxlebSi (ganyofilebebSi) da 1180-ma (2,5%) - binaze. 2004 wels Catarda 7793 sakeisro kveTis operacia, rac mSobiarobaTa saerTo raodenobis 16,7%-s Seadgenda. sayuradReboa is garemoeba, rom wlidan wlamde matulobs sakeisro kveTis xvedriTi wili: 1999 – 8,1%, 2000 – 9,2%, 2001 – 10,3%, 2002 – 12,2%, 2003 - 14,1%, 2004 w. – 16,7%. cxrili 41. saswrafo sakeisro kveTa mSobiarobis da sakeisro kveTis monacemebi Catarda 48,3%-Si, xolo 2003 2004 gegmiuri – 51,2% (2003 wels – abs. % abs. % Sesabamisad, 50,5% da 49,5%) imSobiara sul 44396 46734 (cxrili 41). amasTan erTad, m.S. samSobiaroSi 43170 97,2 45554 97,5 Semcirda saswrafo sakeisro binaze 1226 2,8 1180 2,5 kveTis operaciaTa procentuli sakeisro kveTa 6259 14,1 7793 16,7 wili da Sesabamisad, moimata m.S. gegmiuri 3160 50,5 3989 51,2 gegmiur operaciaTa wilma, rac saswrafo 3099 49,5 3766 48,3 dadebiTi tendenciis maCvene- wyaro: janmrTelobis dacva, saqarTvelo, 2004, belia. statistikuri cnobari. orsulobis, mSobiarobis da abortis garTulebebTan dakavSirebuli dedaTa sikvdilianoba warmoadgens Tavisebur indikators, romelic asaxavs ara marto orsulTa janmrTelobis mdgomareobas, aramed qalTa mosaxleobis avadobas, orsulTa meTvalyureobisa da zogadad sameano daxmarebis dones, eqimTa kvalifikacias. ukanasknel wlebSi am maCveneblis sakmarisad swrafi zrdis fonze, 2004 wels, wina welTan SedarebiT, Semcirda dedaTa sikvdilianobis maCvenebeli da is 45,3 gaxda. sul 2004 w. 21 deda gardaicvala (nax. 66). naxati 66. dedaTa sikvdilianobis maCveneblis dinamika (yovel 100000 cocxalSobilze) 100 90 80 70 60 50 34,6 40 32,4 30 20 22 18 10 0 1993 1994 70 55,1 maCvenebeli raodenoba 68,2 59,9 51,3 58,7 49,2 46,6 52,2 45,3 30 1995 31 1996 37 1997 34 1998 24 23 1999 2000 27 2001 21 2002 21 23 2003 2004 wyaro: janmrTelobis dacva, saqarTvelo, 2004, statistikuri cnobari. unda aRiniSnos, rom dedaTa sikvdilianobis maCvenebeli saqarTveloSi erT-erTi yvelaze maRalia ara marto evropis regionSi, aramed yofili sabWoTa kavSiris respublikebSic (nax. 67) 58 saqarTvelos mosaxleobis janmrTelobis mdgomareoba 2004 naxati 67. dedaTa sikvdilianoba (arsebuli uaxlesi monacemebi) gardacvlilTa ricxvi 100 000 cocxladSobilze yirgizeTi saqarTvelo tajikeTi somxeTi yazaxeTi uzbekeTi dsT moldova ruseTi azerbaijani belorusia TurqmeneTi litva estoneti ukraina latvia evro-25 0 10 20 30 40 50 60 wyaro: monacemTa baza `janmrTeloba yvelasaTvis”, www. who.dk/hfadb. saqarTveloSi 2004 wels qalTa konsultaciebSi aRricxvaze imyofeboda 63632 qali, maT Soris 2004 wels Semosul 46383 orsulTagan 12 kviris orsulobis vadamde aRricxvaze ayvanil iqna 48,2%. orsuloba bolomde miitana 40445 qalma, romelTagan konsultacias 4 srul vizitze mimarTa 59,4% (rac 1,2%-iT naklebia 2003 welTan SedarebiT). rezus-faqtorze da sifilisze gamoikvlies Sesabamisad 37381 da 32551 orsuli. sifilisi aRmoaCnda 32 qals, rac TiTqmis 1,3-jer metiia 2003 welTan SedarebiT. orsulobis, mSobiarobasa da loginobis xanis garTulebebis gamomwvev daavadebaTa ganxilviT vlindeba, rom 2004 wels pirvel adgilzea anemia (50,5%), Semdeg farisebri jirkvlis disfunqcia (13,4%), Sard-sasqeso sistemis daavadebebi (11,6%), venuri darRvevebi orsulobis periodSi (5,2%). aRniSnul daavadebaTa struqturaSi anemiisa da farisebri jirkvlis disfunqciis maRali xvedriTi wili gansakuTrebul yuradRebasa da reagirebas saWiroebs, aucilebelia iodis deficitiT pirobadebul daavadebaTa winaaRmdeg brZolisa da prevenciuli RonisZiebebis gaZliereba (nax. 68). janmrTelobis mdgomareoba saqarTveloSi 59 naxati 68. orsulobis periodSi qalTa konsultaciebSi gamovlenili daavadebebi (%) sisxldena orsulobis periodSi sisxlis mimoqcevis 0,6% sistemis daavadebebi 2,6% SeuCerebeli pirRebineba orsulobis periodSi 1,4% Sard-sasqeso sistemis daavadebebi 11,7% venuridarRvevebi orsulobis dros 5,3% sxva 0,7% farisebri jirkvlis paTologia 13,5% antenataluri nayofis araswori mdebareoba 1,1% skriningis dros gamovlenili normidangadaxrebi 1,8% arasrulyofili kveba 3,0% anemia 51,1% preklampsia da eklampsia 1,5% Saqriani diabeti 0,3% mioma 1,6% wyaro: janmrTelobis dacva, saqarTvelo, 2004, statistikuri cnobari ukanasknel wlebSi gamovlenilia fertiluri asakis qalTa janmrTelobis gauaresebis tendencia, rasac xels uwyobs ojaxis dagegmvisa da reproduqciuli janmrTelobis sakiTxebSi qalTa ganaTlebis arasakmarisi done. sxva SemTxvevaSi Zneli asaxsnelia is garemoeba, rom ojaxis dagegmvis procesSi kvlav wamyvani adgili ukavia aborts, romlis mxolod aRricxuli SemTxvevebis saerTo raodenobam 2004 wels 17210 Seadgenda, rac yovel 100 cocxalSobilze 37,1-ia, maT Soris 6552 (38,1%) _ “mini abortia”. 2004 wels orsuloba xelovnurad Seiwyvita 15 wlamde asakis 6 gogonam (2003 w. - 2). aseve stabilurad maRalia abortebis raodenoba 15-19 wlamde asakis gogonaTa Soris (2004 w. – 1494, 2003 w. – 897, 2002 w. - 789). miuxedavad registrirebuli abortebis ricxvis klebisa, evropis sxva qveynebTan SedarebiT saqarTveloSi abortebis raodenoba kvlav maRali rCeba. marTalia, jer kidev dabalia kontraceptivebis momxarebel qalTa raodenoba, magram 1992-2004 wlebSi mainc ikveTeba spiralisa da hormonaluri kontraceptivebis momxmSrebelTa jamuri raodenobis zrda registrirebul abortTa ricxvTan SedarebiT (cxrili 42). cxrili 42. abortebi da kontraceptivebis gamoyeneba 1994 1995 1996 1997 1998 1999 2000 2001 2002 2003 2004 cocxalSobilTa ricxvi abortebi sul maT Soris mini aborti 57311 56341 53300 52851 49588 46827 46765 46006 45033 44093 46373 45858 39538 30003 23403 21018 18306 14951 15008 13908 13834 17210 10295 7522 5867 5541 6806 6549 5414 5330 5143 5183 6552 abortebis maCvenebeli 1000 cocxalSobilze 857.9 715.2 554.1 447.6 423.8 390.9 319,7 326,2 308,8 313,7 371,1 `spiralis~ gamoyenebis ricxvi 9127 9538 10817 8171 9148 11539 9120 9032 8252 9084 9047 wyaro: janmrTelobis dacva, saqarTvelo, 2004, statistikuri cnobari hormonaluri kontraceptivebis gamoyenebis ricxvi 3983 5181 3699 4869 6276 9142 7865 8755 8143 9340 10996 60 saqarTvelos mosaxleobis janmrTelobis mdgomareoba 2004 samwuxarod, yovelwliurad klebulobs Casaxvisa da Sobadobis maCveneblebi fertiluri asakis qalebSi – 1990 welTan SedarebiT es maCvenebeli 2-jerze metad Semcirda, Tumca, 2003 welTan SedarebiT, 2004 w. aRiniSna mcire mateba (nax. 69). naxati 69. Casaxvisa da Sobadobis maCveneblebi fertiluri asakis yovel 1000 qalze 120 111,6 Sobadoba Casaxva 107,1 90,4 100 76,8 80 60 40 74,6 71,2 63 60,6 62,2 57,5 54,1 53,4 51,4 40,3 39,6 38,8 68,2 61,7 51,4 55,1 51,7 42,3 39,4 40,6 39,4 41,2 42,7 40,4 37,8 40 20 0 1990 1991 1992 1993 1994 1995 1996 1997 1998 1999 2000 2001 2002 2003 2004 wyaro: janmrTelobis dacva, saqarTvelo, 2004, statistikuri cnobari. g.wulaZisa da sxv. avtorTa mier Catarebuli gamokvlevebiT, 2050 wlamde saprognozo periodSi mniSvnelovnad Semcirdeba fertiluri asakis qalTa rogorc raodenoba, ise wili. janmrTelobis mdgomareoba saqarTveloSi 61 4.3. iZulebiT gadaadgilebul pirTa janmrTeloba qveynis mosaxleobis janmrTelobis mdgomareobis amsaxvel erT-erT mniSvnelovan jgufs iZulebiT gadaadgilebuli pirebi warmoadgenen. 2004 wels, devnilTa Soris samedicino dawesebulebebSi mimarTvianobam 255120 Seadgina, rac 2003 welTan SedarebiT, 35,1%-iT metia. aseve gaizarda (44,69%-iT) pirveladi mimarTvianobac (cxrili 43). cxrili 43. 2004 wels registrirebuli mimarTvianoba sul 131776 65937 27050 21400 8072 885 s u l 255120 wyaro: afxazeTis avtonomiuri respublikis janmrTelobis dacvis q.Tbilisi samegrelo-zemo svaneTi imereTi gali aWara kodori mimagrebuli mosaxleobis raodenoba 85219 107272 32433 45523 6981 1053 278481 saministros monacemebi. mozrdilTa mimarTvianobis struqtura ZiriTadi klasebis mixedviT Semdegia: sasunTqi organeobis daavadebebi – 25,7%, sisxlis mimoqcevis sistemis daavadebebi – 20,1%, nervuli sistemisa da grZnobaTa organoebis daavadebebi – 18,2%, endokrinuli daavadebebi – 7,7%, saWmlis momnelebeli organoebis daavadebebi – 7,7%. 2003 welTan SedarebiT mniSvnelovnad Semcirda saWmlis momnelebeli sistemis daavadebebi da gaizarda nervuli sistemisa da grZnobaTa organoebis daavadebebis maCvenebeli. bavSvTa momarTvianobis struqturaSi kvlav wamyvani adgili sasunTqi organeobis daavadebebs ukavia (45,0)%, Semdeg modis infeqciuri daavadebebi – 31,3%, kanisa da kanqveSa ujredisis daavadebebi – 4,3%, nervuli sistemisa da grZnobaTa organoebis daavadebebi – 4,0%. 2004 wels bavSvTa mimarTvianobam 40789 Seadgina, rac saerTo mimarTvianobis 17,6%-ia. demografiuli maCveneblebidan sayuradReboa Sobadobis arasaxarbielo mdgomareoba – Sobadoba 1,5; sikvdilianoba 2,4. 62 saqarTvelos mosaxleobis janmrTelobis mdgomareoba 2004 4.4. dabereba da janmrTeloba mosaxleobis dabereba – Tanamedrove epoqis maxasiaTebeli demografiuli movlenaa. is ganpirobebulia faqtorTa kompleqsiT, romelic moicavs: mosaxleobis aRwarmoebis Taviseburebebs, mosaxleobis migraciis intensiurobasa da mimarTulebebs, omebis sanitariul-demografiul Sedegebsa da sxv. ekonomikuri TvalsazrisiT mosaxleobis dabereba zegavlenas axdens ekonomikur zrdaze, investiciebze, moxmarebaze, Sromis bazarze, pensiebze, dabegvrasa da materialuri faseulobebis erTi Taobidan meoreze gadasvlaze. msoflioSi momxdarma demografiulma cvlilebebma mkveTrad Secvala viTareba yvela regionSi. mosaxleobis daberebis process kaciobriobis istoriaSi analogebi ar gaaCnia: xandazmulTa proporciis zrdas axalgazrdebis proporciis kleba sdevs Tan. gaeros mier momzadebul moxsenebaSi `msoflios mosaxleobis dabereba: 1950-2050 w.w.~ aRniSnulia, rom 2050 wlisaTvis pirvelad msoflio istoriaSi xandazmulTa raodenoba gadaaWarbebs axalgazrda mosaxleobis raodenobas. es istoriuli cvlileba ganviTarebul qveynebSi 1998 wels ukve moxda (cxrili 44). cxrili 44. 65 w. meti asakis mosaxleobis ricxovnoba mln. % 1995 2025 1955 2025 afrika 7 63 3 4 azia 62 470 4,1 9,6 laTinuri amerika 7 65 3,6 9,2 evropa 38 105 9,2 19,4 Crd. amerika 16 67 8,7 18,5 wyaro: Martin L.G., Preston S.H. Demography of Aging. Washington, D.C., National Academy Press, 1994,p. 2-3 regioni saqarTvelo ekonomikuri TvalsazrisiT ganviTarebadi qveyanaa, xolo demografiulad ganviTarebul qveynebs miekuTvneba. ekonomikurad ganviTarebuli qveynebis msgavsad, saqarTveloSic mcirdeba Sobadoba, garkveulwilad izrdeba sikvdilianoba, sul ufro regulirebadi xdeba Sobadoba, ojaxis formireba mTavrdeba axalgazrda asakis qalebSi, matulobs erT da orSviliani ojaxebis ricxvi. amis Sedegad mcirdeba axalgazrda Taobis da izrdeba 60 welze uxnesi mosaxleobis wili, e.i. mosaxleoba demografiulad berdeba. es procesebi gansakuTrebiT gamoikveTa ukanasknel wlebSi. 1989 da 2002 w.w. aRweris Sedegebis naxati 70. mixedviT, saqarTveloSi Secvlilia mosaxleobis xvedriTi wili asakobrivi mosaxleobis asakobrivi ganawileba. jgufebis mixedviT 24,9%-dan 20,8%-mde Semcirda 15 wlamde asakis bavSvTa procentuli Semadgenloba, 2004 13,2% xolo 65 wlis asakze meti mosaxleobis 2002 65+ 13,2% raodenoba momatebulia 8,9%-dan 13,2%1989 8,9% mde (nax. 70). es tendencia 2004 w. gagrZelda. am maCveneblebis mixedviT 68,2% saqarTvelo mosaxleobis daberebis 15-64 67,3% 4 66,2% maRali doniT xasiaTdeba. 2004 wlis monacemebiT 18,6% saqarTveloSi sapensio asakis mamakacTa 0-14 19,5% (65 da meti wlis) ricxvma 219,9 aTass, 24,9% xolo qalTa (60 da meti wlis) – 466,6 aTass miaRwia, rac jamSi 686,5 aTasis 0% 20% 40% 60% 80% tolia. aRniSnuli mdgomareoba seriozul problemebs uqmnis sazogadoebas, vinaidan am kontingentis janmrTelobis mdgomareoba saqarTveloSi 63 janmrTelobasa da socialur dacvaze gaweuli xarjebi mZime tvirTad awveba qveynis ekonomikas. gaeros monacemebiT (http://www.un.org) mxolod daberebis procesTan dakavSirebuli samedicino momsaxurebis saSualo jamuri Rirebuleba 2000-2050 w.w. periodSi 41%-s Seadgens, rac ganviTarebadi qveynebisaTvis 36%, xolo ganviTarebuli qveynebisaTvis – 48% iqneba. saqarTvelos demografiuli perspeqtivebic (g.wulaZe, n.maRlaferiZe, a.vadaWkoria) sakmaod pesimisturia. avtorTa azriT, 2050 wlisaTvis Semcirdeba 15 wlamde asakis mosaxleobis wili, xolo demografiuli dabereba dRevandelTan SedarebiT ufro maRali iqneba. qveynis mosaxleobis saSualo asaki 36-37 wlidan 42-47 wlamde gaizrdeba. mTel msoflioSi, mosaxleobis daberebasTan erTad, eTikuri sakiTxebis mniSvneloba sul ufro izrdeba. maT Soris aris: resursebis problema, sikvdilis daCqarebasa an sicocxlis gaxangrZlivebasTan dakavSirebuli samedicino Carevebi, genetikuri kvlevebi da manipulaciebi, Raribi da Sromisuunaro moxucTa uflebebi da sxv. eTikurad koreqtuli gadawyvetilebebis miReba, xandazmulTa interesebis da uflebebis dacva, maTi cxovrebis xarisxis gaumjobeseba – es is qvakuTxedebia, romlebsac daberebasTan dakavSirebuli nebismieri politika unda emyarebodes. jandacvis msoflio organizaciis mowodebaa `aqtiuri daberebis~ politikis gatareba, rac adamianTa maqsimalurad xangrZlivi aqtiurobis mxardaWeras isaxavs miznad. 64 saqarTvelos mosaxleobis janmrTelobis mdgomareoba 2004 II. janmrTelobis ZiriTadi determinantebi arsebobs adamianis janmrTelobis ganmsazRvreli ori ZiriTadi ganzomileba: sicocxlis xangrZlivoba da cxovrebis xarisxi. janmrTelobis msoflio organizaciis SefasebebiT (http://www.who.int), adamianis janmrTelobaze moqmed faqtorTa Soris yvelaze mniSvnelovan uaryofiT zemoqmedebas Raribi qveynebis mosaxleobaze axdens: dabali wona, uxarisxo sasmeli wyali, aradamakmayofilebeli sanitarul-higienuri pirobebi, rkinadeficituri anemia, myari sawvavis gamoyenebiT gamowveuli atmosferos dabinZureba da siRatake. amave dros, mdidar qveynebSi ZiriTad problemebs miekuTvneba maRali arteriuli wneva, sisxlSi qolesterinis maRali done, Warbi wona, hipodinamia, mavne Cvevebi (Tambaqosa da aklkoholis moxmareba), adamianis janmrTelobisaTvis saSiSi kvebis produqtebis warmoeba. 1. socialur-ekonomikuri determinantebi adamianis janmrTeloba mWidrod aris dakavSirebuli keTildReobis iseT faqtorebTan, rogoricaa piradi usafrTxoeba, adeqvaturi Semosavali, sacxovrebeli, socialuri mxardaWera, sazogadoebriv cxovrebaSi monawileobis ufleba da sxv. am faqtorebs Soris arsebuli urTierTobebi Zalian rTulia da maT udidesi zegavlenis moxdena SeuZliaT mosaxleobis janmrTelobaze. calkeuli pirovnebisa Tu mTlianad mosaxleobis janmrTeloba aris damokidebuli: • biologiur da fsiqologiur faqtorebze (memkvidreoba, sxeulis agebulebis tipi, temperamenti da sxv.); • fizikur garemoze (adgilmdebareoba, flora, fauna da sxv.); • socialur-ekonomikur da politikur faqtorebze, romlebic Sromisa da yofacxovrebis pirobebis cvalebadobas ganapirobeben; • sazogadoebis wevrTa cxovrebis wesze. aRniSnuli faqtorebi ganapirobebs rogorc individualur, aseve mTlianad sazogadoebis janmrTelobas (naxati 71). naxati 71. pirovnebaze moqmedi faqtorebis gavlena daavadebis aRmocenebaze daavadeba fizikuri garemo ojaxi sazogadoeba samuSao janmrTelobis ZiriTadi determinantebi 65 janmrTeli ar SeiZleba iyos adamiani, romelic ar avadmyofobs, magram imavdroulad iZulebulia iSimSilos, ganicdides xarisxiani wylis naklebobas, ar aqvs saxl-kari da a.S. dResdReobiT msoflioSi mcxovrebi 6 miliardze meti adamianidan 1 miliardi siRaribis zRvars miRma cxovrobs, 3 miliardi moixmars dReSi 1 aSS dolarze naklebs, 3 miliardisaTvis xelmisawvdomi ar aris sufTa sasmeli wyali, 2 miliardi saerTod ver moixmars eleqtroenergias. ar SeiZleba janmrTelad CaiTvalos is sazogadoeba da mTlianad mosaxleoba, sadac farTodaa gavrcelebuli narkomania, alkoholizmi, mosaxleobisaTvis miuwvdomelia saTanado ganaTleba, Tanamedrove sakomunikacio saSualebebi, samedicino daxmareba. yvela zemoCamoTvlili da sxva mravali faqtori xels uwyobs rogorc calkeuli pirovnebis dasnebovnebas, ise mosaxleobaSi daavadebaTa gavrcelebas, rac kidev ufro amZimebs saerTo situacias. mosaxleobis janmrTeloba sazogadoebis ganviTarebis ZiriTadi pirobaa da amave dros _ misi moqmedebis saboloo Sedegi (nax. 72). naxati 72. adamianis janmrTelobaze moqmedi faqtorebi socialur-ekonomikuri faqtorebi (sacxovrebeli, Sromis pirobebi, Semosavali da sxv.) daavadeba biologiuri faqtorebi (asaki, sqesi, sxeu-lis wona, genetikuri faqtorebi da sxv.) fizikuri garemo (klimati, haeri, wyali, niadagi da sxv.) samedicinobiologiuri faqtorebi daavadeba qceviTi faqtorebi daavadeba jandacvis sistemis saqmianobasTan dakavSirebuli faqtorebi 1.1. siRaribe da janmrTeloba dReisaTvis 1,1 miliardi adamiani, anu msoflios mosaxleobis meeqvsedi, ganicdis ukidures siRaribes, isini arian Ratakebi RaribTa Soris da cxovroben ganviTarebad qveynebSi. ukiduresad Raribebi (1,1 miliardi adamiani) da Raribebi (1,5 miliardi adamiani) Seadgenen msoflios mosaxleobis 40%-s. yovelwliurad 8 milionze meti adamiani kvdeba im mizeziT, rom arian Zalian Raribebi da ara aqvT elementaruli samedicino daxmarebisadmi ekonomikuri xelmisawvdomoba. siRaribe ukve aRar Tavsdeba nacionalur sazRvrebSi, is ukve gaxda globaluri, gadakveTs sazRvrebs pasportis gareSe narkotikebis, avadmyofobebis, garemos dabinZurebis, migraciis, terorizmis da politikuri arastabilurobis saxiT. "siRaribis globalizaciis” gamo 2000 welis seqtemberSi gaeros 189 wevri qveynis mier miRebul iqna deklaracia aTaswleulis ganviTarebis miznebis Sesaxeb (MDGs), romelSic pirvel mizans siRaribis Semcireba warmoadgens (cxrili 45). 66 saqarTvelos mosaxleobis janmrTelobis mdgomareoba 2004 cxrili 45. siRaribis dayofa regionebis mixedviT Semosavali 2$ naklebi dReSi milioni adamiani aRm. azia da wynari okeania CineTi evropa da cent. azia mosaxleobis % 1990 2002 2015 1990 2002 2015 1116 748 260 69,9 40,7 12,7 825 533 181 72,6 41,6 13,1 23 76 39 4,9 16,1 8,2 2,2 1.1 52,1 25,9 saqarTvelo laT. amerika da karibia 125 119 106 28,4 22,6 17,2 Sua aRm. da Crd. afrika 51 61 40 21,4 19,8 10,4 samxreT azia 958 1091 955 85,5 77,8 56,7 sub-saharuli afrika 282 516 592 75,0 74,9 67,1 2654 2611 1933 wyaro: Millenium Development Goals. WB. www.worldbank.org 60,8 49,9 32,8 sul ukanasknel aTwleulSi msoflioSi mimdinare globaluri procesebis fonze saqarTveloSi, iseve rogorc evropisa da centraluri aziis regionis gardamavali ekonomikis qveynebSi, aRiniSna siRaribis donis mniSvnelovani zrda. mTliani Sida produqtis axlandeli moculoba mniSvnelovnad CamorCeba gardamaval periodamde arsebuls, rac ZiriTadad politikur, ekonomikur da sazogadoebriv cxovrebaSi momxdarma cvlilebebma ganapiroba (nax. 73). naxati 73. zomier siRaribeSi (Semosavali 2$ naklebi dReSi) mcxovrebi mosaxleoba yofili socialisturi banakis qveynebSi 90% 80% 70% 60% 50% 40% 30% 20% 10% 0% yirgizeTi somxeTi saqarTvelo ruseTi rumineTi l i tv a 1998 1999 2000 2001 2002 2003 wyaro: Millenium Development Goals. Progress and Prospects in Europe and Central Asia. WB, 2005 janmrTelobis ZiriTadi determinantebi 67 1994-1997 wlebSi ekonomikuri reformisa da stabilizaciis programis ganxorcielebis Sedegad miRweul iqna ekonomikis zrda da inflaciis mkveTri kleba, ramac Seamcira siRaribis done qveynis garkveul nawilebSi, ZiriTadad qalaqebsa da maT SemogarenSi. 1996-1997 wlebSi mTliani Sida produqtis saSualo wliuri zrdis tempma 10%-s gadaaWarba, xolo inflacia 13,8%-dan (1996 w.) 7,3%-mde (1997 w.) Semcirda. 1998 wlidan saqarTvelos ekonomikaSi ganviTarebulma krizisulma movlenebma mniSvnelovnad Seaferxa ekonomikuri zrda, ris gamoc momdevno wlebSi SesamCnevi gaxda siRaribis gaRrmaveba mTeli qveynis masStabiT. mTliani Sida produqtis saSualo wliuri zrda 1998-1999 wlebSi 3%-mde Semcirda. amave wlebSi inflaciis maCvenebeli 10,7%-10,9% iyo. 2000 w. aRiniSna mTliani Sida produqtis saSualo wliuri zrdis kidev ufro dabali maCvenebeli – 1,8%, Tumca, inflaciis done TiTqmis 2,5-jer Semcirda da 4,6% Seadgina. ekonomikuri zrdis TvalsazrisiT 2001 wels gamoikveTa dadebiTi tendencia, rac mTliani Sida produqtis 4,8%-ian zrdaSi gamoixata. Semdeg wlebSi es tendencia SenarCunda da 2003 wels 1996 wlis dones gautolda kidec, Tumca 2004 wels kvlav daiklo mSp-is zrdis tempma da gaizarda inflacia. (nax. 74, 75). naxati 75. inflacia naxati 74. mSp-is zrdis tempi 12% 11,2%10,7% 11,1% 10% 8% 6% 4% 2% 4,8% 5,5% 6,2% 2,9% 3,0% 1,8% 0% 1996 1997 1998 1999 2000 2001 2002 2003 2004 16% 14% 12% 10% 8% 6% 4% 2% 0% 13,8% 10,7% 10,9% 7,0% 7,5% 7,3% 4,6% 5,3% 3,5% 1996 1997 1998 1999 2000 2001 2002 2003 2004 wyaro: saqarTvelos finansTa saministro, www.mof.ge siRaribe janmrTelobis ganmsazRvreli erT-erTi umTavresi maCvenebelia. siRaribe aramarto aradamakmayofilebeli janmrTelobis ZiriTadi determinantia, is misi potenciuri Sedegic aris. miuxedavad misi warmomqmneli mizezebisa (Semosavlis moculoba, socialur-ekonomikuri mdgomareoba, cxovrebis pirobebi, ganaTlebis done) – siRaribe avadmyofobis erTaderTi umTavresi determinantia. siRatake asocirdeba mosalodneli sicocxlis xangrZlivobis ufro dabal donesTan, axalSobilTa sikvdilianobis maRal maCvenebelTan, reproduqciuli janmrTelobis aradamakmayofilebel mdgomareobasTan, infeqciuri daavadebebiT dasnebovnebis (upirveles yovlisa, tuberkuloziTa da aiv/Sids-iT) maRal riskTan, Tambaqos, alkoholisa da narkotikebis moxmarebis maRal maCvenebelTan, arainfeqciuri daavadebebiT avadobis, depresiebis, suicidebis, Zaladobis ufro maRal donesTan da garemos mavne faqtorebis ufro gamoxatul xangrZliv moqmedebasTan. janmos monacemebiT, 5 wlamde asakis bavSvTa Soris sikvdilianobis 10,5 milioni SemTxvevidan 97% ganviTarebad qveynebze modis da umetesoba gamowveuli iyo pnevmoniiTa da diareiT; 2 mln bavSvis sikvdilis Tavidan acileba SesaZlebeli iqneboda vaqcinaciis farTod danergviT; yovelwliurad 585 000 axalgazrda qali iRupeba orsulobis an mSobiarobis dros. evropaSi iRupeba 1400-dan erTi, aziaSi 65-dan erTi, xolo afrikaSi 16-dan erTi. cudi janmrTeloba da siRaribe mizez-Sedegobrivadaa erTmaneTTan dakavSirebuli. es niSnavs, rom avadmyofi adamianisTvis arsebobs gaRaribebis ufro meti SesaZlebloba, xolo Raribebi ganekuTvnebian avadmyofobisa da invalidobis mimarT ufro mowyvlad jgufs. cudi janmrTeloba da janmrTelobaze gaRebuli xarjebi 68 saqarTvelos mosaxleobis janmrTelobis mdgomareoba 2004 mniSvnelovan tvirTad awveba Rarib mosaxleobas da gardamavali siRaribisken ubiZgebs “SeZlebulTa” mniSvnelovan nawilsac. Sinameurneobebis nominaluri Semosavlebis moculoba bolo wlebSi zrdis tendenciiT xasiaTdeba da 2001 wels, 1996 welTan SedarebiT, 25%-iT gaizarda. Tumca es zrda jer kidev ar aris cxrili 46. sakmarisi siRaribis arsebiTi erTi Sinameurneobis saSualoTviuri Semosavlebi (lari) SemcirebisTvis. statistikis saxelmwifo departamentis 2001 2002 2003 2004 monacemebiT, 2004 wels, wina sul qveyanaSi 173,7 226,9 242,3 260,0 welTan SedarebiT, qalaqad 170,5 202,5 233,8 247,0 Sinameurneobis saSualoTviuri Semosavlebi gaizarda soflad 177,2 253,4 250,6 273,0 rogorc qalaqad, ise soflad wyaro: saqarTvelos statistikuri weliwdeuli – 2005. (cxrili 46). 2004 wels Sinameurneobebis mTliani xarjebi TveSi erT Sinameurneobaze 361,6 lari iyo (2003 w. – 339,8 lari), samomxmareblo xarjebi ki 315,7 lari (2003 w. – 290,2 lari). Sinameurneobebis resursebis ZiriTadi nawili sursaTze ixarjeba (131,6 lari). fuladi da arafuladi sasursaTo xarjebis wili mTliani xarjebis daaxloebiT 56%-ia. Sinameurneobebis xarjebSi didia e.w arafuladi xarjebis (sakuTari warmoebis an ufasod miRebuli sursaTi) wili _ mTliani xarjebis daaxloebiT 20%. amis gamo Sinameurneobebis socialur-ekonomikuri mdgomareoba mniSvnelovnad damokidebulia sakuTari miwidan miRebul mosavalze. 2004 wels pirvelad ekonomikaSi dasaqmebulTa saSualoTviuri nominaluri xelfasma gadaaWarba saarsebo minimums (nax. 76). naxati 76. ekonomikaSi dasaqmebulTa saSualo Tviuri nominaluri xelfasi saSualoTviuri nominaluri xelfasi 200 137,1 saarsebo minimumi 150 125,9 2000 2001 2002 2003 156,6 113,5 116,6 94,6 50 114,6 72,3 100 130,7 125,4 0 140 135 130 125 120 115 110 105 100 2004 wyaro: saqarTvelos statistikuri weliwdeuli – 2005. bolo wlebis ganmavlobaSi mkveTrad imata mosaxleobaSi socialur-ekonomikurma uTanabrobam. Semosavlebis faqtiuri ganawilebis mixedviT uTanabrobis maCvenebeli (`jinis~ indeqsi) 1997-2000 ww. 0,52-0,53 farglebSi iyo, Tumca unda aRiniSnos, rom uTanabrobas ufro kargad asaxavs `jinis~ indeqsi mTliani moxmarebis mixedviT, romlis mniSvneloba amave periodSi 0,39-is toli iyo. `jinis~ indeqsi 2004 wlis mdgomareobiT 0,46 iyo. uTanabroba SedarebiT cxrili 47. dabalia moxmarebis SemTxvesocialur-ekonomikuri uTanabroba vaSi, romlis mixedviT `jinis~ indeqsi 0,39-is tolia, rac `jinis~ indeqsi ufro Tanabari ganawilebis 2000 2001 2002 2003 2004 maCvenebelia (cxrili 47). mTliani Semosavlebis 0,50 0,50 0,47 0,49 0,46 moyvanili monacemebi cxadmixedviT yofs, rom `jinis~ indeqsi mTliani moxmarebis 0,40 0,38 0,37 0,38 0,39 bolo wlebis manZilze mixedviT ramdenadme stabiluri xasiwyaro: saqarTvelos statistikuri weliwdeuli - 2005. aTisaa. janmrTelobis ZiriTadi determinantebi 69 oficialuri saarsebo minimumis (137,1 lari) mimarT siRaribis done 2004 wlis monacemebiT daaxloebiT 52,7%-s Seadgenda. 1994 wels siRaribis done 80% iyo, 1995 wels - 60%. bolo aTwleulSi siRaribis yvelaze dabali done 1997 wels dafiqsirda _ daaxloebiT 46,2%, 2003 wlamde siRaribis done mcired gamoxatuli zrdis tendenciiT xasiaTdeba (2003 w. – 54,5%), 2004 wels ki kvlav aRiniSna klebis tendencia. ukiduresi siRaribis zRvris mimarT siRaribis dones 2000 wlidan zrdis tendencia axasiaTebs da TiTqmis 1,7-jer aRemateba 1997 wlis dones (nax. 77). naxati 77. siRaribis done siRaribis done oficialuri saarsebo minimumis mimarT (%) 60 52,1 50 46,2 51,8 51,8 50,2 51,1 52,1 54,5 52,7 40 30 siRaribis done ukiduresi siRaribis zRvris mimarT (%) 20 14 9,9 13,8 15,2 14,3 13,8 15,1 16,6 16,9 1998 1999 2000 2001 2002 2003 2004 10 0 1996 1997 wyaro: ekonomikuri ganviTarebis saministro - statistikis deparatmenti. www. statistics.ge siRaribis donis erT-erTi yvelaze mniSvnelovani ganmsazRvreli faqtori umuSevrobaa. rac ufro metia SinameurneobaSi umuSevari wevrebi, miT ufro metia aseTi Sinameurneobebis siRaribis zRvars miRma moxvedris riski. siRaribis zRvars miRma myofi Sinameurneobebis TiTqmis 40%-Si arcerTi wevri ar aris dasaqmebuli. Raribi Sinameurneobebis TiTqmis 45%-Si erT momuSaves saSualod 2 an meti suli hyavs sarCeni Tavis CaTvliT. SinameurneobebSi, romelTa yvela wevri umuSevaria, siRaribis done saSualoze TiTqmis 3-jer maRalia. 1998-2001 ww. ganmavlobaSi oficialurad registrirebuli umuSevrebis ricxvi qveyanaSi 10,9%-iT gaizarda (xelaxali registraciis Sedegad 2002-2004 w.w. es monacemebi Semcirebulia) (nax. 78). naxati 78. umuSevroba saqarTveloSi 2041,0 2050,4 2104,2 2051,6 16% 14% 12% 10% 8% 257,6 47,9 235,9 48,7 6% 265 39,3 2009,5 276,9 103,8 500 2025,8 1000 294,7 101,9 1500 2113,3 13,8% 2000 235,6 114,5 14,5% 212,2 122,2 2500 ekonomikurad aqtiuri mosaxleoba (aTasi) umuSevrebi (aTasi) oficialurad registrirebuli umuSevrebi (aTasi) umuSevrobis done 12,6% 12,6% 11,5% 11,1% 10,3% 4% 2% 0% 0 1998 1999 2000 2001 2002 wyaro: saqarTvelos statistikuri weliwdeuli – 2005. 2003 2004 70 saqarTvelos mosaxleobis janmrTelobis mdgomareoba 2004 nax. 79. umuSevrobis done, anu umuSevarTa umuSevrobis done yofil sabWoTa raodenobis Sefardeba ekonomikurad respublikebSi (2004) aqtiuri mosaxleobis raodenobasTan, saqarTvelo 12,6 mocemulia naxat 78-ze. mniSvnelovania, yirgizeTi (2002) 12,5 rom dasaqmebis samaxurSi registrirebuli estoneTi 9,7 umuSevrebis 34%-s umaRlesi ganaTlebis, somxeTi 8,7 xolo 65%-s sruli saSulo ganaTlebis ukraina 8,6 mqone pirebi Seadgenen. asakobrivi latvia 8,5 struqturis mixedviT 74% aris 25-49 yazaxeTi 8,4 wlamde asakis mosaxleoba. ruseTi 7,8 saqarTveloSi umuSevrobis done dsT 6,91 SedarebiT maRalia yofili sabWoTa litva 6 kavSiris qveynebis monacemebTan taJikeTi (2002) 2,3 SedarebiT (nax. 79). belorusia 1,9 siRaribe qalaqad da soflad moldova 1,8 mniSvnelovnad gansxvavebul movlenas azerbaijani 1,4 warmoadgens. siRaribe qalaqad ZiriTadad uzbekeTi (2002) 0,4 dakavSirebulia arasrulfasovan 0 5 10 15 kvebasTan, rac saerTo jamSi ufro mwvave da Rrma siRaribis maCvenebelia. soflad wyaro: monacemTa baza `janmrTeloba ki siRaribe kvebasTan iSviaT SemTxvevaSia yvelasaTvis”, www. who.dk/hfadb. dakavSirebuli, Tumca es mxolod im faqtiTaa ganpirobebuli, rom soflad kvebis produqtebis moxmarebas ZiriTadad sakuTari warmoebis sursaTi gansazRvravs. soflad mosaxleobis umTavres problemas fuladi resursebis deficiti da infrastruqturis arasakmarisi ganviTareba ganapirobebs, rac Sesabamisad amcirebs xelmisawvdomobas momsaxurebis ZiriTad saxeebze. fertiluri asakis qalebi da bavSvebi, romlebic qveynis mosaxleobis TiTqmis 45%-s Seadgenen, maRali riskis fenas miekuTvnebian. siRaribe, arasrulfasovani, dabalkaloriuli kveba gansakuTrebiT moqmedebs qalTa reproduqciul unarze da bavSvTa zrda-ganviTarebaze. saqarTvelos siRaribis siRrmis endemuri maCveneblebi pirdapirkorelaciur kavSirSia mkvdradSobadobasTan da perinatalur sikvdilianobasTan. janmrTelobis ZiriTadi determinantebi 71 1.2. dasaqmeba janmrTelobis msoflio organizaciis monacemebiT (http://www.who.int), dasaqmebuli mosaxleobis janmrTelobis mdgomareobis Sefasebisas gamoxatulia pirdapiri korelacia, erTi mxriv, dakavebuli Tanamdebobis stabilurobasa da, meore mxriv, avadobasa da sikvdilianobas Soris. rogorc umuSevroba, ise samuSaos dakargvis SiSi uaryofiTad moqmedebs adamianis janmrTelobaze, zrdis fsiqologiuri da fizikuri darRvevebisa da suicidebis risks, rac marTebulia nebismieri adamianisaTvis, miuxedavad misi ganaTlebis donisa da sacxovreblis sakuTrebisa. amave dros, franqfurtis goeTes saxelobis universitetis mecnierTa gamokvlevebiT dadasturda, rom samuSao, romelic adamianisagan mudmiv gonebriv daZabulobasa da mniSvnelovani gadawyvetilebebis miRebas moiTxovs, dadebiTad moqmedebs Tavis tvinis mdgomareobaze da anelebs misi ujredebis negatiuri asakobrivi cvlilebebis procesebs (http://medportal.ru/mednovosti/news/2006). saqarTvelos socialur-ekonomikuri politikis umTavres prioritets SromiTi resursebis sruli dasaqmebis miRweva da mosaxleobis socialuri dacvis moqnili saxelmwifo sistemis formireba warmoadgens. 21-e saukunis damdegs kvlav gagrZelda gasuli aTwleulisaTvis damaxasiaTebeli ZiriTadi tendencia – dasaqmebulTa raodenobaSi TviTdasaqmebulTa xvedriTi wonis zrda, romelTa 80%-ze meti sofelSia TviTdasaqmebuli. evrokavSiris qveynebSi es maCvenebeli 16%-s ar aRemateba. soflad TviTdasaqmebis aseTi maRali monacemi, romelic dabali ganviTarebis qveynebisTvisaa damaxasiaTebeli, garda mZime ekonomikuri pirobebisa, imiTac aixsneba, rom TviTdasaqmebulad aRiricxebian ojaxur sawarmoSi usasyidlod momuSave pirebic (aseTni ki soflad miwis privatizaciis Sedegad yvela ojaxSi moiZebnebian). amis Sedegia is, rom arabunebrivad maRalia dasaqmebis done soflebSi, sadac 15 wlis da ufrosi asakis mosaxleobis 75%-ia dasaqmebulia, maSin rodesac igive cifri evrokavSiris qveynebSi 50%-s ar aRemateba. amiT aixsneba is mdgomareobac, rom qalaqad fiqsirdeba umuSevrobis bevrad maRali done, vidre soflad, TumcaRa, realurad dReisaTvis qalaqSi dasaqmebis ufro meti SesaZleblobebia sofelTan SedarebiT. socialurma da ekonomikurma cvlilebebma, romlebic saqarTvelos sazogadoebam bolo aTwleulis ganmavlobaSi ganicada, sruliad Secvala dasaqmebis struqtura. saqarTveloSi gasuli saukunis bolo aTwleulSi ganviTarebuli socialurekonomikuri da politikuri movlenebis Sedegad mniSvnelovnad gauaresda ekonomikis funqcionirebis ZiriTadi maCveneblebi. ekonomikis ngreva ki uaryofiT zegavlenas axdenda qveynis mosaxleobis dasaqmebaze. saqarTvelos Sromis bazrisaTvis damaxasiaTebel mniSvnelovan tendencias dasaqmebulTa struqturaSi soflis meurneobis, vaWrobis, momsaxurebis dargebSi dasaqmebulTa raodenobisa da xvedriTi wonis zrda warmoadgens. imavdroulad sagrZnobladaa Semcirebuli mrewvelobis, mSeneblobis, mecnierebis, jandacvisa da sxva sferoebis wili. dasaqmebulTa raodenobis zrdis tempi mniSvnelovnad CamorCeba TviTdasaqmebulTa analogiur maCvenebels, daqiravebiT dasaqmebulTa raodenoba sagrZnoblad mcirdeba, rac ZiriTadad saxelmwifo sakuTrebis sawarmoSi dasaqmebulTa ricxovnobis mkveTri SemcirebiT aris gamowveuli. statistikis saxelmwifo departamentis monacemebiT, 2004 w. saqarTveloSi ekonomikurad aqtiuri mosaxleoba 2041 aTass adamians Seadgenda, maT Soris dasaqmebuli iyo 1783,3 aTasi adamiani anu ekonomikurad aqtiuri mosaxleobis 87,3% (daqiravebuli 699,5 aTasi - 29,4%, TviTdaqiravebuli 1181,7 aTasi – 57,9%), umuSevari – 257,6 aTasi (cxrili 48). dasaqmebulTa Soris 407 aTasi adamiani (22,8%) muSaobda saxelmwifo seqtorSi. 72 saqarTvelos mosaxleobis janmrTelobis mdgomareoba 2004 cxrili 48. 15 wlis da ufrosi asakis mosaxleobis ganawileba ekonomikuri statusis mixedviT sul 15 welsze ufrosi asakis mosaxleoba sul aqtiuri mosaxleoba (samuSao Zala)* sul aqtiuri mosaxleoba (samuSao Zala)** momuSave daqiravebuli TviTdasaqmebuli gaurkveveli umuSevari* umuSevari** erT welze naklebi erTidan sam wlamde sam welze meti arasdros ar umuSavia mosaxleoba samuSao Zalis gareT* mosaxleoba samuSao Zalis gareT ** umuSevrobis done (procentebSi)* umuSevrobis done (procentebSi)** aqtiuribis done* (procentebSi) aqtiuribis done** (procentebSi) dasaqmebis done (procentebSi) I 3142,6 2006,7 2088,8 1746,4 619,8 1125,4 1,2 260,2 342,4 96,3 72,7 109,3 110,5 1129,5 1047,4 13,0 16,4 63,9 66,5 55,6 II 3121,7 2053,9 2106,5 1809,0 608,1 1200,6 0,2 244,9 297,5 65,4 65,6 100,2 98,6 1065,2 1012,5 11,9 14,1 65,8 67,5 57,9 III 3180,9 2093,1 2146,3 1819,2 577,5 1239,3 2,4 273,8 327,0 88,5 74,3 101,3 95,9 1085,6 1032,4 13,1 15,2 65,8 67,5 57,2 IV 3159,3 2010,2 2073,8 1758,6 598,1 1158,1 2,4 251,6 315,2 88,5 71,7 93,2 102,5 1143,4 1079,8 12,5 15,2 63,6 65,6 55,7 sul 15 welsze ufrosi asakis mosaxleoba sul aqtiuri mosaxleoba (samuSao Zala)* sul aqtiuri mosaxleoba (samuSao Zala)** momuSave daqiravebuli TviTdasaqmebuli gaurkveveli umuSevari* umuSevari** erT welze naklebi erTidan sam wlamde sam welze meti arasdros ar umuSavia mosaxleoba samuSao Zalis gareT* mosaxleoba samuSao Zalis gareT ** umuSevrobis done (procentebSi)* umuSevrobis done (procentebSi)** aqtiuribis done* (procentebSi) aqtiuribis done** (procentebSi) dasaqmebis done (procentebSi) 1000 638,5 664,7 555,7 197,2 358,1 0,4 82,8 108,9 30,7 23,1 34,8 35,2 359,4 333,3 13,0 16,4 20,3 21,2 17,7 1000 657,9 674,8 579,5 194,8 384,6 0,1 78,5 95,3 20,9 21,0 32,1 31,6 341,2 324,4 11,9 14,1 21,1 21,6 18,6 1000 658,0 674,7 571,9 181,6 389,6 0,8 86,1 102,8 27,8 23,4 31,9 30,2 341,3 324,6 13,1 15,2 20,7 21,2 18,0 1000 636,3 656,4 556,7 189,3 366,6 0,8 79,6 99,8 28,0 22,7 29,5 32,5 361,9 341,8 12,5 15,2 20,1 20,8 17,6 aTasi kaci sul 3151,1 2041,0 2103,9 1783,3 600,9 1180,8 1,6 257,6 320,5 84,7 71,1 101,0 101,9 1105,9 1043,0 12,6 15,2 64,8 66,8 56,6 yovel 1000 mcxovrebze 1000 647,7 667,7 565,9 190,7 374,7 0,5 81,8 101,7 26,9 22,6 32,1 32,3 351,0 331,0 12,6 15,2 20,6 21,2 18,0 * Sromis saerTaSoriso organizaciis (Sso) kriteriumiT ** Sromis saerTaSoriso organizaciis (Sso) Serbilebuli kriteriumiT wyaro: http://www.molhsa.ge umuSevarTa Soris registrirebuli samuSaos maZiebeli 47,9 aTas adamians Seadgenda, xolo registrirebuli umuSevari – 46,9 aTass (maT Soris 49% - qalebia). umuSevarTa Soris umaRlesi ganaTlebis mqone adamianebi ricxvi 34,3%-s aRwevs. amgvarad, dasaqmebis problema, romelic erT-erT umniSvnelovanes socialurekonomikur determinants warmoadgens, arsebuli mZime ekonomikuri pirobebis gamo saqarTveloSi ufro met xvedriT wonas iZens. janmrTelobis ZiriTadi determinantebi 73 1.3. ganaTleba janmrTelobis erT-erT mniSvnelovan determinants ganaTleba warmoadgens. ganaTleba iseve, rogorc Semosavlis done, uzrunvelyofs ganviTarebis mdgradobas da gansazRvravs sikvdilianobisa da avadobis formirebas. ganaTleba dakavSirebulia qcevis kulturasa da cxovrebis wesTan da Sromis usafrTxo pirobebis arCevis saSualebasac iZleva. materialuri mdgomareoba da kulturuli potenciali mniSvnelovnad ganapirobebs bavSvis ganaTlebis dones, rac, Tavis mxriv, aisaxeba mis janmrTelobis mdgomareobaze. saqarTvelo tradiciulad xasiaTdeba ganaTlebis farTo gavrcelebiT. bavSvebis TiTqmis 98% dadis skolaSi, Tumca yuradsaRebia is garemoebac, rom bavSvebis 2% ar iRebs sabazo ganaTlebas. mosaxleobis ara umetes 5%-s aqvs mxolod dawyebiTi an naklebi ganaTleba, xolo 15 welze ufrosi asakis mosaxleobis 40%-s saSualo ganaTleba aqvs, 20%-s saSualo-specialuri, xolo 24%-s umaRlesi (cxrili 49). cxrili 49. mosaxleobis ganaTlebis done 10 wlisa da meti asakis mosaxleobis 1000 sulze aqvs arasruli an sruli umaRlesi da saSualo ganaTleba - sul m.S. umaRlesi daumTavrebeli umaRlesi saSualo profesiuli zogadi saSualo arasruli saSualo sabazo 1979 1989 2000 2001 2002 698 798 849 944 997 103 19 100 292 184 184 137 22 169 328 142 142 196 39 170 322 122 122 247 57 189 331 120 120 243 36 170 32 390 126 wyaro: saqarTvelos statistikuri weliwdeuli – 2004. 2004-2005 saswavlo wels saqarTveloSi funqcionirebda 1247 skolamdeli dawesebuleba, 3175 saxelmwifo zogadsaganmanaTleblo skola, 176 arasaxelmwifo zogadsaganmanaTleblo skola, 80 dawyebiTi profesiuli saswavlebeli, 87 saxelmwifo saSualo profesiuli saswavlebeli, 66 arasaxelmwifo saSualo profesiuli saswavlebeli. skolamdel dawesebulebebSi swavlobda 75,4 aTasi bavSvi, saxelmwifo zogadsaganmanaTleblo skolebSi – 625,4 aTasi bavSvi, arasaxelmwifo zogadsaganmanaTleblo skolebSi 21 aTasi bavSvi. 2004 wels arsebuli zogadsaganmanaTleblo dawesebulebidan aratipiur SenobaSi ganTavsebuli iyo 665, xolo avariul mdgomareobaSi imyofeboda 218 Senoba (183 ZiriTadi Senoba da 35 damxmare nageboba). 2063 zogadsaganmanaTleblo dawesebulebaSi funqcionirebda stadionebi an sportuli moednebi, xolo 1565 skolas hqonda daxuruli sportuli darbazi. raodenobriv maxasiaTeblebs sakmaod CamorCeba ganaTlebis xarisxi da dRevandelobis moTxovnebisadmi Sesabamisoba. gaizarda SesaZleblobebis uTanasworoba da Raribi axalgazrdoba sul ufro moklebulia xarisxian umaRles saswavleblebSi swavlis saSualebas. mSoblebis ganaTlebis maRali done, Tavis mxriv, moqmedebs bavSvis janmrTelobaze. amis garda, cxadia, rom bavSvis zrdasTan erTad sul ufro meti mniSvneloba eniWeba mSobelTa codnas iseT sferoebSi, rogoricaa kveba, higiena, garemosTan dakavSirebuli riskebi, ramac SeiZleba didi roli iTamaSos janmrTeli axali Taobis aRzrdaSi. cnobili faqtia, rom kveba da adamianTa wonis indeqsi, maT mier alkoholis moxmareba korelaciaSi aris ganaTlebis donesTan. mSoblebis ganaTleba da socialuri mdgomareoba garkveulwilad ganapirobebs bavSvis mier profesiis arCevasa da Semdgom Semosavlis miRebas. bavSvebs, romlebsac ganaTlebisa an profesiuli momzadebis ufro maRali done aqvT, meti SesaZlebloba eZlevaT profesiuli saqmianobisaTvis da, Sesabamisad, Semosavlis misaRebad, rac saboloo jamSi, janmrTelobis ufro ukeTesi donis albaTobasac zrdis. 74 saqarTvelos mosaxleobis janmrTelobis mdgomareoba 2004 1.4. genderuli faqtorebi janmrTelobis erT-erT determinants genderuli kuTvnileba warmoadgens da genderuli faqtorebiT gamowveuli uTanasworoba garkveul zegavlenas axdens adamianis janmrTelobasTan dakavSirebuli riskebis warmoqmnaze. genderulma kuTvnilebam SeiZleba ganapirobos sxvaoba qalTa da mamakacTa daavadebianobis struqturasa da socialur statusSi, qcevis stereotipebis Taviseburebebi samedicino daxmarebisaTvis mimarTvis dros, sxvadasxvagvari reagireba samedicino momsaxurebis mimwodebelTa mxridan. janmrTelobis TviTSefasebisas, rogorc wesi, mamakacebis ufro maRal Sefasebas aZleven sakuTar janmrTelobas, vidre qalebi. rac Seexeba TviT janmrTelobas, arsebobs naTlad gamoxatuli genderuli sxvaobebi, romlebic gamowveulia biologiuri maxasiaTeblebiT, da am yvelafers Tan erTvis socialur-ekonomikuri faqtorebi. qalebis sicocxlis xangrZlivoba aRemateba mamakacebisas, magram is ormagi datvirTva, romelic gaaCniaT qalebs (samsaxuri da ojaxi) maT daavadebianobaze mkveTr negatiur zegavlenas axdens, magaliTad, qalebSi ufro xSiria depresiebi da fsiqo-socialuri frustraciebi. amave dros, rusi mecnierebis gamokvlevebiT dadasturda, rom yvelaze did negatiur gavlenas yofili socialisturi qveynebis mamakacTa janmrTelobaze axdens siRaribe. statistikis saxelmwifo departamentis monacemebiT, 2004 wels saqarTvelos mosaxleobis 52,9%-s qalebi Seadgendnen. dasaqmebulTa Soris ganawileba TiTqmis Tanabari iyo: 47,1%-s qalebi Seadgendnen, xolo - 51,9%-s mamakacebi. qalebis sicocxlis xangrZlivoba ufro maRalia, vidre mamakacebisa. magram am tendenciis Sedegi isic aris, rom qalebSi siRaribis zRvars miRma aRmoCenis albaToba ufro maRalia da maT xandazmulobasTan dakavSirebuli dainvalidebis ufro meti Sansi aqvT. amave dros mamakacebSi ufro xSiria ubeduri SemTxvevebi. janmrTelobis msoflio organizaciis monacemebiT, ukanasknel wlebSi yofil socialistur qveynebSi aRiniSneba Sromisunariani asakis mamakacTa janmrTelobis mdgomareobis gauareseba. magaliTad, tuberkuloziT avadoba mamakacebSi jgufSi ufro maRalia, vidre qalebSi (nax. 80). naxati 80. filtvis tuberkuloziT avadobis maCvenebeli sqesis mixedviT 60 sul 50 qali kaci 40 30 20 10 52,3 24 36,7 22,7 14,2 21,3 22,3 1998 24 13,7 13 0 38,2 31,9 20,4 16,5 9,8 34,6 6,4 6,5 9,5 1999 2000 2001 9,6 11,3 2002 2003 2004 wyaro: janmrTelobis dacva, saqarTvelo, 2004, statistikuri cnobari. aiv infeqcia/Sidsis registrirebul SemTxvevaTa Soris mamakacebze modis 82%. avTvisebiani simsivneebiT avadobis maCvenebeli 100000 sul mosaxleze Seadgenda 131,0, is SedarebiT metia qalebSi (134,3) - maTze SemTxvevebis 54,1% modis, vidre mamakacebSi (127,4). magram yuradRebas ipyrobs simsivnuri daavadebis gavrcelebis janmrTelobis ZiriTadi determinantebi 75 Taviseburebebi sqesis mixedviT. ase, magaliTad, qalebSi avadobis struqtura Semdegnairia: 35,6% ZuZus, 24,6% qalis sasqeso organoebis, 16,9% - saWmlis momnelebeli organoebis kibo. e.i. qalebSi onkologiuri avadobis 60,2% modis reproduqciuli organoebis kibos wilad. asakTan erTad avadoba TandaTanobiT matulobs. ZuZus kiboian qalebSi is maqsimalur maCvenebels 55-59 wlis asakSi aRwevs. mamakacebSi lokalizaciis mixedviT sicocxleSi pirvelad dadgenili simsivneebis struqturaSi 31,6% - sunTqvisa da gulmkerdis organoebis da 25,9% saWmlis momnelebeli organoebis kiboze modis. e.i. mamakacebSi onkologiuri avadobis naxevarze meti (57,5%) sasunTqi gzebisa da kuWnawlavis simsivneebiTaa gamowveuli. asakobrivi jgufebis mixedviT sunTqvisa da gulmkerdis organoebis simsivneebis sixSire yvelaze metad gamoxatuli 80-84 asakobriv jgufSi iyo. fsiqikuri da qceviTi aSlilobebiT dispanserul da konsultaciur dakvirvebaze myof avadmyofTa 57,9%-s mamakacebi Seadgendnen da maTze axali SemTxvevebis 53,4% modioda. fsiqikuri da qceviTi aSlilobebis klasis rigi daavadebebi umetesad aRricxulia qalebSi (nevrozebis 51,5%). rac Seexeba iseT daavadebebs, rogoricaa fsiqozi da Wkuasustoba, epilefsia WkuasustobiT, fsiqopaTia, fsiqomaturi mdgomareoba, debiloba da reaqtiuli mdgomareoba, maTi 60-69% mamakacebSia registrirebuli. fsiqoaqtiur nivTierebaTa moxmarebiT gamowveuli fsiqikuri da qceviTi aSlilobebis mxolod 2% (axali SemTxvevebis 9,1%) qalebze modis, maT Soris alkoholizmiT aRricxulTa mxolod 2,8%-s qalebi Seadgenen. 2004 w. qalebi Seadgendnen aRricxvaze ayvanil pirTa mTliani raodenobis 1%-s, Tumca saeqsperto SefasebiT es raodenoba ufro metia. 2004 w. registrirebul TviTmkvlelobaTa saerTo raodenobidan (175) mxolod 16% (28 SemTxveva) modioda qalebze. devnil mamakacebSi registrirebuli sikvdilianobis maCvenebeli 1,3-1,35-jer aRemateba qalebisas. aRniSnulis mTavari mizezebia mamakacTa mier samedicino dawesebulebebSi ufro iSviaTi mimarTva, maTSi aramanifestirebuli steresuli mdgomareobis gacilebiT maRali done. swored amitom, janmrTelobis msoflio organizaciis mier genderul faqtorebze orientacia gamocxadebulia erT-erT ZiriTad strategiul mimarTulebad, raTa ufro mizanmimarTulad da efeqturad ganxorcieldes janmrTelobis SenarCunebasa da dacvaze orientirebuli saqmianoba. 76 saqarTvelos mosaxleobis janmrTelobis mdgomareoba 2004 1.5. fsiqo-socialuri faqtorebi janmrTelobis msoflio organizaciis monacemebiT, fsiqo-socialuri stresi miCneulia erT-erT mniSvnelovan faqtorad, romelic xels uwyobs mTeli rigi mdgomareobebis ganviTarebas, maT Sorisaa: gulis daavadebebi, hipertenzia, wylulovani daavadebebi, RviZlis cirozi, alkoholuri fsiqozi, nevrozi, mkvlelobebi, TviTmkvlelobebi, ubeduri SemTxvevebi, da sxv. aRniSnuli daavadebebi xasiaTdeba zrdis tendenciiT im qveynebSi, sadac mwvave socialur-ekonomikuri gardaqmnebi adeqvaturi socialuri politikis ararsebobis fonze mimdinareobs. am qveynebSi janmrTelobis gauaresebas xeli Seuwyo iseTi fsiqo-socialuri stresuli mdgomareobebis ganviTarebam, romlebic ganpirobebuli iyo umuSevrobis mosalodneli matebiT, dasaqmebis arastabilurobiT, ojaxis institutis SesustebiT, gaRatakebis masStabebis zrdiT, mosaxleobis migraciiT da sxv. emocionaluri janmrTeloba sakmaod faqizi indikatoria da misi gauareseba, rogorc wesi, fizikuri janmrTelobis gauaresebis maniSnebelia. ukanasknel wlebSi Catarebuli gamokvlevebiT dadginda, rom fsiqo-socialur faqtorebze zemoqmedebiT SesaZlebelia infarqtisa da koronaruli daavadebebiT gamowveuli sikvdilianobis 50%-iT Semcireba (http://www.cardiosite.ru). saqarTveloSi XX saukunis 90-iani wlebidan yvela am faqtorebma Zalian didi roli Seasrula mosaxleobis janmrTelobis mdgomareobis gauaresebaSi. imata garkveuli daavadebebisa da maTdami mgrZnobiare risk-jgufebis ricxvma. uwinares yovlisa, es aris posttravmuli stresuli darRvevebi, socialur-stresuli aSlilobebi, depresia, sxva nervuli gamovlinebebi. sagulisxmoa, rom es daavadebebi sxvadasxva asakis adamianebs moicavs. damafiqrebelia is, rom maT Soris bevria axalgazrda. es bunebrivicaa, radgan yvelaze mgrZnobiared isini ganicdian cxovrebiseul siZneleebs. gansakuTrebiT sagangaSoa devnili mosaxleobis fsiqo-socialuri mdgomareoba. rogorc mozrdil mosaxleobaSi, ise bavSvebSi aRiniSneba posttravmuli darRvevebi, socioapatiis elementebi, agreTve parasomniebi da e.w. Ramis koSmarebi, panikuri mdgomareobebi. Seqmnil viTarebas kidev ufro arTulebs is, rom ar aris Seswavlili zemoaRniSnuli daavadebebiT ganpirobebuli mosaloneli Sedegebi, daudgenelia is fiziologiuri, paTofiziologiuri da neirofsiqologiuri meqanizmebi, romlebic udides gavlenas axdens pirovnebis Camoyalibebaze. rogorc calkeuli adamianisaTvis, ise mTlianad sazogadoebisaTvis metad mwvave socialuri da fsiqikuri problemaa dauqorwinebloba. 2002 wels saqarTveloSi Catarebuli mosaxleobis aRweris monacemebiT irkveva, rom maRal asakobriv jgufebSi aTiaTasobiT mamakaci da qali arasodes yofila daqorwinebuli. kidev ufro damafiqrebelia is, rom am kategoriis mosaxleobaSi metismetad maRalia sikvdilianobis done. qarTveli demografebis kvlevebiT dadgenilia, rom daqorwinebul mamakacebTan SedarebiT, dauqorwinebel mamakacebSi orjer ufro maRalia sikvdilianoba. aseve maRalia qvrivi mosaxleobis sikvdilianobis donec. radganac medicinis muSakebs saqme aqvT mxolod fsiqo-socialuri steresis SedegebTan, maT ar ZaluZT am faqtoris profilaqtika. fsiqo-scialuri stresis donis daqveiTeba mxolod politikuri da ekonomikuri mdgomareobis gaumjobesebiT aris SesaZlebeli. janmrTelobis ZiriTadi determinantebi 77 2. cxovrebis wesi jandacvis msoflio organizaciis eqspertebis SefasebiT (http://www.who.int), gulsisxlZarRvTa daavadebebis, insultebisa da diabetis 80%-is acileba SesaZlebelia im SemTxvevaSi, Tuki aRikveTeba daavadebis gamomwvevi ZiriTadi mizezebi – araswori kveba, hipodinamia da Tambaqos moxmareba. 2.1. kveba kveba garemos erT-erTi yvelaze mZlavri faqtoria, romelic gavlenas axdens, rogorc janmrTel, aseve avadmyof adamianze, igi akavSirebs garemosa da organizms, uzrunvelyofs organizmSi sakvebi produqtebidan rTuli organuli nivTierebebis (cila, cximi, naxSirwylebi, vitaminebi) da sxva qimiuri elementebis, mineraluri nivTierebebisa da wylis miwodebas. TiToeuli ingredientis xangrZlivi deficiti an siWarbe SeiZleba qronikuli arainfeqciuri daavadebebis erT-erTi gamomwvevi mizezi gaxdes. magaliTad, 90-ian wlebSi poloneTSi 10%-iT Semcirda axalgazrdebis sikvdilinoba mas Semdeg, rac bazari gajerebul iqna xiliTa da bostneuliT da moxda fasebis subsidireba rZis produqtebsa da karaqze (http://www.who.int). miCiganis Statis universitetis samedicino skolis mecnierTa mier Tagvebze Catarebuli kvlevebiT ki dadasturda, rom mxolod Warbi kaloriebis moxmarebis 8%-iT SemcirebiT SesaZlebelia sicocxlis gaxangrZliveba 20-40%-iT (http://medportal.ru/mednovosti/news/2006). dReisaTvis kvebis faqtorebiT gamowveul daavadebebs (alimentarul daavadebebs) jer kidev didi wili aqvs mosaxleobis avadobisa da sikvdilianobis struqturaSi. Tu ganviTarebuli saxelmwifoebisaTvis problemis simwvave gamoixateba, ZiriTadad, racionis Warbi kaloriulobisa da zogierTi sakvebi ingredientis farTo moxmarebis Sedegad gamowveuli iseTi arainfeqciuri qronikuli daavadebebis ganviTarebiT, rogoricaa simsuqne, gul-sisxlZarRvTa daavadebebi da sxv., ganviTarebadi qveynebisTvis, m.S. saqarTvelosTvisac, am mxriv aqtualuria SimSilis problema, mTeli rigi kvebiTi faqtorebis (cilebi, cximebi, mikroelementebi da sxv.) deficiti, rac Tavis mxriv mosaxleobaSi iwvevs avitaminozs, anemiebs, bavSvebSi zrdisa da ganviTarebis daqveiTebasa da sxv. saqarTvelos statistikis saxelmwifo departamentis monacemebiT, 2004 wels, 2003 welTan SedarebiT, erT sul mosaxleze purisa da purproduqtebis 4,4%-iT (135,2 kg-dan 141,2 kg-mde), makaronisa da analogiuri nawarmis 1,5%-iT (6,5 kg-dan 6,6 kg-mde), xorcisa da xorcis produqtis 5,1%-iT (17,6 kg-dan 18,5 kg-mde), zeTisa da cximebis 3,3%-iT (12,3 kgdan 12,7 kg-mde), Saqrisa da sakonditro nawarmis 1,7%-iT (23,5 kg-dan 23,9 kg-mde), moxmarebis raodenobrivi maCveneblebis zrdis fonze, adgili hqonda bostneulisa da kartofilis 0,07%-iT (134,8 kg-dan 134,7kg-mde) rZisa da rZis produqtis 1,2%-iT (83,3 kgdan 82,3 kg-mde), Tevzeulis 2,6%-iT (3,9 kg-dan 3,8 kg-mde), kvercxis 4,4%-iT (113 calidan 108 calamde), yurZnisa da xilis 14,3%-iT (46,2 kg-dan 39,6 kg-mde) moxmarebis raodenobrivi maCveneblebis Semcirebas (cxrili 50). 78 saqarTvelos mosaxleobis janmrTelobis mdgomareoba 2004 cxrili 50. saqarTveloSi erT sul mosaxleze zogierTi sakvebi produqtis moxmarebis maCveneblebi (kg) # produqtis dasaxeleba 1 2 puri da purproduqtebi marcvleuli da burRuleuli 3 makaroni da analogiuri nawarmi 4 5 6 7 8 9 10 11 12 13 14 2003 2004 135,2 141,2 6,3 6,3 mateba da/an kleba %-Si 2003 welTan SedarebiT +4,4 0 6,5 6,6 xorci da xorcis produqtebi 17,6 18,5 rZe da rZis produqtebi 83,3 82,3 Tevzi da Tevzis produqtebi 3,9 3,8 zeTi da cximebi 12,3 12,7 kvercxi (cali) 113 108 Saqari da sakonditro nawarmi 23,5 23,9 bostneuli 134,8 134,7 yurZeni, xili 46,2 39,6 min. wyali, ualkoholo sasmeli, wvenebi 2,6 2,6 yava, Cai, kakao 0,7 0,7 kvebis sxva produqtebi 9,0 9,4 wyaro: saqarTvelos statistikuri weliwdeuli – 2004. +1,5 +5,1 -1,2 -2,6 +3,3 -4,4 +1,7 -0,07 -14,3 0 0 +4,4 aRsaniSnavia, rom 2004 wels mosaxleobis kvebis racionSi 31,9% ekava makaronis nawarms, pursa da burRuleuls, bostneuls – 27,9%, rZesa da rZis produqtebs – 17,2%, xorcis wilma ki mxolod 3,8% Seadgina (nax. 81). naxati 81. mosaxleobis kvebis racioni sxva produqtebi 14,3% xorci 3,8% 4,9% Saqari rZe da rZis produqtebi 17,2% bostneuli 27,9% 31,9% makaroni, puri, burRuleuli 0% 5% 10% 15% 20% wyaro: saqarTvelos statistikuri weliwdeuli – 2004. 25% 30% 35% janmrTelobis ZiriTadi determinantebi 79 2.2. Tambaqos moxmareba Tambaqos moxmarebasTan dakavSirebiT sazogadoebis danakargebi wlidan wlamde izrdeba. dadgenilia, rom sigaretis SeZenaze daxarjuli Tanxebi mwevelTa diagnostikis, mkurnalobisa da reabilitaciis safasuris tolia. amas emateba arapirdapiri xarjebic, romlebic mwevelTa Sromisuunarobisa da naadrevi sikvdilianobis maRali doniT aris ganpirobebuli. Tambaqos mwevelebSi Sromisuunaro dReTa ricxvi 25-50%-iT ufro maRalia, vidre aramwevelebSi. gul-sisxlZarRvTa da onkologiur daavadebaTa ganviTarebis erT-erTi yvelaze kargad Seswavlili risk-faqtoria nikotinis zemoqmedeba adamianis organizmze. gardacvlil onkologiur avadmyofTa 30% Tambaqos moixmarda, filtvis kibos dros ki mwevelTa xvedriTi wili 80%-s aRwevs. aSS-is pediatriis akademiisa da fondi `memkvidreoba~-s mier Catarebuli gamokvlevebiT, Tambaqos moxmarebiT gamowveuli avadobis tvirTi ZiriTadad bavSvebze modis (http://contact.tobinfo.org). e.w. meoradi mowveva seriozul safrTxes uqmnis bavSvTa janmrTelobas. aq igulismeba mcire wona dabadebisas, uecari sikvdilis sindromi, asTma da Suayuris anTebebi bavSvebSi, rasac emateba Tambaqos mwevelTa garemoSi gazrdili bavSvebis mier SemdgomSi Tambaqos moxmarebis maRali procenti. Tambaqos moxmareba saqarTveloSi sazogadoebrivi jandacvis erT-erT umTavres problemas warmoadgens. sxvadasxva kvlevebis monacemebiT (saqarTvelos Sromis, janmrTelobisa da socialuri dacvis saministros sazogadoebrivi jandacvis departamentis informacia), sadReisod Tambaqos moixmars qveynis mozrdili mosaxleobis daaxloebiT 40%. mamakacebs Soris mwevelia 50-65%, xolo qalebs Soris mwevelobis progresi katastrofulia – igi bolo 16 wlis ganmavlobaSi TiTqmis 6-jer gaizarda (m.S. Tambaqos moxmarebis gavrceleba gazrdilia orsulebSi) da 22%-s miaRwia. sagangaSo mdgomareobaa bavSvebsa da axalgazrdebSi, kerZod, 14-16 wlamde bavSvebSi Catarebuli erovnuli donis kvlevis mixedviT, skolis moswavleTa 42%-s gasinjuli aqvT Tambaqo (maTgan 52,2%-ma Tambaqo 10 wlamde asakSi gasinja); 23,3% regularulad eweoda gamokvlevis periodSi; skolis moswavleTa 93,3% imyofeba mwevelTa garemoSi, xolo 74%-s mravaljer aqvs nanaxi Tambaqos reklama. sxvadasxva kvlevebiT dadasturda, rom saqarTvelos mosaxleobis umetesi nawili imyofeba Tambaqos permanentuli da intensiuri zemoqmedebis qveS. Tambaqos moxmarebis sixSire rogorc mamakacebSi, aseve qalebSi yvelaze maRalia 26-59 wlis asakobriv jgufSi, isini ewevian mTeli moxmarebuli sigaretis 60,5%-s. maTze modis sigaretis SeZenaze daxarjuli mTeli Tanxis ori mesamedi. qveyanaSi Sromis, janmrTelobisa da socialuri dacvis saministros sazogadoebrivi jandacvis departamenti 1996 wlidan axorcielebs cxovrebis jansaRi wesis damkvidrebaze mimarTul saqmianobas, romlis mTavari komponentia Tambaqos winaaRmdeg brZola. warmoebs miznobivi jgufebis (prioriteti bavSvebi da axalgazrdoba) informaciuli, saganmanaTleblo, kvleviTi da meTodologiuri muSaoba. 2.3. narkotikebis moxmareba msoflios TiTqmis yvela qveyanaSi aRiniSneba wamalTdamokidebulebisa da gansakuTrebiT, narkomaniis zrdis tendencia. amasTan dakavSirebiT gaerTianebuli erebis organizacia da yvela qveynis mTavroba ganagrZobda wamalTdamokidebulebasTan brZolis RonisZiebebis intensifikacias, radganac narkotikebze damokidebuleba aramarto qronikuli daavadeba, aramed socialuri problemac aris. samwuxarod, saqarTveloSi aRiniSna narkosituaciis gauareseba. es ganpirobebuli iyo rigi garemoebebiT, romelTagan, garda saerTo mZime socialur-ekonomikuri mdgomareobisa, gadamwyveti mniSvneloba iqonia orma faqtorma. kerZod, saqarTvelos azia-evropis satranzito qveynad gadaqcevam da, amdenad, misma moxvedram narkomafiis interesebis sferoSi, da qveyanaSi didi raodenobiT heroinis SemoRwevam, rasac 1998 wlamde faqtiurad adgili ar hqonia. 80 saqarTvelos mosaxleobis janmrTelobis mdgomareoba 2004 2004 wels saqarTveloSi aRricxul iqna narkomaniis 6532 SemTxveva (daavadebianoba – 149,4), maT Soris, pirvelad dadgenili diagnoziT 495 (avadoba – 11,4). narkomania aRiarebulia Sidsis da C-hepatitis gavrcelebis erT-erT ZiriTad faqtorad. Cvens qveyanaSi aRricxul aiv-inficirebulTa da SidsiT daavadebulTa 70%mde intravenuri narkomania, xolo C-hepatiti, romelic organizmze damangreveli zemoqmedebiTa da gavrcelebis gzebiT ar Camouvardeba Sidss – narkomanebs Soris ukve epidemiis xasiaTs iRebs. narkologiis institutis monacemTa bazaSi oficialurad registrirebulia narkotikuli saSualebebis 24 000 momxmarebeli da damokidebuli piri. eqspertuli SefasebiT, narkotikul nivTierebaTa momxmarebelTa raodenoba gacilebiT aRemateba oficialurad aRricxuls da is 200000-240000 farglebSia. yvelaze metad gavrcelebuli narkotikuli nivTiereba aris marixuana, ukanasknel wlebSi adgili hqonda misi moxmarebis mkveTr zrdas, gansakuTrebuli mateba aRiniSna 2002 wels, rodesac registrirebuli marixuanas momxmarebelTa raodenoba erTi wlis manZilze TiTqmis samjer gaizarda. xolo narkotiki, romlisadmi damokidebuleba yvelaze xSirad gvxvdeba _ opiumis jgufis nivTierebebi. aRricxul pirTa Soris 59% opiumis jgufis narkotikebis (opiumi, heroini da sxv.) gamomyenebelia, eqspertTa SefasebiT maTi raodenoba qveyanaSi SesaZloa 80 000 aRwevdes (nax. 82). naxati 82. aRricxvaze myof narkotikebis momxmarebelTa danawileba moxmarebuli nivTierebis mixedviT (%) 70 60 50 40 30 20 10 0 opiumi marixuana sxva 1992 1993 1994 1995 1996 1997 1998 1999 2000 2001 2002 2003 2004 wyaro: narkoviTareba saqarTveloSi - 2004, wliuri angariSi. 2003 wlidan saqarTveloSi Semovida yayaCos Tesli, romelic opiumis maRali SemcvelobiT xasiaTdeba. aRniSnuli yayaCos Teslis moxmarebam advilad xelmisawvdomobisa da siiafis gamo swrafad miaRwia saxifaTo masStabebs, gansakuTrebiT, axalgazrdebsa da narkotikebis araregularul momxmareblebSi. specializebul narkologiur dispanserebSi fsiqoaqtiuri nivTierebebis gamoyenebiT gamowveuli fsiqiuri da qceviTi aSlilobebiT 2004 wels dakvirvebaze imyofeboda 31417 avadmyofi (2003 wels - 28361). maT Soris, sicocxleSi pirvelad dadgenili diagnoziT 3025 (2003 wels – 2599). am kontingentis ganawileba calkeuli nozologiuri jgufebis mixedviT mocemulia cxril 51-Si. unda aRiniSnos is sakmaod mZime garemoebac, rom narkotikebis moxmareba yvelaze xSiria 21-dan 35 wlamde asakobriv jgufze, anu is sazogadoebis yvelaze Sromisunarian nawilze modis. opioidebis momxmareblebisaTvis yvelaze damaxasiaTebeli asakia 26-30 weli, xolo opioidebze damokidebulTaTvis – 31-35. marixuanas momxmamrebelTa asaki meryeobs 13-14 wlidan 50 welsa da zemoT, moxmareba yvelaze maRalia 21-25 wlis asakobriv jgufSi. 2004 wels registrirebul pirTa Soris 24%-s gaaCnia umaRlesi ganaTleba, 48%-s ki saSualo. janmrTelobis ZiriTadi determinantebi 81 cxrili 51. fsiqoaqtiuri nivTierebebis gamoyenebiT gamowveuli fsiqiuri da qceviTi aSlilobebi 28361 655,2 7960 183,9 6741 155,7 35 0,8 13256 306,2 345 8,0 wyaro: janmrTelobis dacva, saqarTvelo, 2004, statistikuri fsiqikuri aSlilobebi alkoholizmi narkomania toqsikomania narkotikul nivTierebaTa borotad gamoyeneba aranarkotikul nivTierebaTa borotad gamoyeneba 2599 60,0 174 4,0 495 11,4 1 0,02 1903 44,0 15 0,3 cnobari. 31417 8033 6532 45 16350 327 avadoba axali SemTxvevebi daavadebianoba registrirebuli SemTxvevebi avadoba 2004 axali SemTxvevebi daavadebianoba registrirebuli SemTxvevebi 2003 718,7 3025 69,2 183,8 189 4,5 149,4 447 10,2 1,03 15 0,3 374,0 2085 47,7 7,5 174 4,0 narkomaniis winaaRmdeg brZola gaerTianebuli erebis organizaciis prioritetuli moTxovnaa da igi or ZiriTad mimarTulebas moicavs. pirveli – mosaxleobisaTvis narkotikuli nivTierebebis xelmisawvdomobis aRkveTa (rac praqtikulad SeuZlebelia) an mniSvnelovani Semcireba, rac ZiriTadad Zalovani struqturebis movaleobaa, meore – narkotikuli nivTierebebis moxmarebaze mosaxleobis moTxovnilebis mospoba (rac praqtikulad SeuZlebelia) an mniSvnelovnad Semcireba. mosaxleobaSi narkotikul nivTierebebze moTxovnilebis Semcireba Tavis mxriv or ZiriTad faqtorzea damyarebuli. pirveladi prevencia, anu mosaxleobaSi narkotikebis moxmarebisadmi negatiuri damokidebulebis gamomuSaveba, da narkotikuli nivTierebebis moxmarebiT gamowveuli daavadebebis mkurnaloba. am saqmeSi Sromis, janmrTrelobisa da socialuri dacvis saministrosTan erTad mniSvnelovani wvlilis Setana SeuZliaT ganaTlebis, kulturis, sportis, turizmisa da sxva uwyebebs. wamalTdamokidebuleba unda ganixilebodes farTo konteqstSi, rac gulisxmobs narkotikebis problemis gadawyvetas populaciis doneze. swored amitom, evropis regionSi gacxadebuli janmrTelobis msoflio organizaciis nacionaluri politikis ZiriTad mimarTulebas informaciis gavrceleba, swavleba, mkurnaloba da reabilitacia warmoadgens. 2.4. alkoholis moxmareba janmrTelobis msoflio organizaciis SefasebiT, evropis regionSi avadobis tvirTis daaxloebiT 9% modis spirtiani sasmelebis moxmarebaze, rac sxva riskis faqtorebTan erTad, ganapirobebs iseTi daavadebebis ganviTarebas, rogoricaa: RviZlis cirozi, hipertenzia, insulti, gulis iSemiuri daavadebebi, pankreatiti, kuWis, RviZlis, swori nawlavis, xorxis simsivneebi da sxv., iwvevs fsiqomotoruli da kognitiuri funqciebis seriozul darRvevebs. alkoholur Trobas mohyveba emociuri TviTkontrolis Sesusteba, rac SeiZleba Zaladobis gamovlinebis biZgi gaxdes. Rvinisa da sxva spirtiani sasmelebis zomieri moxmarebis didma istoriulma tradiciebma xeli Seuwyo saqarTveloSi alkoholizmis dabali donis SenarCunebas 90ian wlebamde. amasTan erTad saqarTvelosaTvis gacilebiT damaxasiaTebelia spirtiani sasmelebis, gansakuTrebiT Rvinis, e.w. sayofacxovrebo moxmareba, rac sakmarisad did zians ayenebs mosaxleobis janmrTelobis mdgomareobas. momdevno wlebSi mdgomareobis gamwvavebas xeli Seuwyo qveyanaSi politikuri da gansakuTrebiT ekonomikuri situaciis gamZafrebam, magari spirtiani sasmelebis dempingur fasebSi gasaRebam, rasac Tan sdevda Sida bazarze maRalxarisxiani Rvinis nawarmis arasakmarisi gamoSveba. erT-erT seriozul problemas warmoadgens sazogadoebriobis lmobieri damokidebulebac axalgazrdebis mier spirtiani sasmelebis 82 saqarTvelos mosaxleobis janmrTelobis mdgomareoba 2004 gadaWarbebuli moxmarebis mimarT. zemoaRniSnulma mniSvnelovnad Seuwyo xeli magari spirtiani sasmelebis moxmarebis zrdas mosaxleobaSi da gansakuTrebiT axalgazrdebSi, maT Soris qalebSic. amave dros, janmrTelobis msoflio organizaciis monacemebiT, evropis regionSi yovelwliurad 55 aTasze meti axalgazrda iRupeba alkoholis moxmarebis Sedegad. 2004 wlis bolos narkologiuri profilis dispanserebSi fsiqoaqtiuri nivTierebebis gamoyenebiT (alkoholizmi, narkomania, toqsikomania) gamowveuli fsiqiuri da qceviTi aSlilobebiT dakvirvebaze imyofeboda 31417 avadmyofi, (daavadebianoba – 718,7), maT Soris sicocxleSi pirvelad dadgenili diagnoziT - 3025 (avadobis maCvenebeli – 69,2). 2003 welTan SedarebiT maCveneblebi gazrdilia. cxrili 52. 2004 wels saqarTveloSi aRricxul iqna alkoholizmis gavrceleba alkoholizmis 8033 SemTxveva, maT Soris 2002 2003 2004 sicocxleSi pirvelad dadgenili diagnoziT daavadebianoba 188,8 183,9 183,8 iyo 198, avadobis maCvenebeli ki – 4,5. saxezea avadoba 4,7 4,0 4,5 2003 wels dafiqsirebuli raodenobis mateba: wyaro: janmrTelobis dacva, saqarTvelo, wina wels aRricxulTa raodenobam Seadgina 2004, statistikuri cnobari. 7960, axali SemTxvevebi 174 iyo (cxrili 52). alkoholis moxmarebiT gamowveuli fsiqikuri da qceviTi aSlilobebis SemTxvevebidan (8033) 44,9% Tbilisze modis. janmrTelobis ZiriTadi determinantebi 83 3. garemos gavlena mosaxleobis janmrTelobaze jansaRi garemo ganapirobebs janmrTel mosaxleobas (nax. 83, 84). janmrTelobis dacva saWiroebs garemos SenarCunebas da mis aRdgenas im SemTxvevaSi, roca garemo ganicdis adamianis saqmianobiT an bunebrivi katastrofebiT gamowveul damRupvel gavlenas. naxati 83. garemo faqtorebiT gamowveuli sikvdilianoba 1800 1600 1400 1200 1000 800 600 400 200 0 1700 1600 1200 800 150 wylis dabinZureba myari sawvavis moxmareba daxurul sivrceSi haeris dabinZureba qalaqad sagzao SemTxvevebi klimatis cvlileba wyaro: World Health Report – 2002. WHO naxati 84. garemo faqtorebiT gamowveuli avadobis tvirTi garemo faqtorebiT gamowveuli avadobis tvirTis wili avadobis globalur tvirTSi wyaro: janmrTelobis msoflio organizacia - www.who.int 2004 wels qveynis mosaxleobis sanitariul-higienuri situacia daZabuli rCeboda da SeimCneoda misi arastabiluri mdgomareoba. socialuri da garemo faqtorebis adamianis janmrTelobaze negatiuri zegavlena atarebda gamoxatul xasiaTs da garkveulwilad ganapirobebda mosaxleobis janmrTelobis mdgomareobis maxasiaTeblebisa da mediko-demografiuli maCveneblebis gauaresebas. 84 saqarTvelos mosaxleobis janmrTelobis mdgomareoba 2004 ekonomikuri krizisis fonze da mosaxleobis udidesi nawilis sicocxlis donis Semcirebis pirobebSi sul ufro Zneldeba adamianis janmrTelobaze qimiuri, fizikuri, biologiuri da socialuri faqtorebis gavlenis Tavidan acileba, rac TavisTavad aRrmavebs adamianis organizmis fsiqo-emociuri datvirTvisa da gadaZabvis procesebs, agreTve organizmis adaptaciur-SemgueblobiTi meqanizmebis Sesustebas. dasaxlebuli adgilebis garemo faqtorebis (atmosferuli haeri, wyali, niadagi) sanitariul-higienuri mdgomareoba xasiaTdeboda dabinZurebis garkveuli doniT, didi qalaqebisa da dasaxlebuli punqtebis aradamakmayofilebeli sanitariul-higienuri da komunaluri mdgomareobiT, naklovanebebiT mosaxleobis xarisxiani sasmeli wyliTa da sakvebi produqtebiT uzrunvelyofaSi, bavSvTa mosaxleobis aRzrdisa da swavlebis pirobebis higienuri moTxovnebis darRvevaSi, mosaxleobaSi dabali sanitariuli ganaTlebiTa da kulturiT, ramac Tavisi gamoxatuleba hpova mosaxleobis janmrTelobis mdgomareobis maxasiaTeblebis gauaresebaSi. qalaqebis, raionebisa da sxva dasaxlebuli adgilebis centralizebuli wyalmomaragebis sistemebis, maTi nagebobebisa da qselebis sanitariul-teqnikuri mdgomareobis Semdgomi gauareseba, wyalmomaragebis wyaroebis sanitariuli dacvis moTxovnebis ugulebelyofa xels uwyobda qveynis mosaxleobis mier higienur normebTan Seusabamo da arastandartuli sasmeli wylis gamoyenebas. sanitariul-epidemiologiuri keTildReobis problemebi damokidebulia sazogadoebis socialur-ekonomikur mdgomareobaze da warmoadgens rogorc sauwyebaTSoriso, aseve interseqtoraluri regulirebis sferos. Sesabamisad, qveynis mosaxleobis sanitariul-epidemiologiuri keTildReobis stabilizaciis amocanebi da problemebi unda wydebodes aRmasrulebeli xelisuflebis, adgilobrivi TviTmmarTvelobisa da mmarTvelobis organoebis, sameurneo subieqtebis uflebamosilebisa da kompetenciis farglebSi. 3.1. atmosferuli haeris sanitariuli mdgomareoba atmosferul haeris sanitariuli mdgomareobis Sefaseba saqarTveloSi gansakuTrebul yuradRebas iTxovs, radgan qveynis geografiuli mdebareoba da satranzito funqcia, reliefis gamo paraleluri avtomagistralebis ar arseboba, ukanasknel wlebSi mrewvelobis seqtoris xvedriTi wilis Semcirebis fonze avtosatransporto saSualebebis raodenobis zrda da maTi mWidro nakadebi ganapirobebs mavne nivTierebebiT atmosferuli haeris dabinZurebis maRal dones, rac ar gamoricxavs didi qalaqebisa da sxva mWidrod dasaxlebuli teritoriebis mosaxleobis janmrTelobaze zegavlenas. saqarTvelos statistikis saxelmwifo departamentis monacemebiT, 2004 wels, 2003 welTan SedarebiT, qveynis masStabiT atmosferul haerSi gafrqveuli iyo 1,4-jer naklebi mavne nivTierebebi, ramac 307,5 aTasi tona Seadgina. 2004 welsac yvelaze maRali iyo avtotransportidan gafrqveuli mavne nivTierebebiT atmosferuli haeris dabinZurebis maCvenebeli – 199,1 aTasi tona, Tumca es raodenoba 1,9-jer naklebia, vidre 2003 wels. 2004 wels samrewvelo seqtoris mier atmosferuli haeris gaWuWyianebis xvedriTi wili Seadgenda 35,3%, xolo avtotransportis – 64,7% (cxrili 53). cxrili 53. atmosferul haerSi mavne nivTierebaTa saerTo gafrqvevebSi samrewvelo obieqtebis (gafrqvevis stacionarul wyaroTa) da avtotransportis xvedriTi wilis maCveneblebi gafrqvevis saxeobebi stacionaruli wyaroebi avtosatransporto saSualebebi sul raodenoba aTasi tona (%) aTasi tona (%) aTasi tona wyaro: saqarTvelos statistikuri weliwdeuli – 2005. wlebi 2003 55,0 12,5 386 87,5 441 2004 108,4 35,3 199,1 64,7 307,5 janmrTelobis ZiriTadi determinantebi 85 2004 wels, 2003 welTan SedarebiT, atmosferul haerSi mavne nivTierebebis gamomfrqvevi stacionaruli wyaroebis saerTo raodenoba Semcirda 39,5%-T (933-dan 564mde), xolo mavne nivTierebebis gamomfrqvevi stacionaruli organizebuli wyaroebis raodenoba 49,9%-iT (823-dan 411-mde). 2004 wels stacionaruli wyaroebidan atmosferul haerSi gafrqveuli iyo 108,4 aT.t. mavne nivTierebebi, maT Soris 6,4 aTasi tona myari da 102,1AaTasi tona airadi da Txevadi, xolo gafrqveuli airadi da Txevadi nivTierebebis saerTo raodenobidan gogirdovani anhidridi Seadgenda 8,7 aTas tonas, azotis Jangeulebi - 1,9 aTas tonas, arameTanuri aqroladi organuli nivTierebebi (aaonebi) - 89,9 aTas tonas, danarCeni 0,6 aTas tonas (cxrili 54). cxrili 54. stacionaruli wyaroebidan (samrewvelo procesebidan) atmosferul haerSi gafrqveuli mavne nivTierebebis raodenoba gafrqvevebis raodenobebi, aTasi tona 2003 gafrqveuli mavne nivTierebebi, sul m a T S o r i s: myari airadi da Txevadi m a T S o r i s: gogirdovani anhidridi naxSirJangi_CO azotis Jangeulebi (NO2-ze gadaangariSebiT) arameTanuri aqroladi organuli naerTebi-aaon (naxSirwyalbadebi) danarCeni 204 sul % sul % 55,1 100,0 108,4 100 6,6 48,5 12,0 88,0 6,4 102,1 5,9 91,2 0,7 4,2 1,2 42,2 1,2 7,6 2,1 76,7 1,0 8,7 1,9 89,9 0,92 8,02 1,75 89,9 0,2 0,4 0,6 0,5 wyaro: saqarTvelos statistikuri weliwdeuli – 2005. zemoaRniSnuli monacemebis mixedviT, 2004 wels, iseve rogorc 2003 wels, qveynis masStabiT stacionaruli wyaroebidan atmosferuli haeris dabinZurebaSi wamyvani adgili ekava arameTanur aqrolad organul naerTebs, romelTa xvedriTi wili gafrqvevebis saerTo raodenobaSi 89,9% Seadgenda. 2004 wels, 2003 welTan SedarebiT, aRiniSna stacionaruli wyaroebidan atmosferul haerSi gamofrqveuli mavne nivTierebebis gauvnebelyofis maCveneblebis zrda, ramac Sesabamisad, Seadgina 106,0 da 49,4 aTasi tona. garemos dacvisa da bunebrivi resursebis dacvis saministros monacemebiT, saqarTvelos qalaqebis atmosferuli haeris mavne nivTierebebiT dabinZureb saSualo wliuri koncentraciebi mocemulia cxrilSi 55. cxrili 55. # qalaqis dasaxeleba mtveri saS. 1 2 3 4 5 6 Tbilisi rusTavi quTaisi baTumi zestafoni axalcixe 0.3 0.2 0.4 0.9 maq. 1.1 0.5 1.7 1.7 gogirdis dioqsidi saS. 0.10 0.12 maq. damabinZurebeli ingredientebi mg/m3 naxSir xsnadi azotis azotis mJava sulfatebi oqsidi dioqsidi saS. maq. 2 3 2 11 5 5 0.15 0.17 saS. maq 0.02 0.04 saS. 0.03 1 manganumis dioqsidi maq. saS. maq. saS. maq. 0.03 0.05 0.04 0.08 0.06 0.006 0.06 3 zemoaRniSnulis gaTvaliwinebiT cxadi xdeba, rom qveynis dasaxlebuli adgilebis atmosferuli haeris sanitariuli dacvisa da mosaxleobis janmrTelobisaTvis usafrTxo garemos uzrunvelsayofad misi xarisxobrivi mdgomareobis monitoringis sakiTxi kvlav aqtualuria. 86 saqarTvelos mosaxleobis janmrTelobis mdgomareoba 2004 3.2. mosaxleobis wyalmomaragebis sanitariuli mdgomareoba msoflioSi dRiTidRe matulobs sasmeli wylis miwodebis saSualebebi, Tumca gaeros monacemebiT, 2015 wlisaTvis jer kidev ar iqneba gadawyvetili sufTa wylis miwodebis probleba da dabinZurebuli wyaroebis wyals 800 milioni adamiani moixmars (http://un.by/ru). saqarTvelos wyliT uzrunvelyofa saSualo maCvenebelzea da usafrTxo wylis momaragebis uzrunvelyofa erT-erTi mniSvnelovani amocanaa saqarTvelos mosaxleobis janmrTelobisa da ekologiuri usafrTxoebis uzrunvelyofis saqmeSi. mTlianad, bevri wyalsadenis saTave nagebobebisa da umetesi wyalsadenebis qselis sanitarul-teqnikuri mdgomareoba aradamakmayofilebelia, rac dadasturda sasmeli wylisagan gamowveuli masobrivi daavadebebis xSiri gamovlinebebiT. dReisaTvis wyalsaRebi nagebobebis umetesobaze ar arsebobs specialurad SemoRobili daculi sanitaruli zonebi, wyalsadenebis 60%-s, sakanalizacio qselebis 50%-sa da koleqtorebis umravlesobas gasuli aqvs eqsploataciis vada. wyalkanalebis umetesobaze didi xnis ganmavlobaSi ar Catarebula saremontoaRdgeniTi samuSaoebi. Sedegad, avariebi wyalmomaragebisa da sakanalizacio sistemebSi sakmaod gaxSirda, ramac Tavis mxriv gamoiwvia sasmeli wylis danakargebi, wylis mimRebi nagebobebisa da gruntis wylebis dabinZureba. saqarTvelos dasaxlebuli punqtebis umravlesoba sasmel wyals araregularulad iRebs; ar arsebobs zusti aRricxva warmoebuli da moxmarebuli wylis odenobisa. mdgomareoba mZimdeba imiT, rom wylis xarsixze laboratoriuli kontroli ar tardeba sruli moculobiT, Sedegad wyali, romelic miewodeba momxmarebels, xSirad ar Seesabameba saxelmwifo standarts da sanitarulepidemiologiur moTxovnebs. saqarTveloSi wyalsadenisa da sakanalizacio momsaxurebis ZiriTadi momxmareblebia: mosaxleoba, sabiujeto organizaciebi, sawarmoo dawesebulebebi, komunaluri dawesebulebebi da kerZo seqtori. saqarTveloSi wyalmomaragebis Taviseburebebia is, rom didi nawili miwodebuli wylisa modis miwisqveSa wyaroebze, risTvisac damaxasiaTebelia wylis stabiluri miwodeba da maRali xarsisxi, romelic wylis aRebis adgilas organoleptikuri, qimiuri, toqsikologiuri da mikrobiologiuri maxasiaTeblebiT ZiriTadad Seesabameba rogorc erovnuli, aseve jandacvis msoflio organizaciis rekomendebul normativebs (cxrili 56). cxrili 56. 3 sufTa wylis gamoyeneba (mln m ) 2001 2002 2003 2004 wylis aReba wylis bunebrivi obieqtebidan 16773 32059 25663 19046 maT Soris miwisqveSa obieqtebidan 437 547 1237 520 15525 gamoyenebuli wyali sul maT Soris saWiroebisaTvis: 374 sayofacxovrebo-sameurneo 151 sawarmoo 15000 sarwyavi da sasoflo-sameurneo da sxva wyaro: saqarTvelos statistikuri weliwdeuli – 2005. 30869 24700 18704 379 253 30237 391 165 24144 368 193 18143 saqarTvelos miwisqveSa wyaroebidan aRebuli wyali miewodeba qsels gawmendis gareSe, Tumca didi qalaqebis umravlesobaSi gamoiyeneba dezinfeqciac. patara da saSualo dasaxlebul punqtebSi, sxvadasxva mizezebiT, ZiriTadad qloris Sesyidvasa an qloris meurneobis funqcionirebasTan dakavSirebuli teqnikuri sirTuleebis gamo miwodebuli wylis dezinfeqcia ar xdeba an xorcieldeba sezonurad. Tumca adgili aqvs wylis aRebas zedapiruli wyaroebidanac (Tbilisi, baTumi, borjomi), sadac wylis xarisxi gacilebiT dabalia, rac moiTxovs wylis gawmendas da dezinfenqciis gamoyenebas. janmrTelobis ZiriTadi determinantebi 87 sakmaod xSiri praqtikaa momxmareblebisaTvis wylis miwodeba pirdapir WaburRilebidan (patara dasaxlebul punqtebSi), an uSualod meore rigis satumbi sadgurebis gavlis Semdeg, amis gamo arsebobs aramdgradi da araefeqturi wyalmomarageba, da Tu ar arsebobs qselis zonireba, kontr-rezervuarebi da wyalsaqaCi sadgurebi _ saxezea momsaxurebis dabali done. wyalsadenebisa da wyalsaqaCi mowyobilobebis udidesi nawili amortizirebulia da saWiroebs Secvlas, magram satumbi mowyobilobis gasaaxleblad saxsrebi ar gamoiyofa ukve didi xnis manZilze. amortizebuli wyalgamanawilebeli qselebis rekonstruqciis an maTi Secvlis samuSaoebis saTanado doneze daufinansebloba iwvevs wylis did danakargs. wylis danakargi da aRuricxavi wylis odenoba uaxlovdeba miwodebuli wylis saerTo moculobis 50-60%-s. es maCvenebeli 4-5-jer aRemateba `normaluri danakargebis~ zRvars, romelic damaxasiaTebelia dasavleT evropis swored eqsploatirebul da hidravlikurad gamarTuli qselisaTvis da 1,5-2 jer aRemateba wyalmomaragebis sistemis danakargebs, rac dafiqsirebulia dsT_s bevr qalaqSi. Senobebis Sida qselebis cudi mdgomareoba aseve imsaxurebs saTanado yuradRebas, radgan saxezea sayovelTao wylis gadaxarjvebi, maT Soris Camketi da sanitaruli armaturis naklebi simWidrovis gamo, rac iwvevs sistemaSi wnevis dawevas. wyali, romelic miewodeba momxmareblebs centraluri wyalmomaragebis sistemebidan, xSirad ar Seesabameba mikrobiologiur da sxva standartebs, anu saxezea seriozuli problemebi sasmeli wylis traspotirebisa wylis wyarosgan an wylis momzadebisa sadguridan momxmareblamde. wylis xarisxis TandaTanobiTi gauareseba, mas Semdeg rac izrdeba manZili saTao nagebobidan saboloo momxmareblamde, gansakuTrebiT igrZnoba did qalaqebSi. amis mTavari mizezia wyalgayvanilobis qselis aradamakmayofilebeli mdgomareoba _ milebis mniSvnelovani amortizeba. amgvarad, sinjebis 98-99%-i ar Seesebameba saxelmwifo standartis moTxovnebs. aranaklebi mniSvneloba aqvs im faqts, rom did qalaqebSi wylis mniSvnelovani nawili modis zedapirul wylebze (wyaroebze), romlebic TavisTavad ukve dabinZurebulia, radgan bevr did da patara qalaqSi Camdinare wylebis gamwmendi sistemebi ar arsebobs. im SemTxvevaSi, roca araskmarisia mdinareebis da sxva wyaroebis TviTgawmendis saSualebebi – pirvel adgilas dgeba saTave nagebobebze wylis xarisxiani momzadebis sakiTxi, romelsac Tan unda erTvodes dezinfeqcia, raTa moxerxdes wylis sanitariul-epidemologiuri maCveneblebis SenarCuneba saTanado doneze (cxrili 57). cxrili 57. Camdinare wylis CaSveba bunebrivi zedapiruli wylis obieqtebSi (mln m3) 2001 2002 2003 2004 17820 24174 30372 14702 Camdinare wylis CaSveba zedapirul wyalsatevebSi - sul maT Soris: 360 415 408 389 dabinZurebuli 17453 23754 29963 14307 normatiulad sufTa (gawmendis gareSe) 7 6 1 6 normatiulad gawmendili wyaro: saqarTvelos statistikuri weliwdeuli – 2005. wlidan wlamde SenarCunebuli wyalsadenebis sanitarul-teqnikuri mdgomareobis gauaresebis tendenciam negatiuri zegavlena iqonia mosaxleobis janrmTelobaze. Tu 1992 wlamde masobrivi nawlavuri infeqciuri daavadebebis SemTxvevebi arc ATu ise bevri iyo, dawyebuli 1992 wlidan am daavadebaTa SemTxvevebma miaRwies aTeul da bevr SemTxveveaSi aseulis niSnuls. sanitaruli statistika mowmobs, rom aucilebelia Sesabamisi zomebis miReba, maT Soris wyalsadenebis reabilitacia da qselSi miwodebuli sasmeli wylis usafrTxoebis uzrunvelyofa. 88 saqarTvelos mosaxleobis janmrTelobis mdgomareoba 2004 3.3. maionebeli gamosxivebis mdgomareoba saqarTveloSi yofili sabWoTa kavSiris samxedro bazebisa da nawilebis teritoriebis radioaqtiuri nivTierebebiT dabinZurebisa da sxvadasxva samrewvelo sawarmoebis teritoriebze gamouyenebeli radioaqtiuri nivTierebebis arsebobis gamo aRniSnuli sakiTxi sakmaod problematuria. 2004 wels dRemde saqarTvelos teritoriaze bunebrivi radiaciuli fonis anomalia ar SemCneula da is meryeobs 508 mikrorentgen/saaTSi (barSi) 10-15 mikrorentgenamde saaTSi mTian regionebSi. dasavleT saqarTvelos zogierT raionSi (q.foTi, sof.grigoleTi, q.senaki, daba jvari, q.quTaisi, sof.gelaTi, daba xoni) niadagis radionuklidebiT teqnogenuri dabinZureba SeiniSneba, romelic gamowveulia Cernobilis avariiT. dabinZurebuli laqebi dafiqsirebul iqna Cais plantaciebSi, simindis yanebSi, bostnebSi da a.S. marto cezium-137 radionuklidis Semcveloba niadagSi 30-jer aRemateba dasaSveb normas daba grigoleTSi, 17-jer q.senakSi, 12-jer quTaisis avtoqarxnis yofili aeroportis teritoriaze, 10-jer sof.gelaTSi. absoluturi analogia arsebobs dasavleT evropis iseT ekonomiurad mZlavr qveynebSi, rogoricaa SvedeTi, dania, avstria da a.S. Cernobilis katastrofis Semdeg dabinZurebuli niadagis gawmenda dakavSirebulia mniSvnelovan finansur xarjebTan. samwuxarod, ar tardeba wylisa da atmosferos radionukliduri Semcvelobis monitoringi. mcire teritoriebis teqnogenuri radiologiuri dabinZurebis likvidaciebs axorcielebs birTvuli da radiaciuli usafrTxoebis samsaxuri. 2004 wels gasufTavebuli iqna rusTavis metalurgiul kombinatSi arsebuli Sps `Tuji XXI~-is teritoria (farTobi 300 kvadratuli metri), romelic dabinZurebuli iyo cezium-137 radionuklidiT. analogiuri samuSaoebi Catarebuli iqna vazianis aeroportis terioriaze (farTobi 4 heqtari), romelic dabinZurebuli iyo radium-226 izotopiT. 2004 wels aseve mimdinareobda ukontrolo radioaqtiuri wyaroebis saZiebo samuSaoebi. 2004 wlis ganmavlobaSi napovni, gauvnebelyofili da uxifaTo adgilze ganTavsebuli iyo 28 erTeuli radiaqtiuri wyaro, romelTa aqtivoba I milikiuridan 10 kiurimde icvleba. 1996 wlidan saqarTvelos teritoriaze moZiebulia da gauvnebelyofilia 280 radioqtiuri ukontrolo wyaro. 2004 wels daiwyo maionebeli gamosxivebis wyaroebis saregistracio samuSaoebi. dReisaTvis registrirebulia aRmosavleT saqarTvelos yvela raionSi arsebuli maionebeli gamosxivebis saSualebebi: radioaqtiuri wyaroebi da rentgeno-aparatura, romelic gamoiyeneba sawarmoo, samecniero-kvleviTsa da saswavlo dawesebulebebSi. Seqmnilia da aprobirebulia kompiuteruli programa, romelSic gaerTianebulia maionebel gamosxivebaTa saSualebebis Sesaxeb yvela informacia. qveyanaSi radioaqtiuri nivTierebebis samarxis ar arsebobis gamo maTi izolirebulad Senaxva aRmoCenis adgilebSi xdeba. 2004 wels daiwyo radioaqtiur nivTierebaTa centralizebuli Sesanaxis mSenebloba fizikis institutis yofili atomuri reaqtoris teritoriaze. es obieqti 2006 wlis bolosaTvis gaSvebuli iqneba eqspluataciaSi, rac saSualebas mogvcems ukontrolo da gamouyenebli raioaqtiuri wyaroebis saimedo ganTavsebisa. mimdinareobda radiaciuli saqmianobiT dakavebul organizaciaTa licenzireba da inspeqtireba. 2004 wels licenzia mieniWa 12 organizacias. inspeqtireba Catarebuli iqna 40 organizaciaSi. 2004 wels, 2003 welTan SedarebiT, adgili hqonda medicinaSi maionebeli gamosxivebis wyaroebis mqone obieqtebisa da rentgenologiuri gamokvlevebis raodenobis zrdas (2003 w. - 267862, 2004 w. - 294332) raodenobis matebas, Tumca qveynis masStabiT srulad ar aris aRricxuli yvela gadasatani rentgenoaparati, sacxovrebel saxlebSi ganTavsebuli stomatologiuri rentgenkabinetebi da sxva. rentgenkabinetebis umetesoba ar aris uzrunvelyofili Sesabamisi raodenobis da xarisxis individualuri da stacionaruli damcavi saSualebebiT. TiTqmis arc erT stomatologiur kabinetSi ar xdeba farisebri jirkvlis dacva. janmrTelobis ZiriTadi determinantebi 89 procedurebis dros arc Tu iSviaT SemTxvevaSi irRveva radiaciuli usafrTxoebis iseTi ZiriTadi principebi rogoricaa: radiaciuli velis zomebis dacva; standartebis gaTvaliswinebiT gadaRebisas kansa da fokuss Soris manZilis reJimis SemuSaveba; rentgeno-radiologiuri procedurebis dros dabali Zabvis eleqtroenergiis gamoyenebisas diagnostikuri informaciis dakargva da ganmeorebiTi gamokvlevebis Catareba, rac mizezi xdeba pacientis sxivuri datvirTvis gazrdisa; sxvadasxva tipis gamokvlevebisas optimizebuli reJimebis dacva da sxva. teqnikurad gaumarTavi, amortizirebuli aparatura, damcavi saSualebebis ukmarisoba da sxva mosaxleobis dasxivebis saSiSroebas qmnis. 3.4. profesiuli saqmianoba mosaxleobis janmrTelobaze moqmed faqtorebs Soris erT-erTi mniSvnelovani adgili profesiul saqmianobas ukavia, Tumca profesiuli daavadebebis da sawarmoo ubeduri SemTxvevebis aRricxvaSi arsebuli problemebis gamo am zemoqmedebis zusti gansazRvra sakmaod Znelia. mosaxleobis SromiTi saqmianobiT gamowveuli daavadebebi, romlebic profdaavadebaTa ricxvs ar miekuTvneba, sazogadoebrivi jandacvis erT-erT umniSvnelovanes sakiTxs warmoadgens, am daavadebebis etiologia sawarmoo pirobebs ukavSirdeba da moicavs sayrden-mamoZravebeli aparatis darRvevebs, sisxlis mimoqcevis sistemisa da respiratorul daavadebebs, fsiqikur darRvevebsa da sxv. aqedan gamomdinare, 1997 wlidan evropis regionSi axali tendecia gamoikveTa: profhigienis cnebas ufro farTo mniSvneloba mieniWa, rac profdaavadebaTa da ubeduri SemTxvevebis prevenciis warmoebaSi janmrTelobis kompleqsuri dacvisa da gaumjobesebis CanacvlebiT gamoixata. saqarTvelos statistikis saxelmwifo departamentis monacemebiT, 2004 wels qveyanaSi sul dasaqmebuli iyo 1783,3 aTasi adamiani. am wlis ganmavlobaSi iseve, rogorc 2003 wels, ar Catarebula dasaqmebul muSamosamsaxureTa samuSao adgilebis pasportizacia mavne da saSiSi sawarmoo-profesiuli faqtorebis mixedviT, Sesabamisad, qveynis masStabiT ar aris zusti monacemebi im momuSaveTa, m.S. qalTa, raodenobis Sesaxeb, romlebic dasaqmebuli arian janmrTelobisaTvis mavne da saSiS sawarmoo-profesiul pirobebSi. qveyanaSi moSlilia dasaqmebuli mosaxleobis saTanado samedicino momsaxurebis dinamiuri dispanseruli meTvalyureoba, aseve im adamianTa janmrTelobis mdgomareobaze meTvalyureoba, romlebsac uxdebaT muSaoba janmrTelobisaTvis mavne da saSiS Sromis pirobebSi, dasaqmebul kontingentSi ar xdeba profdaavadebaTa intensiuri gamovlineba da mkurnaloba, rac Tavis mxriv, xels uwyobs dainvalidebulTa raodenobisa da invalidobis xarisxis zrdas. faqtiurad Sewyvetilia avadobis damuSaveba droebiTi Sromis uunarobis maCveneblebis mixedviT. 2004 wels funqcionirebad samrewvelo da soflis meurneobis obieqtebSi muSaTa Sromis pirobebisa da janmrTelobis mdgomareobis intensiuri Seswavla ar Catarebula, ris gamoc praqtikulad SeuZlebelia qveynis mrewvelobisa da soflis meurneobis sxvadasxva dargebSi dasaqmebuli mosaxleobis janmrTelobis mdgomareobis ZiriTad maCveneblebsa da maTi cvlilebebis dinamikis gaanalizeba. ukanasknel wlebSi qveyanaSi arsebulma mdgomareobam garkveuli gavlena moaxdina funqcionirebad sawarmoebSi profesiuli daavadebebis aqtiur gamovlenasa da dadgenis procesebze. Tu gasuli saukunis samocdaaTian-oTxmocian wlebSi profesiul daavadebaTa SemTxvevebis gamovlenisa da registraciis wliuri raodenoba saSualod meryeobda 140-dan 160-mde, 1997-2004 wlebSi gamovlenili da dadgenili iyo profesiuli daavadebis sul 148 SemTxveva (cxrili 58) 90 2004 saqarTvelos mosaxleobis janmrTelobis mdgomareoba cxrili 58. profesiul daavadebaTa ganawileba mrewvelobis dargebisa da wlebis mixedviT mrewvelobis dargebi 1997 1998 1999 2000 2001 2002 2003 2004 sul 2 - 3 3 - 1 2 2 2 1 1 2 1 3 7 2 1 9 7 1 1 12 8 1 11 2 0 12 11 5 1 1 44 36 3 16 10 6 - 4 4 4 5 5 4 1 27 1 3 1 11 9 1 12 1 19 23 1 1 40 31 3 3 148 metalurgiuli samTomadno qimiuri energetikuli manqanaTmSenebloba msubuqi avtosatransporto sawarmoebi jandacva ganaTleba sul aRsaniSnavia, rom 2000 wlidan adgili hqonda profesiuli daavadebebis gamovlenisa da dadgenis intensivobis matebas. ase magaliTad, Tu 1996-1999 wlebSi dadgenili da registrirebuli iyo profesiuli daavadebebis sul 28 SemTxveva, 2001 wels dadgenili da registrirebuli iyo profesiuli daavadebebis 19 SemTxveva, 2002 wels – 23, xolo 2003 wels - 40, 2004 w. - 31. 2004 wels, iseve rogorc 2003 wels, profdaavadebaTa yvelaze meti SemTxveva (12) registrirebuli iyo samTomadno mrewvelobaSi, metalurgiul mrewvelobaSi (11) SemTxveva) da a.S. bolo oTxi wlis ganmavlobaSi (2001-2004 w.w.) gamovlenili profdaavadebebis yvelaze meti SemTxvevebiT xasiaTdeboda metalurgiuli mrewveloba (36 SemTxveva), samTomadno mrewveloba (33 SemTxveva), avtotransportis sfero (15 SemTxveva). aRsaniSnavia, rom ukanaskneli 11 wlis (1993-2004) ganmavlobaSi registrirebuli iyo profesiuli intoqsikaciebis sul 38 SemTxveva, m.S. yvelaze meti - manganumiT qronikuli intoqsikaciis 32 SemTxveva da sxvadasxva Sxamebis kombinirebuli moqmedebiT gamowveuli intoqsikaciis 2 SemTxveva (cxrili 59). cxrili 59. profesiuli mowamvlebis ganawileba wlebis mixedviT intoqsikaciis faqtori 1993 1994 1995 1996 1997 1998 1999 2000 2001 2002 2003 2004 sul manganumiT qr. intoqsikacia tyviiT qr. intoqsikacia 2 1 2 1 1 - - 2 2 7 6 8 32 - - - - - - - - - 1 - - 1 naxSirJangiT qr. intoqsikacia sxvadasxva Sxamebis kombinirebuli moqmedebiT gamowveuli intoqsikacia poliakriliT intoqsikacia amoniakis marilebiT qr. intoqsikacia sul - - - - - - - - - 1 - - 1 - - - - - - - 2 - - - - 2 1 - - - - - - - - - - 1 - - - - - - - 1 - - - - 1 3 1 2 1 1 - - 5 2 9 6 8 38 - 1996-2004 wels dadgenili profesiuli daavadebebis ganawileba asakisa da samuSao staJis mixedviT, yvelaze meti (95) SemTxveva dadgenili iyo 50 da meti wlis asakis mqone muSebSi, aseve 21 welze meti muSaobis staJis mqone muSebSi (cxrili 60). gamomdinare zemoaRniSulidan, aucilebelia am mimarTulebiT farTomasStabiani samecniero-praqtikuli samuSaoebis Catareba. janmrTelobis ZiriTadi determinantebi 91 cxrili 60. profesiul daavadebaTa ganawileba asakisa da muSaobis staJis mixedviT, 1996-2004 w.w. staJi 20-30 weli 31-39 weli 40-49 weli 50 weli da meti sul 1-5 weli 1 0 0 0 1 6-10 weli 11-20 weli 21 weli da meti sul 1 1 _ 3 2 2 0 4 3 21 23 47 3 29 95 127 9 53 118 181 profesiuli daavadebebis diagnoziT hospitalizebulTa raodenoba ukanaskneli 5 wlis ganmavlobaSi mocemuli cxril 61-Si. cxrili 61. profesiuli daavadebebis diagnoziT hospitalizirebulTa raodenoba 2000-2004 w.w. profesiuli daavadebiT mkurnalobda pirveladi diagnozi daudginda diagnozebi smenis nevriti vibraciuli daavadeba manganumiT qr. intoqsikacia naxSirJangiT qr. intoqsikacia tyviiT qr. intoqsikacia tuberkulozi pnevmokoniozi qronikuli laringiti qronikuli bronqiti mastenozebeli ligamentozi anTrakosilikozi filtvebis avTvisebiani simsivne bronquli asTma orive Tvalis diabeturi retinopaTia angiotrofonevrozi 2000 53 12 2001 49 19 2002 39 23 2003 71 40 2004 49 31 4 1 1 0 0 0 0 1 0 0 2 1 2 0 0 5 3 2 0 0 1 2 0 0 1 3 0 2 0 0 5 2 7 1 1 0 6 0 3 0 0 0 2 0 0 3 4 6 0 0 2 0 0 12 0 11 0 1 1 0 1 2 8 0 0 0 0 0 12 0 5 0 2 0 1 92 saqarTvelos mosaxleobis janmrTelobis mdgomareoba 2004 III. janmrTelobis dacvis sistema 1. saxelmwifos danaxarjebi janmrTelobis dacvaze qveynis ekonomikur ganviTarebasa da mosaxleobis janmrTelobas Soris mWidro urTierTkavSiri arsebobs da janmrTelobis yvela ZiriTadi determinanti swored socialur-ekonomikur faqtorebzea damokidebuli. amitom mosaxleobis janmrTelobis mdgomareobis gaumjobesebaze mimarTuli saxelmwifos ZiriTadi qmedebebi unda moicavdes mosaxleobisaTvis minimalurad aucilebeli samedicino momsaxurebis finansur da geografiul xelmisawvdomobas, socialur-ekonomikuri uTanasworobis Semcirebisa da adamianuri potencialis ganviTarebas. 2004 wels, iseve rogorc 2003 wels, saxelmwifos mier nakisri samedicino daxmarebis RonisZiebebi momsaxurebis tipis mixedviT dajgufebul iqna janmrTelobis dacvis saxelmwifo programebSi, ZiriTadi mimarTulebebis Sesabamisad: - janmrTelobis xelSewyobis, daavadebaTa prevenciis da epidkontrolis saxelmwifo programa; - socialuri dazRvevis erTiani saxelmwifo fondis janmrTelobis dacvis programebi (mosaxleobis ambulatoriuli daxmarebis saxelmwifo programa, mosaxleobis stacionaruli daxmarebis saxelmwifo programa, mosaxleobis specifikuri medikamentebiT uzrunvelyofis saxelmwifo programa); - socialuri sferos instituciuri da funqciuri reformebis xelSewyobis saxelmwifo programa. janmrTelobis dacvis saxelmwifo programebis dafinansebis gegmiuri maCvenebeli 2003 welTan SedarebiT 39%-iT gaizarda - 77 mln. laridan 107 mln. laramde. programebis dafinansebis moculobam Seadgina 102,4 lari (2003 w. 58,2 mln. lari), rac dagegmilis 95,8%-ia. janmrTelobis xelSewyobis, daavadebaTa prevenciisa da epidkontrolis saxelmwifo programis dafinanseba dagegmilis 96,7%-s Seadgens, socialuri sferos instituciuri da funqciuri reformis xelSewyobis saxelmwifo programis – 94,3%-s, xolo socialuri dazRvevis erTiani saxelmwifo fondis xaziT janmrTelobis dacvis programebis dafinanseba ki 96%-ia (cxrili 62). cxrili 62. danaxarjebi jandacvaze saxelmwifo biujetidan (aTasi lari) programis dasaxeleba janmrTelobis xelSewyobis, daavadebaTa prevenciisa da epidkontrolis saxelmwifo programa socialuri sferos instituciuri da funqciuri reformis xelSewyobis saxelmwifo programa socialuri dazRvevis erTiani saxelmwifo fondis janmrTelobis dacvis programebi SSmp samedicino daxmareba saministros centraluri aparati, teritoriuli organoebi, saqveuwyebo dawesebulebebi, sajaro samarTlis iuridiuli pirebi socialuri dazRvevis erTiani saxelmwifo fondis administraciuli xarjebi jandacvaze ucxoeTidan miRebuli dafinansebis wyaroebiTa da grantebiT gansaxorcielebeli investiciuri proeqtebi paraleluri samsaxurebi saTemo dazRvevis proeqti sul gegma 2003 2004 2003 2004 2003 2004 2003 2004 2003 2004 2003 2004 2003 2004 2003 2004 2004 2003 2004 dafinanseba 4 433,0 3 365,3 7685,0 6 963,5 64915,5 96 569,0 2 386,9 3 253,0 3872,5 6 563,2 51986,3 92 568,2 3865,0 600,0 3508,3 8 360,0 1470,0 2 213,0 7955,6 3429,2 3950,2 1 019,1 117,7 97782,6 122 518,1 2322,3 599,9 3160,9 8 149,1 1455,4 2 203,0 2132,7 3960,4 1995,3 1019,1 117,7 69312,3 118315,9 % 53,8 96,7 50,4 94,3 80,1 95,9 60,1 100 90,1 97,5 99,0 99,5 26,8 115,5 50,5 100 100 70,9 96,6 janmrTelobis dacvis sistema 93 2004 wels saxelmwifo biujetSi ucxoeTidan miRebuli dafinansebis wyaroebiTa da grantebiT gansaxorcielebeli investiciuri proeqtebi mimarTuli iyo jandacvis sistemis xelSewyobis, tuberkulozis kontrolis, aiv/Sidsis, tuberkulozisa da malariis prevenciisa da kontrolis, jandacvis meore proeqtis (samSeneblo samuSaoebi, sakonsultacio momsaxureba da Sesyidvebi) saavadmyofoTa restruqturizaciisa da socialuri dacvis reformis programebze. gegmiT gaTvaliswinebuli 3 mln laris nacvlad daixarja 3,9 mln. lari (dagegmilis 115%). saxelmwifo biujetidan saqarTvelos Tavdacvis, iusticiis saministrosa da Sinagan saqmeTa saministroebis mier samedicino momsaxurebaze daixarja 1 mln. lari (2003 w. – 2 mln.). 2004 wels amoqmedda saTemo dazRvevis proeqti 117,7 aTasi laris RirebulebiT. saxelmwifos valdebuleba mosaxleobis winaSe ganisazRvreba rogorc saxelmwifo programebis funqcionirebiT, aseve adgilobrivi, municipaluri organoebis zrunviT mosaxleobis janmrTelobis mdgomareobaze. savaldebulo municipaluri jandacviTi programebi ganixileba, rogorc samedicino RonisZiebebis is minimaluri paketi, romelic savaldebuloa Sesasruleblad yvela regionisaTvis. savaldebulo municipaluri minimumi warmoadgens mosaxleobis janmrTelobis dacvis sferoSi saxelmwifo valdebulebaTa nawils, romlis miReba garantirebuli aqvs saqarTvelos nebismier moqalaqes qveynis mTel teritoriaze, aRniSnul programaSi monawile Sesabamisi licenziis mqone samedicino dawesebulebebSi. 2004 wels qveynis teritoriuli erTeulebis biujetebidan janmrTelobis dacvis RonisZiebebisaTvis gaweulma xarjma Seadgina 42,3 mln. lari, rac 67%-iT metia 2003 welTan SedarebiT. 15,4 mln. lari gadairicxa socialuri dazRvevis erTian saxelmwifo fondSi ambulatoriuli da urgentuli programebis dasafinanseblad, xolo 27 mln. lari moxmarda municipalur programebs (cxrili 63). cxrili 63. teritoriuli erTeulebis mier janmrTelobis dacvis RonisZiebaTa dafinansebaze gaweuli xarjebi (aTasi lari) saqarTvelos teritoriuli erTeuleebis dasaxeleba mxareebis mixedviT afxazeTi aWara Tbilisi kaxeTi imereTi samegrelo da zemo svaneTi Sida qarTli qvemo qarTli guria samcxe-javaxeTi mcxeTa-mTianeTi raWa-leCxumi da qvemo svaneTi sul jami 2003 w. 2004 w. zrdis % 618,7 5661,0 9825,5 906,5 2157,5 944,8 987,3 1993,2 508,9 977,7 501,8 302,2 25385,1 869,0 4763,0 17884,7 1568,5 4242,7 2335,3 1703,3 4319,4 899,3 2390,5 854,9 521,3 42351,9 140% 84% 182% 173% 197% 247% 173% 217% 177% 245% 170% 173% 167% 2004 wels saxelmwifo biujetidan jandacvaze daixarja 118,3 mln. lari (biujetis 6,1%), rac 70,6%-iT aRemateba 2003 wels biujetidan jandacvaze danaxarjebs (69,3 mln. lari). teritoriuli erTeulebis biujetebidan municipaluri programebisaTvis daixarja 27 mln. lari (2003 wels 25,3 mln. lari), e.i. sul saxelmwifo danaxarjma jandacvaze Seadgina 142 mln. lari (2003 w. – 94,7 mln. lari), rac mTliani saxelmwifo danaxarjebis 5,8% (2003 w. – 5,9%), xolo mTliani Sida produqtis 1,4%-ia (2003 w. – 1,1%) (nax. 85)1. 1 gaTvlebSi ar aris asaxuli humanitaruli daxmarebebi da grantebi. 94 2004 saqarTvelos mosaxleobis janmrTelobis mdgomareoba naxati 85. jandacvaze saxelmwifo danaxarjebi saqarTveloSi 160 140 120 100 80 60 40 20 0 mln. lari mSp-is % 1,40% 1,11% 1,08% 0,93% 0,90% 0,63% 0,32% 49,3 34,8 1,11% 0,94% 52,8 56,3 1999 2000 1,11% 142 73,5 80 94,7 2001 2002 2003 31,5 11,9 1995 1996 1997 1998 1,6% 1,4% 1,2% 1,0% 0,8% 0,6% 0,4% 0,2% 0,0% 2004 saqarTveloSi jandacvis dafinansebis dinamika cxadyofs, rom 1994 wlidan saxelmwifo danaxarjebi, daaxloebiT, 20-jer gaizarda da 2004 wels erT sul mosaxleze 33 lari Seadgina (nax. 86), Tumca es 10-15-jer naklebia, vidre 80-iani wlebis bolos iyo. janmrTelobis msoflio organizaciis rekomendaciiT ki, mosaxleobis minimalurad aucilebeli samedicino momsaxurebis Tanabrad xelmisawvdomobisaTvis saWiro xarjebi weliwadSi erT sul mosaxleze 34 dolari, anu saxelmwifo danaxarji erT sul mosaxleze sul mcire 70 lari mainc unda iyos. naxati 86. jandacvis saxelmwifo danaxarjebi erT sul mosaxleze saqarTveloSi (lari) 33 22 16,7 18,36 12,67 6,1 9,3 9,1 5,8 2,2 1995 1996 1997 1998 1999 2000 2001 2002 2003 2004 mosaxleobis cxovrebis pirobebze mniSvnelovan zegavlenas axdens saxelmwifos mier janmrTelobis dacvis sferoSiDnakisri valdebulebebi, amitom jandacvis ganviTarebis done, janmrTelobis ZiriTadi indikatorebi (sicocxlis saSualo xangrZlivoba, dedaTa da bavSvTa sikvdilianoba da sxv.) da samedicino daxmarebisadmi mosaxleobis xelmisawvdomoba qveynis ekonomikur ganviTarebis pirdapirproporciulia. saqarvelos mier jandacvaze saxelmwifo danaxarjebis odenoba erT sul mosaxleze 10-15-jer CamorCeba baltiispireTis respublikebis, TiTqmis 5-jer ruseTisa da belorusiis mier erT sul mosaxleze jandacvaze gamoyofil saxelmwifo danaxarjebs, da bevrad naklebia aRmosavleT evropis qveynebze. rac Seexeba mTliani saxelmwifo danaxarjebidan jandacvaze saxelmwifo dafinansebis wils, “vardebis revoluciis” Semdeg saxelmwifos mier jandacvaze janmrTelobis dacvis sistema 95 gamoyofili dafinansebis sagrZnobi zrdis miuxedavad, saqarTvelo yofil sabWoTa kavSiris respublikebs Soris erT-erT bolo adgilzea sasomxeTis, tajikeTisa da azerbaijanis Semdeg. didia EU-25 wevri qveynebis – litvis (14,7%), estoneTisa (11,2%) da latviis (9,4%) mier jandacvaze saxelmwifo danaxarjebis wili, rac dResdReobiT saqarTvelosTvis saocnebo cifria (maTTan SedarebiT Cveni qveyana xarjavs 1,5-2 jer naklebs). maRali procentuli wilis Sesabamisad am qveynebSi maRalia erT sul mosaxleze jandacvaze saxelmwifo danaxarjebic (cxrili 64). cxrili 64. jandacvaze saxelmwifo danaxarebis wili SvedeTi aSS germania gaerTianebuli samefo niderlandebi 7,8 6,6 8,6 6,4 5,8 jandacvaze saxelmwifo danaxarjebis wili mTliani saxelmwifo danaxarjebidan, 2003 13,6 18,5 17,6 15,8 12,4 CexeTi ungreTi poloneTi bulgareTi rumineTi 6,4 5,5 4,4 4,0 4,2 12,7 12,1 9,8 10,1 10,9 600 495 248 104 100 estoneTi litva latvia ruseTi belorusia TurqmeneTi yazaxeTi ukraina saqarTvelo (2004)* moldova sasomxeTi uzbekeTi azerbaijani yirgizeTi tajikeTi 3,9 4,3 3,3 3,5 4,7 3,0 1,9 3,3 1,6 4,1 1,3 2,5 0,8 2,2 0,9 11,2 14,7 9,4 9,3 8,3 12,7 9,0 10,2 6,7 11,8 5,4 7,6 2,8 9 4,8 282 267 155 98 71 60 42 40 19 18 11 9 8 8 2 jandacvaze saxelmwifo danaxarjebis wili mSp-dan, 2002 jandacvaze saxelmwifo danaxarjebi erT sul mosaxleze (aSS. dolari), 2003 2684 2548 2506 2081 1926 wyaro: World Health Report 2006, WHO; Human Development Report 2005, UNDP. * saqarTvelos monacemebi aRebulia saqarTvelos statistikis departamentis 2005 wlis weliwdeulidan da saqarTvelos Sromis, janmrTelobisa da socialuri dacvis saministros mier mowodebuli informaciidan miRebuli gamoTvlebis Sedegad. mosaxleobam rom igrZnos xelisuflebis zrunva samedicino momsaxurebis xelmisawvdomobis realuri gaumjobesebis TvalsazrisiT, saWiroa gaizardos jandacvis saxelmwifo danaxarjebis wili mTlian Sida produqtTan da saxelmwifo biujetTan mimarTebaSi, rac gazrdis jandacvaze saxelmwifo danaxarjebs erT sul mosaxleze da xels Seuwyobs janmos rekomendaciebis Sesrulebas. 96 2004 saqarTvelos mosaxleobis janmrTelobis mdgomareoba 2. momsaxurebis miwodeba saqarTveloSi, iseve, rogorc mTeli evropis regionSi, mimdinareobs janmrTelobis dacvis sistemis reformireba im ZiriTadi strategiebis Sesabamisad, romlebic samedicino momsaxurebis miwodebis ekonomikur efeqturobas zrdis. kerZod, samedicino momsaxurebis sabaziso paketis SemuSaveba, marTvis decentralizacia, sabazro meqanizmebis danergva, stacionaruli momsaxurebis reorganizacia da pirveladi jandacvis prioritetuloba, pacientisaTvis samedicino momsaxurebis mimwodeblis arCevis ufleba, maRali teqnologiebis danergva da xarisxis gaumjobeseba. ukanaskneli wlebis ganmavlobaSi ukve ganxorcielda mravali institucionaluri da funqciuri cvlilebebi, romlebic mimarTulia saTanado donis samedicino momsaxurebis miwodebis gaumjobesebaze, mis efeqturobasa da xelmisawvdomobaze. 2.1. samedicino kadrebi 2004 wels saqarTvelos mosaxleobas emsaxureboda 21396 eqimi (mosaxleobis eqimebiT uzrunvelyofis maCvenebeli – 489,4) da 21622 saSualo samedicino personali (maCvenebeli – 594,6). 1988-1999 wlebSi saSualo samedicino personalis raodenoba TiTqmis orjer Semcirda, ukanasknel wlebSi eqimTa Sefardeba saSualo samedicino personalTan ucvleli rCeboda - 1:1,2, 2004 wels ki 1:1,01 gaxda (nax. 87). naxati 87. samedicino kadrebis raodenoba eqimebi 45000 40000 35000 30000 25000 20000 15000 10000 5000 0 2 saSualo medpersonali 1:1.8 1:1.6 1:1.4 Sefardeba 1:1.4 1:1.3 1:1,2 1:1,2 1:1,2 1,5 1:1,05 1:1,01 21396 21622 21296 20962 23356 20225 23260 19513 26179 21063 28638 21520 28642 20824 21706 29775 19062 29978 38541 21252 1 0,5 0 1995 1996 1997 1998 1999 2000 2001 2002 2003 2004 wyaro: janmrTelobis dacva, saqarTvelo, 2004, statistikuri cnobari. saqarTvelos mosaxleobis samedicino kadrebiT uzrunvelyofis Sedareba evropis sxvadasxva qveynebis analogiur maCveneblebTan cxadyofs, rom garda imisa, rom saqarTveloSi aSkarad gamoxatulia eqimebis siWarbe, amave dros eqimebisa da saSualo medpersonalis Sefardeba gacilebiT naklebia evropis regionis qveynebis analogiur maCvenebelze (nax. 88). naxati 88. evropis regionis zogierTi qveynis samedicino kadrebiT uzrunvelyofis maCveneblebi 1:5,6 3000 6 2500 5 1:2,9 2000 1500 1000 4 1:2,7 1:2 1:2,1 1:1,9 1:1,01 1:2 1:2,1 1:1,3 3 2 500 1 0 0 saqarTvelo (2004) azerbaijani (2002) ruseTi (2002) eqimebi latvia (2002) dania (2002) safrangeTi (2002) saSualo medpersonali norvegia (2002) germania (2002) Evropa (2002) Sefardeba wyaro: monacemTa baza `janmrTeloba yvelasaTvis~, www.who.dk/hfadb ax. dam. qveynebi (2002) janmrTelobis dacvis sistema 97 unda aRiniSnos, rom wina welTan SedarebiT, 2004 wels dafiqsirda eqimTa da saSualo medpersonalis umniSvnelo kleba qirurgTa, kardiologTa, anesTeziologTa, travmatolog-orTopedTa, urologTa, pediatrTa, onkologTa, ofTalmologTa, stomatologTa, mean-ginekologTa mcire klebis xarjze (cxrili 65). cxrili 65. samedicino kadrebis raodenoba 1999 2000 saSualo med. personalis raodenoba 28638 26179 eqimebi (fizikuri piri) 21520 21063 m. S. Terapevti 2625 2553 qirurgi (bavSvTa qirurgebis CaTvliT) 1128 1132 anesTeziolog-reanimatologi 938 930 travmatolog-orTopedi 336 328 kardiologi 600 594 urologi 229 222 onkologi 243 233 pediatri 2309 2295 infeqcionisti 412 408 otolaringologi 377 362 nevropaTologi 709 684 ofTalmologi 387 371 stomatologi 1698 1569 mean - ginekologi 1693 1644 fTiziatri 208 196 dermato-venerologi 312 285 fsiqiatri 250 250 endokrinologi 271 276 wyaro: janmrTelobis dacva, saqarTvelo, 2004, statistikuri 2001 2002 2003 2004 23360 23356 20225 19513 2354 2421 1057 1861 905 922 305 313 576 545 211 211 227 228 2067 2096 348 340 344 354 631 593 345 357 1483 1436 1476 1534 161 192 259 266 234 193 275 267 cnobari. 21906 20962 2256 1108 21396 21622 2470 1011 881 261 621 212 249 1812 279 324 658 362 1306 1450 166 270 228 279 922 298 591 221 253 1867 315 348 655 355 1412 1466 171 245 205 255 1200 1003,1 eqimebiT uzrunvelyofis maCvenebeli gansakuTrebiT maRalia TbilisSi (1003,1), xolo dabalia Sida qarTlSi (149,7). saSualo samedicino personaliT uzrunvelyofis maCvenebeli maRalia TbilisSi (701,4), aWaraSi (653,0) da raWa leCxumsa da zemo svaneTSi (594,9), xolo dabalia Sida qarTlSi (210,5). aRsaniSnavia is garemoebac, rom Tbilissa da kaxeTSi eqimebis raodenoba Warbobs saSualo samedicino personalis raodenobas (Sefardeba 1,43:1 da 1,1:1 Sesabamisad) (nax. 89). naxati 89. eqimebiTa da saSualo medpersonaliT uzrunvelyofa mxareebis mixedviT eqimebi saSualo med. personali 200 494,6 489,4 265,5 207,2 336,4 268,6 210,5 149,7 399,3 201,8 561,1 327,7 447,6 355,9 387,5 268,2 323,9 294,5 363,4 400 247,6 333,5 600 637,7 800 701,4 1000 saqarTvelo qvemo qarTli mcxeTamTianeTi Sida qarTli samcxejavaxeTi raWaleCxumi imereTi samegrelo kaxeTi guria aWara Tbilisi 0 wyaro: janmrTelobis dacva, saqarTvelo, 2004, statistikuri cnobari. 2004 wels saqarTveloSi muSaobda yvela profilis 1011 qirurgi (bavSvTa qirurgebis CaTvliT). qirurgiuli uzrunvelyofis saSualo maCvenebeli 100 aTas sul 98 saqarTvelos mosaxleobis janmrTelobis mdgomareoba 2004 mosaxleze 40,6-s udrida. saqarTveloSi aSkarad gamoxatulia qirurgTa siWarbe, rasac TvalnaTliv adasturebs erT qirurgze operaciebis saSualo raodenoba wlis ganmavlobaSi. Tu 1991 wels erTi qirurgi weliwadSi saSualod 78 operacias akeTebda (rac metad dabali maCvenebeli iyo), 2000 wels erTi qirurgi saSualod akeTebda mxolod 35 operacias, 2004 wlisaTvis es ricxvi 51,2-mde gaizarda (nax. 90). msgavsi operaciuli aqtivoba uaryofiTad moqmedebs qirurgTa kvalifikaciaze. naxati 90. qirurgiuli operaciebis raodenoba 1 qirurgze 100 80 60 40 20 0 78 63 56 54 58 51 41 41 37 35 41 44 43 51,2 1991 1992 1993 1994 1995 1996 1997 1998 1999 2000 2001 2002 2003 2004 wyaro: janmrTelobis dacva, saqarTvelo, 2004, statistikuri cnobari. 2.2. dawesebulebaTa qseli 2004 wlis monacemebiT saqarTveloSi funqcionirebda 275 stacionari, romelTagan 263 Sromis, janmrTelobisa da socialuri dacvis saministros, xolo 12 sxva uwyebebis daqvemdebarebaSi iyo (cxrili 66). cxrili 66. saqarTvelos samkurnalo-profilaqtikuri qselis struqtura samkurnalo - profilaqtikuri dawesebulebebi sul maT Soris saministro sxva uwyebebi stacionaruli dawesebulebebi 275 263 12 saavadmyofoSi Semavali poliklinikebi 102 97 5 dispanserebi 76 76 0 damoukidebeli poliklinikuri dawesebulebebi 183 175 8 damoukidebeli stomatologiuri poliklinikebi 93 93 0 damoukidebeli saswrafo daxmarebis sadgurebi 31 30 1 soflis saeqimo ambulatoriebi 453 451 2 saferSlo - sabebio punqtebi 1 1 0 sisxlis gadasxmis sadgurebi 7 6 1 Cvil bavSvTa saxlebi 2 2 0 samecniero-kvleviTi institutebi 20 20 0 samkurnalo centrebi 52 52 0 Semavali saeqimo janpunqtebi 14 14 0 Semavali soflis saeqimo ambulatoriebi 229 229 0 Semavali saferSlo-sabebio punqtebi 381 381 0 wyaro: janmrTelobis dacva, saqarTvelo, 2004, statistikuri cnobari. 2004 wels sawolebis raodenoba, 2003 welTan SedarebiT, 2%-iT Semcirda. saqarTveloSi sawolebis datvirTvis saSualo maCvenebelia 118,7. qveynis saSualo maCvenebelTan SedarebiT is SedarebiT maRalia), imereTSi (156,1) samcxe-javaxeTsa (144,0) da TbilisSi (133,4) (cxrili 67). janmrTelobis dacvis sistema 99 cxrili 67. stacionarebis qselis struqtura wardgenili angariSebis mixedviT sawolTa raodenoba wlis bolos datvirTva sawolze dayovneba brunva 17841 7122 1642 345 255 1230 183 663 1094 2266 775 909 50 1307 118,7 133,4 117,3 100,2 94,9 94,0 74,0 144,0 78,1 156,1 85,5 103,5 66,9 100 8,36 8,6 9,1 8,2 7,8 7,8 5,3 11,8 6,5 9,8 6,3 9,2 5,4 11,6 13,7 15,5 12,8 14,0 12,2 11,5 14,1 12,2 12,1 16,0 13,6 11,2 12,4 8,0 saqarTvelo Tbilisi aWara guria raWa-leCxumi samegrelo mcxeTa-mTianeTi samcxe-javaxeTi qvemo qarTli imereTi kaxeTi Sida qarTli afxazeTi sxva uwyebebi wyaro: janmrTelobis dacva, saqarTvelo, 2004, statistikuri cnobari. sawolTa profilis mixedviT datvirTvis maRali maCvenebliT xasiaTdeba tuberkulozis (307,0), mozrdilTa fsiqiatriuli da narkologiuri (286,2), pediatriuli (133,5), nevrolouri (199,0) onkologiuri da radiologiuri (112,8) sawolebi. sawolze datvirTvis dabali maCvenebelia dermato-venerologiur (13,8) da otolaringologiur (37,9) sawolebze (cxrili 68). cxrili 68. stacionaris muSaoba sawolTa profili Terapiuli pediatriuli qirurgiuli onkologiuri da radiologiuri infeqciuri tuberkulozis sameano-ginekologiuri nevrologiuri fsiqiatriuli da narkologiuri otolaringologiuri ofTalmologiuri sawolTa raodenoba datvirTva sawolze (dReebSi) dayovneba brunva 3060 1814 4441 627 1185 549 3371 580 1236 261 224 25 85.0 133.5 83.2 112.8 98.1 307.0 104.5 119.0 286.2 37.9 104.2 13.8 7.9 10.0 6.8 18.6 8.5 61.5 5.0 10.3 84.6 1.6 4.5 5.7 10.9 13.8 12.4 6.6 12.3 5.0 20.9 11.4 3.3 29.1 23.2 2.4 dermato-venerologiuri wyaro: janmrTelobis dacva, saqarTvelo, 2004, statistikuri cnobari. 2004 wels samkurnalo-poliklinikur dawesebulebebSi registrirebuli iyo 1444941, xolo hospitalizebuli - 245082 avadmyofi. wina welTan SedarebiT registrirebul avadmyofTa saerTo raodenoba 9,1%-iT, xolo hospitalizebulTa raodenoba 13,1%-iT gaizarda (cxrili 69). 100 2004 saqarTvelos mosaxleobis janmrTelobis mdgomareoba cxrili 69. registrirebul da hospitalizirebul avadmyofTa raodenoba 2003 daavadebaTa ZiriTadi klasebi IX dsk-s mixedviT 2004 registri rebuli sul hospitalizebul i sul êregistr irebuli sul hospitalizebul i sul 1323926 216515 1444941 245082 infeqciuri da parazituli daavadebebi 68674 13487 78080 16580 simsivneebi endokrinuli sistemis, kvebis, nivTierebaTa cvlis da imunitetis darRvevebi 37852 8594 40902 9402 148438 2921 158603 3343 sisxlis da sisxlmbadi organoebis daavadebebi 14696 936 16175 960 fsiqikuri aSlilobebi nervuli sistemis da grZnobaTa organoebis daavadebebi 101118 4265 106921 4136 123590 9382 143783 10624 sisxlis mimoqcevis sistemis daavadebebi 250072 22997 283921 27765 sasunTq organoTa daavadebebi 304217 33533 306984 38395 saWmlis momnelebel organoTa daavadebebi 103803 23054 113272 26269 Sard-sasqeso sistemis daavadebebi 60127 3093 69913 9207 orsuloba, mSobiaroba da mSobiarobis Semdgomi periodis garTulebebi 5689 58116 7329 63979 kanis da kanqveSa ujredisis daavadebebi 31177 1754 33859 2426 31978 3182 6438 1653 4020 5724 5815 2592 39948 18836 sul ZvalkunTovani sistemis da SemaerTebel 26077 2929 qsovilTa daavadebebi Tandayolili anomaliebi 5822 1588 perinatalur periodSi warmoqmnili 3690 5052 mdgomareobebi simptomebi da arazustad aRniSnuli 4878 1884 mdgomareobebi travmebi da mowamvlebi 34007 16936 wyaro: janmrTelobis dacva, saqarTvelo, 2004, statistikuri cnobari. daavadebaTa ZiriTadi klasebis mixedviT registrirdebuli avadmyofebis umetesi wili modioda sasunTqi organoebis daavadebebze (306984) da endokrinuli sistemis, kvebis, nivTierebaTa cvlis da imunitetis darRvevebze (158603). hospitalizaciis xvedriT wilSi, iseve rogorc gasul wels, wamyvani adgili eWira orsulobas, mSobiarobasa da mSobiarobis Semdgomi periodis garTulebebs (63979 SemTxveva), sasunTqi organoebis (38395), sisxlis mimoqcevis sistemis (27765), saWmlis momnelebel organoTa (26269), infeqciur da parazitul (16580) daavadebebs. 2004 wels saqarTvelos stacionarebSi hospitalizebul iqna 245082 avadmyofi (maCvenebeli – 5580,4, letaloba 1,9%). 2004 wels saqarTvelos stacionarebSi gakeTda 90790 operacia (letaloba 0,68), maT Soris 10945 bavSvebSi (letaloba 0,4). zogadi narkoziT gakeTda 43030 operacia (letaloba - 0,027). 1991 wlidan operaciebis raodenoba ganuxrelad klebulobda da 2000 wlisaTvis gakeTebuli operaciebis ricxvma 1991 welTan SedarebiTY 61,5%-iT daiklo. miuxedavad ukanaskneli wlebis ganmavlobaSi gakeTebuli operaciebis raodenobis matebisa, 2004 w. klebam 1991 w. SedarebiT 49,4% Seadgina. (cxrili 70). janmrTelobis dacvis sistema 101 cxrili 70. qirurigiuli Carevebi maCvenebeli saerTo saerTo letaloba letaloba zogadi 1000 sul bavSvebi raodenobis raodenobis % narkoziT % mosaxleze % % 179377 33,1 0,5 26082 14,5 69549 38,8 0,01 137218 26,6 0,6 17286 12,6 42318 30,8 0,01 114796 22,3 0,8 14227 12,4 28387 24,7 0,01 108194 21,0 0,7 13018 12,0 28286 26,1 0,02 97583 18,9 0,7 10774 11,0 32360 33,2 0,01 79087 15,5 0,7 10057 12,7 24400 30,9 0,01 79114 15,3 0,7 8875 11,2 30864 39,0 0,01 79046 15,3 0,8 9810 12,4 32363 40,9 0,04 74234 16,1 0,8 9219 12,4 31974 43,1 0,02 69360 15,6 0,8 9262 13,4 32213 46,4 0,02 75905 17,2 0,7 10415 13,7 34173 45,0 0,02 77657 17,8 0,7 10463 13,5 35261 45,4 0,03 82626 19,1 0,7 10970 13,3 39386 47,7 0,03 90790 20,8 0,7 10945 12,05 43030 47,4 0,027 janmrTelobis dacva, saqarTvelo, 2004, statistikuri cnobari. wlebi 1991 1992 1993 1994 1995 1996 1997 1998 1999 2000 2001 2002 2003 2004 wyaro: sul 0 31 48 9 49 31 0 63 104 68 47 1 2 453 3 10 11 22 66 5 36 6 15 36 19 0 0 229 damoukidebeli qalTa konsultacia 16 10 5 0 5 1 5 6 14 8 4 2 0 76 damoukiSemavali debeli s/k instituti 128 16 5 3 19 3 10 12 29 20 12 11 8 276 soflis saeqimo ambulatoria samkurnalo centri dispanseri Tbilisi aWara guria raWa-leCxumi samegrelo mcxeTa-mTianeTi samcxe-javaxeTi qvemo qarTli imereTi kaxeTi Sida qarTli afxazeTi sxva uwyebebi saqarTvelo poliklinika saqarTveloSi pirveladi samedicino momsaxureba warmodgenilia dawesebulebebis farTo qseliT (ambulatoriebi, poliklinikebi, qalTa konsultaciebi, dispanserebi da saferSlo-sabebio punqtebi soflad) (cxrili 71). cxrili 71. ambulatoruil-poliklinikuri dawesebulebebis qselis struqtura 33 3 3 0 4 1 0 2 3 2 1 0 0 52 19 0 0 0 0 0 0 1 0 0 0 0 0 20 9 0 0 0 2 0 1 0 3 0 1 1 1 18 saferSlo-sabebio punqti damoukidebeli Semavali 0 0 0 0 0 0 1 0 0 0 0 0 0 1 7 162 11 1 13 25 75 21 25 7 14 20 0 381 wyaro: janmrTelobis dacva, saqarTvelo, 2004, statistikuri cnobari. pirveladi samedicino momsaxurebis dawesebulebaTa materialuri baza, gansakuTrebiT raionebsa da soflebSi, rogorc wesi, ar pasuxobs moqmed sanitariul normebs, vinaidan umetesoba ganTavsebulia Seuferebel Senoba-nagebobaSi, tipiuri Senobebi ki mouvlelobis gamo naklebad asrulebs Tavis funqciur daniSnulebas. gaZnelebulia maTi uzrunvelyofa satelefono kavSiriT, eleqtro- da wyalmomaragebiT, sanitariuli transportiT da sxv. aparatura, mowyobilobebi da inventari moZvelebulia an uvargisia. 102 2004 saqarTvelos mosaxleobis janmrTelobis mdgomareoba mosaxleobis damokidebulebac samedicino daxmarebis am rgolis mimarT Sesabamisia - umetesoba Tavs aridebs ubnis eqims. amasTan, mosaxleobis avadobis struqturis, da Sesabamisad, samedicino daxmarebis sxvadasxva saxeebze misi moTxovnis Secvlam ganapiroba poliklinikebis da gansakuTrebiT ambulatoriebis personalis dausaqmebloba. saqarTveloSi `eqimTan mimarTva~-d iTvleba saxelmwifo poliklinikaSi mimarTva. kerZo praqtikis eqimTan mimarTvebi oficialuri statistikis monacemebSi aRricxuli ar aris. samedicino dawesebulebebSi mosaxleobis mimarTvianobis tendenciebi naTlad asaxavs yvela zemoCamoTvlili faqtoris aSkara gavlenas. qveyanaSi Zalian iklo mosaxleobis mimarTvianobam rogorc ambulatoriulpoliklinikur, ise stacionarul dawesebulebebSi. amasTan, Tu es kleba 90-ani wlebis dasawyisSi gansakuTrebiT mkveTri iyo, momdevno periodSi igi stabiluri gaxda (nax. 91). naxati 91. eqimTan mimarTva 1 sul mosaxleze 8 6 8 sul mimarTvebi 7 saswrafo daxmarebis gamoZaxeba 4,7 4 4 eqimTan misvla poliklinikaSi 3,1 1,7 2 0,22 0 1990 0,04 1994 1,6 0,03 1995 1,5 0,03 1996 1,4 0,02 1,6 1,5 1,3 0,03 0,02 1997 1998 1,4 1,5 1999 1,4 1,2 0,03 2000 1,6 2 1,8 1,5 1,4 0,03 1,6 0,04 1,4 0,04 2001 2002 2003 1,8 0,05 2004 wyaro: janmrTelobis dacva, saqarTvelo, 2004, statistikuri cnobari. saswrafo daxmarebis gamoZaxebaTa Semcirebis tendencia, romelic grZeldeboda 1990-1997 wlebSi, SeCerda. 1998-2000 wlebSi adgili hqonda gamoZaxebaTa matebas. 2001 wels isev aRiniSna am maCveneblis kleba 11,1%-iT, 2001-2004 wlebSi dafiqsirda am maCveneblis ganuxreli mateba, 2004 wels saswrafo daxmareba aRmouCines 218188 adamians, rac 2001 welTan SedarebiT 1,6-jer metia (cxrili 72). cxrili 72. fizikur pirTa raodenoba, romelTac gaewiaT saswrafo samedicino daxmareba pirveladi samedicino daxmareba gaewia sul 1990 1991 1992 1993 1994 1995 1996 1997 1998 1999 2000 2001 2002 2003 2004 1268859 1164685 647018 420521 217006 156920 152344 117734 123582 142695 150645 135539 162376 192641 218188 ubeduri SemTxvevis dros maT Soris mSobiarobis da ucabedi avad paTologiuri gaxdomis dros dros avadmyofebis, mSobiareebis da sul % sul % sul % sul % 53629 54777 31991 19673 8707 7774 7701 7295 7794 10219 7982 7618 8421 10166 19560 4,2 4,7 4,9 4,7 4,0 5,0 5,1 6,2 6,3 7,2 5,3 5,6 5,2 5,3 8,9 1107048 1016856 559136 361960 196235 144533 139734 105932 111410 126644 138383 124233 147701 172589 191379 85,9 87,2 86,4 86,1 90,4 92,1 91,7 90,0 90,2 88,8 91,9 91,7 91 89,6 87,7 23583 19555 12704 6938 2986 1317 959 780 1337 1856 1366 1126 1243 2104 3137 1,9 1,7 2,0 1,6 1,4 0,8 0,6 0,7 1,1 1,3 0,9 0,8 0,8 1,1 1,4 84598 73497 43187 31950 9078 3296 3950 3727 3041 3976 2914 2562 5011 7782 4112 6,7 6,3 6,7 7,6 4,2 2,1 2,6 3,2 2,5 2,8 1,9 1,9 3,1 4,0 1,9 wyaro: janmrTelobis dacva, saqarTvelo, 2004, statistikuri cnobari. janmrTelobis dacvis sistema 103 3. medikamentebis mimoqceva saqarTveloSi janmrTelobis dacvis sistemaSi farmacevtuli seqtori erT-erTi mniSvnelovani rgolia, romelic sxva, aseve mniSvnelovan faqtorebTan erTad, gansazRvravs adamianTa samkurnalo daxmarebis xarisxs. Mmkurnalobis procesSi gamoyenebuli medikamentebis xarisxi, efeqtianoba, usafrTxoeba da fasi is maCveneblebia, romlebic, saboloo jamSi, gansazRvravs mkurnalobis xangrZlivobas, xarisxs da Rirebulebas. amitomac janmrTelobis msoflio organizaciis politika farmacevtuli preparatebis dargSi mimarTulia xarisxiani da efeqturi preparatebis xelmisawvdomobis uzrunvelyofasa da samkurnalwamlo saSualebebis racionaluri gamoyenebis stimulirebaze. dRevandel pirobebSi, rodesac farmacevtuli dawesebulebebidan, iseve rogorc sxva komerciuli saqmianobiT dakavebuli subieqtebidan, Znelia obieqturi informaciis miReba wamalTa realuri brunvis Sesaxeb, saqarTvelos farmacevtuli bazris Sefaseba SesaZlebelia samkurnalo saSualebaTa importis da eqsportis monacemebis analiziT. miuxedavad monacemTa simcirisa, maTi analizisas vlindeba fasTa dinamika, axlad registrirebul medikamentTa gamoyenebis tendencia da sxva. janmrTelobis msoflio organizaciis SefasebiT, saqarTvelo Sedis im saxelmwifoTa jgufSi (rumineTi, sasomxeTi, belorusia, ukraina, yazaxeTi), romlebSic erT sul mosaxleze weliwadSi ixarjeba 10-20 aSS. dolaris Rirebulebis wamlebi. 2004 wlis ganmavlobaSi sul saqarTvelos teritoriaze importirebuli iqna 83 milioni AaSS dolaris Rirebulebis medikamenti, amaTgan 68 milionis (78%) iyo komerciuli importi, 15 milioni (17%) Semotanil iqna humanitaruli daxmarebis saxiT, 4,4 milioni (5%) medikamentebis reeqsports warmoadgenda. gasuli wlebis monacemTa Sedareba cxadyofs, rom icvleba importirebuli medikamentebis moculoba da Tanafardoba humanitarulsa da komerciul imports Soris. 1996 wlidan gaizarda komerciuli Sesyidvebi da 1997 wels man maqsimums gadaaWarba. Semdgom ruseTis ekonomiuri krizisis gamo importis moculoba 13,4%-iT Semcirda. Tumca 2004 wels, wina welTan SedarebiT, kvlav aRiniSna mateba. rac Seexeba humanitarul daxmarebas, igi 1996-1997 wlebSi sakmaod maRali iyo. 1998 wels araregistrirebuli medikamentebis humanitaruli gziT importis akrZalvis Semdeg misi moculoba importirebul medikamentebSi sakmaod Semcirda, 1999 wlidan isev daiwyo dinamiurad zrda, Tumca 2002-2003 wels isev aRiniSna am moculobis kleba, 2004 wels ki kvlav SeiniSna umniSvnelo mateba. (nax. 92). naxati 92. medikamentis saerTo importis dinamika importi komerciuli humanitaruli 100 000 000 90 000 000 80 000 000 70 000 000 60 000 000 50 000 000 40 000 000 30 000 000 20 000 000 10 000 000 0 1996 1997 1998 1999 2000 2001 2002 2003 2004 2004 wels importiorebis raodenoba, 1996 welTan SedarebiT, roca oficialurad registrirebuli iyo 187 sabiTumo baza, Semcirda. saqarTvelos bazars ZiriTadad 13 farmacevtuli baza amaragebda, sxva danarCenebis importis wili ar aRemateboda 10%-s (nax. 93). 104 saqarTvelos mosaxleobis janmrTelobis mdgomareoba 2004 naxati 93. medikamentebis importi importiori firmebis mixedviT sxva 10,1% "panacea" 1,2% "tonusi" 1,3% "kristali" 1,7% "impeqsfarmi" 1,8% "aversi-farma" 29,4% "gea" 2,2% "medinservi" 2,2% "ei-bi-si" 2,7% Sps "PSP-RICHTER" 3,34% "medfarma plusi" 3,8% "marji" 4,7% Sps "PSP" 22,38% "ji-pi-si" 13,2% wyaro: janmrTelobis dacva, saqarTvelo, 2004, statistikuri cnobari. 2004 wels saqarTveloSi importirebul iqna 46 qveynis mier warmoebuli samkurnalo saSualeba. importis moculobaSi pirvel-mesame adgils inawilebs germania (13,6%), safrangeTi (12,5%) da ungreTi (7,4%) (nax. 94). mwarmoebel firmebs Soris yvelaze didi moculobiTaa warmodgenili aventisis (6%), hofman la roSis (4,4%), novi nordiskis (4,2%) produqcia. naxati 94. medikamentebis importi mwarmoebeli qveynebis mixedviT germania 14% sxva 22% safrangeTi 12% poloneTi 4% indoeTi 4% ungreTi 7% dania 5% italia 5% slovenia 5% ruseTi 5% TurqeTi 6% ukraina 5% Sveicaria 6% 2004 wels qveyanaSi Semosulia 15047338 aSS dolaris Rirebulebis humanitaruli medikamenti, romelTa mniSvnelovani nawili saxelmwifo programebisaTvisaa gankuTvnili. qveyanaSi 2004 wels ganxorcielda 4,4 mln. aSS dolaris medikamentebis reeqsporti da 2,3 mln aSS dolaris medikamentebis eqsporti. daskvna 105 IV. daskvna saqarTveloSi arsebulma rTulma ekonomikurma mdgomareobam da gansakuTrebiT 1998-1999 wlebis krizisma mZime mdgomareobaSi Caayena janmrTelobis dacvis sistema. saxelmwifo jandacviTi programebis mwiri dafinansebis gamo SeuZlebeli gaxda saxelmwifos mier Tavisi moqalaqeebis janmrTelobis dacvis sferoSi nakisri valdebulebebis srulad Sesruleba, rasac ar SeiZleboda uaryofiTi gavlena ar moexdina mosaxleobis udidesi nawilis ara marto janmrTelobis, aramed ekonomikur mdgomareobazec. 2004 wels saxelmwifo biujetidan jandacvaze daixarja 118,2 mln. lari (biujetis 6,1%), rac 70,6%-iT aRemateba 2003 wels biujetidan jandacvaze danaxarjebs (69,3 mln. lari). teritoriuli erTeulebis biujetebidan municipaluri programebisaTvis daixarja 42,4 mln. lari (2003 wels 25,3 mln. lari), e.i. sul saxelmwifo danaxarjma jandacvaze Seadgina 160,6 mln. lari (2003 w. – 94,7 mln. lari), rac mTliani saxelmwifo danaxarjebis 6,7% (2003 w. – 5,9%), xolo mTliani Sida produqtis 1,6%-ia (2003 w. – 1,1%). 2004 wels saxelmwifo biujetSi ucxoeTidan miRebuli dafinansebis wyaroebiTa da grantebiT gansaxorcielebeli investiciuri proeqtebi mimarTuli iyo jandacvis sistemis xelSewyobis, aiv/Sidsis, tuberkulozisa da malariis prevenciisa da kontrolis, jandacvis meore proeqtis (samSeneblo samuSaoebi, sakonsultacio momsaxureba da Sesyidvebi) saavadmyofoTa restruqturizaciisa da socialuri dacvis reformis programebze. gegmiT gaTvaliswinebuli 3 mln laris nacvlad daixarja 3,7 mln. lari (dagegmilis 123%). saxelmwifo biujetidan saqarTvelos Tavdacvis, iusticiis saministrosa da Sinagan saqmeTa saministroebis mier samedicino momsaxurebaze daixarja 1 mln. lari (2003 w. – 2 mln.). 2004 wels amoqmedda saTemo dazRvevis proeqti 117,7 aTasi laris RirebulebiT. saqarTveloSi jandacvis dafinansebis dinamika cxadyofs, rom 1994 wlidan saxelmwifo danaxarjebi, daaxloebiT, 20-jer gaizarda da 2004 wels erT sul mosaxleze 37,3 lari Seadgina. saqarTvelo ekonomikuri TvalsazrisiT ganviTarebadi qveyanaa, xolo demografiulad ganviTarebul qveynebs miekuTvneba. ekonomikurad ganviTarebuli qveynebis msgavsad, saqarTveloSic mcirdeba Sobadoba, garkveulwilad izrdeba sikvdilianoba. sul ufro regulirebadi xdeba Sobadoba, ojaxis formireba mTavrdeba axalgazrda asakis qalebSi, matulobs erT da orSviliani ojaxebis ricxvi. amis Sedegad mcirdeba axalgazrda Taobis da izrdeba xandazmulTa wili, anu mosaxleoba demografiulad berdeba. saqarTvelos mosaxleobis saerTo ricxvis, da rac gansakuTrebiT sagangaSoa – bunebrivi matebis mniSvnelovani Semcireba – ukanasknel wlebSi metnaklebad gamoxatuli iyo yvela regionSi. qveynis masStabiT bunebrivi matebis maCvenebeli 1985 wels dafiqsirebuli 51,6-dan 1993 wels 0,8-mde, xolo 2000 wels 0-mde Semcirda. 20032004w.w. bunebrivi mateba 0,1 da 0,2 iyo. 1992 welTan SedarebiT, mudmivi mosaxleobis ricxovnoba 16,9%-iT aris Semcirebuli. es kleba qalaqis mosaxleobaSi ufro metadaa gamoxatuli (24,9%), vidre soflad (16,5%). 2004 wels saqarTveloSi sicocxlis mosalodneli saSualo xangrZlivoba dabadebisas Seadgenda 71,4 wels (mamakacebSi – 67,8, xolo qalebSi - 74,9 wels). 1990-2003 wlebSi fertilobis koeficienti 2,15-dan 1,37-mde Semcirda, 2004 w. ki odnav moimata da 1,44 gaxda. saqarTvelos Sromis, janmrTelobisa da socialuri dacvis saministros monacemebiT, 2004 wels sul cocxali daibada 46373 bavSvi. avadmyofi daibada an avad gaxda 4948 bavSvi. saqarTvelos samedicino dawesebulebebma aRricxes erT wlamde asakis 834 bavSvis gardacvaleba (sikvdilianobis maCvenebeli 1000 cocxalSobilze 18,0), miuxedavad gardacvlilTa raodenobis matebisa, es maCvenebeli Semcirda wina welTan SedarebiT (2003w. – 18,5 yovel 1000 dabadebulze). 2004 wels daibada 722 mkvdari bavSvi (mkvdradSobadobis maCvenebeli 15,3), rac wina wlis maCveneblebTan SedarebiT dabalia. 106 saqarTvelos mosaxleobis janmrTelobis mdgomareoba 2004 2004 wels saqarTveloSi imSobiara 44396 qalma, rac wina welTan SedarebiT 2338 mSobiarobiT metia, Semcirda dedaTa sikvdilianobis maCvenebeli da is 45,3 gaxda. sul 2004 w. 21 deda gardaicvala. dedaTa sikvdilianobis maCvenebeli saqarTveloSi erTerTi yvelaze maRalia ara marto evropis regionSi, aramed yofili sabWoTa kavSiris respublikebSic. 2004 wlis daavadebianobisa da avadobis wina wlis monacemebTan Sedareba cxadyofs, rom zogadad qveyanaSi daavadebianobac da avadobac momatebulia daavadebaTa yvela ZiriTad klasSi, umniSvnelod Semcirda mxolod sasunTqi organoebis daavadebianobis maCvenebeli. 2004 w. saqarTvelos yvela regionSi, garda samcxe-javaxeTisa, aRiniSna infeqciuri daavadebebis gavrcelebis maCvenebelTa zrda rogorc mTlian mosaxleobaSi, ise bavSvebSi. gansakuTrebiT moimata (1,9-jer) am daavadebebma TbilisSi mcxovreb bavSvebs Soris. infeqciur daavadebaTa gavrceleba regionebis mixedviT qveynis saSualo maCvenebelze maRali iyo Tbilissa da mcxeTa-mTianeTSi, bavSvebSi ki – TbilisSi, Sida qarTlsa da mcxeTa-mTianeTSi. 2004 wels registrirebuli iyo tuberkulozis 4145 axali SemTxveva, rac wina welTan SedarebiT 127-iT metia. yofili sabWoTa kavSiris qveynebSi tuberkulozis axali SemTxvevebis maCvenebeli sakmaod varirebs 39,8-dan (estoneTi) 185,4-mde (yazaxeTi), Tumca, unda aRiniSnos, rom 2004 wlis saqarTvelos maCvenebeli (94,8) dsT-is qveynebis saSualo maCvenebelze (87,1) metia. 2004 wels tuberkulozis registrirebul SemTxvevebSi axladgamovlenilTa wili (63,4%) TiTqmis orjer aRemateba e.w. Zvel SemTxvevebs (36,6%), rac janmrTelobis msoflio organizaciis SefasebiT tuberkulozTan brZolis programis efeqturobaze miuTiTebs. registrirebuli tuberkulozis 4145 axali SemTxvevidan 27% filtvgareSe tuberkulozze modis, maT Soris axali SemTxvevebis 44,8% - tuberkulozur plevritze, xolo 29,7% ki limfuri kvanZebis tuberkulozia. 1997-1998 wlebSi saxelmwifo programis amuSavebis Sedegad sqesobrivi gziT gadamdebi daavadebebis aqtiuri gamovlenis gamo SemTxvevebis mniSvnelovani matebis Semdgom 1999-2000 wlebSi gamoikveTa klebis tendencia, rac kerebis sanaciiT iyo ganpirobebuli. 2000-2003 w.w. sifilisiTa da gonokokuri infeqciiT avadobis Sefardeba (1:0,7; 1:0,8; 1:0,9; 1:0,9) mkveTrad gansxvavdeboda saerTaSoriso monacemebisagan (1 : 2,5). es ki imaze miuTiTebs, rom gonokokuri infeqciis gamovlineba umetes SemTxvevebSi ar xorcieldeboda. 2004 wels aRiniSna am Sefardebis cvlileba da is 1:1,4 gaxda. 2003 welTan SedarebiT, aiv-inficirebisa da Sidsis registrirebuli SemTxvevebis raodenoba 31,3%-iT gaizarda da 2004 wlis bolos 508 SemTxveva iyo registrirebuli, am diagnoziT 2004 w. gardaicvala 55 adamiani. 2004 wels avTvisebiani simsivneebis diagnoziT aRricxvaze imyofeboda 28853 avadmyofi, gamovlenilia sicocxleSi pirvelad dadgenili diagnozis 5726 SemTxveva, rac 9%-iT metia wina welTan SedarebiT. avTvisebiani simsivnis diagnozis dadgenidan pirvel wels gardaicvala avadmyofTa 38%. 2004 wels kontingentis saerTo raodenobis 43,2% xuTi da meti wlis ganmavlobaSi aRricxvaze myofi avadmyofi iyo. sisxlisa da sisxlmbadi organoebis daavadebebis gavrcelebis dinamikis analizi cxadyofs, rom 2000 da 2003 wlebSi umniSvnelo klebis miuxedavad qveyanaSi aRiniSneba am daavadebebis mateba. 2004 wlis daavadebianobis maCvenebeli 1,7-jer aRemateba 1997 wlis analogiur monacemebs. 2004 wels sicocxleSi pirvelad dadgenili diagnoziT aRricxul avadmyofTa raodenobam, 2003 welTan SedarebiT, moimata da mTlianad registrirebul avadmyofTa 53% Seadgina. sisxlisa da sisxlmbadi organoebis daavadebebis registrirebuli SemTxvevebis 90% anemiebia. 2004 wlis monacemebiT, saqarTveloSi endokrinuli sistemis daavadebebis, kvebis, nivTierebaTa cvlis da imunitetis darRvevebis diagnoziT registrirebuli iyo 129346 avadmyofi, aqedan sicocxleSi pirvelad dadgenili 21,3% iyo. Tu 2003 wels, wina wlebTan SedarebiT, aRiniSna axali SemTxvevebis kleba rogorc saerTod, ise bavSvebSi, 2004 wels moxda axali SemTxvevebis umniSvnelo mateba, bavSvebSi axali SemTxvevebis 18%-iani klebis fonze. registrirebul SemTxvevaTa 39% - farisebri jirkvlis gadideba da dauzustebeli Ciyvi iyo, 28% - insulindamoukidebeli Saqriani diabeti, 10% daskvna 107 insulindamokidebuli Saqriani diabeti, 8,4% - Tireotoqsikozi CiyviT da Ciyvis gareSe, 5,4% - aratoqsiuri kvanZovani Ciyvi. saqarTveloSi nervuli sistemisa da grZnobaTa organoebis daavadebebis aRricxul SemTxvevaTa mniSvnelovani klebis Semdeg daiwyo maCveneblebis mateba da 2004 wels man eqvsjer da metad gadaaWarba 1995 wlis monacemebs. sisxlis mimoqcevis sistemis daavadebebis gavrcelebis dinamikis analizi cxadyofs, rom Tu 1996 wlamde aRiniSneboda avadmyofTa raodenobis Semcirebis tendencia, 1997 wlidan is Seicvala daavadebulTa raodenobis matebiT, rac registraciis gaumjobesebasa da Sesabamisi saxelmwifo programebis amoqmedebasTan unda iyos dakavSirebuli. 2004 wels, wina welTan SedarebiT, aRiniSna rogorc daavadebianobis, ise avadobis maCveneblebis mateba. 2004 wels saqarTveloSi gulze gakeTda 739 operacia (letaloba 3,1). Ria gulze Catarda 142 operacia, maT Soris 131 kardiostimulatoris implantacia da 184 endovaskuluri balonuri dilatacia. sisxlZarRvebze Catarda 1359 operacia (letaloba – 3,2). gulis iSemiuri daavadebis axlad gamovlenili SemTxvevebis 2,4% gulis mwvave infarqtia, xolo 8,7% - stenokardia. stacionarebSi miokardiumis mwvave infarqtis diagnoziT Semosuli 3608 avadmyofidan daavadebis dawyebis pirvel 24 saaTSi, rodesac saeqimo dakvirvebas da saTanado specializebul mkurnalobas gadamwyveti mniSvneloba aqvs, Semovida avadmyofTa mxolod 45,1%. 2004 wels, wina welTan SedarebiT, aRiniSna sasunTqi organoebis daavadebebiT gamowveuli daavadebianobisa da avadobis maCveneblebis umniSvnelo kleba, Tumca maRalia am daavadebebis registrirebuli SemTxvevebi. 1988-2004 wlebSi saWmlis momnelebeli sistemis daavadebebis maCveneblebs gadaxris didi amplituda axasiaTebs. avadobis maCvenebeli, rogorc mTel mosaxleobaSi, aseve bavSvebSi ori pikiT (1990 weli da 1994 weli) xasiaTdeba. 1995 wlidan saWmlis momnelebeli sistemis daavadebaTa sicocxleSi pirvelad dadgenili diagnoziT aRricxuli SemTxvevebi iwyebs klebas da 2000 wlisaTvis minimalur mniSvnelobas aRwevs, Tumca 2001 wlidan kvlav daiwyo maCveneblebis mateba. 2003 wels dawyebuli klebis fonze kvlav dafiqsirda saWmlis momnelebeli sistemis daavadebaTa sicocxleSi pirvelad dadgenili SemTxvevebis raodenobis mateba bavSvebSi. 1989-1996 wlebSi Sardsasqeso sistemis daavadebebis aRricxuli SemTxvevebis ricxvma 2-jer iklo da, Sesabamisad, daavadebianobis maCvenebeli 1768,4-dan – 787,6-mde Semcirda, rac aRricxvianobis sistemis moSlasTan unda yofiliyo dakavSirebuli. 1999 wels, wina welTan SedarebiT, dafiqsirda avadmyofTa ricxvis 29,2%-iani mateba, rasac 2000 wels mohyva rogorc daavadebianobis, ise avadobis maCveneblebis garkveuli kleba. 2001-2004 wlebSi dafiqsirda rogorc daavadebianobis, ise avadobis maCveneblebis umniSvnelo mateba. registirebul avadmyofTa saerTo raodenobidan 45%-s sicocxleSi pirvelad daudginda diagnozi. 1996-2004 wlebSi saqarTvelos ambulatorul-poliklinikur dawesebulebebSi registrirebul fsiqikur avadmyofTa kontingentis saerTo raodenoba TiTqmis 2-jer gaizarda, xolo 8-jer gaizarda registrirebuli axali SemTxvevebis raodenoba bavSvebSi. sxvadasxva lokalizaciis travmebis, damwvrobebisa da mowamvlebis axal SemTxvevaTa Soris yvelaze xSiri iyo Wrilobebis, sisxlZarRvTa dazianebebis, zedapiruli travmebis, daJeJilobebis da daCeCqvilobebis SemTxvevebi, rac am klasis daavadebebis 56,6%-s Seadgenda. 2004 wels, devnilTa Soris samedicino dawesebulebebSi mimarTvianobam 255120 Seadgina, rac 2003 welTan SedarebiT, 35,1%-iT metia. aseve gaizarda (44,69%-iT) pirveladi mimarTvianobac. devnilTa demografiuli maCveneblebidan sayuradReboa Sobadobis arasaxarbielo mdgomareoba – Sobadoba 1,5; sikvdilianoba 2,4. 2004 wels SesaZleblobis SezRudviT invalidad pirveladad cnobil pirTa ricxvma 20198 Seadgina, rac 2003 w. SedarebiT, 2509 adamianiT metia. ukanasknel wlebSi gaizarda socialuri pensiis mimReb SezRuduli SesaZleblobis statusis mqone pirTa raodenoba da 2004 w. man 29,3 aTasi adamiani (2003 w. – 23,3 aTasi) Seadgina. 108 saqarTvelos mosaxleobis janmrTelobis mdgomareoba 2004 sikvdilianobis struqturaSi wamyvani adgili, iseve rogorc wina wlebSi, ekava sisxlis mimoqcevis sistemis daavadebebs (62,4%; maCvenebeli 100000 sul mosaxleze – 707,9) da simsivneebs (11,3%; maCvenebeli – 128,3), Semdgom modis sunTqvis organoebis daavadebebi (8,2%; maCvenebeli – 92,8), es maCveneblebi wina welTan SedarebiT gaizarda, Semcirebulia endokrinuli sistemis, kvebisa da nivTierebaTa cvlis darRveviT, saWmlis momnelebeli organoebis daavadebebiT gamowveuli sikvdilianobis maCveneblebi. 2004 wlis saqarTvelos mosaxleobis janmrTelobis mdgomareobis Sesaxeb erovnul moxsenebaSi moyvanili monacemebi cxadyofs, rom adamianis janmrTeloba mWidrod aris dakavSirebuli socialur-ekonomikur determinatebTan (siRaribe, dasaqmeba, ganaTleba, fsiqo-socialuri faqtorebi da sxv.), cxovrebis wesTan, garemos mavne zemoqmedebasTan. 109 gamoyenebuli informaciis wyaroebi 1. afxazeTis Sromis, janmrTelobisa da socialuri dacvis saministros informacia, 2004. 2. gerzmava o., vasaZe o., vesti d. sazogadoebrivi jandacva da menejmenti. Tbilisi, 2003. 3. ekonomikuri ganviTarebisa da siRaribis daZlevis programa, Tbilisi, 2003. 4. erovnuli moxseneba saqarTvelos mosaxleobis janmrTelobis mdgomareobis Sesaxeb, 2003, Tbilisi, 2004. 5. narkoviTareba saqarTveloSi - 2004. wliuri angariSi. 6. saqarTvelos ganaTlebisa da mecnierebis saministros informacia, 2004. 7. saqarTvelos garemos informacia, 2004. dacvisa da bunebrivi resursebis dacvis saministros 8. saqarTvelos garemos dacvis moqmedebaTa erovnuli programa, Tbilisi, 2001. 9. saqarTvelos socialuri dazRvevis erTiani saxelmwifo fondis informacia, 2004. 10. saqarTvelos statistikuri weliwdeuli – 2005. saqarTvelos statistikis saxelmwifo departamenti, Tbilisi, 2005. 11. saqarTvelos Sromis medicinisa da ekologiis samecniero-kvleviTi institutis informacia, 2004. 12. saqarTvelos janmrTelobis dacvis ganviTarebis strategiuli gegma (2000-2009), Tbilisi, 1999. 13. saqarTvelos janmrTelobis dacvis erovnuli politika, Tbilisi, 1999. 14. wulaZe g., maRlaferiZe n., vadaWkoria a. saqarTvelos demografiuli perspeqtivebi. 2003 wlis gadasinjva, Tbilisi, 2003. 15. janmrTelobis dacva. saqarTvelo, 2004. statistikuri cnobari, Tbilisi, 2004. 16. Health 21 – Health for All in the 21st Century. - WHO Regional Office for Europe, Copenhagen, http://www.who.dk/hfadb. 17. Highlights of Health in Georgia – WHO Regional Office for Europe, Web: http://www.who.dk. 18. Martin L.G., Preston S.H. Demography of Aging. Washington, D.C., National Academy Press, 1994. 19. Millenium Development Goals. Progress and Prospects in Europe and Central Asia. WB, 2005 20. The Social Report, Indicators of social wellbeing in New Zealand, 2005. 21. World Health Report 2002. Reducing Risks, Promoting healthy Life. WHO, 2002. 22. World Health Report 2004. Changing History, WHO, 2004. 23. World Health Statistics - 2005, WHO, 2005. 24. Всемирный доклад о предупреждении дорожно-транспортного травматизма, Москва, 2004. 25. Вторая Всемирная ассамблея по проблемам старения. Мадрид, Испания, 8-12 апреля, 2002. http://www.un.org. 26. Доклад о состоянии здравоохранения в Европе 2002 г., Региональные публикации ВОЗ, Европейская серия, № 97. 27. Назарова И.Б. Занятые на рынке труда. Факторы, влияющие на здоровье. Институт социальноэкономических проблем народонаселения РАН.
Documentos relacionados
Tavi VIII mxarjavi dawesebulebebis prioritetebi 2010–2013 wlebSi
• Semosavlebis samsaxuris moxeleTa saqmianobis xarisxis amaRleba;
• gadasaxadis nebayoflobiT gadaxdiT Semosavlebis zrda;
• Semosavlebis samsaxuris funqciuri srulyofa;